Kauno apygardos teismo nutartis

2008-12-09 · Civilinė byla Nr. 2A-1444-605/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-12-09
Bylos Nr.
2A-1444-605/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Neringa Venckienė (pirm.), Antanas Burdulis, Virginija Gudynienė
Ieškovas
G. E.
Atsakovas
V. R.
Kategorijos
  • 76.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-1444-605/2008
Pirmosios instancijos teismo teisėja Veronika Šiaulienė
Procesinio sprendimo kategorija 76.4.; 78.2.1.; (S) 114.9.6.1.; 121.15.; 121.18.; 121.20.; 125.3.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. gruodžio 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Neringos Venckienės,

kolegijos teisėjų Antano Burdulio, Virginijos Gudynienės,sekretoriaujant Agnei Pučinskaitei,dalyvaujant ieškovei G. E., atsakovui V. R., jo atstovui adv. V. Tučkui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. R. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 8 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-2487-90/2008 pagal ieškovės G. E. ieškinį atsakovui V. R. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė prašė (b.l.2-3) nustatyti, kad atsakovas yra A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas; priteisti iš atsakovo išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500 Lt nuo ieškinio teisme įregistravimo dienos iki sūnaus A. B. pilnametystės; priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nuo 2005-06-06 iki ieškinio teisme įregistravimo dienos, t.y. už 3 metus po 500 Lt kas mėnesį, iš viso 18 000 Lt; paskirti genominę ekspertizę tėvystei nustatyti atsakovo lėšomis, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, jog 1995 metų pradžioje kavinėje susipažino su atsakovu. Nusprendę vakarą pratęsti, nuvyko prie ežero, kur tapo nėščia. 1996-02-22 gimė sūnus A. B., kurio biologinis tėvas yra atsakovas. Apie nėštumą ieškovė pranešė atsakovui, tačiau jis pasiūlė nutraukti nėštumą. Daugiau atsakovas ieškove nesidomėjo, gimus vaikui taip pat nesidomėjo ir jo nelankė. Kadangi atsakovas vengia pripažinti esąs vaiko tėvu, ieškovė kreipėsi į teismą dėl tėvystės nustatymo. Ieškovė nurodė, jog šiuo metu jos materialinė padėtis yra sunki, viena augina sūnų ir dukrą. Atsakovas sūnui materialinės paramos gera valia neteikia. Jis yra sveikas ir darbingas. Ieškovė socialiai remtina, turto neturi, gyvena pas tėvus.

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus rajono apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 8 d. sprendimu (b.l.24-25) ieškovės ieškinį tenkino. Teismas nustatė, kad V. R., a.k (duomenys neskelbtini) yra nepilnamečio A. B., gim. 1996-02-22, tėvas. Priteisė iš V. R. materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. B., kas mėnesį mokant vaikui po 500 Lt periodinėmis išmokomis nuo 2008-06-06 iki Aivaro pilnametystės; išlaikymą ir įsiskolinimą už trejus metus nuo 2005-06-06 iki 2008-06-06 18 000 Lt, išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarkant vaiko mamai G. E.; priteisė iš atsakovo V. R. valstybei 180 Lt žyminio mokesčio, 7,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nurodė vykdyti skubiai.

Teismas nurodė, jog atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie neatvykimą pateisinančių dokumentų nepateikė, atlikti genominės ekspertizės nėra galimybės. Teismas taip pat nurodė, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str.). Išlaikymą privalo teikti abu tėvai, atsižvelgiant į vaikų poreikius ir tėvų turtinę padėtį. Vaikų būtiniems poreikiams tenkinti būtinas vienos minimalios algos kriterijus. Atsakovo turtinė padėtis nežinoma, geranoriškai neprisideda prie vaiko išlaikymo, nebendrauja. Teismas konstatavo, jog iš bylos duomenų matyti, kad ieškovės materialinė padėtis yra sunki, viena išlaiko sūnų Aivarą ir dukrą Melisą (b.l.5), gauna darbo užmokestį 687,20 Lt (b.l.6), socialinę pašalpą (b.l.11), nekilnojamojo turto neturi (b.l.8). Kadangi atsakovas bylos eiga nesidomi, teismas nustatė, kad atsakovas V. R. yra A. B. tėvas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo (b.l.28) Alytaus rajono apylinkės teismo 2008-09-08 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2487-90/2008 panaikinti ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo; tėvystei nustatyti skirti DNR ekspertizę.

