Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. J. ir Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007-12-19 nuosprendžio, kuriuo

M. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 187 str. 3 d. - areštu 40 (keturiasdešimčiai) parų;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 2 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė M. J. paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 1 p., 4 p., 7 p., bausmės vykdymas M. J. atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per vieną mėnesį pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

R. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 178 str. 2 d. ir laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 187 str. 3 d. - areštu 40 (keturiasdešimčiai) parų;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 2 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė R. J. paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 1 p., 4 p., 7 p., bausmės vykdymas R. J. atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per vieną mėnesį pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. ir M. J. nuteisti už tai, kad 2007-03-01 apie 19.12 val., stebėdami aplinką ir saugodami vykdytoją R.M., kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, šiam įsibraunant į (duomenys neskelbtini) namo kieme, Šiauliuose, stovėjusį V. B. priklausantį automobilį „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), lydėdami R.M., važiuojantį pagrobtuoju automobiliu „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir taip jį pridengdami, padėjo R.M. pagrobti V. B. priklausantį 7900 Lt vertės automobilį „Audi 100“, kuriame buvo 10 litrų A 95 markės benzino už 29,70 Lt, viso padėjo pagrobti V. B. priklausantį 7929,70 Lt vertės turtą.

Be to, R. J. ir M. J. nuteisti už tai, kad tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, stebėdami aplinką ir saugodami vykdytoją R.M., kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, šiam įsibraunant į V.B. priklausantį automobilį „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip padėjo R.M. sugadinti 100 Lt vertės grobiamo automobilio vairuotojo durelių spynelę bei 200 Lt vertės užvedimo spynelę, viso padėjo sugadinti V. B. 300 Lt, t.y. nedidelės vertės, turtą.

Apeliaciniame skunde nuteistasis M. J. nurodė, kad Šiaulių m. apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių. Jo kaltę teismas nepagrįstai grindė slapto sekimo protokolu, kurio nepatvirtina jokie kiti įrodymai, be to, įrodymų nevertino jų visete. Iš to, kad jis ir R.J. stovėjo prie namo laiptinės, o po to grįžo į automobilį, negalima daryti išvados, kad jis prisidėjo prie nusikalstamos veikos padarymo. Teismas nepagrįstai jo ir R.J. parodymus vertino kaip norą išvengti baudžiamosios atsakomybės ir neatsižvelgė į nuteistojo R.M. parodymus, jog jis nusikalstamą veiką padarė vienas. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir į liudytojos A.D. parodymus, kad jokios kalbos apie automobilio vagystę nebuvo, kas patvirtina jo ir nuteistųjų R.J. bei R.M. parodymus. Duomenų, patvirtinančių, kad jis žinojo apie daromą nusikalstamą veiką ir norėjo bei siekė padėti R.M. padaryti nusikaltimą, byloje nėra. Apylinkės teismas, nurodydamas, kad slapto sekimo protokole užfiksuotus duomenis patvirtina policijos pareigūnų G.M. ir R.E. parodymai, neatsižvelgė į tai, jog šie liudytojai buvo apklausti tik teisminio bylos nagrinėjimo metu, baigiant nagrinėti baudžiamąją bylą, o tarnybinio pranešimo ar kito procesinio dokumento, kuriame būtų užfiksuoti minėtų pareigūnų parodymai, byloje nėra. Esant tokioms aplinkybėms, nėra galimybės patikrinti, ar R.E. pats matė įvykius, apie kuriuos papasakojo teisme, ar apie juos sužinojo iš kitų pareigūnų, atlikusių slaptą sekimą. Nors G.M. ir R.E. teigimu jie dalyvavo operacijoje, tačiau iš tikrųjų pastarieji sulaikant jį bei R.J. nedalyvavo, jų nebuvo atliekant įvykio vietos apžiūrą, ikiteisminio tyrimo metu minėti tyrėjai liudytojais apklausti nebuvo. Šios aplinkybės duoda pagrindą abejoti minėtų asmenų parodymais. Kadangi tokių parodymų negalima patikrinti, jų nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, dėl to jie turėtų būti vertinami kritiškai. Nors teismo nutartimi slaptą sekimą atliekantys pareigūnai buvo įpareigoti daryti garso įrašą, neaišku, kodėl jis nebuvo daromas. Be to, įvykio vietos apžiūros protokole nurodytas laikas - 19.15 val. sutampa su nukentėjusiojo nurodytu automobilio vagystės laiku – 19.04 val., tačiau nesutampa su slapto sekimo protokole užfiksuotais duomenimis, nes, remiantis minėtu protokolu, vagystę įvykdžius 19.12 val., pareigūnai 19.15 val. nebūtų spėję atvykti į įvykio vietą. Teismo išvada, kad įvykio apžiūros protokole nurodytas netikslus laikas, tėra tik spėjimas. Nors teismas nuosprendyje nurodė, kad iš kaltinimo šalina aplinkybę, jog jis ir R.J. padėjo R.M. sugadinti automobilio vairuotojo durelių spynelę ir užvedimo spynelę lydint R.M. važiuojantį pagrobtuoju automobiliu, nes R.M. buvo lydimas jau po automobilio spynelių sugadinimo, kas nelaikytina padėjimu sugadinant turtą, tačiau vis tiek jį nuteisė už turto sugadinimą. Įrodymų, patvirtinančių teismo išvadas dėl turto sugadinimo, jo būdo ir tai, kad jis žinojo ir siekė R.M. padėti sugadinti turtą nuosprendyje nurodytu būdu, nėra. Prašo Šiaulių m. apylinkės teismo 2007-12-19 nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti.

