Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Remigijaus Preikšaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 1 d. laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, dalyvauti Pataisos inspekcijos vykdomoje „Asmenų, padariusių nusikalstamas veikas, panaudojant smurtą, socialinės reabilitacijos programoje“ ir per aštuonis mėnesius atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą: 9274 Lt negautų pajamų ir 300 už vertimo paslaugas. Taip pat 5600 Lt nusikaltimu padarytą neturtinę žalą, 6579,15 Lt gydymo išlaidų Valstybinei ligonių kasai prie LR sveikatos apsaugos ministerijos bei 1500 Lt proceso išlaidų už advokato pagalbą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. nuteistas už tai, kad jis 2007 m. gruodžio 24 d., apie 1 val., Šilalės m., Nepriklausomybės gatvės 3 namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių nesutarimų kilus konfliktui su R. B. , tyčia vieną kartą kumščiu sudavė pastarajam į veidą, taip nukentėjusiajam padarydamas apatinio žandikaulio kairės pusės lūžimą, t. y. sukeldamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes R. B. sveikata buvo sutrikdyta daugiau kaip 10 parų laiko.

Nukentėjusysis R. B. atsikirtime į apeliacinį skundą nurodo, kad priimtas teismo nuosprendis yra pagrįstas bei teisėtas. Dėl padarytų sužalojimų prarado darbą, nutrūko oficiali darbo sutartis, sudaryta Airijoje. Teismui iš buvusio darbdavio pateikė visus dokumentus, kurie patvirtina, kad buvo sudaryta darbo sutartis su konkrečiu darbo užmokesčiu. Nuteistojo A. A. prašymas mažinti atstovavimo išlaidas yra visiškai nepagrįstas, nes jis buvo atstovaujamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, t. y. nuo 2008-03-28. Priteista neturtinė žala yra teisėta ir pagrįsta, o jos dydis nustatytas atsižvelgiant į patirtus nepatogumus, skausmą, atsiradusį diskomfortą, kurį jaučia iki šiol.

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa atsikirtime į apeliacinį skundą nurodo, kad nesutinka su apelianto A. A. skunde išdėstytais prieštaravimais. Valstybinės ligonių kasos prie SAM informacinės duomenų bazės SVEIDRA duomenimis nustatyta, kad dėl patirtų sužalojimų R. B. gydytas stacionare VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje nuo 2007-12-25 iki 2007-12-28. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 797,45 Lt. Pagal sutartinius įsipareigojimus duomenis apie asmenims suteiktas gydymo paslaugas gydymo įstaigos pateikia Teritorinei ligonių kasai. Šios gydymo išlaidos (797,45 Lt) apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 26, 27 str., Sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka, taip pat sutartimis tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir Klaipėdos TLK. Už asmenims suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (gydymo paslaugas) gydymo įstaigoms apmokama pagal tai, kokia gydymo paslauga buvo suteikta asmeniui pagal nustatytus gydymo paslaugos įkainius, o ne už laikotarpį, per kurį asmuo buvo gydytas. Šiuo atveju iš PSDF biudžeto lėšų VšĮ Klaipėdos universitetinei ligoninei 797,45 Lt sumokėti už R. B. suteiktas gydymo paslaugas, t. y. už suteiktą gydymo paslaugą ligoninės Veido ir žandikaulių chirurgijos skyriuje, o ne už laikotarpį, kurį ligonis turi išgulėti stacionare. Nusprendus sumažinti priteistą 6579,15 Lt žalos atlyginimą iki 797,45 Lt, bus sudaryta apeliantui galimybė neįvykdyti visiškos savo deliktinės prievolės, nors tokios prievolės visiškas įvykdymas yra įmanomas.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė ir nukentėjusiojo atstovas prašė šį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, apylinkės teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai paskirtos bausmės ir neteisingai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų, susijusių su civiliniu ieškiniu ( Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 2 p., 4 p.).

Dėl laisvės apribojimo

Šilalės rajono apylinkės teismas 2008-09-08 nuosprendžiu pripažindamas A. A. kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 1 d., nuteisė jį vienerių metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, dalyvauti Pataisos inspekcijos vykdomoje „Asmenų, padariusių nusikalstamas veikas, panaudojant smurtą, socialinės reabilitacijos programoje“. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad nuteistojo A. A. prašymas pakeisti įpareigojimo būti namuose laiką nuo 24 val. iki 6 val. yra pagrįstas, nes pastarasis dirba pagal verslo liudijimą statybų sferoje, todėl darbo valandos nėra fiksuotos, darbo vieta kintanti. Be to, reikia atsižvelgti ir į tai, kad A. A. nuteistas pirmą kartą už nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą, yra pilnametis, dirba. Remdamasis protingumo kriterijumi ir atsižvelgdamas į priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydį, teismas negali suvaržyti nuteistojo teisės pačiam susidaryti darbo grafiką ir taip riboti jo teisę į darbą. Pažymėtina, jog įpareigojimas būti namuose nuo 24 val. iki 6 val. nesumažina šio įpareigojimo paskirties bei prevencinio jo poveikio.

