Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-03-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-880-1123/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-03-23
Bylos Nr.
1-880-1123/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Rezultatas
Išnagrinėta priimant nuosprendį.
Teisėjas
Aušra Ragelienė
Kaltinamasis
M. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-880-1123/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46807-2019-0Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 23 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė,sekretoriaujant Agnei Grinkevičiūtei,dalyvaujant prokurorei Rimutei Dzimanavičienei,kaltinamajam M. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 10 mėnesių;

2) Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti arba registruotis darbo biržoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 3 dalimi, 68 straipsnio 1 dalimi, 72 straipsnio 2 dalimi, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams ir konfiskuota transporto priemonė;

3) Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2019 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu, pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinus su Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant pareigas per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką: nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei nėra būtina išvykti ryšium su darbu ar mokymusi, nesilankyti baruose, kavinėse, restoranuose bei kitose viešojo maitinimo įstaigose, kuriose prekiaujama alkoholiu, tęsti darbą, mokytis arba užsiregistruoti užimtumo tarnyboje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. S. 2019 m. lapkričio 2 d. apie 14.45 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,95 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais M. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis M. S. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino ir paaiškino, kad įvykio dieną jis atsikėlęs ryte turėjo eiti pas draugą pasiimti telefono, nes buvo pas jį palikęs. Draugės automobilis buvo neužrakintas, jis su drauge kalbėjo, kad užrakins automobilį eidamas pasiimti telefono. Taip ir padarė, nuėjo pas draugą, jie dviese išgėrė 0,7 litro butelį degtinės, nieko nevalgė, draugas jam atidavė telefoną. Jis buvo stipriai apsvaigęs. Jie su draugu planavo toliau eiti gerti, prie jų yra kioskas, kuriame planavo nusipirkti gėrimų. Grįždamas jis atsirakino automobilį ir atsisėdo į jį prie vairo, nes dar šiek tiek trūko pinigų nusipirkti alui, todėl iš automobilio pasiėmė pinigų. Dėl girtumo neprisimena, ar užvedė automobilį, ar ne, bet automobilis pariedėjo apie 3 metrus, tai pamatęs atbėgo kaimynas. Jis su kaltinamuoju aktu susipažino ir skaitė liudytojų parodymus. Negali pasakyti, kad priešinosi kaimynui, tik patraukė jo ranką ir atidavė jam raktelius, nors liudytojų parodymuose parašyta, kad priešinosi, kaimynas ištraukė raktelius ir jie laukė policijos. Jo draugas pabėgo. Pripažįsta, kad sėdėjo už automobilio vairo išgėręs, buvo užvedęs automobilį ir važiavo, nors tikrai neturėjo tikslo kažkur važiuoti. Visko nepamena dėl alkoholio, jis ir anksčiau, kai gerdavo, daug ko neprisimindavo. Pamena tik kaip gėrė, planavo iš automobilio tik pasiimti pinigų, prisimena, kaip ėjo link mašinos, paskui tarpas ir prisimena tik kaip kaimynas raktus atiminėja. Jis pripažįsta kaltinime nurodytus veiksmus, kad neblaivus užvedė automobilį ir pavažiavo kelis metrus. Savo poelgį vertina labai blogai, labai gailisi, nes turi daug planų. Po įvykio registravosi dėl gydymosi nuo priklausomybės alkoholiui, sutinka toliau tęsti gydymąsi. Kiekvieną dieną jis negeria, dirba. Dėl šio įvykio gal draugas padarė įtakos, kad išgėrė. Ankstesniame identiškame nusikaltime, ten jau važiavo. Jam buvo nustatytas 3,18 promilių girtumas, labai sunkus. Automobilis yra 1999 metų, priklauso jo draugei, jo vertės nežino.