Apeliaciniame skunde Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas nurodė, kad teismo išvada, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas atidėjus R.J. ir R.J. paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymą, yra nepagrįsta. Teismas, taikydamas nuteistųjų atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatas, netinkamai įvertino kaltinamųjų asmenybes ir tik formaliai atsižvelgė į tai, kad R.J. teisiamas jau šeštą kartą, 4 kartus jam jau buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, vieną kartą jis buvo atleistas nuo bausmės susitaikius su nukentėjusiuoju, kas rodo, jog R.J. paskirtos švelnesnės bausmės nepakeitė jo nusikalstamų polinkių. Atidėdamas bausmės vykdymą M.J., teismas neatsižvelgė į tai, kad pastarasis nusikalstamas veikas įvykdė neišnykus teistumui, būdamas recidyvistas, praėjus vos dviem dienoms po apkaltinamojo nuosprendžio jo atžvilgiu priėmimo, kas taip pat rodo, jog M.J. pritaikytos baudžiamosios sankcijos teigiamo poveikio jo nusikalstamiems polinkiams nepadarė. Tiek R.J., tiek ir M.J. nedirba ir nesimoko, nėra užsiregistravę darbo biržoje, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Be to, teismas, taikydamas nuteistųjų atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatas, tik formaliai konstatavo, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tačiau šio savo teiginio nemotyvavo. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, yra pakankamas pagrindas manyti, kad R.J. ir M.J. įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnis, kaltės forma, motyvas bei tikslas, jų asmenybių savybės, t.y. polinkis daryti nusikalstamas veikas, savo nusikalstamų veiksmų nesmerktinumas ir nenoras taisytis, buvo įvertinti netinkamai, neatsižvelgta į bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų visumą, ko pasekoje, atidėjus paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymą, nebus pasiekti bausmės tikslai ir pavojingas visuomenėje paplitusias nusikalstamas veikas padarę asmenys bus nubausti tik simboliškai, neužkertant jiems kelio daryti naujus nusikaltimus. Paskyrus nuteistiesiems bausmes, neatitinkančias veikų pavojingumo ir kaltininkų asmenybių, liktų socialiai neįgyvendintas ir teisingumo principas. Prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007-12-19 nuosprendį pakeisti - panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje R.J. buvo pritaikytos Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatos ir jam paskirtą galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams paskirti atlikti pataisos namuose; panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje M.J. buvo pritaikytos Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatos ir jam paskirtą galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams paskirti atlikti pataisos namuose; kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teismo posėdyje nuteistieji M.J. ir R.J. bei jų gynėjai prašo M.J. apeliacinį skundą patenkinti, o Šiaulių m. apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą atmesti. Prokuroras prašo Šiaulių m. apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą patenkinti, o nuteistojo M.J. apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo M.J. apeliacinis skundas atmestinas, Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros apeliacinis skundas tenkintinas. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007-12-19 nuosprendis pakeistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 1 p.).

Priimdamas nuteistojo M.J. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo V.B., liudytojų R.E. ir G.M. parodymais, kitais ištirtais ir teismo nuosprendyje aptartais įrodymais.