Dėl negautų pajamų

Negautos pajamos yra suprantamos kaip asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, sutrukdžiusių ieškovo veiklą, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Negautas pajamas, kaip nuostolius, apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamas suprantant kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Negautos pajamos, kaip nuostoliai, turi būti įrodomos. Tačiau negautos pajamos neturi būti suprantamos kaip visos tikėtinos gauti iš asmens veiklos sumos, neatskaitant sąnaudų. (2008 m. birželio 9 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-3-322/2008 UAB ,,Rudeta“ v AB „Lietuvos draudimas“). Tai reiškia, kad negautomis pajamomis galime laikyti tik tą darbo užmokesčio dalį, kurios nekompensavo asmens sveikatos draudimas, kuris yra privalomas, jei veikla, kuria užsiimama, yra teisėta.

Pirmosios instancijos teismas tenkindamas nukentėjusiojo R. B. ieškinį dėl negautų pajamų, rėmėsi darbo sutartimi tarp (duomenys neskelbtini) ir R. B. (b. l. 83–90) bei darbdavio laišku/atsakymu (b. l. 99). Pateiktoje sutartyje yra nustatytas savaitinis darbo užmokestis, tačiau taip pat aptarta ir nedarbingumo lapelių apmokėjimo programa. Kaip matyti iš bylos duomenų, R. B. oficialiai ir legaliai išdirbo šioje įmonėje 7 mėnesius, darbdavys už jį mokėjo socialinio draudimo mokesčius, kurie garantuoja ligos ar nedarbingumo atveju tam tikrą pajamų kompensaciją. Nukentėjusysis patyrė sužalojimą 2007-12-24, tačiau visiškai neaišku, kada jis apie savo sužalojimą pranešė darbdaviui. Iš darbdavio laiško/atsakymo (b. l. 99) galima suprasti, kad nukentėjusysis turėjo pagal jų susitarimą iš atostogų grįžti 2008-01-07, tačiau negrįžo, todėl jis jį atleido. Teismo posėdžio metu (b. l. 115) R. B. teigė, kad į darbą Airijoje turėjo grįžti 2008-01-04, ir jam to nepadarius, 2008-01-07 jis buvo atleistas. Be to, iš teismui pateikto gydymo paslaugų apskaitos išrašo (b. l. 62) bei paties nukentėjusiojo parodymų teismo posėdžio metu (b. l. 116) matyti, kad R. B. stacionariai gydėsi Klaipėdos universitetinėje ligoninėje nuo 2007-12-25 iki 2007-12-28 iš ten vienai dienai paleistas sutartu laiku negrįžo, todėl buvo nebepriimtas atgal. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad į Vilniaus universitetinės ligoninės Žalgirio kliniką buvo kreiptasi vėliau nei po savaitės ir tik 2008-01-14 vėl paguldytas stacionariam gydymui. Tai rodo, kad pats nukentėjusiojo nerūpestingas elgesys prisidėjo prie didesnės žalos atsiradimo jo paties sveikatai bei finansinei padėčiai. Šilalės rajono apylinkės teismas R. B. negautas pajamas apskaičiavo nuo 2008-01-07, t. y. nuo jo atleidimo dienos, tačiau to oficialiai nepatvirtina jokie byloje esantys duomenys. Pateiktos darbo sutarties 5 p. (b. l. 91–98) yra numatyta, jog nedarbingumo atveju R. B. yra numatytos socialinės išmokos. Nukentėjusysis nepateikė duomenų, ar jis gavo iš Airijos socialinės rūpybos institucijų kokias nors išmokas ir ar jis iš viso į jas kreipėsi. Tai yra svarbu siekiant tiksliai apskaičiuoti negautų pajamų sumą. Taigi byloje yra per mažai duomenų, kurie leistų tiksliai apskaičiuoti laikotarpį, už kurį būtų galima priteisti realiai negautas pajamas. Pagal BPK 115 str. 2 d. išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civiline tvarka. Ši nuosprendžio dalis yra keičiama.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad pats nukentėjusysis, negrįžęs laiku į Klaipėdos universitetinę ligoninę, o vėliau kreipęsis į Vilniaus Žalgirio kliniką ne iš karto, o tik po kurio laiko, pasielgė neatsakingai, todėl ši aplinkybė turėjo reikšmės mažinant priteisiamą neturtinę žalą 1/5 dalimi. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad Šilalės rajono apylinkės teismas atsižvelgė į nukentėjusiojo patirtą sužalojimą, ir dėl jo atsiradusius nepatogumus, nuteistojo turtinę padėtį bei Aukščiausiojo Teismo praktiką. Nors Aukščiausiojo Teismo praktika neturtinės žalos atlyginimo klausimu yra gana įvairi ir iki galo nėra susiformavusi, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra ne kartą akcentavęs, kad netur­ti­nės ža­los at­ly­gi­ni­mo sri­ty­je vi­siš­ko ža­los at­ly­gi­ni­mo prin­ci­pas objektyviai ne­ga­li bū­ti tai­ko­mas vi­sas, ka­dan­gi ne­tur­ti­nės ža­los tiks­liai įver­tin­ti pi­ni­gais neįmanoma. Įsta­ty­mas nu­ma­to piniginę satisfak­ci­ją, kuria sie­kia­ma kiek įma­no­ma tei­sin­giau kom­pen­suo­ti nu­ken­tė­ju­sio­jo patirtus dva­si­nius išgyvenimus, fi­zi­nį skaus­mą ir kt., o teis­mo funkci­ja yra nu­sta­ty­ti tei­sin­gą piniginę kom­pen­sa­ci­ją už pa­tir­tą skriau­dą (dvasi­nius iš­gy­ve­ni­mus, fi­zi­nius pra­ra­di­mus). Neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Joje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Kadangi civilinis įstatymas nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį teismas nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas atsižvelgė į bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Nuteistasis jokių naujų aplinkybių, kurios būtų teisiškai reikšmingos sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą ir į kurias pirmosios instancijos teismas nebūtų atsižvelgęs, nenurodė. Priteistas neturtinės žalos dydis, atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, yra optimalus ir protingas, todėl nekeistinas.

