Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. P. ieškinį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir įkeldinimo į gyvenamąsias patalpas, pareikštą atsakovams R. D. ir J. T.,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. R. D. ir J. T. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio nustatyta tvarka (viešo paskelbimo būdu) 2017-05-12 buvo įteiktas ieškinio nuorašas ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus. Per teismo nustatytą terminą atsakovai be pateisinamos priežasties atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o ieškovas yra pareiškęs prašymą priimti sprendimą už akių, jei byloje atsiliepimas į ieškinį nebus pateiktas, todėl byloje atsiranda CPK 142 straipsnio 4 dalyje numatytos sprendimo priėmimo už akių pasekmės. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.)

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad bylos šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 3 kambarių butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. 1(duomenys neskelbtini). Ginčo buto bendrasis plotas yra 60,73 kv. m., iš kurio gyvenamasis plotas yra 44,94 kv. m. (trys kambariai – 13,97 kv. m., 17,02 kv. m., 13,95 kv. m). Ieškovei priklauso 5/16 buto, atsakovei R. D. 3/16 buto, atsakovui J. T. ½ buto. Ieškovei minėtos 5/16 buto dalis priklauso pagal 2017-03-31 Turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. S-17-42-3235. Ieškovė teismui nurodė, kad atsakovai jos neįleidžia į šį jai kartu priklausantį ginčo butą, nors ieškovė dar 2017-04-11 registruotu paštu, 2017-04-05 elektroniniu paštu siūlė atsakovams nustatyti naudojimosi šio buto patalpomis tvarką. Todėl ieškovė pareikštu ieškiniu siūlo nustatyti naudojimosi tvarka pagal jos iniciatyvą 2017-04-19 UAB (duomenys neskelbtini) parengtą projektą, jog ieškovei paskiriant naudotis 13,95 kv. m. ploto kambariu, projekte pažymėtu indeksu 5-7, o atsakovams paskiriant naudotis kambariais, projekte pažymėtais, indeksu 5-2 (13,97 kv. m.) bei indeksu 5-3 (17,02 kv. m.). Virtuvę, projekte pažymėtą indeksu 5-4, vonios patalpas, projekte pažymėtas indeksu 5-5, koridorių, plane pažymėtą indeksu 5-1, tualetą, projekte pažymėtą indeksu 5-6, ieškovė prašo priskirti bendram bendraturčių naudojimui bei įkeldinti ieškovę į šį butą.

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Naudojimosi tvarkos nustatymo procesas labai svarbus tinkamo nuosavybės teisės įgyvendinimo požiūriu, nes naudojimosi teise, t.y. teise pritaikius daikto naudingąsias savybes gauti jo duodamą naudą, pasireiškia nuosavybės socialinis ir ekonominis vertingumas. Be to, tik tokiu būdu apskritai įmanomas daikto, esančio bendrąja daline nuosavybe, naudojimas. Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003).

Nustatytos naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu (daiktu) tvarkos pakeitimas, esant bent vieno iš bendraturčių iniciatyvai, leistinas, jei toks pakeitimas pozityvus, pagrįstas racionaliu daikto naudojimu arba daikto vertės pagerinimu, taip pat nedaro žalos ir nesuvaržo kitų bendraturčių teisių, taip pat jei toks pakeitimas nedraudžiamas įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2005).

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad racionalia laikytina tokia naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektais tvarka, kuri pašalina arba maksimaliai sumažina nesutarimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2003). Be to, teismas turi įvertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų konfliktinei situacijai šalinti; kai prašoma nustatyti naudojimosi daiktu tvarka numato tam tikrus daikto, pavyzdžiui, statinio pakeitimus, teismas patikrina, ar planuojami esminiai pakeitimai atitinka teisės aktų (Statybos įstatymo, Statybos techninio reglamento ir kt.) reikalavimus, ar yra suderinti su atitinkamomis priežiūros institucijomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006).