Kadangi kaltinamasis M. S. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Liudytojas N. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. lapkričio 2 d., apie 14.30, val. jis kartu su žmona V. S. atvažiavo į (duomenys neskelbtini). Apie 14:40 val. jis pastebėjo du vaikinus, kurie ėjo šaligatviu. Vaikinai buvo akivaizdžiai neblaivūs, nes ramstėsi vienas į kitą. Vaikinai priėjo prie kieme stovinčio automobilio „WV Golf“, raudonos spalvos, kuris stovėjo maždaug 15 metrų atstumu priešais jo automobilį. Vienas iš vaikinų atsisėdo į priekinę keleivio sėdynę, o kitas atsisėdo už automobilio vairo. Jis pamanė jog vaikinai atėjo į automobilį pasiimti savo daiktų. Jis nusisuko ir išgirdo kaip yra užvedamas automobilis. Atsisukęs jis pamatė minėtą „VW Golf“ su įjungtomis šviesomis. Liudytojas iškart suprato, jog vairuotojas yra pasiruošęs važiuoti. Jis išlipo iš savo automobilio ir priėjo prie „VW Golf“. Jam einant prie minėto „VW Golf“, automobilis pradėjo važiuoti. Automobilis pavažiavo apie šešis metrus, ir tada jis atsistojo priešais judantį automobilį. Automobilis „VW Golf“ įsirėmė jam į kojas ir sustojo. Jis priėjo prie vairuotojo durelių, jas atidarė, ir pasukęs automobilio raktelį, užgesino automobilio variklį ir ištraukė raktelį su pakabuku. Tai padaręs, jis iškvietė policiją. Automobilio „VW Golf“ keleivio sėdynėje sėdėjęs vaikinas, pamatęs, jog skambinama policijai, iškarto išlipo iš automobilio ir pabėgo nežinoma kryptimi. Automobilio „VW Golf“ vairuotojas sėdėjo už automobilio vairo ir pradėjo grasinti jam fiziniu susidorojimu. Jo manymu, grasinimai neturi pagrindo ir jis jų neišsigando. Vairuotojas, išlipęs iš „VW Golf“ automobilio, pradėjo stumdytis, tačiau savo veiksmais sužalojimų bei fizinio skausmo jam nesukėlė. Laiko tarpą nuo vairuotojo vairavimo fakto iki atvykstant policijos ekipažui, jis „VW Golf“ vairuotoją pastoviai stebėjo ir nepaleido iš akiračio. Atvykus policijos pareigūnams, jis nurodė jiems automobilį „VW Golf“ vairavusį asmenį ir atidavė automobilio raktelius (b. l. 36).

Liudytoja V. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. lapkričio 2 d. apie 14.30 val. kartu su vyru atvažiavo automobiliu į (duomenys neskelbtini) namo kiemą. (duomenys neskelbtini), Važiuojant kiemu pastebėjo, kad iš po bromo išėjo 2 vaikinai. Jie iškart krito į akį, nes ėjo remdamiesi vienas į kitą, t.y. jie buvo stipriai neblaivūs. Jie dar su vyru apsikeitė žodžiais apie minėtus vaikinus, kad vidury dienos jau nusitašę. Vyras prisiparkavo. Tada pastebėjo, kad minėti vaikinai priėjo prie kieme stovėjusio raudonos spalvos automobilio „VW Golf“. Po to vyras jai sako: „Žiūrėk, jie dar ruošiasi važiuoti“. Ji pamatė, kad abu vaikinai atsisėdo į minėtą automobilį. Už vairo atsisėdo vaikinas, kurio plaukai buvo užrišti į uodegytę. Staiga jos vyras iššoko iš mašinos ir puolė prie „VW Golf“, ji pasisuko ir pamatė, kad minėtas Golfas važiuoja nuo stovėjimo vietos. Vyras prišoko prie automobilio priekio, o „VW Golf“ vis tiek važiavo į jį, vyrui teko kelis kartus trauktis atgal. Ji irgi išlipo iš mašinos. „VW Golf“ sustojo nuvažiavęs apie 6 metrus nuo savo stovėjimo vietos. Prieš tai jis stovėjo tvarkingai priparkuotas galine dalimi į (duomenys neskelbtini) namą. Ji priėjo prie vyrų. Matė, kad jos vyras rankose laikė ištrauktus „VW Golf“ raktus. Po to jis paskambino į policiją ir pranešė apie įvykį. „VW Golf“ keleivis prašė nekviesti policijos, bet supratęs, kad policija iškviesta, greitai pasišalino. Tada „VW Golf“ vairuotojas bandė išlipti iš vairuotojo vietos, vyras jam neleido to daryti, tarp jų kilo konfliktas. Vairuotojas išlipo iš mašinos, pradėjo rėkti ant vyro, grasinti jam susidorojimu, sakė, kad parašys ant jo pareiškimą, kad jis pavogė jo mašiną. Išsigandusi, ji paskambino 112 telefonu ir paragino greičiau atvykti pareigūnus, jos skambutis registruotas 14.48 val. Jai pasakė, kad ekipažas jau išsiųstas, o už minutės jau atvažiavo pareigūnai. Iki jų atvykimo „VW Golf“ vairuotojas buvo jų akivaizdoje, jis bandė įeiti į laiptinę, bet jam nepavyko surinkti kodo. Jų akivaizdoje „VW Golf“ vairuotojas jokio alkoholio nevartojo, t.y. jis apskritai nieko negėrė, nes visą laiką konfliktavo su vyru, šaukė, grasino. Atvykus pareigūnams, jie nurodė vairuotoją, o jos vyras atidavė jiems raktelius. Prie savo apklausos prideda nuotrauką, kurią padarė. Nuotraukoje užfiksavo vietą, kur automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo, kai jos vyras jį sustabdė. Prieš tai minėtas automobilis stovėjo tvarkingai priparkuotas galine dalimi į (duomenys neskelbtini) namą greta automobilio Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš nuotraukos akivaizdžiai matosi, kad „VW Golf“ išvažiavo iš savo parkavimo vietos ir stovi kiemo vidury su užsuktais ratais (b. l. 40, 43).