Nukentėjusysis V.B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2007-03-01 apie 18 val., savo automobilį „Audi 100“ palikęs prie (duomenys neskelbtini) namo, kuriame gyvena, apie 19.04 val. pro langą pamatė automobilį išvažiuojantį iš kiemo. Automobilio pagrobimo laiką gali nurodyti dėl to, kad viskas įvyko po žinių, kurias žiūrėjo per televiziją, be to, jis pažiūrėjo į telefone esantį laikrodį. Apie įvykį iš karto pranešė policijai. Maždaug po 40 min. jam paskambinę policijos pareigūnai pasakė, kad automobilis surastas. Iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad jie yra nuoseklūs, iš esmės analogiškus parodymus jis davė ir ikiteisminio tyrimo (t.1, l. 5-6) ir teisminio bylos nagrinėjimo metu (t.3, l. 10-11), šiuos parodymus patvirtina kiti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, dėl to abejoti nukentėjusiojo parodymų teisingumu nėra pagrindo. Iš nuteistojo R.J. slapto sekimo, kuris buvo atliekamas 2007-03-01 nuo 16 val. iki 20 val., protokolo matyti, kad 18.22 val. R.J. automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvažiavo prie „Dakaro“, esančio (duomenys neskelbtini) g., Šiauliuose, kur į minėtą automobilį įsėdo R.M. ir M.J. 18.27 val. automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvažiavo į degalinę „Lukoil“, esančią (duomenys neskelbtini) g. 26, 18.40 val. atvažiavo prie auto komiso, esančio (duomenys neskelbtini) g. 14, 18.50 val. atvažiavo prie Vytauto – Ežero gatvių sankryžos, kur iš automobilio išlipęs R.M. nuėjo į (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo kiemą ir po keleto minučių grįžo, 18.54 val. į automobilį įsėdo mergina, 19 val. minėti keturi asmenys automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvažiavo prie (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo, kur mergina išlipo, o automobilis išvažiavo. 19.10 val. visi trys asmenys minėtu automobiliu atvažiavo prie (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo, Šiauliuose, esančio namo ir visi nuėjo į šio namo kiemą, kur R.J. ir M.J. atsistojo prie (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo pirmosios laiptinės. 19.12 val. R.M. įsėdo į automobilį „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusį prie (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo ir išvažiavo, tuo metu R.J. ir M.J. parbėgo į automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir išvažiavo paskui automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 19.25 val. automobiliui „Audi“ pasukus iš Gegužių gatvės į Korsako gatvę, tolimesnis sekimas buvo vykdomas automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. 19.30 val. automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pastebėtas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo kieme (t.1, l. 40). Apelianto skundo argumentas, kad slapto sekimo metu nustatytų aplinkybių nepatvirtina jokie kiti įrodymai, nepagrįstas. Kompaktinio disko, paimto iš degalinės „Lukoil“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, apžiūros protokole užfiksuota, jog 2007-03-01 18.26.59 val. į minėtą degalinę atvažiavo automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio išlipęs vaikinas, apsirengęs tamsios spalvos sportinį kostiumą su baltomis juostomis rankovių šonuose, nuėjo į degalinę (t.1, l. 90-93). Iš reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo matyti, kad R.M. pateikė žieminę mėlynos spalvos striukę su šviesiomis juostomis ant rankovių šonų (t.1, l. 94-96). Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad R.M. parodė vietą (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo kieme, iš kur jis pagrobė automobilį „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t.1, l. 111-113). Liudytoja A.D. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad 2007-03-01 ją iš tetos, gyvenančios adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, į namus adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, parvežė jos draugas R.M. su savo draugais (t.3, l. 11-12).

Slapto sekimo protokole užfiksuotas aplinkybes patvirtina liudytojų R.E., G.M. bei G.V. parodymai. Liudytojas R.E. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2007-03-01, kai buvo slaptai sekamas R.J., jis kartu su tyrėju G.M. dirbo tarnybiniu automobiliu be skiriamųjų ženklų ir su slaptą sekimą atliekančiais asmenimis nuolat bendravo mobiliaisiais telefonais. Jam ir G.M. buvo pranešta, kad R.J., M.J. ir R.M. kartu važinėja „VW Golf“ automobiliu. Po kurio laiko per radijo ryšį išgirdo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini) gatvių rajone vienas asmuo įsėdo į svetimą automobilį „Audi 100“ ir pajudėjo iš kiemo. Netrukus išgirdo pranešimą, kad iš (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo kiemo pavogtas automobilis „Audi 100“. Nuvažiavę nurodyta kryptimi ir sustoję netoli (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, pamatė pravažiuojančius automobilius. Matė, kad automobilį „VW Golf“ vairavo R.J., o šalia jo sėdėjo M.J.. Automobilį „Audi 100“ vairavo R.M. Kadangi automobiliu „VW Golf“ važiuojančius asmenis atpažino, šio automobilio nusprendė nebesekti ir ieškojo automobilio „Audi 100“, kurį rado viename iš kiemų (t.3, l.12-13). Iš esmės analogiškas aplinkybes teisiamojo posėdžio metu nurodė ir liudytojas G.M. (t.3, l. 13). Abejoti liudytojų R.E. ir G.M. parodymais atsižvelgiant į tai, kad jie nebuvo apklausti ikiteisminio tyrimo metu ir apie įvykio aplinkybes nesurašė tarnybinių pranešimų nėra pagrindo, nes Lietuvos Respublikos BPK 160 str. 4 dalyje nurodyta, jog slaptą sekimą atlikęs pareigūnas gali (o ne privalo) būti apklausiamas kaip liudytojas, be to, baudžiamojo proceso įstatymas minėtu atveju neįpareigoja šių asmenų rašyti tarnybinius pranešimus.