Byloje kilusiam ginčui spręsti reikšmingas bylos šalių nuosavybės teisių įgijimo pagrindas. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė 5/16 šio ginčo buto įgijo po turto pardavimo iš varžytinių, tuo tarpu atsakovei R. D. ir J. T. (ieškovės teigimu, J. T. yra R. D. tėvas, nors tokių įrodymų byloje nėra, tačiau atsakovai šių ieškovės nurodytų aplinkybių neginčijo) likusios šio buto dalys (3/16 buto ir ½ buto) priklauso pagal 1992-09-23 Pirkimo-pardavimo sutartį (t.y. atsakovai yra kartu bendraturčiai 25 metus).

Ieškovė ieškinyje paaiškino, jog atsakovai atsisako ją įleisti į šį ginčo butą, nenori taikiai nustatyti bendrą naudojimosi šiuo butu tvarką, todėl ieškovė siūlo ieškiniu tokią bendraturčių naudojimosi butu, (duomenys neskelbtini), tvarką: remiantis 2017-04-19 UAB (duomenys neskelbtini) projektu, priskiriant atsakovams R. D. ir J. T. naudotis 13,97 kv. m. ploto kambariu, projekte pažymėtu indeksu 5-2 ir 17,02 kv. m. ploto kambariu, projekte pažymėtu indeksu 5-3. I. N. P. priskiriant atskirai naudotis 13,95 kv.m. ploto kambariu, projekte pažymėtu indeksu 5-7. Priskirti atsakovų ir ieškovės bendram naudojimui buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpas, kurias sudaro 6,72 kv. m. ploto virtuvė, projekte pažymėta indeksu 5-4, 6,04 kv.m. ploto koridorius, projekte pažymėtas indeksu 5-1, 2,07 kv. m. ploto vonia, projekte pažymėta indeksu 5-5, 0,96 kv. m. ploto tualetas, projekte pažymėtas indeksu 5-6.

Ieškovei priklausančios buto gyvenamojo ploto dalis (5/16) sudaro 14,04 kv. m., likusios priklauso atsakovams. Ieškovė prašo priskirti jai naudotis mažiausiu 13,95 kv. m. dydžio buto kambariu, nors 13,95 kv. m. kambarys yra šiek tiek mažesnis už ieškovei nuosavybės teisės dalimi turintį atitekti buto kambarį, siekdama socialinės taikos ir turto naudojimo racionalumo, ieškovė sutinka, kad nustatant tarp bendrasavininkų buto naudojimosi tvarką, jai būtų paskirta naudojimui mažesnė jos dalis, negu idealioji nuosavybės teisės dalis bendrame turte. Ieškovė mano, kad toks naudojimosi butu planas užtikrina racionalumą, todėl ieškovė prašo ieškinį tenkinti. Atsakovai atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovės nurodytų aplinkybių ir ieškovės pasiūlytos naudojimosi buto tvarkos neginčijo.

Teismo vertinimu, toks naudojimosi tvarkos nustatymas yra galimas, buto patalpos yra izoliuotos, byloje nustatytų aplinkybių kontekste, teismo vertinimu, ši nurodyta naudojimosi buto Vilniuje, Šeimyniškių g. 40-5, tvarka yra optimali, užtikrina visų bendraturčių interesus, geriausiai atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus esamai situacijai, siekiant išspręsti bendraturčių nesutarimus dėl šio buto naudojimosi.

