Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas, A-179-463/2026

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2026-02-04
Bylos Nr.: A-179-463/2026
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-07790-2023-3
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Ernestas Spruogis (pirm.), Jolanta Malijauskienė (pran.), Dainius Raižys
Pareiškėjas: V. M.
Atsakovas: Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai

Kategorijos

Administracinė byla Nr. A-179-463/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07790-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: 23.2; 23.4 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. vasario 4 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Dainiaus Raižio ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas V. M. (toliau – ir pareiškėjas, (duomenys neskelbtini)) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir VTEK, atsakovas) 2023 m. birželio 21 d. sprendimo Nr. KS-101 (toliau – ir Sprendimas), rezoliucinės dalies 2–9 punktus, kuriais pareiškėjas pripažintas pažeidęs Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 11 straipsnio 1–2 dalių nuostatas.

2. Pareiškėjas nurodė tokius skundo argumentus:

2.1. VTEK padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas, būdamas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nr. T-511 sudarytos Komisijos urbanistiniams, architektūriniams ir investiciniams klausimams spręsti (toliau – ir Komisija) pirmininku, jos posėdžiuose svarstyti klausimų, susijusių su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „VICI Investments“ ar sau artimais asmenimis negalėjo. Tačiau VTEK, spręsdama dėl Komisijos posėdžių 2020 m. gegužės 25 d. protokolo Nr. B29-12, 2020 m. rugsėjo 14 d. protokolo Nr. B29-17, 2022 m. vasario 21 d. protokolo Nr. B29-04, 2022 m. gegužės 16 d. protokolo Nr. B29-13, 2022 m. birželio 20 d. protokolo Nr. B29-13 ir 2022 m. spalio 24 d. posėdžio protokolo Nr. B29-31(toliau – ir Posėdžių protokolai), pasirašymo aplinkybių, nepagrįstai nustatė, kad pareiškėjas pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, nors jis buvo pareiškęs nusišalinimą nuo posėdžiuose svarstytų interesų konfliktą keliančių klausimų, juos svarstant nedalyvavo ir ši aplinkybė buvo pažymėta posėdžių protokoluose.

2.2. Aplinkybės, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, pačios savaime dar nereiškia interesų konflikto buvimo. Įstatymo nuostatos draudžia dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti, arba atlikti kitas tarnybines pareigas, jeigu atliekamos tarnybinės pareigos yra susijusios su privačiais interesais. VTEK nenustatė nei vieno fakto, kuriuo galėtų pagrįsti savo išvadas dėl neleistino pareiškėjo dalyvavimo interesų konfliktą galinčių sukelti klausimų rengime, svarstyme ar sprendimų dėl jų priėmime. Pareiškėjas tinkamai atliko Įstatyme nustatytus privalomus atlikti veiksmus – pareikšti apie nusišalinimą ir nedalyvauti tolimesniame sprendimų priėmime.

2.3. Sprendimai Komisijoje priimami dalyvaujančių Komisijos narių balsų dauguma. Nepriklausomai nuo to, kad pareiškėjui nusišalinus ir fiziškai nedalyvaujant posėdyje, o taip pat jokiais kitais veiksmais nedarant poveikio sprendimo priėmimui, ko nenustatė ir VTEK, sprendimas priimamas Komisijos nariams balsuojant dėl sprendimo. Pasibaigus balsavimui klausimo svarstymas laikomas baigtu. Protokolas tėra informacijos apie Komisijos priimtą sprendimą perteikimo forma. Komisijos posėdžiai yra fiksuojami garso įrašu, todėl garso įrašą taip pat galima laikyti informacijos perteikimo forma, tačiau dėl šios formos VTEK jokių pažeidimų nenustatė, nors abejose informacijos formose yra pateikiama ta pati informacija.

2.4. Apie tai, kad priimtu sprendimu yra užbaigiamas klausimo svarstymas, taigi ir baigiasi galimą interesų konfliktą kelianti situacija, patvirtina VTEK 2019 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. KS-268 patvirtintos Rekomendacijos dėl savivaldybės mero ir savivaldybės tarybos narių nusišalinimo tvarkos (toliau – ir Rekomendacijos). Paaiškinime VTEK buvo nurodyta, kad Komisijos pranešime nurodytais atvejais pareiškėjas pareiškė apie nusišalinimą, paliko posėdžių salę ir nedalyvavo sprendimų priėmime. Tačiau VTEK šių nurodytų aplinkybių nevertino ir dėl jų sprendime nepasisakė. Rekomendacijose nustatyta, kad pabaigus svarstyti interesų konfliktą keliantį klausimą ir likusiems posėdžio nariams priėmus dėl jo sprendimą, tarybos narys ir, atitinkamai, meras ar komisijos posėdžio pirmininkas, turi teisę grįžti į posėdžio salę ir toliau svarstyti jau interesų konflikto nebekeliančius klausimus. Analogiškos nuostatos yra išdėstytos ir naujoje VTEK 2023 m. gegužės 10 d. sprendimu Nr. KS-84 patvirtintos Rekomendacijos dėl savivaldybės mero nusišalinimo tvarkos ir Rekomendacijos dėl savivaldybės tarybos narių nusišalinimo tvarkos redakcijose.

