Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-07-01 · Administracinė byla Nr. I-1972-171/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-07-01
Bylos Nr.
I-1972-171/2013
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00085-2013-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Dirvonas, Rosita Patackienė, Irena Paulauskienė
Pareiškėjas
K. B.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1972-171/2013Proceso Nr. 3-61-3-00085-2013-2Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1, 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Rositos Patackienės ir Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjai K. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos K. B. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja K. B. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–10), kurį patikslino (b. l. 48–51), prašydama:

1) panaikinti 2012-12-14 Vidaus reikalų ministerijos sprendimą Nr. 1D-8564(11);

2) priteisti iš Lietuvos valstybės jos naudai 13 950,61 Lt pensijos nepriemokos, susidariusios nuo 2010-01-01 iki 2011-11-30;

3) įpareigoti atsakovę mokėti nuo 2011-09-12 paskirtą valstybinę pareigūnų ir karių pensiją už tarnybą – po 1 463,49 Lt per mėnesį nuo 2013-01-01.

Nurodo, kad 2001-09-21 jai neterminuotai paskirta pareigūnų valstybinė pensija už tarnybą kartu su valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu 1 823,49 Lt per mėnesį. Ginčą kelia dėl pensijos nepriemokos, susidariusios 2010-01-01–2011-11-30 laikotarpiu, kai ji dirbo ir turėjo draudžiamųjų pajamų. Pritaikius Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 4 str. 1 d. ir 5 str. 1 d. nuostatas bei šio įstatymo 1 ir 2 prieduose nustatytas formules, nurodytą laikotarpį jai mokėta sumažinta pensija, taip pat pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 str. 6 d., nebemokėtas valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedas.

Paaiškina, kad 2012-12-05 raštu kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją dėl neišmokėtos pensijos dalies grąžinimo, tačiau atsakovė 2012-12-14 raštu Nr. 1D-8564(11) atsisakė tai padaryti, motyvuodama, kad Laikinasis įstatymas sumažintų pensijų kompensavimo nenustato.

Šalies argumentai

Pareiškėja teigia, kad pensija jai pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį bei 2 priedą sumažinta neteisėtai ir savo argumentus grindžia 2012-02-06 Konstitucinio Teismo nutarimu, kuriame konstatuota, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatos, pagal kurias dirbantiems valstybinių pensijų gavėjams pensijos buvo sumažintos daugiau vien dėl to, kad jie dirba tam tikrą darbą, prieštarauja Konstitucijai.

Vadovaujasi teismų praktika ir pažymi, kad aplinkybė, kai pareiškėjui mokamos sumažintos pensijos metu nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai, nepaneigia jo teisės į neišmokėtos pensijos priteisimą.

Teismo posėdyje pareiškėja palaikė skunde išdėstytus argumentus. Prašė priteisti pensijos nepriemoką, susidariusią dėl 2010-01-01–2011-11-30 Laikinojo įstatymo 5 straipsnio taikymo, t. y. 13 950,61 Lt (žr. priedą prie bylos su kompiuterine laikmena).

Atsiliepimas

Atsakovės Vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos, su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimuose (b. l. 31–32, 56–57) pažymi, kad pareiškėjai pensija buvo perskaičiuota ir išmokėta remiantis Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnių nuostatomis, atsižvelgus į tai, kad ji atitinkamu laikotarpiu turėjo draudžiamųjų pajamų.

Atkreipia dėmesį, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatos Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu nebuvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai (tik Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai). Vadovaujasi Konstitucijos 107 str. 1 d., Konstitucinio Teismo praktika, pažymi, kad 2012-02-06 nutarimas galioja tik į ateitį ir negali būti taikomas ginčijamam sprendimui. Teisinių santykių, susiklosčiusių iki nutarimo įsigaliojimo, šis nutarimas neveikia.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje atsakovių atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 61, 62).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo į skundą nepateikė, teismo posėdyje atstovas nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 63).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Remiantis byloje esančiais dokumentais, nustatyta, kad Vidaus reikalų ministerija 2001-09-24 pareiškėjai K. B. nuo 2001-09-12 neterminuotai paskyrė 1 336,23 Lt valstybinę pareigūnų ir karių pensiją už tarnybą (b. l. 25).

Pareiškėja 2012-12-05 kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją, prašydama išmokėti susidariusią pensijos nepriemoką ir toliau mokėti paskirto dydžio pensiją (b. l. 26–27).

Vidaus reikalų ministerija, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą, 2012-12-14 sprendime Nr. 1D-8564(11) pareiškėjai nurodė, kad pensija jai perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. bei 5 str. 1 d., atsižvelgus į jos turėtų draudžiamųjų pajamų dydį. Pažymėjo, kad įstatymas sumažintų pensijų kompensavimo mechanizmo nenustato, todėl mokėti jai paskirto dydžio pensiją ir išmokėti susidariusią nepriemoką neturi pagrindo (b. l. 21–22).