Apeliaciniame skunde nurodyta, kad apeliantas su Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu nesutinka. Teismas priėmė sprendimą pažeisdamas apelianto procesinę teisę ginti teisėtą interesą, kadangi atsakovas ieškinio negavo. Apie ieškinį ir skundžiamą sprendimą sužinojo 2008-09-28, aplankęs motiną gyvenančią (duomenys neskelbtini), ir 2008-09-28 ieškinį ir skundžiamą sprendimą radęs savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Šaukimo apeliantas negavo, šaukimo įteikimo pažymoje neįskaitoma parašo imitacija ir kas šaukime pasirašė apeliantas nežino. Negavęs teismo šaukimo, negalėjo pareikšti, kad būtina DNR ekspertizė sprendžiant tėvystės nustatymą.

Ieškovės atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Atsiliepimas

Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l.33) nurodė, kad pateiktą išvadą palaiko.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Kolegija naikina pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl nepakankamo bylos esmės atskleidimo, netaikymo materialinės teisės normų, kurios turėjo būti taikomos nagrinėjamo ginčo metu (CPK 327 straipsnio 1 d. 2 p., 330 str.).

Vaiko kilmės klausimas teisme išsprendžiamas nustatant tėvystę. Nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojo Civilinis kodeksas, kurio trečiosios knygos X skyriaus trečiojo skirsnio nuostatos reglamentuoja tėvystės nustatymo klausimus. CK 3.148 straipsnis numato tėvystės nustatymo pagrindus. Šio straipsnio antroji dalis nustato, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai. Eksperto išvada – tai įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmens, turinčio specialiųjų žinių, raštu išdėstyta nuomonė, gauta atlikus tam tikrus tyrimus, siekiant atsakyti į teismo pateiktus klausimus. Teismas ir ekspertizę atliekantys asmenys privalo laikytis įstatymų nustatytos ekspertizės skyrimo ir atlikimo tvarkos, nes šios tvarkos pažeidimai gali lemti, kad išvada negalės būti specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada. Nutartis skirti ekspertizę turi atitikti teismo nutarčiai keliamus reikalavimus (CPK 191 str. 1 d.). Nutarties motyvuojamojoje dalyje būtina aprašyti bylos aplinkybes, susijusias su ekspertizės dalyku ir nurodyti ekspertizės skyrimo pagrindą. Rezoliucinėje teismo nutarties dalyje yra nurodomi ekspertui pateikiami klausimai. Taip pat šioje nutarties dalyje nurodomas ekspertas (ekspertai) arba ekspertizės įstaiga, kuriai pavedama atlikti ekspertizę. Ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją išvadai pateikti (CPK 212 str. 2 d.). Skiriant ir atliekant ekspertizę turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymu tiek, kiek jis neprieštarauja CPK nuostatoms. Tik remiantis teismo nutartimi paskyrus ir įstatymo nustatyta tvarka atlikus ekspertizę bei jos rezultatus įforminus įstatymo nustatyta tvarka surašytame ekspertizės akte (CPK 216 str. 1 d.), ekspertizės išvada yra laikoma specialiąja įrodinėjimo priemone – eksperto išvada. Jeigu giminystės ryšys patvirtintas moksliniais įrodymais, jis pripažįstamas pakankamu pagrindu tėvystei nustatyti ir be kitų įrodomųjų faktų. Svarbu pažymėti, kad teismas, neatsižvelgdamas į šalių nesutikimą atlikti ekspertizę, turėtų ją paskirti, ir tik šalims ar atsakovui atsisakius jos, spręsti ginčą remiantis kitomis Civilinio proceso kodekse numatytomis įrodymo priemonėmis. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta Severina Juškaitė v. Darius Norvilas byloje Nr. 3K-3-713/2002, kat. 70.4; 72.2; 94.1.) Taigi įstatymas numato, kad nustatyti tėvystę remiantis kitais įrodymais nei ekspertizių išvados galima tais atvejais, kai abi šalys atsisako atlikti ekspertizę arba kai atsakovas, t. y. spėjamas vaiko tėvas, atsisako atlikti ekspertizę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 27 d. nutartis Ieva Leipuvienė. v. Kazimiera Lipnickienė byloje Nr. 3K-3-761/2002, kat. 70.3; 70.4.), jog teismas, nepaskyręs DNR ekspertizės, tuo būdu nepadėjo šalims rinkti mokslinių įrodymų ir pažeidė Civilinio kodekso nuostatas dėl tėvystės nustatymo; atsakovų nesutikimas atlikti ekspertizės nėra pagrindas jos neskirti, nes tokios ekspertizės paskyrimo būtinumą numato įstatymai; teismas, ruošdamasis tinkamai išnagrinėti bylą, parengiamajame teismo posėdyje, turi skirti minėtą ekspertizę ir sudaryti šalims realią galimybę rinkti įrodymus tėvystės faktui patvirtinti arba paneigti. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, atsakovo atsisakymą ekspertizės gali įvertinti kaip tėvystės įrodymą (CPK 389 str.).