2.5. Aplinkybes dėl Komisijos protokolų pasirašymo VTEK įvertino subjektyviai, t. y. VTEK neatliko interesų konflikto analizės, neįvertino pareiškėjo rašytinių paaiškinimų, o pasidavė Komisijos pirmininko suformuotai neigiamai nuomonei apie pareiškėją, todėl VTEK išvados yra nemotyvuotos. Be to, tyrimas pradėtas neturint jokios pagrįstos informacijos apie galimus įstatymų pažeidimus. VTEK tyrimą dėl jo pradėjo neteisėtai, reaguodama į tuometinio VTEK pirmininko pavedimą, neturėdama pagrįstų duomenų apie galimą Įstatymo reikalavimų pažeidimą. Sprendimą pradėti tyrimą priėmė tuometis VTEK pirmininkas, duodamas privalomus nurodymus tiek VTEK Tyrimo skyriaus vedėjai, tiek ir VTEK nariui, tokiu būdu, aiškiai suformuodamas išankstinę VTEK poziciją ir būsimo tyrimo tendencingumą. Tyrimas atliktas tendencingai, nes net šešis kartus pareiškėjas ir kitos institucijos (Kauno miesto savivaldybės administracija, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – ir STT) ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) turėjo pagal VTEK duotus privalomus nurodymus teikti paaiškinimus ir dokumentus, tuo pažeisti Lietuvos Respublikos valstybinės tarnybinės etikos komisijos įstatymo (toliau – ir Komisijos įstatymas) nustatyti principai. Be to, tyrimo išvados nėra motyvuotos ir logiškos, nėra pagrįstos teisės aktų nuostatomis ir teismų praktika, todėl neatitinka administraciniam sprendimui keliamų reikalavimų (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 str.). Nebuvo užtikrintos teisės aktų nuostatos dėl teisėtumo, nešališkumo, politinio neutralumo, nepriklausomumo, skaidrumo principų laikymasis.

2.6. VTEK ginčijamame Sprendime, peržengdama savo kompetencijos ribas, pateikė siūlymus Kauno miesto savivaldybės tarybai. Nors VTEK Sprendime nurodė, kad VTEK nevertina Kauno miesto savivaldybės komisijoje svarstytų klausimų, susijusių su (duomenys neskelbtini) privačiais interesais, teisėtumo, tikslingumo ir atitikties šiuos procesus reglamentuojantiems teisės aktams, tačiau teikia Kauno miesto savivaldybės tarybai siūlymą panaikinti du administracijos direktoriaus įsakymus, visiškai nenurodydama jokių teisinių tokio siūlymo pagrindų. VTEK peržengė kompetencijos ribas, nes sprendė ir dėl kitų viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo – Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. liepos 19 d. įsakymo Nr. A-2746 „Dėl žemės sklypo Žemaičių pl. 23B, Kaune, naudojimo būdo pakeitimo“ bei 2022 m. liepos 19 d. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-2747 ,,Dėl žemės sklypo Žemaičių pl. 25A, Kaune, naudojimo būdo pakeitimo“. Šių administracinių sprendimų atžvilgiu VTEK nevykdė jokio tyrimo, neprašė jokių paaiškinimų, nenagrinėjo imperatyvių teisės aktų normų, sąlygojusių būtent tokių sprendimų priėmimą, todėl neturėjo jokio teisinio pagrindo spręsti, jog ant protokolų esantis pareiškėjo parašas padarė kompleksinį poveikį įsakymų priėmimui.

3. Pareiškėjas pateikė 2024 m. birželio 5 d. rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad VTEK nepagrindė savo išvados, jog parašai ant Komisijos posėdžių protokolų yra laikytini veiksmais, kuriais asmuo išreiškė savo valią ir dalyvavo priimant sprendimus. Atsakovas nepagrįstai tapatina protokolo pasirašymą ir sprendimo, nuo kurio priėmimo pareiškėjas buvo nusišalinęs ir nedalyvavo, priėmimą. Kuo pasireiškia interesų konfliktas pasirašant protokolus po sprendimų priėmimo, atsakovas nei Sprendime, nei atsiliepime nenurodo. Pirmieji VTEK nurodymai pareiškėjui buvo pateikti dar 2022 m. lapkričio 10 d., nors atsiliepime atsakovas akcentuoja tik 2022 m. gruodžio 21 d. VTEK posėdyje priimtą formalų sprendimą pradėti tyrimą.

Atsiliepimas

4. Atsakovas pateiktame atsiliepime pareiškėjo skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

4.1. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų apie galimą VTEK pirmininko ar kurio nors kito VTEK nario ar darbuotojo asmeninį suinteresuotumą tirti pareiškėjo tarnybinį elgesį. Pareiškėjo nurodytas VTEK pirmininkas ginčijamo sprendimo priėmimo metu VTEK nebedirbo. Pranešimas apie pradėtą tyrimą, tyrimo dalyką ir tyrimo ribas pareiškėjui buvo pateiktas VTEK 2022 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. S-2031 (1.2 E), šiuo raštu pareiškėjas buvo informuotas apie Komisijos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatą, laiduojančią jam teisę pareikšti nušalinimą VTEK nariui ar sekretoriato darbuotojui, tačiau pareiškėjas nušalinimų nereiškė.

4.2. Pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų, kad VTEK tyrimas galėjo būti atliekamas netinkamai, pažeidžiant pareiškėjo subjektines teises. VTEK veiklos pagrindus, taip pat ir tyrimo pradėjimo bei atlikimo procedūras reglamentuoja atitinkamos Komisijos įstatymo nuostatos. VTEK tyrimą pareiškėjo atžvilgiu pradėjo, jį atliko bei sprendimą priėmė griežtai vadovaudamasi Komisijos įstatymo nuostatų reikalavimais.

4.3. Pagal Komisijos įstatymo nuostatas, VTEK turi teisę tyrimą pradėti ir savo iniciatyva. Tokią teisę VTEK realizavo ir ginčijamu atveju, reaguodama į žiniasklaidos priemonėse pasirodžiusią informaciją. Tai, kokiu pagrindu VTEK pradeda tyrimą, neturi jokios įtakos tiriamojo asmens teisėms bei pareigoms.

4.4. Nagrinėjamu atveju pirminė informacija apie pareiškėją buvo pateikta žiniasklaidos priemonėse, todėl VTEK 2022 m. lapkričio 23 d. posėdyje pagrįstai nusprendė, ją patikslinti, t. y. – iš suinteresuotų institucijų gauti oficialius dokumentus. VTEK tyrimui reikiamą informaciją teikė ne tik žiniasklaidos atstovai, bet ir STT bei Kauno miesto savivaldybės administracija. VTEK nėra žinoma, kad ši ir kita tyrimo metu jos surinkta informacija pareiškėjo ar kurio nors kito asmens reikalavimu būtų paneigta arba nuginčyta.