Žemesnės instancijos teismas

Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėja kelia ginčą būtent dėl Laikinojo įstatymo 5 str. pagrindu nuo 2010-01-01 iki 2012-11-30 sumažintos pensijos nepriemokos priteisimo. Teismo posėdyje pareiškėja nurodė, kad šioje byloje nebepalaiko pirminiame skunde dėstytų argumentų dėl Laikinojo įstatymo 4 str. pagrindu sumažintos pensijos nepriemokos priteisimo (žr. patikslintą skundą, b. l. 48–51, bei priedą prie bylos su kompiuterine laikmena).

Pagal 1994-12-22 Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 (1995-07-04 įstatymo Nr. I-1012, 2002-07-02 įstatymo Nr. IX-1013, 2006-12-12 įstatymo Nr. X-978 redakcija) 1 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikoje nustatomos šios valstybinės pensijos: 1) Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos; 2) nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos; 3) pareigūnų ir karių valstybinės pensijos; 4) mokslininkų valstybinės pensijos; 5) teisėjų valstybinės pensijos. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skiriamos pagal specialius įstatymus.

2009-12-09 buvo priimtas Laikinasis įstatymas Nr. XI-537, kuris, išskyrus jo 16 str., įsigaliojo 2010-01-01. Pagal minėto įstatymo 1 str. 2 d. 1 p., jis taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas. Pareiškėjai pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą Nr. X-212 paskirta pensija buvo sumažinta vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. ir 5 str. 1 d. (b. l. 21–22, 23).

Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nurodyta, kad paskirtos ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 str. 2 d. 1 ir 3 p., bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (redakcija, galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2010-03-01) buvo nustatyta, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis ir kurie po išmokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (toliau šiame įstatyme šios pajamos ir pašalpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), išskyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į tą mėnesį, už kurį mokama išmoka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu išmoka mokama už praėjusį mėnesį. Tuo atveju, kai išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas. Iš esmės analogiškas reguliavimas buvo nustatytas ir vėlesnėse Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. redakcijose, galiojusiose nuo 2010-03-01 iki 2010-12-01 ir nuo 2010-12-01 iki 2012-09-01.

Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. buvo nustatyta, kad jeigu 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų išmokų gavėjai valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama 50 procentų priklausančios išmokos.

Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatos, perskaičiuojant valstybines pensijas, buvo taikomos iki 2012-09-01.

Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime, kuris „Valstybės žiniose“ buvo paskelbtas 2012-09-21, pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“; Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. tiek, kiek ji apima šio įstatymo 1 str. 1 d. 1–4 p. nustatytas valstybines pensijas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 str., konstituciniam teisinės valstybės principui.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas minėtame nutarime tirdamas Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, atitiktį Konstitucijos 23, 29, 48, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui konstatavo, kad pagal Konstituciją, jos 23, 29, 52 str., konstitucinį teisinės valstybės principą, susidarius ypatingai situacijai (dėl ekonomikos krizės) mažinant valstybines pensijas įstatymų leidėjui pareiga nustatyti susidariusių praradimų kompensavimo asmenims, kuriems valstybinė pensija buvo paskirta ir mokama, mechanizmą atsiranda tuomet, kai valstybinė pensija mažinama dideliu mastu. Atsižvelgiant į tai, kad asmeniui paskirta valstybinė pensija, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendra suma pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. sumažinta ne daugiau nei 20 procentų, nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl šioje dalyje nustatyto teisinio reguliavimo valstybinės pensijos sumažintos dideliu mastu. Tai konstatavus, nėra pagrindo teigti, kad Laikinajame įstatyme nenustačius mechanizmo, pagal kurį būtų kompensuojami praradimai tiems asmenims, kuriems dėl ginčijamoje šio įstatymo 4 str. 1 d. nustatyto valstybinės pensijos, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendros sumos perskaičiavimo (sumažinimo) sumažėjo iki tokio perskaičiavimo (sumažinimo) paskirtos valstybinės pensijos, nukrypta nuo iš Konstitucijos 23, 29, 52 str., konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų.

Konstitucinis Teismas šiame nutarime taip pat pripažino, kad Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija) nustatytas valstybinių pensijų mažinimas dėl itin sunkios ekonominės, finansinės padėties valstybėje susidarius ypatingai situacijai buvo netolygus, nes juo pažeistos iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytos valstybinių pensijų dydžių proporcijos, todėl Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009 m. gruodžio 8 d. ir 2010 m. lapkričio 12 d. redakcijos) tiek, kiek apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, prieštaravo (-auja) Konstitucijos 23, 29, 52 str., konstituciniam teisinės valstybės principui.

