Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje P. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 484 straipsnio 1 dalį, 506 straipsnio 4¹ dalį, 508 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. D. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis 2021 m. balandžio 13 d., apie 14.10 val., karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ metu, viešoje vietoje – parduotuvėje PC „Maxima“, esančioje Kaune, A. Stulginskio g. 63, būdamas neblaivus, šlitinėjo, sunkiai ėjo, tuo įžeisdamas žmogaus orumą ir visuomenės dorovę, be to, nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų prisistatyti arba pateikti savo asmens dokumentą, išplūdo pareigūnus necenzūriniais žodžiais.

Administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija P. D. veiksmus kvalifikavo pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį, 506 straipsnio 4¹ dalį, 508 straipsnio 1 dalį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo P. D. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies ir nurodė, kad 2021 m. balandžio 13 d. nuėjo į parduotuvę „Maxima“, jam pasidarė bloga, todėl jis palikęs prekes išbėgo į lauką. Kai pasidarė geriau, grįžo tęsti apsipirkimą. Kažkoks asmuo pasiėmęs prekes jas kažkur nešėsi, kuris pasakė, kad jis jų neatiduos ir neparduos. Jis paklausė pardavėjos, ar jam prekes parduos, tačiau apsauginis jam užtvėrė kelią, pradėjo stumdyti. Prašė jo neliesti, kadangi jis nieko blogo nedaro. 13.47 val. jis paskambino pagalbos numeriu 112. Atvykus policijos ekipažui pasakė, kad apsaugos darbuotojas jam neleido praeiti, todėl jis norėtų parašyti pareiškimą. Protokole nurodoma, kad jis policijos pareigūnams neprisistatė, tačiau jis prisistatė paskambinęs 112, be to, būtų prisistatęs rašydamas pareiškimą, tačiau jam nebuvo leista to daryti. Jis paprašė pareigūnų prisistatyti, tačiau jie atsisakė. Pripažįsta, kad buvo neblaivus, tačiau nemano, kad pažeidė įstatymus. Asmeniškai debilu ar idiotu turbūt nevadino nei vieno. Apsaugos darbuotojo nestumdė, nes prie jo net nepriėjo. Policijos pareigūnai su juo praktiškai nekalbėjo, pastovėjo, pasikvietė į lauką kur niekas nemato ir įkišo jį į mašiną. Jis pareigūnams nesipriešino.

Liudytojas D. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra policijos pareigūnas, gavo iškvietimą iš apsaugos darbuotojo, kad parduotuvėje yra neblaivus asmuo. Atvykus pamatė, kad asmuo iš tiesų yra neblaivus, elgiasi neadekvačiai. Pabendravus su apsaugos darbuotoju šis paaiškino, kad asmuo alkoholio skyriuje vos neužkabino butelių, todėl jis nuėjo gražiai jam pasakyti, kad jis elgtųsi truputį atsargiau, tačiau buvo išplūstas necenzūriniais žodžiais ir pastumtas, dėl ko ir buvo iškviesti policijos pareigūnai. Bendraujant su asmeniu prie parduotuvės, niekaip nepavyko su juo susikalbėti. Aiškino kokia yra situacija ir ką reikėtų daryti, prašė pateikti asmens tapatybės dokumentą, tačiau asmuo to nedarė, prašė jų parodyti tarnybinius pažymėjimus, jo kolegė tai ir padarė. Tuomet tas asmuo iš piniginės ištraukė asmens tapatybės kortelę, trumpai parodė, ir įsidėjo atgal. Necenzūriniai žodžiai buvo sakomi ji atžvilgiu, patvirtino tarnybiniame pranešime nurodomas aplinkybes.

Liudytoja I. Z. teismo posėdžio metu nurodė, kad atvyko į parduotuvę dėl agresyvaus asmens. Atvykus jo buvo prašoma, o vėliau ir reikalaujama prisistatyti, tačiau asmuo to nedarė, todėl jį vežė į komisariatą. Kiek atsimena, asmuo turėjo rankose asmens dokumentą, tačiau jį tik labai greitai pakelia ir vėl paslepia, todėl nebuvo galima tiksliai įžiūrėti asmens duomenų. Asmuo plūdo juos necenzūriniais žodžiais, tačiau kokiais – neatsimena. Parduotuvės apsaugos darbuotojas jiems papasakojo, kad asmuo buvo akivaizdžiai neblaivus, vos nenuvertė alkoholio stendo, buvo agresyvus.