Šalies argumentai

4.5. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad VTEK galbūt viršijo jai suteiktus įgaliojimus. Skundžiamame Sprendime VTEK vertino išskirtinai tik pareiškėjo individualių veiksmų atitiktį Įstatymui, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus, ar (ir) NŽT priimamų sprendimų teisėtumas nebuvo VTEK tyrimo ir skundžiamo sprendimo dalykas.

4.6. Pareiškėjas nesilaikė Įstatymo nuostatų, įpareigojančių jį nusišalinti nuo absoliučiai visų procedūrų, kurios, jam vykdant tarnybines pareigas, gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Viešųjų ir privačių interesų konflikto egzistavimo fakto savo tarnybinėje veikloje, bendrąja prasme, pareiškėjas neginčija, tačiau Įstatymo reikalavimus dėl tokio konflikto pašalinimo pareiškėjas sau pritaikė selektyviai. Pareiškėjas nepagrįstai Įstatyme numatytą draudimą nusišalinti nuo atliekamų tarnybinių pareigų, susijusių su privačiais interesais, susiaurina iki draudimo dalyvauti sprendimo priėmimo procedūrose.

4.7. Visi Įstatymo reikalavimai yra formalios sudėties. Todėl pareiškėjo skundo argumentas, kad interesų konfliktui realizuotis ir šio įstatymo reikalavimų pažeidimui konstatuoti būtina nustatyti iš atitinkamų veiksmų kilusias realias pasekmes – padarytą poveikį, yra nepagrįstas, neatitinka pareiškėjo statuso. Skundo argumentai, kad Komisija veikia kolegialiai, Komisijos priimami sprendimai yra rekomendacinio (neprivalomo) pobūdžio, o posėdžių protokolai yra tik techniškai įforminami įgaliotų Kauno miesto savivaldybės administracijos darbuotojų Įstatymo nuostatų taikymo prasme, yra teisiškai nereikšmingi.

II.

5. Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nustatė tokias bylos aplinkybes:

6.1. VTEK 2022 m. gruodžio 21 d. nusprendė savo iniciatyva pradėti tyrimą dėl pareiškėjo ((duomenys neskelbtini)) elgesio atitikties Įstatymo nuostatoms ir įvertinti, ar (duomenys neskelbtini), eidamas tarnybines pareigas Kauno miesto savivaldybėje ir pasirašydamas Komisijos posėdžio protokolus (2020 m. gegužės 25 d. protokolą Nr. Nr. B29-12, kuriuo įformintas Komisijos sprendimas dėl klausimo Nr. 1.1.1 „Dėl Kauno miesto savivaldybės Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinio specialiojo plano koregavimo planavimo darbų programos“, susijęs su šio draustinio buferine zona D, kurioje (duomenys neskelbtini) valdoma UAB „VICI Investments“ bei jam artimi asmenys nuosavybės teise valdo žemės sklypus; 2020 m. rugsėjo 14 d. protokolą Nr. B29-17, kuriuo įformintas Komisijos sprendimas dėl klausimo Nr. 1.2 „Dėl sutikimo išdavimo įrengti įvažą A. Mackevičiaus g. 126“, susijusio su įvažos įrengimu į jam artimiems asmenims nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą; 2022 m. vasario 21 d. protokolą Nr. B29-04, kuriuo įformintas Komisijos sprendimas dėl klausimo Nr. 3.8 „Dėl sutikimo išdavimo gyvenamosios paskirties daugiabučių pastatų Taurakiemio g. 2 C, Kaune, statybai, neišlaikant norminio atstumo iki sklypo ribos“, susijusio su sutikimu statyti žemės sklype, nuosavybės teise priklausančiame (duomenys neskelbtini) artimiems asmenims; 2022 m. gegužės 16 d. protokolą Nr. B29-13, kuriuo įformintas Komisijos sprendimas dėl klausimo Nr. 2.1 „Dėl žemės sklypo Perlojos g. 53, Kaune, naudojimo būdo pakeitimo“, susijusio su jam artimiems asmenims nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu; 2022 m. birželio 20 d. protokolą Nr. B29-16, kuriuo įformintas Komisijos sprendimas dėl klausimo Nr. 3.6 „Dėl žemės sklypo Žemaičių pl. 23 B, Kaune, naudojimo būdo pakeitimo“ ir pritarta žemės sklypo, nuosavybės teise priklausančio (duomenys neskelbtini) artimiems asmenims, naudojimo būdo pakeitimui; 2022 m. birželio 20 d. protokolą Nr. B29-16, kuriuo įformintas Komisijos sprendimas dėl klausimo Nr. 3.7 „Dėl žemės sklypo Žemaičių pl. 25A, Kaune, naudojimo būdo pakeitimo“ ir pritarta žemės sklypo, nuosavybės teise priklausančio (duomenys neskelbtini) artimiems asmenims; 2022 m. birželio 20 d. protokolą Nr. B29-16, kuriuo įformintas Komisijos sprendimas dėl klausimo Nr. 4.5 „Dėl sutikimo išdavimo statyti daugiabutį gyvenamąjį namą Perlojos g. 53, Kaune, neišlaikant norminiuose teisės aktuose nustatytų atstumų iki sklypo ribos“ bei pritarta dėl sutikimo išdavimo statyti žemės sklype, nuosavybės teise priklausančiame (duomenys neskelbtini) artimiems asmenims; 2022 m. spalio 24 d. protokolą Nr. B29-31, kuriuo įformintas Komisijos sprendimas dėl klausimo Nr. 1.7 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. 1901/0245:379) formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ bei pritarta dėl (duomenys neskelbtini) artimiems asmenims priklausančio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto), kurie galbūt yra susiję su klausimais, nuo kurių jis nusišalino, nepažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų.