Nors iš Šiaulių m. apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties, kuria buvo paskirtas R.J. slaptas sekimas matyti, kad joje nurodyta slapto sekimo metu daryti vaizdo bei garso įrašą, tačiau šis veiksmas gali, bet neprivalo būti atliekamas, ką teisiamajame posėdyje paaiškino ir liudytojas R.E. (t.3, l. 12-13).

Dėl įvykio vietos apžiūros protokole ir slapto sekimo protokole nurodyto laiko skundžiamame nuosprendyje yra išdėstyti išsamūs motyvai ir juos apeliacinės instancijos teismas laiko teisingais.

Lietuvos Respublikos BK 24 str. nurodyta, kad bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau susitarusių asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus (BK 24 str. 6 d.). Kolegijos nuomone, byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nusikalstamų veikų padariniai atsirado dėl visų bendrininkų, t.y. R.M., R.J. ir M.J. suderintų veiksmų. M.J. suprato, kad savo veiksmais padeda R.M. pagrobti automobilį „Audi 100“, suprato, kad grobiant automobilį patekimui į jį ir variklio užvedimui naudojant ne tam skirtus raktelius neišvengiamai bus sugadintos durelių bei užvedimo spynelės ir to siekė, t.y. veikė tiesiogine tyčia.

Esant aukščiau išdėstytiems įrodymams, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nuosprendžio išvadomis dėl M.J. kaltės padėjus R.M. pagrobti ir grobiant sugadinti V.B. automobilį „Audi 100“. Liudytojos A.D. teisiamajame posėdyje duoti parodymai, kad ji nepamena apie ką vaikinai automobilyje kalbėjosi, apelianto kaltės nepaneigia. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad spręsdamas nuteistojo kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas įvertino įrodymus jų visete, todėl apelianto skundo argumentai, jog apylinkės teismas neatsižvelgė į nuteistojo R.M. parodymus, kad nusikalstamą veiką jis padarė vienas ir įrodymų nevertino jų visumoje, yra nepagrįsti.

Teismas, skundžiamame nuosprendyje nurodydamas, kad iš kaltinimo šalina aplinkybę, jog M.J. ir R.J. padėjo R.M. sugadinti automobilio vairuotojo durelių spynelę ir užvedimo spynelę lydint R.M. važiuojantį pagrobtuoju automobiliu, nes R.M. buvo lydimas jau po automobilio spynelių sugadinimo, nenurodė, jog šiuo pagrindu M.J. turi būti išteisintas dėl padėjimo sugadinti svetimą nedidelės vertės turtą, dėl to apelianto skundo argumentas, kad teismas jį be pagrindo nuteisė už minėtą nusikalstamą veiką, taip pat nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatos leidžia teismui atidėti bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus laisvės atėmimu ne daugiau kaip trejiems metams, tačiau bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės paskirtį įvardija Lietuvos Respublikos BK 41 str., todėl atidedant bausmės vykdymą svarbu nustatyti, ar tokia priemonė bus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, teismas turi įvertinti nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsižvelgiant į visas minėtas aplinkybes bei įvertinus tai, kad 2007-02-27 M.J. atžvilgiu priėmus apkaltinamąjį nuosprendį (t.2, l. 42), pastarasis praėjus vos keletui dienų, t.y. 2007-03-01 vėl padarė nusikalstamas veikas, bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymas nuteistajam M.J., kolegijos nuomone, yra netikslingas Lietuvos Respublikos BK 41str. prasme.

Pirmosios instancijos teismas, atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą R.J., neįvertino, kad jam jau 4 kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, vieną kartą jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (t.1, l. 162-164), tačiau ir toliau darė nusikalstamas veikas, kas rodo, jog R.J. paskirtos švelnesnės bausmės jo nusikalstamų polinkių nepakeitė.

Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad M.J. ir R.J. paskirtų bausmių tikslai nebus pasiekti be realaus bausmių atlikimo, todėl nuteistiesiems Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio taikymas panaikintinas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Nuteistojo M.J. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007-12-19 nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį dėl Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 75 str. M.J. pritaikymo ir jam paskirtą galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams paskirti atlikti pataisos namuose;

panaikinti nuosprendžio dalį dėl Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 75 str. R.J. pritaikymo ir jam paskirtą galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams paskirti atlikti pataisos namuose.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.