Apibendrinus išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas iš esmės pripažino, jog pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. Kitoks pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimo mastas, t. y. vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. ir Laikinojo įstatymo 5 str., pažeidžia pensijos gavėjų konstitucines teises.

Byloje esanti Sveikatos priežiūros tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2012-12-11 pažyma Nr. 11D(P)-6080 patvirtina apie pareiškėjai nuo 2010-01-01 mokėtą valstybinę pensiją (b. l. 19, 30). Šios pažymos duomenimis teismas neturi pagrindo abejoti, nes institucijos atsakingi darbuotojai pateiktų duomenų teisingumą patvirtino savo parašais. Remiantis nurodytos pažymos duomenimis, nustatyta, kad pareiškėja nuo 2010 m. sausio iki 2011 m. birželio mėnesio ir 2011 m. rugsėjo–lapkričio mėnesiais turėjo draudžiamųjų pajamų, todėl jai paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija buvo perskaičiuota vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatomis.

Kadangi, kaip minėta, Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatos nebuvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, pareiškėjai per laikotarpį nuo 2010 m. sausio iki 2011 m. birželio mėnesio ir 2011 m. rugsėjo–lapkričio mėnesiais turėjo būti išmokėta 25 486,01 Lt ((1 195,38 Lt x 18 mėnesiai) + 1 195,38 Lt + 1 315 Lt + 1 458,79 Lt = 25 486,01 Lt).

Tačiau dėl Konstitucijai prieštaraujančio Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. taikymo realiai jai nurodytais periodais, kai pareiškėja turėjo draudžiamųjų pajamų, buvo išmokėta 11 535,40 Lt (pažymos 6 stulpelis „Pensija su BP priedu, perskaičiuota pagal Įstatymo 5 straipsnį, išmokėta pensijos“) (b. l. 19, 30). Taigi darytina išvada, kad pareiškėjai K. B. laikotarpiu, kai ji turėjo draudžiamųjų pajamų (nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2011 m. birželio mėn. ir nuo 2011 m. rugsėjo mėn. iki 2011 m. lapkričio mėn.) nepagrįstai neišmokėta 13 950,61 Lt valstybinės pareigūnų ir karių pensijos (25 486,01 Lt - 11 535,40 = 13 950,61 Lt).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 str. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams. Visos valstybės institucijos bei jų pareigūnai privalo panaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu. Neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad kol sprendimas dėl ne visos pensijos mokėjimo nėra galutinis, t. y. gali būti apskųstas, o skundo padavimo atveju – iki skundo išnagrinėjimo, jis negali būti laikomas įvykdytu pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį. Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenustato išimčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tuomet, kai nustatytų faktų (šiuo atveju aplinkybių, kad pareiškėja atitinka teisės aktuose nustatytas sąlygas tam tikro dydžio pensijai gauti) teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visą nustatytą sprendimo priėmimo procedūrą, įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka, ir terminais pateikto skundo išnagrinėjimą teisme, kai išnyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti (žr., pvz., adm. bylas Nr. A12-219/2004, Nr. A10-57/2004, Nr. A7-55-04).

Pažymėtina, kad LVAT išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011-10-25 nutarime pateiktas oficialios konstitucinės doktrinos nuostatas, inter alia, susijusias su neįvykdyto sprendimo samprata pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį, konstatavo, kad sprendimas negali būti laikomas įvykdytu, t. y. galutiniu, tol, kol asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka ir terminais ginti savo pažeistas teises teisme ir teismas nėra priėmęs galutinio sprendimo dėl teisinių santykių kvalifikavimo (2011-11-14 nutartis adm. byloje Nr. A575-1831/2011).

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 pažymėjo, kad nei Valstybinių pensijų įstatyme, nei Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme nėra reguliuojamas neišmokėtos valstybinės pensijos (jos dalies) išmokėjimo klausimas, todėl taikė įstatymo analogiją, t. y. vadovavosi Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų normomis, ir pažymėjo, kad sprendimai pensijų klausimais gali būti apskųsti per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą.