6.2. VTEK tyrimo metu nustatė, kad pareiškėjas tiriamuoju laikotarpiu buvo Kauno miesto savivaldybės 2019–2023 metų kadencijos (duomenys neskelbtini). 2019 m. lapkričio 19 d. Savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-511 V. M. (kaip Savivaldybės (duomenys neskelbtini)) paskirtas Kauno miesto savivaldybės Komisijos pirmininku. Vėliau Komisijos pirmininku V. M. buvo paskirtas ir Kauno miesto savivaldybės tarybos 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. T-490 bei 2022 m. birželio 21 d. sprendimu Nr. T-318.

Šalies argumentai

6.3. Pareiškėjas VTEK teikė rašytinius paaiškinimus dėl pasirašytų Komisijos posėdžių protokolų, kuriuose nepripažino pažeidęs Įstatymo nuostatas, nes įvykdė pareigą nusišalinti nuo klausimų, kurie galbūt jam kelia interesų konfliktą, svarstymo ir priėmimo. Pareiškėjas nesutiko su VTEK vertinimu, kad, pasirašydamas Komisijos posėdžio protokolus, jis pareigą nusišalinti įvykdė ne iki galo.

6.4. VTEK ginčijamu Sprendimu, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas nusišalino svarstant klausimus ir dėl jų balsuojant, tačiau nenusišalino nuo Komisijos posėdžių protokolų pasirašymo, nusprendė Sprendimo 2–9 punktais pripažinti, kad pareiškėjas, pasirašydamas aukščiau nurodytus Komisijos posėdžio protokolus, veikė interesų konflikto situacijoje ir, nuo šių veiksmų nenusišalindamas, pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismas įvertino Įstatymo 2 straipsnio 2–4 dalių, 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių, Komisijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas ir konstatavo, kad asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, yra nustatytos šios elgesio taisyklės: 1) draudimas dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą; 2) pareiga informuoti savo institucijos vadovą ir asmenis, kurie kartu dalyvauja rengiant, svarstant ar priimant sprendimą, apie esamą interesų konfliktą bei pareikšti apie nusišalinimą nuo tokio sprendimo priėmimo; 3) institucijos vadovas ar jo įgaliotas atstovas gali nepriimti pareikšto nusišalinimo ir įpareigoti asmenį dalyvauti tolesnėje procedūroje. Šios elgesio taisyklės tampa privalomomis ir turi būti vykdomos tais atvejais, kai atsiranda situacija, atitinkanti interesų konflikto, kylančio tarp privačių ir viešųjų interesų, kriterijus, numatytus Įstatymo 2 straipsnio 3 ir 4 dalyse.

8. Teismas įvertino aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, Komisijos urbanistiniams, architektūriniams ir investiciniams klausimams spręsti nuostatų, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. lapkričio 19 d sprendimu Nr. T-511 (toliau – ir Komisijos nuostatai), 8, 10 ir 11 punktų nuostatas.

9. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog į Komisijos 2020 m. gegužės 25 d., 2020 m. rugsėjo 14 d., 2022 m. vasario 21 d., 2022 m. gegužės 16 d., 2022 m. birželio 20 d. ir 2022 m. spalio 24 d. posėdžių darbotvarkes buvo įtraukti ir patvirtinti klausimai, susiję su pareiškėjo valdomos įmonės žemės sklypu ir jam artimų asmenų žemės sklypais. VTEK nenustatinėjo, ar pareiškėjas dalyvavo sprendimų rengimo stadijoje, t. y. tvirtinant minėtų Komisijos posėdžių darbotvarkes.

10. Teismas, įvertinęs Komisijos nuostatų 12 punktą, pažymėjo, jog pažymėjo, jog VTEK nustatė, kad pareiškėjas nusišalino nuo Komisijos posėdžių darbotvarkės klausimų, kuriuose buvo svarstomi klausimai dėl jo valdomos UAB „VICI Investment“ žemės sklypo bei jam artimų asmenų žemės sklypų, t. y. nusišalino nuo sprendimų svarstymo stadijos.

11. Teismas nustatė, kad 2020 m. gegužės 25 d., 2022 m. vasario 21 d., 2022 m. gegužės 16 d. ir 2022 m. birželio 20 d. Komisijos posėdžių pirmininkas buvo pareiškėjas; 2020 m. rugsėjo 14 d. ir 2022 m. spalio 24 d. posėdžių pirmininkai buvo pareiškėjas ir A. P., šių posėdžių protokolus pasirašė pareiškėjas.

12. Teismas įvertino Rekomendacijų 1, 5–7 punktų nuostatas ir pažymėjo, kad, pareiškėjui esant Komisijos posėdžio pirmininku ir esant neabejotinai intereso konflikto situacijoje dėl posėdžių darbotvarkėse patvirtintų atskirų klausimų, jis turėjo nedalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, t. y., jokia forma nedalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas (Įstatymo 11 str. 1 ir 2 d.).

13. Teismas nesutiko su skundo argumentu, kad Komisijos posėdžio protokolo tvirtinimas ir pasirašymas nepatenka į Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodytas sprendimų priėmimo stadijas: rengimą, svarstymą, priėmimą bei pažymėjo, kad šios išvados nekeičia aplinkybė, jog Komisijos sprendimai priimami narių balsų dauguma. Teismas, įvertinęs pareiškėjo teiginius, kad Komisijos posėdžio protokolas yra Komisijos posėdyje priimtų sprendimų perteikimo forma, sprendė, jog tai patvirtina, kad Komisijos posėdžio protokolo tvirtinimo (pasirašymo) stadija patenka į Įstatymo 11straipsnio 1 dalyje įtvirtintą draudimą, nes tik patvirtinus ir pasirašius protokolinius sprendimus yra užbaigiamas sprendimo priėmimas.

14. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas, pasirašydamas Komisijos posėdžių protokolus, kuriuose buvo įforminti Komisijos posėdžiuose priimti sprendimai, be kita ko, dėl jo valdomos UAB „VICI Investment“ bei jam artimų asmenų žemės sklypų klausimų, nuo kurių svarstymo jis buvo nusišalinęs, pažeidė Įstatyme įtvirtintą draudimą dalyvauti inter alia (liet. be kita ko) ir priimant sprendimus (sprendimo priėmimo stadijoje), nes Komisijos posėdžio protokolų pasirašymas yra dėl į darbotvarkę įtrauktų klausimų posėdyje priimtų sprendimų tvirtinimas, kaip būtinas dalyvavimo sprendimų priėmimo stadijoje veiksmas, užbaigiantis sprendimo priėmimo procedūrą.