Liudytojas R. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. lapkričio 2 d. apie 14.40 val., dirbant su vyr. patruliu D. K. jie gavo iškvietimą, kad (duomenys neskelbtini) kieme, pranešėjas sulaikė automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neblaivų vairuotoją. Atvykus minėtu adresu apie 14.50 val. pareigūnus pasitiko pranešėjas N. S., kuris nurodė, kad sulaikė girtą vairuotoją. Minėti du vyrai stovėjo prie automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas automobilis stovėjo vidury kiemo kelio, užkirtęs visą pravažiavimą. N. S. paaiškino, kad stovint kieme, pastebėjo kaip išėjo du neblaivūs piliečiai ir atsisėdo į automobilį ‚VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vairuotojas užvedė variklį ir pradėjo važiuoti. N. S. pribėgo prie „VW Golf“, atsistojo priešais automobilį ir neleido jam toliau važiuoti. Iš „VW Golf“ išlipo vairuotojas ir keleivis. Jie pradėjo ginčytis su pranešėju. Atsiradus progai, N. S. ištraukė raktelius iš „VW Golf“, po kažkiek laiko vairuotojo draugas pabėgo. Raktelius nuo automobilio „VW Golf“ pranešėjas atidavė jam. Jie patikrino M. S. blaivumą, pirmu pūtimu jis pripūtė 3,18 promiles, antru – 2,95 promiles. M. S. nesipriešino, bet buvo agresyvus, pasodintas į tarnybinį automobilį pradėjo šokinėti ir aiškinti, kad išlauš duris ir pabėgs, todėl jam buvo uždėti antrankiai. M. S. neigė vairavęs mašiną, motyvuodamas tuo, kad pareigūnai jo važiavimo fakto nematė (b. l. 45).

2019 m. lapkričio 2 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-os kuopos 3-o būrio vyriausiojo patrulio R. V. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. lapkričio 2 d. apie 14.47 val. dirbant su vyriausiuoju patruliu D. K., iš VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), kieme, pranešėjas sulaikė automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivų vairuotoją. Atvykus minėtu adresu pareigūnai rado kieme stovintį automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo kiemo viduryje ir šalia sulaikytą pil. M. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir jį sulaikiusį pilietį N. S., kuris paaiškino, kad stovint kieme pastebėjo, kaip išėjo du neblaivūs piliečiai ir atsisėdo į automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį užsivedę pradėjo važiuoti, kad neblaivus vairuotojas neišvažiuotų, atsistojo jam priešais automobilį ir neleido toliau važiuoti, tada išlipo vairuotojas su draugu pradėjo su juo galynėtis ir, atsiradus progai, jis ištraukė iš automobilio užvedimo raktelį, po kiek laiko vairuotojo draugas pabėgo, o vairuotoją sulaikė ir perdavė pareigūnams. 14.51 val. patikrinus vairuotojo blaivumą nustatytas 3,18 promilių girtumas, 15.12 val. patikrinus vairuotojo blaivumą nustatytas 2,95 promilių girtumas. Vairuotojas sulaikomas nesipriešino, tik buvo labai agresyvus, bet pasodintas į tarnybinį automobilį pradėjo šokinėti ir aiškinti, kad išlaužęs duris pabėgis, todėl jam buvo uždėti antrankiai ir policijos ekipažas V1712 pristatė į VPK OVS (b. l. 5).

