- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-12
- Bylos Nr.
- 1A-83-478/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-0-00002-2017-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- A.
- Advokatai
- Ričardas Lilas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. (A.) A. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio, kuriuo A. (A.) A. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta 2015 m. gegužės 12 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis – 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 3 (treji) metai 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo 2017 m. rugsėjo 29 d., t. y. nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
A. (A.) A. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, suimant jį teismo salėje.
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui nuspręsta pranešti, kad E. G. ir R. M. 2017 m. birželio 5 d. gali būti padarę BK 235 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
A. A. nuteistas už tai, kad jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje, (duomenys neskelbtini), 2017 m. sausio 14 d., apie 8.00 val., 5-ojo lokalinio sektoriaus 6-ojo nuteistųjų būrio prausykloje, kilus konfliktui dėl šilto vandens, tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam G. K. į pilvą, todėl dėl pilvo sumušimo kairės pašonės srityje, pasireiškusio blužnies plyšimu, buvo sunkiai sutrikdyta G. K. sveikata.Apeliaciniame skunde nuteistasis A. A. prašo peržiūrėti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nuosprendį ir sumažinti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nes jis yra jauno amžiaus, o ikiteisminis tyrimas nebuvo tinkamai atliktas. Apeliantas prisipažįsta padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą ir prašo leisti dalyvauti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo procese.Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistasis A. A. ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti ir paskirtą bausmę sumažinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.Nuteistojo A. A. apeliacinis skundas atmetamas.Baudžiamųjų bylų proceso apeliacinės instancijos teisme taisykles ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) XXV skyriaus normos ir pirmiausia BPK 320 straipsnyje numatytos bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos. Pagal šias nuostatas bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos neviršijant apeliacinio skundo ribų. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti, išskyrus atvejus, kai nustatomi esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Taigi, remiantis minėta norma, teismas yra saistomas apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, išreikštų prašymų konkretumo, aiškumo, apibrėžtumo, tikslumo, t. y. pagal tai nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis, ar tik jo dalis, ar skundu ginčijamas dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką, ar tik kaltės forma, veikos kvalifikavimas, bausmės griežtumas (švelnumas) ir pan.Nagrinėjamu atveju nuteistojo A. A. pateiktas apeliacinis skundas (b. l. 142) yra itin lakoniškas, jame prašoma sumažinti paskirtą bausmę, ir šis prašymas grindžiamas tuo, jog jis yra jauno amžiaus, savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta, o ikiteisminis tyrimas nebuvo iki galo ištirtas (kuo pasireiškė ikiteisminio tyrimo neišsamumas ar netinkamas atlikimas, apeliantas nenurodo). Taigi, teisėjų kolegija skundžiamą nuosprendį peržiūri bausmės individualizavimo aspektu, atsižvelgdama į nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytus teiginius.A. A. pirmosios instancijos teismo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje (sunkus sveikatos sutrikdymas), padarymo. Įstatymų leidėjas už šios veikos padarymą be jokių išlygų numato tik griežtą, ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, t. y. iki dešimties metų. Baudžiamasis įstatymas nenumato konkrečių sąlygų, kurioms esant teismas parenka konkretų bausmės dydį, tačiau visais atvejais privalu paisyti BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų kriterijų, kuriuos teismas turi įvertinti, t. y. atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Visais atvejais, individualizuodamas bausmę, teismas turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės, t. y. teismas turi paskirti tokią bausmę, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai.Be aptartų bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės doktrina bei teismų praktika šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio, ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys ir pan.Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, pagrįstai pripažino A. A. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad dėl jo padarytos nusikalstamos veikos kilo reali grėsmė nukentėjusio asmens gyvybei (BK 60 straipsnio 1 dalies 11 punktas), nes dėl blužnies plyšimo nukentėjusįjį teko operuoti, blužnis buvo pašalinta, pirmosios instancijos teisme apklausto eksperto teigimu, jau buvo prasidėjęs uždegimas, rasta apie 2 l kraujo, taigi, jei G. K. laiku nebūtų suteikta medicininė pagalba, jis būtų numiręs. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors apeliaciniame skunde A. A. pripažįsta savo kaltę, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimo. Ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padeda išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme neigė sunkiai sužalojęs G. K., jo kaltė buvo įrodyta tik išanalizavus visų liudytojų parodymus bei surinktą rašytinę bylos medžiagą. Net ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje A. A. stengėsi sumažinti savo kaltę, pripažino, jog smūgį nukentėjusiajam sudavė, bet nemano, kad sunkūs padariniai kilo būtent dėl jo kaltės. Jokių apgailestavimų dėl padaryto nusikaltimo nuteistasis neišreiškė, nukentėjusiojo neatsiprašė. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmingas padaryto nusikaltimo aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų. Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius. Nagrinėjamu atveju nenustatytas nei prisipažinimas, nei nuoširdus gailėjimasis, apeliantas savo poelgio kritiškai nevertina, neišgyvena dėl nukentėjusiajam sutrikdytos sveikatos, todėl apeliaciniame skunde išreikštą prisipažinimą dėl nusikalstamos veikos padarymo teisėjų kolegija vertina kaip deklaratyvų, t. y. pateiktą vien dėl siekio sulaukti švelnesnės bausmės, kam nėra jokio pagrindo.Padaryta nusikalstama veika yra priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), yra tyčinė, padaryta dėl menkavertės dingsties - prausykloje nebuvo karšto vandens, todėl nuteistasis negalėjo išsimaudyti po dušu, dėl ko supyko ir tyčia sudavė smūgį nukentėjusiajam, nes šis pagal nerašytas nuteistųjų taisykles turėjo prižiūrėti boilerį, kad jame būtų karšto vandens. A. A. šią nusikalstamą veiką padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje. Anksčiau jis teistas tris kartus dėl turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų (vagystės, plėšimas, turto sunaikinimas ar sugadinimas) bei dėl nusikaltimo viešajai tvarkai (veikdamas bendrininkų grupėje sudavė nepilnamečiui kumščiu į dantų sritį). Šie duomenys rodo, jog smurtinis elgesys A. A. yra būdingas. Bausmės atlikimo metu nuteistasis keturiolika kartų pažeidė pataisos įstaigoje nustatytą tvarką, iš jų vienuolika kartų buvo drausmintas įvairiomis drausminėmis nuobaudomis (b. l. 48). Apeliantas ne kartą buvo uždarytas į baudos izoliatorių, du kartus perkeltas iš paprastosios į drausmės grupę (pirmą kartą keturiems mėnesiams, antrą kartą aštuonių mėnesių laikotarpiui). Šios aplinkybės patvirtina, kad nustatyto režimo buvo nesilaikyta itin šiurkščiai, A. A. buvo užfiksuotas vartojantis psichotropines medžiagas, rūkantis ir pan. Būrio, kuriame jis atlieka bausmę, viršininkas nuteistąjį charakterizuoja neigiamai, kaip netinkamai bausmę atliekantį asmenį (b. l. 47). Pataisos įstaigoje A. A. nedirba, nesimoko, laikosi nuteistųjų subkultūros nuostatų, su pataisos namų administracijos atstovais ne visuomet bendrauja mandagiai bei pagarbiai, turimų vertybinių nuostatų nėra linkęs keisti, jo atsakomybės jausmas neišvystytas, mąstymas nenuoseklus, nuteistasis ne visada pareigingas ir į jam išsakomas pastabas ne visada reaguoja tinkamai.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nusikalstamas veikas A. A. pradėjo daryti nuo pat paauglystės ir jo elgesys vis įžūlėjo, o daromi nusikaltimai sunkėjo. Kartą jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nustatytų įpareigojimų jis nesugebėjo laikytis, todėl bausmės vykdymo atidėjimas jam buvo panaikintas. Tai, kad apeliantas yra jauno amžiaus, gim. (duomenys neskelbtini), nesudaro pagrindo švelninti paskirtos bausmės. Švelnus baudžiamumas apeliantui nėra efektyvus, teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino. Šiuo metu nuteistajam jau dvidešimt vieneri metai, todėl jis pilnai gali atsakyti už visus savo neteisėtus poelgius. Spręsti, jog pagal savo socialinę brandą A. A. prilygsta nepilnamečiui, nėra pagrindo.Bausmės švelninimo galimybes įtvirtina BK 62 straipsnio ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, tačiau šioje byloje nėra BK 62 straipsnyje nustatytų švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo sąlygų. Taip pat nenustatyta išimtinių aplinkybių, liudijančių išskirtinai teigiamai nuteistojo naudai. Nepaisant neigiamos A. A. charakteristikos, pirmosios instancijos teismas jam skyrė mažesnę bausmę, nei inkriminuoto straipsnio sankcijos vidurkis. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Apylinkės teismas taip pat tinkamai bendrino paskirtą bausmę su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi bei paskyrė trejų metų dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, jog teismas rinkosi nuteistajam palankesnį bausmių bendrinimo būdą – dalinį, o ne visišką sudėjimą, todėl dar labiau mažinti bausmės nėra galimybių.Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu - paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Pažymėtina, jog bausmės tikslas nėra vien nubaudimas, ja siekiama ir prevencijos tikslų – apriboti nusikaltusiam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, tačiau šiuo atveju, atsižvelgus į nuteistojo A. A. asmenybę, ankstesnį nusikalstamą elgesį, nėra pagrindo manyti, kad tokie tikslai gali būti pasiekti švelnesnio pobūdžio, nei realus laisvės atėmimas trejų metų dešimties mėnesių laikotarpiui, bausme.Teisėjų kolegija nenustatė jokių esminių ikiteisminio tyrimo trūkumų, jų konkrečiai neįvardijo ir pats apeliantas, todėl šioje byloje atliktas ikiteisminis tyrimas plačiau neanalizuojamas. A. A. buvo pasirašytinai supažindintas apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą (b. l. 72), jam išaiškinta teisė susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir teikti prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą. Susipažinti su tyrimo medžiaga nuteistasis pageidavo, tačiau po susipažinimo pareiškė, kad jokių prašymų neturės (b. l. 75).Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam A. A. paskirta bausmė individualizuota teisingai, nepažeidžiant BK 41 ir 54 straipsniuose numatytų nuostatų, todėl keisti skundžiamo nuosprendžio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
nuteistojo A. (A.) A. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.