15. Teismas, vertindamas skundo argumentus dėl VTEK šališkumo pradedant ir atliekant tyrimą dėl pareiškėjo, įvertino Komisijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies, 25 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas. Teismas nustatė, kad VTEK tyrimą pradėjo savo iniciatyva 2022 m. gruodžio 21 d., gavusi visuomenės informavimo priemonės pateiktą pagrįstą informaciją apie galimus Įstatymo pažeidimus, kurių tyrimas priklauso VTEK kompetencijai, ir 2022 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. S-2031 (1.2 E) informavo pareiškėją apie tyrimo pradėjimą. Teismas vertino, kad tai, jog VTEK tyrimą pradėjo gavusi visuomenės informavimo priemonės pateiktą informaciją apie galimą Įstatymo nuostatų pažeidimą ir kreipėsi į pareiškėją dėl paaiškinimų pateikimo ir (ar) kitas institucijas dėl informacijos pateikimo, niekaip nepagrindžia pareiškėjo teiginių, kad VTEK pirmininkas ar nariai buvo šališki pareiškėjo atžvilgiu. Teismas nenustatė, kad pareiškėjas pasinaudojo VTEKĮ 27 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta teise pareikšti nušalinimą VTEK nariui ar sekretoriato darbuotojui. Teismas sprendė, kad vien subjektyvūs pareiškėjo teiginiai apie galimai tendencingai atliktą tyrimą nesudaro pagrindo konstatuoti procedūrinių tyrimo atlikimo pažeidimų.

16. Teismas, vertindamas skundo argumentą, kad atsakovas Sprendime, peržengdamas savo kompetencijos ribas, pateikė siūlymus Kauno miesto savivaldybės tarybai, pažymėjo, kad pareiškėjas reikalauja panaikinti VTEK sprendimo rezoliucinės dalies 2–9 punktus, taigi reikalavimas pripažinti, kad nepagrįstai VTEK rezoliucinės dalies 10 punktu pateikė siūlymus Kauno miesto savivaldybės tarybai peržengia priimto nagrinėti skundo ribas. Teismas atkreipė dėmesį, kad VTEK gali pateikti asmeniui rekomendaciją ar nurodymą.

17. Teismas, įvertinęs VAĮ 3 straipsnio 5 punkto, 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų nuostatas, nurodė, kad VTEK išsamiai išanalizavo susiklosčiusią ginčo situaciją, tinkamai nustatė ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, pasisakė dėl pareiškėjo tyrimo metu teiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodytų aplinkybių vertinimo, administracinį sprendimą, kuriuo konstatavo Įstatymo normų pažeidimą, priėmė savo kompetencijos ribose, nurodė ir teisingai taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, dėl ko ginčijamas Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir jo naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

18. Teismas netenkino pareiškėjo skundo.

III.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą skundą tenkinti – panaikinti Sprendimo 2–9 punktus, kuriais pareiškėjas buvo pripažintas pažeidęs Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

20. Pareiškėjo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir patikslintas skundas pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir nurodo tokius apeliacinio skundo argumentus:

Žemesnės instancijos teismas

20.1. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės dėl VTEK šališkumo, neįvertino aplinkybės, kad VTEK komisijos pirmininkas 2022 m. lapkričio 10 d. rezoliucija pradėtas rengti projektas dėl tyrimo, nors pats tyrimas buvo pradėtas tik 2022 m. gruodžio 21 d. VTEK posėdyje. VTEK tyrimą pradėjo neturint jokios pagrįstos informacijos apie galimus įstatymų pažeidimus.

20.2. Pareiškėjas tik 2022 m. gruodžio 22 d. buvo informuotas apie galimybę teikti nušalinimus VTEK nariams, tačiau aplinkybės dėl VTEK iki 2022 m. gruodžio 21 d. atliktų veiksmų dėl tyrimo pareiškėjui tapo žinomos tik susipažinus su tyrimo medžiaga, todėl pareiškėjas negalėjo pareikšti nušalinimo dėl jam tuo metu nežinomų aplinkybių.

Žemesnės instancijos teismas

20.3. Pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė materialinės teisės normas, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog Komisijos protokolų pasirašymas prilyginamas Komisijos priimto sprendimo patvirtinimui, kas akivaizdžiai prieštarauja tiek Komisijos nuostatams, tiek bendriems kolegialių institucijų veiklos ir sprendimų priėmimo principams (t. y. sprendimai priimami kolegialaus subjekto nariams už jį balsuojant ir jokios papildomos tvirtinimo stadijos nėra). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Komisijos priimto sprendimo (kurį priimant pareiškėjas nedalyvavo, buvo nusišalinęs) įgarsinimą (išdėstymą protokole) prilygino sprendimo priėmimui.

20.4. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas tinkamai įvykdė Įstatyme nustatytą įpareigojimą nusišalinti nuo veiksmų, galinčių sukelti interesų konfliktą: informavo Komisijos narius apie kylančius interesų konfliktus atitinkamais klausimais, pareiškė apie nusišalinimą, pasišalino iš posėdžių salės ir nedalyvavo tų klausimų svarstyme ir sprendimų dėl jų priėmime. Pirmosios instancijos teismas netyrė pareiškėjo veiksmų atitikties Įstatymo 11 straipsnio nuostatoms, nevertino, kad pareiškėjas atliko visus privalomus veiksmus.

20.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nekonstatavo Viešojo administravimo įstatymo pažeidimo, nevertino byloje pateiktų įrodymų apie VTEK pirmininko rezoliuciją, nenurodė jų teisinio vertinimo ir nepasisakė, kodėl šis įrodymas atmetamas, kaip ir nenurodė, kokiais įrodymais remiantis padarė išvadą, kad VTEK tyrimas nebuvo politizuotas ir šališkas.