Teismas sprendžia, kad nustatytina tokia bendraturčių naudojimosi butu, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarka remiantis 2017-04-19 UAB (duomenys neskelbtini) projektu, priskiriant atsakovams R. D. ir J. T. naudotis 13,97 kv. m. ploto kambariu, projekte pažymėtu indeksu 5-2 ir 17,02 kv. m. ploto kambariu, projekte pažymėtu indeksu 5-3. I. N. P. priskiriant atskirai naudotis 13,95 kv.m. ploto kambariu, projekte pažymėtu indeksu 5-7. Priskirti atsakovų ir ieškovės bendram naudojimui buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpas, kurias sudaro 6,72 kv. m. ploto virtuvė, projekte pažymėta indeksu 5-4, 6,04 kv.m. ploto koridorius, projekte pažymėtas indeksu 5-1, 2,07 kv. m. ploto vonia, projekte pažymėta indeksu 5-5, 0,96 kv. m. ploto tualetas, projekte pažymėtas indeksu 5-6.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovai neįleidžia ieškovės į jai taip pat priklausantį butą, todėl, atsižvelgiant į pirmiau nustatytą bendraturčių naudojimosi tvarką, ieškovė įkeldintina į jai naudotis paskirtas patalpas (CK 1.138, 4.95 straipsniai), tačiau priešingai nei ieškovė prašo (ne nuo sprendimo priėmimo dienos), tačiau per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, uždraudžiant atsakovams trukdyti naudotis ieškovei tenkančia buto dalimi.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 61,50 EUR bylinėjimosi išlaidų sumokėto žyminio mokesčio. Kitų įrodymų apie galimas turėtas kitas bylinėjimosi išlaidas ieškovė teismui iki sprendimo už akių priėmimo nepateikė. Pažymėtina ir tai, kad bylinėjimosi išlaidas ieškovė prašė priteisti iš atsakovų solidariai. Teismas su šiais ieškovės argumentais nesutinka, kadangi remiantis teismų praktika, kadangi atsakovai lygiais pagrindais naudojosi įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis ir vykdė pareigas, todėl šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis (LAT 2012-06-28 nutartis Nr. 3K-3-332/2012), t.y. iš viso ieškovo naudai iš atsakovų priteistina lygiomis dalimis 61,50 EUR bylinėjimosi išlaidų, po 30,75 EUR iš kiekvieno atsakovo.

Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3 Eur, todėl nepriteistinos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (CPK 92 str., 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Nustatyti tokią bendraturčių naudojimosi buto (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), tvarką remiantis 2017-04-19 UAB (duomenys neskelbtini) projektu,:

1. Priskiriant atsakovams R. D. ir J. T. naudotis 13,97 kv. m. ploto kambariu, projekte pažymėtu indeksu 5-2 ir 17,02 kv. m. ploto kambariu, projekte pažymėtu indeksu 5-3.

2. I. N. P. priskiriant atskirai naudotis 13,95 kv.m. ploto kambariu, projekte pažymėtu indeksu 5-7.

3. Priskirti atsakovų ir ieškovės bendram naudojimui buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpas, kurias sudaro 6,72 kv. m. ploto virtuvė, projekte pažymėta indeksu 5-4, 6,04 kv.m. ploto koridorius, projekte pažymėtas indeksu 5-1, 2,07 kv. m. ploto vonia, projekte pažymėta indeksu 5-5, 0,96 kv. m. ploto tualetas, projekte pažymėtas indeksu 5-6.

Įkeldinti ieškovę N. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos į buto ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) patalpas, į ieškovei skirtinas naudotis buto patalpas, uždraudžiant atsakovams R. D. ir J. T. trukdyti naudotis ieškovei jai tenkančia buto dalimi.

Priteisti ieškovei N. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš atsakovų R. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) 61,50 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Paskelbti apie sprendimo už akių priėmimą viešai, specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt ir skaičiuoti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimo terminą nuo viešo paskelbimo dienos.

„Vilniaus miesto apylinkės teisme 2017 m. gegužės 29 d. priimtas sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-23291-155/2017 pagal ieškovės N. P. ieškinį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir įkeldinimo į gyvenamąsias patalpas, pareikštą atsakovams R. D. ir J. T.. A. R. D. ir J. T. procesinių dokumentų gyvenamosios vietos adresu ir į darbovietę nepavyksta, todėl atsakovams sprendimas už akių yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovai informuojami, kad sprendimas už akių laikomas įteiktu pranešimo specialiame interneto tinklalapyje dieną. Informacijos teirautis tel. (8 5) 213 7238.“

Atsakovai negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, bet per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovas turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.