Byloje surinkta rašytinė medžiaga: 2021 m. balandžio 13 d. administracinio nusižengimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padarytų administracinių nusižengimų aplinkybės, P. D. kaltės nepripažįsta, paaiškinti įvykio aplinkybes atsisakė (b. l. 1); 2021 m. balandžio 13 d. tarnybinis pranešimas dėl sulaikyto asmens, kuriame nurodyta, kad 2021 m. balandžio 13 d., apie 13.54 val. buvo gautas pranešimas, kad Kaune, A. Stulginskio g. 63 esančioje parduotuvėje pranešėjas konfliktuoja su apsaugos darbuotoju, konfliktas vyksta dėl alkoholio, pareigūnams 13.55 val. atvykus minėtu adresu, pranešėjas P. D. buvo akivaizdžiai neblaivus, vos pastovėjo, sunkiai ėjo, nesugebėjo paaiškinti įvykio aplinkybių, nurodė, kad policiją kvietė, nes jo konstitucinės laisvės buvo suvaržytos PC „Maxima“, apsaugos darbuotojas paaiškino, kad minėtas asmuo P. D. užėjo į parduotuvę, būdamas akivaizdžiai neblaivus, nuėjęs į alkoholio skyrių šlitinėjo, vos nenuvertė stendo su alkoholiu, paprašius elgtis atsargiau, pradėjo elgtis neadekvačiai, pastūmė apsaugos darbuotoją, policijos pareigūnams pareikalavus asmens pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, pradėjo klausinėti „už ką, ką padariau, o tu parodysi?“, paaiškinus piliečiui, kad reikalinga nustatyti asmens tapatybę ir pateikus policijos pažymėjimą, asmuo greitai parodė asmens tapatybės kortelę ir įsidėjo atgal į piniginę, dar kartą aiškiai pareikalavus asmens nurodyti asmens duomenis ar pateikti asmens dokumentą, tai padaryti atsisakė, šio reikalavimo nevykdė ir paaiškinus, kad už tai yra numatyta administracinė atsakomybė, asmuo buvo nuvestas prie tarnybinio automobilio ir informuotas, kad yra laikinai sulaikytas, siekiant teisingai įforminti administracinį nusižengimą, buvo atlikta asmens dalinė apžiūra, paimta asmens tapatybės kortelė, vykstant į Kauno apskr. VPK VTV OVS, asmuo rėkavo, elgėsi neadekvačiai, atvykus į Kauno apskr. VPK OVS, pradėjo įžeidinėti policijos pareigūną necenzūriniais, įžeidžiančiais žodžiais (b. l. 2); administracinio sulaikymo protokolas (b. l. 3); alkotesterio patikros sertifikatas (b. l. 4); alkotesterio parodymų kvitas, iš kurio matyti, kad P. D. 2021 m. balandžio 13 d., 15.09 val. buvo nustatytas 1,99 promilių girtumas (b. l. 5); asmens duomenys (b. l. 6); administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 3 metus, iš kurio matyti, kad P. D. nusižengimo padarymo metu buvo vieną kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (b. l. 9); CD su vaizdo medžiaga (b. l. 19).

Motyvuojamoji dalis

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ANK 484 straipsnio 1 dalyje be kita ko nustatyta, kad neblaivaus asmens pasirodymas viešosiose vietose įžeidžiant žmogaus orumą ir dorovę, užtraukia baudą nuo dvidešimt iki vieno šimto eurų.

Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą nustatyta, kad P. D. 2021 m. balandžio 13 d., apie 14.10 val., parduotuvėje PC „Maxima“, esančioje Kaune, A. Stulginskio g. 63, būdamas neblaivus (kai jam nustatytas vidutinis 1,99 promilių neblaivumo laipsnis), šlitinėjo, sunkiai ėjo. 2021 m. balandžio 13 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 2), ką teismo posėdžio metu patvirtino liudytojas D. J., nurodoma, kad PC „Maxima“ apsaugos darbuotojas paaiškino, jog P. D. užėjo į parduotuvę būdamas akivaizdžiai neblaivus, nuėjęs į alkoholio skyrių vos nenuvertė stendo su alkoholiu, o paprašius elgtis atsargiau, pradėjo elgtis neadekvačiai, pastūmė apsaugos darbuotoją. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, P. D. veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 484 straipsnio 1 dalyje, požymius.