20.6. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad VTEK teisingai taikė ginčo santykius reglamentuojančias normas, visiškai netyrė ir neanalizavo Įstatymo nustatytų pareigų apimties ir nevertino, ar pareiškėjo veiksmai juos atitinka. Teismo sprendime nėra jokių argumentų, kodėl buvo atmesti pareiškėjo skundo argumentai dėl VTEK Sprendimo netinkamo motyvavimo, teismo sprendimas neatitinka jam keliamų reikalavimų dėl sprendimo turinio.

Atsiliepimas

21. Atsakovas pateiktame atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovo atsiliepimas grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir atsiliepimas pirmosios instancijos teismui, papildomai nurodant:

Šalies argumentai

21.1. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad VTEK pirmininko 2022 m. lapkričio 21 d. rezoliucija, kurioje nurodyta parengti projektą, patvirtina VTEK šališkumą, nes, nagrinėjamu atveju, spaudoje pranešus apie (duomenys neskelbtini) viešų ir privačių interesų konfliktą, turėjo būti surinkta ir įvertinta papildoma informacija ir parengtas sprendimo pradėti arba nepradėti tyrimą projektas, kuris buvo svarstomas VTEK posėdyje.

21.2. VTEK Sprendime yra pasisakyta dėl Komisijos posėdžių protokolų, kuriuos pasirašė pareiškėjas, statuso, ir pagrįstai konstatuota, jog Komisijos posėdžių protokolai yra protokoliniai sprendimai, t. y. dokumentai, kuriuose Komisija išreiškia savo valią pagal jai priskirtą kompetenciją konkrečiu klausimu.

21.3. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjui esant Komisijos posėdžio pirmininkui ir esant neabejotinai intereso konflikto situacijoje dėl posėdžių darbotvarkėse patvirtintų atskirų klausimų, jis turėjo nedalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, t. y. jokia forma nedalyvauti atliekant tarnybines pareigas. Kadangi pareiškėjas tarnybines pareigas atliko – pasirašė protokolinius sprendimus, teismas pagrįstai sprendė, kad posėdžio protokolo tvirtinimo (pasirašymo) stadija patenka į Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą draudimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VTEK Sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo.

23. Pareiškėjo ginčijamo Sprendimo 2–9 punktuose konstatuota, kad pareiškėjas, pasirašydamas 2020 m. gegužės 25 d. protokolą Nr. B29-12, 2020 m. rugsėjo 14 d. protokolą Nr. B29-17, 2022 m. vasario 21 d. protokolą Nr. B29-04, 2022 m. gegužės 16 d. protokolą Nr. B29-13, 2022 m. birželio 20 d. protokolą Nr. B29-13 ir 2022 m. spalio 24 d. posėdžio protokolą Nr. B29-31, kuriais buvo įforminti Komisijos sprendimai, susiję su pareiškėjo privačiais interesais, veikė interesų konflikto situacijoje ir nuo šių veiksmų nenusišalindamas pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas

Žemesnės instancijos teismas

24. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė iš esmės sutikęs su VTEK Sprendime padaryta išvada, kad pareiškėjas, pasirašydamas Komisijos posėdžių protokolus, kuriuose buvo įforminti Komisijos posėdžiuose priimti sprendimai, be kita ko, dėl jo valdomos UAB „VICI Investment“ bei jam artimų asmenų žemės sklypų klausimų, nuo kurių svarstymo jis buvo nusišalinęs, pažeidė Įstatyme įtvirtintą draudimą dalyvauti inter alia (be kita ko) ir priimant sprendimus (sprendimo priėmimo stadijoje), nes Komisijos posėdžio protokolų pasirašymas yra dėl į darbotvarkę įtrauktų klausimų posėdyje priimtų sprendimų tvirtinimas, kaip būtinas dalyvavimo sprendimų priėmimo stadijoje veiksmas, užbaigiantis sprendimo priėmimo procedūrą.

25. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, laikosi pozicijos, kad teismas neįvertino bylos duomenų visumos, neteisingai taikė materialinės teisės normas, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog Komisijos protokolų pasirašymas prilyginamas Komisijos priimto sprendimo patvirtinimui.

26. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačiusi aplinkybių, patvirtinančių galimas reikšmingai pažeistas valstybės, savivaldybės ir asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus, teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėja neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

27. Įstatymo (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2274 redakcija) 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad viešųjų interesų viršenybei užtikrinti deklaruojantys asmenys privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, kad toks konfliktas yra.

28. Įstatymo (2020 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XIII-3187) 11 straipsnyje nustatyta, kad deklaruojančiam asmeniui draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti, arba atlikti kitas tarnybines pareigas (toliau – atlikti tarnybines pareigas), jeigu atliekamos tarnybinės pareigos yra susijusios su jo privačiais interesais (1 d.); apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus, prieš atlikdamas tarnybines pareigas arba pradėjęs jas atlikti, deklaruojantis asmuo privalo informuoti institucijos ar įstaigos vadovą ar jo įgaliotą asmenį arba kitą į pareigas priimantį ar skiriantį subjektą, arba kolegialią valstybės ar savivaldybių instituciją (kai deklaruojantis asmuo yra kolegialios valstybės ar savivaldybių institucijos narys) ir asmenis, kurie kartu atlieka tarnybines pareigas, ir pareikšti apie nusišalinimą, ir jokia forma nedalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas (2 d.).

29. Šių teisės normų aiškinimui bei taikymui aktualūs yra ir Įstatymo 2 straipsnio 2 ir 3 dalyse pateikti sąvokų apibrėžimai, pagal kuriuos „Interesų konfliktas – situacija, kai deklaruojantis asmuo, atlikdamas tarnybines pareigas ar vykdydamas tarnybinį pavedimą, turi priimti ar dalyvauti priimant sprendimą arba įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais“, o „Privatūs interesai – deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) suinteresuotumas asmenine turtine ar neturtine nauda, deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) moralinė skola, moralinis įsipareigojimas ar kitas panašaus pobūdžio interesas deklaruojančiam asmeniui atliekant tarnybines pareigas“.