Byloje esančioje BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2019 m. lapkričio 2 d. 14.47 val. Bendrajame pagalbos centre gautas N. S. pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjas kieme sulaikė neblaivų automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoją. Papildomoje informacijoje apie patikrinimą nurodytos iš esmės tos pačios aplinkybės, kurios buvo užfiksuotos pareigūno R. V. tarnybiniame pranešime (b. l. 6).

Byloje esančiame neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad 2019 m. lapkričio 2 d. apie 15.05 val. M. S. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę nustatyta, kad asmuo eiti tiesia linija – pėda po pėdos – negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali. Pirmo tikrinimo alkotesteriu metu 14.51 val. nustatyta 3.18 prom. neblaivumas, antro tikrinimo metu 15.12 val. nustatytas 2.95 prom. girtumas (b. l. 55). Analogiški patikrinimo rezultatai užfiksuoti ir alkotesterio Draeger Alcotest 6810 Nr. ARYK-0104 išrašuose (b. l. 52-53). Iš byloje esančio minėto alkotesterio patikros sertifikato Nr. 1171712 matyti, kad matavimo priemonė yra tinkama naudoti, patikros sertifikatas galioja iki 2020 m. balandžio 3 d. (b. l. 54).

Iš byloje esančio VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , savininkas yra V. B. (b. 1. 18).

Liudytoja S. G., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jai. Ji jį nupirko iš tėvo, kuris tą automobilį įgijo iš V. B. 2019 m. rugsėjo 1 d.. Minėtu automobiliu naudojasi ji. 2019 m. lapkričio 2 d., būdama namuose, apie 10-11 val. ji prisiminė, kad pamiršo užrakinti savo automobilį, kuris buvo priparkuotas prie namų. Apie tai ji pasakė M.. Raktai nuo automobilio gulėjo gerai matomoje vietoje ant komodos. M. vartojo alkoholį dieną prieš tai, t.y. 2019 m. lapkričio 1 d.. 2019 m. lapkričio 2 d. alkoholio jis nevartojo. M. pasakė, kad eis pas draugą, paims raktelius ir tada užrakins automobilį. Ji išvažiavo į „Akropolį“. Apie 15.10 val. su taksi automobiliu ji grįžo namo ir pamatė, kad kieme yra policijos automobilis, o jame sėdėjo M.. Tuo tarpu jos automobilis „VW Golf“ stovėjo pajudintas, pavažiavęs į priekį apie 5 metrus (prieš tai jis stovėjo galine dalimi į (duomenys neskelbtini) namą). Prie savo apklausos protokolo S. G. pridėjo 2 pirkimo-pardavimo sutarties kopijas. Pagal minėtus dokumentus 2019 m. rugsėjo 1 d. V. B. pardavė automobilį „VW Golf“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), V. G., o pastarasis S. G. (b. l. 30-33).

Iš byloje esančios VšĮ „Emprekis“ pateiktų duomenų matyti, kad automobilio „VW Golf“ TDI, 1999 metų gamybos, vidutinė kaina Lietuvoje 2019 m. lapkričio mėnesį buvo 1190 Eur be PVM ir 1440 Eur su PVM (b. l. 19).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį

KET 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad M. S. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „VW Golf“, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatyta, kad jo iškvėptame ore buvo 2,95 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino M. S. pareikštą kaltinimą. Apklaustas teisme M. S. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nors ir nurodė, kad visų įvykio aplinkybių tiksliai neprisimena dėl neblaivumo, tačiau pripažino padaręs kaltinime nurodytus veiksmus, t.y. kad būdamas neblaivus įsėdo į draugės automobilį, jį užvedė ir pavažiavo kelis metrus. Tai, kad M. S. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: liudytojų N. S. bei V. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurie abu patvirtino matę jiems neblaivaus atrodžiusio M. S. vairavimo faktą bei tai, kad M. S., visą laiką buvęs jų akivaizdoje, po automobilio vairavimo alkoholio nevartojo. Liudytoja S. G., kuriai priklauso M. S. vairuotas automobilis, nors pati M. S. vairavimo fakto ir nematė, tačiau nurodė mačiusi, kad jos automobilis buvo pajudintas iš jo ankstesnės stovėjimo vietos ir kad M. S. žinojo, kur yra jos automobilio rakteliai. M. S. neblaivumo faktą taip pat patvirtino liudytojas policijos pareigūnas R. V., kuris atvyko į įvykio vietą pagal N. S. pranešimą. Byloje esantis neblaivumo nustatymo aktas ir matavimo alkotesteriu rodmenys patvirtina, kad patikrinus M. S. alkotesteriu jam buvo nustatytas 2,95 promilių neblaivumas. Iš byloje esančio alkotesterio patikros sertifikato matyti, kad matavimo priemonė įvykio metu buvo tinkama naudoti, todėl teismas neturi pagrindo netikėti M. S. nustatytu neblaivumu.

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad M. S. 2019 m. lapkričio 2 d. apie 14.45 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Golf”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,95 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad M. S. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas bausmę M. S., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytas sunkus girtumo laipsnis – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių turtui, sveikatai ir gyvybei), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – teistas 3 kartus (nors pastarosios nusikalstamos veikos padarymo metu paskutinysis jo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis dar nebuvo įsiteisėjęs), taip pat ir už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, teistumai neišnykę ir nepanaikinti (b. l. 74-76), administracine tvarka baustas daug kartų, nemažai iš padarytų administracinių nusižengimų yra susiję su alkoholio vartojimu (girto asmens pasirodymas neblaiviam viešoje vietoje, viešosios tvarkos pažeidimai), dauguma paskirtų baudų nėra sumokėtos (b. l. 77-84), dirbantis (b. l. 85), darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (b. l. 117).

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad M. S. skirtina griežčiausia BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta ir prokurorės siūloma bausmės rūšis – laisvės atėmimas, bausmės terminą nustatant didesnį, nei sankcijoje numatytas vidurkis. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Atsižvelgiant į tai, kad ši byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis M. S. nusikalstamą veiką padarė neatlikęs Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2019 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu (pakeistu Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu) paskirtos 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, šiuo nuosprendžiu M. S. paskirta bausmė bendrintina su Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2019 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu jam paskirta bausme vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatomis, taikant dalinį bausmių sudėjimą, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį neatliktos Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2019 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir paskiriant M. S. galutinę subendrintą bausmę.

Teismo posėdžio metu M. S. prašė teismo atsižvelgti į tai, kad jie su drauge yra jauna šeima, pradėjo gyventi, dirbti, išsinuomojo butą, susipirko viską, jis gydosi nuo priklausomybės alkoholiui ir nori tęsti gydymą, nori toliau gyventi su drauge ir mamai padėti finansiškai, todėl prašė teismo neskirti realios laisvės atėmimo bausmės. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienų iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi nuodugniai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, teigiamas ir neigiamas nuteistojo asmenybės savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

Nagrinėjamu atveju, spręsdamas dėl BK 75 straipsnio 1 dalies taikymo, teismas pažymi, kad M. S. iki pastarojo nesunkaus nusikaltimo padarymo buvo tris kartus teistas, vieną iš jų – už analogiško nusikaltimo padarymą. Taip pat pažymėtina, kad kaltinamojo atžvilgiu už analogiško nusikaltimo padarymą Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai M. S. nesulaikė nuo pakartotinio nusikalstamų veikų darymo, tokiu būdu daryta išvada, kad M. S. kartą jau nepateisino teismo jam rodyto pasitikėjimo. Vis dėl to, Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu buvo nuspręsta jo atžvilgiu antrą kartą taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Atkreiptinas dėmesys, kad M. S. šiame nuosprendyje aptariamą nusikalstamą veiką padarė dar iki Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio paskelbimo, tokiu būdu šiuo metu negalima teigti, kad M. S. bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas pažeidė antrą kartą. Visgi, neabejotina, kad kaltinamojo pakartotinai daromos nusikalstamos veikos, taip pat didelis jo administracinių baustumų skaičius, rodo jo netinkamą požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio normas ir jį charakterizuoja neigiamai.