Pirmoji sumažinta valstybinė pensija pareiškėjai išmokėta 2010 m. sausio mėnesį (b. l. 19). Pareiškėjos prašymas dėl valstybinės pensijos nepriemokos išmokėjimo Vidaus reikalų ministerijai pateiktas 2012-12-05 (b. l. 26–27), o skundas teismui – 2013-01-09 (b. l. 1). Taigi pareiškėja nepažeidė pagal analogiją taikytino trejų metų termino, nustatyto tokiems reikalavimams pareikšti, todėl, laikydamasis iš Konstitucijos, inter alia, jos 30 straipsnio 1 dalies nuostatų kylančio reikalavimo asmens teises ginti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai, teismas daro išvadą, kad ji turi teisę teisme reikalauti pašalinti teisių pažeidimą, susijusį su visa neišmokėtos valstybinės pensijos nepriemoka.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija yra nurodžiusi, kad pensijos dalis iki Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo buvo neišmokėta ne dėl teisėjams valstybinę pensiją mokančios institucijos – Nacionalinės teismų administracijos – kaltės, nes ji teisėtai taikė galiojusias Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo normas, kurios vėliau įsigaliojusiu Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, todėl neišmokėta teisėjų valstybinės pensijos dalis priteistina iš Lietuvos valstybės. Teismas taip pat konstatavo, kad ginčas yra kilęs dėl pensijos dalies priteisimo, todėl jam spręsti turėjo būti pritaikytos valstybinių pensijų teisinius santykius, o ne civilinę deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos (2012-07-23 nutartis adm. byloje Nr. A552-2747/2012).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos teisių pažeidimas kyla dėl to, kad Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo valstybės pensijos mokėjimo klausimus. Pareiškėjos turtinius interesus pažeidė teisėtomis laikytos ir vėliau antikonstitucinėmis paskelbtos Laikinojo įstatymo nuostatos. Atsižvelgus į tai, atsakovas šioje byloje dėl sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo turėtų būti Lietuvos valstybė (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-03-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A552-519/2013).

Teismas daro išvadą, kad toks teismo aiškinimas suponuoja išvadą, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjai K. B. pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis buvo neišmokėta ne dėl Vidaus reikalų ministerijos kaltės, o dėl to, kad Lietuvos Respublikos Seimo buvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris vėliau buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, todėl neišmokėtos pensijos dalis (13 950,61 Lt) pareiškėjai priteistina iš Lietuvos valstybės. Vyriausybė 2010-07-07 nutarimu Nr. 992 nustatė, kad valstybei (Vyriausybei) bylose dėl pareigūnų ir karių valstybinių pensijų, neišmokėtų pagal Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą, priteisimo atstovauja institucijos, kurios skiria ir moka pareigūnų ir karių valstybines pensijas. Atsižvelgiant į tai, neišmokėtos pensijos dalis priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos.

Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatos, kurios buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, neteko galios nuo 2012-09-01, o Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatos nepripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai. 2012-12-20 Seimas priėmė Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymą, įsigaliojusį 2012-12-31, pagal kurį Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatų galiojimas pratęstas iki 2013-12-31. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjai pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatų pritaikymo, bei įpareigoti Vidaus reikalų ministeriją mokėti visą paskirto dydžio pensiją.

Vidaus reikalų ministerijos 2012-12-14 sprendime Nr. 1D-8564(11), kurį prašo panaikinti pareiškėja, yra pateikiama informacija apie jai mokamos pensijos dydį bei teisės aktus, kuriais remiantis ši pensija buvo apskaičiuojama. Be to, šiame sprendime išreikšta ir atsakovo valia atsisakyti mokėti pareiškėjai jo pageidaujamo dydžio pensiją bei išmokėti susidariusią pensijos nepriemoką.

Kaip buvo konstatuota, remiantis teisės aktų ir jų padarinių konstitucingumo teisėtumo prezumpcija, Vidaus reikalų ministerija, priimdama 2012-12-14 sprendimą Nr. 1D-8564(11), iš esmės neturėjo teisinio pagrindo elgtis kitaip. Vis dėlto teisėtumo principui prieštarautų tokia situacija, kai administracinis sprendimas, kurio priėmimo teisinis pagrindas yra aukščiausiajai teisei – Konstitucijai – prieštaraujanti įstatymo nuostata ir kuris yra ginčijamas jam teisines pasekmes sukėlusio asmens, nebūtų pašalintas iš teisės sistemos. Kaip minėta, pareiškėjos teisių pažeidimas iš esmės kyla dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo. Atsižvelgus į tai, yra pagrindas panaikinti tik tą Vidaus reikalų ministerijos 2012-12-14 sprendimo Nr. 1D-8564(11) dalį, kuria atsisakyta grąžinti pareiškėjai pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Konstitucijai prieštaraujančia pripažintų Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo (žr., pvz., LVAT 2013-03-12 išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A552-519/2013).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 ir 2 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos K. B. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2012-12-14 sprendimo Nr. 1D-8564(11) dalį, kuria atsisakyta grąžinti pareiškėjai pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Konstitucijai prieštaraujančio Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo.

Priteisti K. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 13 950,61 Lt (trylika tūkstančių devynis šimtus penkiasdešimt litų ir šešiasdešimt vieną centą) pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią 2010 m. sausio–2011 m. birželio mėnesiais ir 2011 m. rugsėjo–lapkričio mėnesiais.

Likusią skundo dalį atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Arūnas DirvonasRosita PatackienėIrena Paulauskienė