30. Aiškindamas Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte (iki 2012 m. birželio 27 d. – 3 str. 2 p.) įtvirtinto reikalavimo „teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra“ pažeidimo kvalifikavimo aspektus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad minėta teisės norma yra bendrojo pobūdžio (blanketinė), todėl tam, kad būtų konstatuotas šios teisės normos pažeidimas, būtina vadovautis kitomis specialiosiomis teisės normomis, pavirtinančiomis ar paneigiančiomis veikos priešingumą teisei, kadangi kriterijų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, jog asmuo pažeidė 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą prievolę, ši teisės norma konkrečiai nenustato (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1566/2013). Tokiomis specialiosiomis normomis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, be kita ko, laikomos Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2044/2013; 2018 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-554-602/2018.).

31. Vertinant, ar buvo pažeista Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis, vadovaujantis ABTĮ 56 straipsnyje įtvirtintomis taisyklėmis, būtina išsiaiškinti tik faktinę aplinkybę, ar pareiškėjas dalyvavo rengiant, svarstant, priimant ar kitaip paveikiant sprendimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2312/2011; 2011 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-2861/2011; 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-2728/2012; 2013 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-518/2013 ir kt.). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, tai reiškia, kad Įstatymo pažeidimui konstatuoti nėra būtina nustatyti, jog pareiškėjas savo privačius interesus realizavo viešųjų interesų sąskaita, užtenka to, kad jis neįvykdė Įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintos pareigos nusišalinti nuo dalyvavimo rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą (žr., pvz., 2011 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2312/2011; 2011 m. spalio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-3330/2011; 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-2728/2012; 2013 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-998/2013 ir kt.).

32. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika yra aktuali aiškinant ir byloje taikytino Įstatymo (akto redakcijos) nuostatas, kadangi deklaruojantiems asmenims taikomų draudimų ir įpareigojimų esmė ir paskirtis (Įstatymo 3 str. 1 d. 2 p.; 11 str. 1–2 d.) nekito.

33. Nagrinėjamu atveju skundžiamu Sprendimu pareiškėjas pripažintas pažeidusiu Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 11 straipsnio 1–2 dalių nuostatas, nes pasirašė Komisijos 2020 m. gegužės 25 d., 2020 m. rugsėjo 14 d., 2022 m. vasario 21 d., 2022 m. gegužės 16 d., 2022 m. birželio 20 d. ir ž2022 spalio 24 d. posėdžių protokolus, kuriais buvo įforminti sprendimai klausimais, kurie pareiškėjui kelia viešų ir privačių interesų konfliktą. Pasisakant dėl esminės ginčo aplinkybės, ar pareiškėjas, dalyvaudamas paminėtuose Komisijos posėdžiuose ir nusišalinęs nuo sprendimų, kurie sukelia interesų konfliktą, svarstymo ir priėmimo, tačiau pasirašęs minimus Komisijos posėdžių protokolus, veikė esant interesų konfliktui, pažymėtina, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2329/2011, 2024 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-408-968/2024).

34. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu remiantis byloje esančiais įrodymais susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.

35. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjui, kaip Kauno miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini), ginčo laikotarpiu ėjusiam Komisijos pirmininko pareigas, taikomos Įstatymo nuostatos. Byloje nėra ginčo ir dėl kitų faktinių aplinkybių, t. y. kad pareiškėjas, dalyvaudamas Komisijos 2020 m. gegužės 25 d., 2020 m. rugsėjo 14 d., 2022 m. vasario 21 d., 2022 m. gegužės 16 d., 2022 m. birželio 20 d. ir 2022 spalio 24 d. posėdžiuose, nusišalino nuo klausimų, susijusių su jo valdomos UAB „VICI Investment“ bei jam artimų asmenų žemės sklypais, svarstymo ir sprendimo priėmimo, tačiau pasirašė minimų posėdžių protokolus kaip Komisijos pirmininkas. Byloje keliamas klausimas, ar pareiškėjo veiksmai – Komisijos protokolų, kuriais buvo įforminti Komisijos sprendimai, priimti tais klausimais, kurie pareiškėjui kėlė viešų ir privačių interesų konfliktą, pasirašymas – yra prilyginamas Komisijos sprendimo priėmimui.

36. Komisijos tikslus, funkcijas, darbo organizavimo tvarką, sprendimų priėmimą, teises ir atsakomybę nustato Komisijos nustatai (1 p.). Komisija, išnagrinėjusi fizinių ir juridinių asmenų, Savivaldybės tarybos narių ir Savivaldybės administracijos padalinių prašymus, teikia išvadas ir pasiūlymus dėl, be kita ko, statybos besiribojančiuose žemės sklypuose tais atvejais, kai statyba numatoma arčiau žemės sklypo ribų, negu numatyta teisės aktuose; dėl veiklos apribojimo su statybos sklypu besiribojančioje nesuformuotoje valstybinėje žemėje; dėl įtakos keliui, gatvei eksploatuoti, jų plėtrai ar kitai planuojamai veiklai, kai statyba numatoma žemės sklype, besiribojančiame su nesuformuota valstybine žeme, užimta kelių ir gatvių ir kt. (Komisijos nuostatų 4.5 p.). Komisijos sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio. Vadovaudamasis komisijos išvadomis sprendimus 4 punkte nurodytais klausimais priima ir informaciją suinteresuotiems asmenims teikia Savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas ar Savivaldybės tarybos įgaliotas asmuo (Komisijos nuostatų 5 p.). Pagal Komisijos nuostatų 11 punktą, <...> Komisijos sprendimai įforminami protokolu. Jį pasirašo komisijos (posėdžio) pirmininkas ir sekretorius. Kitus komisijos dokumentus pasirašo komisijos pirmininkas. Komisijos narys, kuris turtiniais santykiais ar kitaip yra susijęs su svarstomu klausimu, turi nusišalinti nuo tokio klausimo svarstymo ir balsavimo dėl jo (12 p.). Pagal Komisijos nuostatų 13 punktą, Komisijos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemiamą balsą turi komisijos (posėdžio) pirmininkas. Atskiroji komisijos nario nuomonė įrašoma į protokolą. Komisijos priimti sprendimai skelbiami Savivaldybės interneto svetainėje.