Tačiau teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, dirbantis, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, paties teigimu neseniai pradėjęs bendrą gyvenimą kartu su drauge, teismo posėdžio metu išreiškė nuoširdų apgailestavimą dėl savo padarytos nusikalstamos veikos ir nurodė esantis pasiryžęs keistis bei sutinkantis gydytis nuo alkoholizmo, taip pat jis pateikė UAB (duomenys neskelbtini) pažymą, kurioje nurodyta, kad M. S. 2019 m. lapkričio 9 d. kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) ligoninę), jam paskirtas kompleksinis ambulatorinio gydymo kursas nuo priklausomybės alkoholiui, kontroliuojant gydytojui kas mėnesį. Šių aplinkybių kontekste teismas atkreipia dėmesį, kad tiek šiame nuosprendyje aptariamas nusikaltimas, tiek nusikalstamos veikos, už kurių padarymą M. S. buvo teistas anksčiau, buvo padarytos jam esant apsvaigus nuo alkoholio, taip pat nemaža dalis M. S. administracinių baustumų yra susiję su alkoholio vartojimu, tokiu būdu darytina išvada, kad kaltinamojo priklausomybė alkoholiui yra vienas iš esminių jo priešingą teisei elgesį lemiančių veiksnių. Nuteistojo savanoriškas kreipimasis dėl šios priklausomybės gydymo beveik iškart po pastarojo nusikaltimo padarymo rodo tai, kad jis suvokia turimą problemą ir ėmėsi realių priemonių jai spręsti. Teismo vertinimu, realus laisvės atėmimo bausmės vykdymas neigiamai paveiks kaltinamojo teigiamus socialinius ryšius (jis neteks nuolatinio darbo, praras galimybę būti su šeima) bei gali neigiamai paveikti kaltinamojo pasiryžimą gydytis nuo alkoholizmo ir gyventi visavertį gyvenimą, taigi, šiuo atveju dar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Atsižvelgiant į išdėstytą, M. S. atžvilgiu taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos, atidedant jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą maksimaliam BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytam laikotarpiui, M. S. skiriant BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytus draudimus ir įpareigojimus, kurie, teismo vertinimu, padės įgyvendinti bausmės tikslus.

Realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą baudos bausmę įskaitytinas M. S. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. lapkričio 2 d. 14.48 val. iki 2019 m. lapkričio 4 d. 12.30 val. (2 dienos) vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonės taip pat gali būti skiriamos ir atidedant bausmės vykdymą (BK 75 straipsnio 2 dalis).

BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas atižvelgia į tai, kad kaltinamasis M. S. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas neblaivumas (2,95 promilės) viršijo ne tik vidutinį, bet ir sunkų girtumo laipsnį, automobilį vairavo dienos metu, gyvenamojo namo kieme, kur įvykio metu buvo kitų asmenų, automobilių. Tokiu būdu M. S. padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone pažeidimą. Teismas atkreipia dėmesį, kad M. S. įvykio metu neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, tačiau pagal teismų praktiką šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-49-788/2016). Nors kaltinamasis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, kaltę pripažino, nurodė, kad gailisi, tačiau naują tyčinį nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti, be to, jau būdamas teistas už analogiško nusikaltimo padarymą, todėl, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis) ir valstybės siekį padidinti saugumą kelyje, užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė– uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam tokio pobūdžio nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Esant tokioms aplinkybėms teismas vertina, kad tikslinga M. S. uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 281¹ straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, kuria siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 2811.straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio.