Dėl gydymo ir atstovavimo išlaidų

Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai priteisė iš nuteistojo A. A. 6579,15 Lt civiliniam ieškovui Valstybinei ligonių kasai prie LR sveikatos apsaugos ministerijos. Byloje esančiame gydymo paslaugų apskaitos išraše (b. l. 62) yra nurodytos konkrečios nukentėjusiajam R. B. atliktos medicininės paslaugos bei jų įkainiai. VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje Veido ir žandikaulių chirurgijos poskyryje jam taikyta terapija, kurios bazinė kaina 657,60 Lt, o apskaičiuotoji balo vertė 0,97, todėl suteiktos paslaugos kaina (657,60*0.97) 637,87 Lt , bei atlikta kompiuterinė tomografija (stacionaro sąlygomis), kurios bazinė kaina 178,40 Lt, apskaičiuotoji balo vertė 0,8945, todėl suteiktos paslaugos kaina (178,40*0,8945) 159,58 Lt. Bendra suteiktų paslaugų kaina: 637,87 Lt + 159,58 Lt = 797,45 Lt. Abejoti šiais duomenimis teismas pagrindo neturi. Nuteistojo A. A. apeliacinio skundo argumentai, kad R. B. VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje nuo 2007-12-25 iki 2007-12-28 nesigydė, todėl jis neturi prievolės ir teisinio pagrindo apmokėti Valstybinei ligonių kasai 797,45 Lt, nepagrįsti, todėl atmestini, nes už asmenims suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (gydymo paslaugas) gydymo įstaigoms yra apmokama už konkrečią gydymo paslaugą pagal nustatytus gydymo paslaugos įkainius, o ne už laikotarpį, per kurį asmuo buvo gydytas.

Atmestinas ir nuteistojo prašymas, sumažinti per pusę, t. y. iki 750 Lt, atstovavimo išlaidas, kadangi atstovavimo išlaidos yra advokato ir jo kliento susitarimo dalykas. Atstovavimo sutartis yra oficialus dokumentas, surašomas prieš atstovavimą ikiteisminio tyrimo ar teismo posėdžio metu, todėl bylos baigtis, priimti teismo sprendimai neturi įtakos atstovavimo išlaidų nustatymui, nebent tai būtų iš anksto numatyta ir aptarta sutartyje. Šioje baudžiamojoje byloje nuteistasis A. A. buvo pripažintas kaltu, padaręs tyčinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 1 d., todėl vadovaudamasis BPK 106 str. 2 d., teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Tai, kad apylinkės teismas pripažino, jog dėl neturtinės žalos ir negautų pajamų žalos dydžių 1/5 dalis yra paties nukentėjusiojo kaltė, nesuteikia pagrindo mažinti gydymo išlaidų bei atstovavimo išlaidų dydžio.

Rezoliucinė dalis

n usprendžia:

Šilalės rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 8 d. nuosprendį pakeisti.

Pakeisti A. A. paskirtą laisvės apribojimą ir įpareigoti A. A. būti namuose nuo 24 val. iki 6 val.

R. B. pripažinti teisę į ieškinio patenkinimą dėl negautų pajamų, o klausimą dėl ieškinio šioje dalyje dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.