Pažymėtina, kad priėmęs ieškinį, teismas: 1) prireikus patikslina šalių pareigą įrodinėti; 2) nusiunčia atsakovui ir tretiesiems asmenims pareikšto ieškinio bei jo priedų nuorašus; 3) nustato terminą atsiliepimams pareikšti, nurodydamas jo nepateikimo pasekmes; 4) atlieka kitus veiksmus, kurie, teismo manymu, reikalingi tinkamai išnagrinėti bylą teismo posėdyje; 5) gavęs atsakovo ir trečiųjų asmenų atsiliepimus ar pasibaigus atsiliepimų pateikimo terminams, teismas nustato parengiamojo posėdžio vietą, datą bei laiką ir praneša apie tai dalyvaujantiems byloje asmenims, nurodydamas neatvykimo į parengiamąjį posėdį pasekmes, arba nustato, kad pasirengimas nagrinėti bylą teisme vyks paruošiamųjų dokumentų būdu (CPK 225 str.). Bylos medžiaga patvirtina, kad teismas faktiškai nesiruošė bylos nagrinėjimui. Teismas neskyrė nei parengiamojo teismo posėdžio, nesiruošė nei paruošiamųjų dokumentų būdu. Pasibaigus terminui pateikti atsiliepimą į ieškinį, pirmosios instancijos teismas iš karto paskyrė teismo posėdį (b.l.18). Taigi vertinant bylos medžiagą, darytina išvada, kad teismas aplamai nepasiruošė bylos nagrinėjimui.

Tėvystės nustatymo bylose bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 376 str. 1 d.). Taigi įstatymas suteikia teismui teisę būti aktyviu. Teismas sprendžia, kiek ir kokių įrodymų reikia siekiant priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, tiria ir vertina ne tik dalyvaujančiųjų byloje asmenų pateiktus įrodymus, bet ir savo paties surinktus įrodymus. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, kad atsakovo turtinė padėtis nežinoma. Teismas savo iniciatyva, išreikalavęs įrodymus iš VSDFV apie atsakovo darbovietę, duomenis iš atsakovo darbovietės apie jo pajamas, duomenis iš VĮ Registrų centro ir VĮ „Regitra“ apie atsakovo nekilnojamąjį turtą ir transporto priemones, turėjo galimybę nustatyti realią atsakovo materialinę padėtį, sprendžiant reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo.

Kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino bylos esmės – ar atsakovas yra vaiko tėvas, priteisė iš atsakovo išlaikymą iki vaiko pilnametystės ir išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus 18000 Lt, nenustatęs atsakovo materialinės padėties. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai neapsisprendęs dėl materialinės teisės normos turinio aiškinimo ir taikymo, bylos šiuo aspektu nenagrinėjo. Kolegija pripažįsta, kad teismas, vadovaudamasis proceso kooperacijos principu, turėjo bendradarbiauti su bylos dalyviais ir imtis priemonių, kad byla būtų išnagrinėta tinkamai (CPK 8 str.). Kolegija sprendžia, jog proceso koncentracijos principas negali nusverti teisingumo įgyvendinimo principo (CPK 6,7 str.), abu šie principai tarpusavyje turi sąveikauti ir tarnauti civilinio proceso tikslų, įtvirtintų CPK 2 straipsnyje, įgyvendinimui. Kolegija sprendžia, jog šiuo atveju, kai neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, bylos grąžinimas būtent pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo atitinka ir kasaciniame teisme formuojamai praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta Beecham Group p.l.c. v. I.Kalinin ir kt. byloje Nr. 3K-3-1103/2003, kat. 80,82,94.2,90., 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta A.Petrauskas v. E.Šuliokas byloje Nr. 3K-3-760/2003, kat. 15.2.2.6; 15.2.27).

Esant aukščiau išdėstytiems motyvams, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.; 327 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu

nutaria:

Apeliacinį skundą patenkinti.

Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 8 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkė Neringa VenckienėKolegijos teisėjai Antanas BurdulisVirginija Gudynienė