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudodamasis M. S. padarė nusikalstamą veiką, priklauso ne kaltinamajam, o jo draugei S. G.. Byloje nėra duomenų, kad automobilio savininkė M. S. perdavė vairuoti automobilį žinodama, kad jis bus panaudotas nusikalstamai veikai daryti, pagal liudytojos S. G. parodymus, ji M. S. nedavė leidimo vairuoti automobilį, jos žiniomis, automobilio raktelius jis paėmė tik su tikslu automobilį užrakinti. Teismas šiais liudytojos parodymais neturi pagrindo abejoti, byloje nėra duomenų, kurie jiems prieštarautų. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyta BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, kuriais remiantis būtų galima konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausantį automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina, jog tokiu atveju konfiskuotino turto vertės išieškojimas daugeliu atveju savo esme yra nukreiptas ne į siekį apriboti galimybes padaryti naują nusikalstamą veiką ta pačia priemone, o norint atgrasyti kaltininką nuo naujų nusikalstamų veikų ir jį nubausti. Taigi, turto vertės išieškojimas tokiu atveju įgauna aiškų baudžiamąjį poveikį ir, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijos kontekste, gali būti vertinamas kaip papildoma sankcija kaltininkui. Tokiais atvejais nacionaliniai teismai privalo spręsti klausimą ar sprendimas išieškoti turto vertę atitinkančią sumą yra proporcingas lygiai taip pat kaip tą savo jurisprudencijoje daro EŽTT bylose dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau vadinama – Konvencija) pirmojo protokolo 1 straipsnio pažeidimo (pvz., EŽTT 2009 m. vasario 5 d. sprendimas byloje Gabric prieš Kroatiją).

VŠĮ „Emprekis“ transporto priemonių kainų informacinės sistemos duomenimis automobilio „VW Golf“ vertė be PVM yra 1190 eurų (b. l. 19). Teismo vertinimu, transporto priemonės rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, šiuo atveju atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo M. S. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis M. S. panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką. Kaltinamasis padarė gana pavojingą nusikalstamą veiką, vairavo neblaivus automobilį dienos metu gyvenamojo namo kieme ir tik laimingo atsitiktinumo bei liudytojo N. S., kuris užkirto kelią tolesniam automobilio vairavimui, dėka buvo išvengta galimų sunkių tokios veikos padarinių. Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad automobilio „VW Golf“ rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. 1,51 promilės ir daugiau, yra būtinas.

Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog kaltinamojo M. S. atžvilgiu taikytinos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos ir iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto (automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertė, t. y. 1190 Eur.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam M. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

BPK 103 straipsnio 5 punkto pagrindu proceso išlaidomis pripažintinos automobilio „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimo ir saugojimo UAB (duomenys neskelbtini) saugojimo aikštelėje nuo 2019 m. lapkričio 2 d. iki 2020 m. lapkričio 7 d. išlaidos, kurias sudaro 1,06 Eur (b. l. 23). Teismų praktikoje valstybės patirtos išlaidos, susijusios su daiktų nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti saugojimu, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš pripažinto kaltu asmens (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1-296-870/2017). Minėtos išlaidos BPK 104 straipsnio pagrindu priteistinos iš M. S..

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD-R diskas su garso įrašu iš BPC, saugomas voke prie bylos viršelio – paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti jam 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrinti paskirtą bausmę su Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2019 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu (pakeistu Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu) paskirtos ir neatliktos 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalimi, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį, ir paskirti M. S. galutinę bausmę – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą 3 (trejiems) metams, įpareigojant M. S. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką:

1. neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigoje;

2. neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

3. nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų;

4. nesilankyti baruose, kavinėse, restoranuose bei kitose viešojo maitinimo įstaigose, kuriose prekiaujama alkoholiu

5. tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje;

6. tęsti ir užbaigti pradėtą gydymosi nuo priklausomybės alkoholiui kursą.

Paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaityti M. S. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. lapkričio 2 d. 14.48 val. iki 2019 m. lapkričio 4 d. 12.30 val. (2 dienas) vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Paskirti M. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 3 (trejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš M. S. išieškoti automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1190 (vieną tūkstantį šimtą devyniasdešimt) eurų.

Kaltinamajam M. S. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Priteisti iš M. S. 1,06 Eur (vieną eurą 6 cnt) proceso išlaidų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai (Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT98 7044 0600 0793 5553, AB SEB bankas).

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD-R diską su garso įrašu iš BPC, saugomą voke prie bylos viršelio – palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Ragelienė