37. Teisėjų kolegija, įvertinusi Komisijos nuostatuose išdėstytą reglamentavimą, pažymi, jog Komisijos nuostatuose yra išskiriamos dvi procedūros: Komisijos sprendimų priėmimo procedūra – Komisijos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma (13 p.) ir Komisijos priimto sprendimo įforminimo procedūra – Komisijos sprendimas įforminamas protokolu (11 p.).

38. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas, kaip Komisijos pirmininkas, nusišalino nuo: 2020 m. gegužės 25 d. Komisijos posėdžio klausimo Nr. 1.1.1 „Dėl Kauno miesto savivaldybės Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinio specialiojo plano koregavimo planavimo darbų programos“; 2020 m. rugsėjo 14 d. Komisijos posėdžio klausimo Nr. 1.2 „Dėl sutikimo išdavimo įrengti įvažą A. Mackevičiaus g. 126“; 2022 m. vasario 21 d. Komisijos posėdžio klausimo Nr. 3.8 „Dėl sutikimo išdavimo gyvenamosios paskirties daugiabučių pastatų Taurakiemio g. 2 C, Kaune, statybai, neišlaikant norminio atstumo iki sklypo ribos“; 2022 m. gegužės 16 d. posėdžio klausimo Nr. 2.1 „Dėl žemės sklypo Perlojos g. 53, Kaune, naudojimo būdo pakeitimo“, 2022 m. birželio 20 d. posėdžio klausimų: Nr. 3.6 „Dėl žemės sklypo Žemaičių pl. 23 B, Kaune, naudojimo būdo pakeitimo“, Nr. 3.7 „Dėl žemės sklypo Žemaičių pl. 25A, Kaune, naudojimo būdo pakeitimo“ ir Nr. 4.5 „Dėl sutikimo išdavimo statyti daugiabutį gyvenamąjį namą Perlojos g. 53, Kaune, neišlaikant norminiuose teisės aktuose nustatytų atstumų iki sklypo ribos“; 2022 m. spalio 24 d. posėdžio klausimo Nr. 1.7 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. 1901/0245:379) formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ svarstymo ir nedalyvavo Komisijai svarstant šiuos klausimus ir priimant sprendimus (t. y. balsuojant) dėl jų, kadangi šie klausimai buvo susiję su jo ar jo šeimos narių privačiais interesais. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas tinkamai vykdė teisės aktuose nustatytą pareigą nusišalinti nuo tarnybinių pareigų, susijusių galimu interesų konfliktu, vykdymo.

39. Teisėjų kolegija pažymi, kad Komisijos priimti sprendimai (t. y. Komisijos narių balsavimo kiekvienu klausimu rezultatai) buvo įforminti Komisijos Posėdžių protokolais, kuriuos pasirašė pareiškėjas.

40. Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, aptartą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją, bylos duomenų visumą, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su VTEK ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas, pasirašydamas Posėdžių protokolus, dalyvavo Komisijos sprendimo priėmimo stadijoje (procedūroje), nes tik patvirtinus ir pasirašius protokolinius sprendimus yra užbaigiamas sprendimo priėmimas. Teisėjų kolegija pažymi, jog, minėta, sprendimus kiekvienu klausimu Komisija priima posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma, ir Komisijos narių priimto sprendimo įforminimas protokolu tik užfiksuoja Komisijos sprendimus. Protokolą pasirašantys asmenys (Komisijos (posėdžio) pirmininkas ir sekretorius), pasirašydami Komisijos posėdžio protokolą, patvirtina Komisijos posėdžio eigą, priimtus sprendimus ir kitas aplinkybes (balsavimą, nusišalinimą ir kt.), tačiau negali pakeisti, papildyti, atmesti ar kitaip paveikti Komisijos narių priimto sprendimo. Taigi nagrinėjamu atveju ir pirmosios instancijos teismas ir atsakovas nepagrindė, kad pareiškėjas, pasirašydamas Posėdžių protokolus, priėmė ar dalyvavo priimant sprendimus, susijusius su jo privačiais interesais, ar darė poveikį kitiems Komisijos nariams, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 11 straipsnio 1–2 dalių nuostatas.

41. Kiti apeliacinio skundo argumentai (žr. sprendimo 20.1, 20.2, 20.5 ir 20.6 p.) šioje byloje susiklosčiusių aplinkybių teisinio vertinimo nekeičia, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

42. Apibendrindama nustatytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, neteisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjo skundas tenkinamas.

43. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, todėl jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Pažymėtina, kad pareiškėjas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui nepateikė atstovavimo išlaidas patvirtinančių dokumentų, todėl šių išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

44. Pareiškėjas, pateikdama apeliacinį skundą, sumokėjo 11,25 Eur žyminio mokesčio ir pateikė tą patvirtinančius įrodymus. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas tenkintinas, pareiškėjui priteistina 11,25 Eur žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą, suma.

45. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, sumokėjo 30 Eur žyminio mokesčio. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas pareiškėjo skundą patenkinti, pareiškėjui priteistina 30 Eur žyminio mokesčio, sumokėto paduodant skundą pirmosios instancijos teismui, suma. Iš viso pareiškėjai priteisiamas 41.25 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo V. M. apeliacinį skundą patenkinti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo V. M. skundą patenkinti ir panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2023 m. birželio 21 d. sprendimo Nr. KS-101 rezoliucinės dalies 2–9 punktus, kuriais pareiškėjas pripažintas pažeidęs Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 11 straipsnio 1–2 dalių nuostatas.

Priteisti pareiškėjui V. M. iš atsakovo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 41,25 Eur (keturiasdešimt vieną eurą 25 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Jolanta MalijauskienėDainius RaižysErnestas Spruogis