ANK 506 straipsnio 4¹ dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1, 2, 3, 4 dalyse numatyti administraciniai nusižengimai, padaryti karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų eurų.

P. D. veiksmai, dėl kurių jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, buvo tai, kad jis karantino metu nevykdė statutinio valstybės tarnautojo teisėto reikalavimo (ANK 506 straipsnio 4 dalis). P. D. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 506 straipsnio 4¹ dalį traukiamas iš esmės dėl to, kad nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų prisistatyti arba pateikti savo asmens dokumentą.

Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 21 straipsnyje nustatyta, kad įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 23 straipsnio 5 punktas numato, kad pareigūnas, įgyvendindamas nusikalstamų veikų ar administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevenciją, turi teisę nustatyti asmens tapatybę.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. balandžio 13 d., apie 13.54 val. buvo gautas pranešimas, kad Kaune, A. Stulginskio g. 63 esančioje parduotuvėje pranešėjas konfliktuoja su apsaugos darbuotoju. Policijos pareigūnams pareikalavus asmens pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, pradėjo klausinėti „už ką, ką padariau, o tu parodysi?“. Paaiškinus asmeniui, kad reikalinga nustatyti asmens tapatybę ir pateikus policijos pažymėjimą, asmuo greitai parodė asmens tapatybės kortelę ir įsidėjo atgal į piniginę. Policijos pareigūnai nustatė, kad tai yra P. D., tačiau dėl per trumpo asmens tapatybės kortelės parodymo, nespėjo pamatyti asmens gimimo datos, dėl ko jis buvo paprašytas parodyti asmens dokumentą dar kartą, tačiau P. D. tinkamai parodyti asmens tapatybę patvirtinanti dokumentą tam, kad būtų galima tiksliai nustatyti jo tapatybę, atsisakė. P. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis prisistatė skambindamas telefonu 112, tačiau toks prisistatymas nelaikytinas tinkamu, kadangi atvykę į įvykio vietą pareigūnai privalo įsitikinti įvykyje dalyvavusių ir ten esančių asmenų tapatybėmis, taip pat ir nustatyti, ar tai tas pats asmuo, kuris skambino pagalbos telefonu. P. D. teigimu jis paprašė pareigūnų prisistatyti, tačiau jie atsisakė. Vis tik iš vaizdo įrašo ir policijos pareigūnų paaiškinimų teisme matyti, kad su juo bendravusi pareigūnė ne tik prisistatė, bet ir du kartus parodė savo tarnybinį pažymėjimą. Teismo nuomone, pareigūnai nagrinėjamuoju atveju turėjo pakankamą pagrindą nustatyti asmens tapatybę – ne tik vardą ir pavardę, tačiau ir asmens gimimo datą, kadangi jie buvo iškviesti dėl padaryto administracinio nusižengimo, kurį galimai padarė sulaikytas asmuo. Taigi, P. D. žodžiu išreikštas reikalavimas pasakyti savo gimimo datą ar tinkamai pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, buvo teisėtas, tačiau šio reikalavimo P. D. nevykdė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, P. D. veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 4¹ dalyje, požymius.

ANK 508 straipsnyje be kita ko nustatyta, kad statutinio valstybės tarnautojo garbės ir orumo pažeminimas, reiškiamas žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu, užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.

Administracinio nusižengimo protokolas P. D. buvo surašytas už tai, kad jis išplūdo pareigūnus necenzūriniais žodžiais. 2021 m. balandžio 13 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad P. D. sakė „paleisk blet idiote“, „tu debilas“, „idiotas tu tikrai, nesuprantu ko tu nori iš manęs“.

