Kauno apygardos teismo nutartis

1. Pareiškėjas R. C. (toliau – ir pareiškėjas, skolininkas) pateikė teismui skundą dėl antstolės veiksmų, kuriuo prašė: 1) pripažinti antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės (toliau – ir antstolė) neveikimą, operatyviai neišsprendžiant pareiškėjo 2025 m. liepos 30 d. 16.53 val. prašymo, kuriuo pareiškėjas prašė leisti jam pačiam per 30 d. nugriauti statinį, neteisėtu ir panaikinti 2025 m. rugpjūčio 7 d. patvarkymą bei įpareigoti antstolę nenukreipti statinio griovimo ir jo konstrukcijų naikinimo išlaidų į pareiškėją; 2) pripažinti antstolės veiksmus – pareiškėjo skundo palikimą nenagrinėtu neteisėtais ir panaikinti 2025 m. rugpjūčio 11 d. patvarkymą bei įpareigoti antstolę išnagrinėti pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 3 dalies tvarką pareiškėjo 2025 m. rugpjūčio 4 d. pateiktą skundą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2025 m. liepos 30 d. 16.53 val. išsiuntė antstolei prašymą, kuriuo prašė leisti jam per 30 d. nugriauti tvorą. Pareiškėjas prašymą pateikė prieš fizinius tvoros betoninės dalies griovimo darbus. Pareiškėjas siekė tinkamai išardyti betoninės dalies konstrukcijas, kad jas būtų galima išsaugoti, o esant būtinybei ir panaudoti kitų poreikių tenkinimui. Nedelsiant sureagavusi antstolė būtų užkirtusi kelią žalai dėl turto sunaikinimo atsirasti ir nebūtų susidariusios išlaidos rangovui naikinant statinio konstrukcijas. Nors 2025 m. liepos 30 d. 16.53 val. jokių betoninės dalies statinio konstrukcijos griovimo išlaidų nebuvo patirta ir pareiškėjas pats pageidavo demontuoti konstrukciją, išsaugant jos panaudojimo galimybę, antstolė tyčia, pažeisdama ekonomiškumo principą, vilkino pareiškėjo prašymo sprendimą ir sprendimą pateikė sąmoningai tik po statinio sunaikinimo – tik 2025 m. rugpjūčio 7 d., todėl pripažintinas antstolės vykdytas neteisėtas pareiškėjo prašymo išsprendimo vilkinimas. Antstolei yra žinoma, kad pareiškėjas Klaipėdos apygardos teisme ieškiniu reikalauja restitucijos natūra (grąžinti jam statinį natūra). Antstolė vilkindama minėto prašymo išsprendimą sudarė sąlygas restitucijos objekto sunaikinimui ir jis buvo neteisėtai sunaikintas. Tuo yra padaryta didelė žala pareiškėjui, be to, į jį siekiama nukreipti išlaidas, kurios galėjo nesusidaryti patenkinus pareiškėjo prašymą. Pareiškėjas 2025 m. liepos 30 d. prašymu siekė, kad nesusidarytų išlaidos ir siekė išsaugoti turtą, todėl skirtingai nei nurodoma patvarkyme, antstolė privalėjo reaguoti nedelsiant į pareiškėjo prašymą ir tinkamai jį išspręsti remiantis ekonomiškumo ir šalies teisėtų interesų užtikrinimo principais, tačiau to tyčia nedarė ir pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 634 straipsnio 2 dalį. Skundžiamu patvarkymu nepagrįstai nurodyta, kad CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcija nenumato termino pratęsimo galimybės, kadangi CPK nenumatyta imperatyvi nuostata, kad CPK 585 straipsnio l dalyje minimas terminas negali būti pratęstas. Atsižvelgiant į tai, kad statinys sunaikintas dėl antstolės neveikimo, vilkinant pareiškėjo 2025 m. liepos 30 d. prašymo išsprendimą, todėl antstolės veiksmai neleidžiant pareiškėjui pačiam išardyti statinio konstrukcijas, pripažintini neteisėtais ir 2025 m. rugpjūčio 7 d. patvarkymas yra naikintinas. Kadangi statinys buvo sunaikintas atlygintinai dėl antstolės neveikimo, todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas nenukreipti statinio griovimo ir jo konstrukcijų naikinimo išlaidų į pareiškėją. Dėl 2025 m. rugpjūčio 11 d. patvarkymo pareiškėjas nurodė, kad nagrinėjamu atveju antstolė piktnaudžiauja suteiktais įgaliojimais nuspręsdama skundą palikti nenagrinėtu, nes antstolei įstatymas tokios teisės nesuteikia. Pareiškimą/skundą gali palikti nenagrinėtu tik teismas. Atsižvelgiant į tai, antstolės 2025 m. rugpjūčio 11 d. patvarkymas, kuriuo ji paliko pareiškėjo skundą nenagrinėtu yra neteisėtas, todėl naikintinas.