Teismo įsitikinimu, policijos pareigūnai, įvertindami savo darbo specifiką, neturi iškelti labai aukštų etikos ir moralės reikalavimų asmenims, su kuriais susiduria, vykdydami savo profesines funkcijas, nes tai yra asmenys, kurie yra įvairaus išsilavinimo, intelekto, sąmoningumo ir turi teisę laisvai reikšti savo nuomonę, kritikuoti jų darbą ir priimamus sprendimus. Policijos pareigūnai turi tai priimti kaip neišvengiamą savo profesinės veiklos dalį ir nepagrįstą kritiką, neetišką asmenų elgesį bei pasisakymus, konfliktinių situacijų susidarymą bei tikrovės neatitinkančių versijų pateikimą iš tokių asmenų, kurie ne visais atvejais gali adekvačiai suvokti ir vertinti susidariusias situacijas. Darbas policijos įstaigoje įpareigoja diplomatiškai bendrauti su įvairaus išsilavinimo, kultūringumo, sąmoningumo asmenimis, todėl apie juos pasakyti žodžiai, kuriuose pateikiama įžeidžianti asmens pozicija pareigūno atžvilgiu, turi būti toleruojama daug labiau, nei asmenų, kurie nevykdo profesinių funkcijų.

Nagrinėjamu atveju byloje esančiais įrodymais neginčytinai nustatyta, kad P. D. pavadino policijos pareigūną D. J. debilu, idiotu, kas vertintina kaip nemandagus, nekultūringas ir neetiškas pasisakymas, toks elgesys visuomenėje yra netoleruotinas ir formaliai galėtų būti vertinamas kaip įžeidimas. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju D. J. atžvilgiu dėl sukilusių emocijų P. D. pasakyti žodžiai nėra vertinami kaip ypatingai užgaulūs ar įžeidžiantys, taigi P. D. padaryta veika nėra tiek pavojinga, kad užtrauktų administracinę atsakomybę pagal ANK 508 straipsnį. Įvertintina ir tai, kad P. D. nemandagius žodžius pasakė tik kelis kartus, reaguodamas į policijos pareigūnų veiksmus, kuriuos jis tuo metu suvokė kaip neadekvačius.

Įvertinęs visas bylos aplinkybes teismas sprendžia, kad byloje esančių duomenų visuma neleidžia daryti išvados, jog P. D. veiksmuose yra jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 508 straipsnyje, požymių, todėl administracinio nusižengimo teisena dėl šio administracinio nusižengimo P. D. atžvilgiu nutrauktina (ANK 591 str. 1 p.).

Šių įrodymų visuma nustatyta, kad P. D. 2021 m. balandžio 13 d., apie 14.10 val., karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ metu, viešoje vietoje – parduotuvėje PC „Maxima“, esančioje Kaune, A. Stulginskio g. 63, buvo neblaivus, šlitinėjo, sunkiai ėjo, tuo įžeisdamas žmogaus orumą ir dorovę, be to, prie minėtos parduotuvės nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų prisistatyti arba pateikti savo asmens dokumentą, tuo P. D. padarė ANK 484 straipsnio 1 dalyje ir 506 straipsnio 4¹ dalyje, numatytus administracinius nusižengimus, todėl yra baustinas.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į nusižengimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

P. D. vieną kartą baustas administracine tvarka už nešiurkštų KET pažeidimą, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4¹ dalyje, padarė, būdamas neblaivus, ir ši aplinkybė turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui (ANK 36 str. 1 d. 8 p.).

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, P. D. skirtinos administracinės nuobaudos - baudos, numatytos ANK 484 straipsnio 1 dalies, 506 straipsnio 4¹ dalies, sankcijų ribose. Galutinė administracinė nuobauda skirtina ANK 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 38 straipsniu, 484 straipsnio 1 dalimi, 506 straipsnio 4¹ dalimi, 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

P. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 484 straipsnio 1 dalyje, 506 straipsnio 4¹ dalyje, ir skirti administracines nuobaudas:

- už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 484 straipsnio 1 dalyje – 30 (trisdešimt) eurų baudą;

- už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4¹ dalyje – 220 (dviejų šimtų dvidešimt) eurų baudą;

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių nusižengimų, ribose, tai yra galutinę nuobaudą P. D. paskirti 220 (dviejų šimtų dvidešimt) eurų baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 21131708832.

Administracinio nusižengimo teiseną P. D. atžvilgiu pagal ANK 508 straipsnį nutraukti, kadangi padaryta veika neturi šio administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.