Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2015-05-22 · Byla Nr. TS-58-932/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-22
Bylos Nr.
TS-58-932/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Julita Dabulskytė-Raizgienė
Nuteistasis
G. S.
Kategorijos
Nr. TS-58-932/2015
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2015 m. gegužės 22 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi nuteistojo G. S., gim. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2015 m. balandžio 21 d. nutarimo Nr. 59-90 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

G. S. pateikė teismui skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2015 m. balandžio 21 d. nutarimo Nr. 59-90 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodo, kad visiškai nesutinka su Komisijos nuomone, kadangi atsižvelgus į byloje esančią medžiagą aiškiai matyti, kad jau yra praėję 3 metai nuo lygtinio paleidimo suėjimo termino. Teigia, kad bausmės atlikimo metu įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose bei renginiuose. Toliau nurodo, kad visiškai pakeitė požiūrį į savo elgesį, šiuo metu neturi galiojančių nuobaudų, yra skatintas už gerą elgesį. Praeityje teistas vienintelį kartą, teistumas seniai išnykęs. Teigia, kad yra rimtai nusiteikęs išėjęs į laisvę gyventi pilnavertį gyvenimą, tame tarpe prižiūrėti savo mamą, rūpintis nepilnamete dukra. Prašo teismo panaikinti pataisos namų lygtinio paleidimo komisijos sprendimą.

Žemesnės instancijos teismas

Komisija 2015 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 59-90 nutarė netaikyti nuteistajam G. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Priimtame nutarime nurodė, jog G. S. svarstomas pirmą kartą. Pastarasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones – dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir renginiuose pasirinktinai, sportuoja, dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“ bei „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo“ programose, lanko anglų kalbos kursus. G. S. anksčiau teistas 1 kartą už tyčinį nužudymą, teistumas išnykęs. Nuteistojo amžius pirmojo teistumo metu – 19 metų, vieną kartą buvo taikytas įstatymas dėl amnestijos. Būdingas nusikaltimų modelis, dėl savo nusikaltimų kaltę pripažįsta, smurtinių nusikaltimų metu būdamas neblaivus yra praradęs savitvardą. Bausmės atlikimo metu režimo reikalavimus pažeidė 27 kartus, baustas 25 kartus. Šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, skatinas 1 kartą, skirta padėka. Socialiniai ryšiai išlikę, bendrauja su motina, turi dukrą, su kuria taip pat bendrauja. Paleidimo atveju planuoja apsigyventi pas motiną. OAsys vertinimo duomenimis, nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika išlieka vidutinė – 51 balas.

Atsiliepimas

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros skyriaus prokurorė D. M. 2015 m. gegužės 15 d. atsiliepimu prašė atmesti nuteistojo G. S. skundą bei netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Mano, jog nėra formalaus pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, kadangi pastarasis neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytų reikalavimų, nes, nors G. S. šiuo metu galiojančių nuobaudų už bausmės režimo reikalavimus ir neturi, bet buvo pažeidęs režimo reikalavimus 27 kartus, drausmine tvarka baustas 25 kartus, tame tarpe ir už šiurkščius pažeidimus, tai rodo, kad G. S. negerbia galiojančių teisės ir moralės normų. Taip pat pažymi, kad G. S. šiuo metu atlieka bausmę už tyčinio labai sunkaus ir pavojingo nusikaltimo, kito žmogaus gyvybės atėmimą, padarymą. Nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui. Praeityje teistas už analogišką nusikaltimą, ankstesnis teistumas rodo nuteistąjį turint polinkį daryti tyčines smurtines nusikalstamas veikas, o tuo pačiu ir didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei.

Nuteistojo skundas dėl Komisijos 2015 m. balandžio 21 d. nutarimo Nr. 59-90 netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

BVK 57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Vertinant galimybę taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, apsvarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, įvertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika, kitos aplinkybės, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo (BVK 164 straipsnio 2 dalis).

Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo klausimą. Tad svarstant, ar yra pagrindas taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kiekvienu atveju būtina visapusiškai įvertinti ir tokias aplinkybes, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, pasireiškiantis nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri nuteistąjį paveiktų taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip pat, jog būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Įvertinus teismui pateiktą bylos medžiagą, nustatyta, kad G. S. anksčiau teistas 1 kartą, 1 kartą buvo taikytas įstatymas dėl amnestijos. Nors pastarasis pilnai įvykdė reabilitacijos plane numatytas priemones (dalyvavo socialinės reabilitacijos programose ir renginiuose, sportavo, lankė anglų kalbos kursus), tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis net 27 kartus pažeidė režimo reikalavimus bei 25 kartus buvo baustas. Visą bausmės atlikimo laikotarpį skatintas vienintelį kartą. Šios aplinkybės rodo, kad, net būdamas laisvės atėmimo vietoje, nuteistasis turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nepaklūsta privalomoms elgesio taisyklėms, todėl nėra pagrindo manyti, kad paskirtos bausmės tikslai yra jau pilnai pasiekti, o nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina, jog G. S. pirmąkart nusikalto, būdamas 19 metų amžiaus, įvykdė itin sunkų tyčinį nusikaltimą, pastarajam būdingas nusikaltimų modelis, nors dėl įvykdytų nusikaltimų kaltę ir pripažįsta, tačiau neblaivumo atveju išlieka didelė tikimybė, kad G. S. praradęs savitvardą gali pakartoti smurtinius nusikaltimus. Pažymėtina, kad G. S., kuris laisvės atėmimo bausmę atlieka už nužudymą (kito žmogaus gyvybė atimta tyčia beisbolo lazda suduodant nukentėjusiajam į galvos sritį), kurį įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pataisos namuose ne kartą kitiems nuteistiesiems grasino panaudoti fizinį smurtą, be kita ko, ir peiliu subadyti kito nuteistojo galvą, taip pat naudojo psichinį smurtą, be to, po lova laikė 5 litrų butelį su raugu, kas rodo, kad nuteistasis kritiškų išvadų iš ankstesnio elgesio nepadarė ir toliau yra linkęs elgtis neteisėtai, ką patvirtina ir atliktas nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimas, naudojant OAsys metodiką, kurio metu nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso vidutinės rizikos grupei – 51 balas.

Pažymėtina, kad nuteistojo skunde akcentuotos aplinkybės, kad jis išėjęs į laisvę rūpintųsi senyvo amžiaus motina bei savo nepilnamete dukra, nors ir svarbios, tačiau jos, atsižvelgiant į visų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos reikšmingų aplinkybių kontekstą, negali būti laikytinos išskirtinėmis ir nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nagrinėjamu atveju teismas neturi objektyvaus pagrindo nepritarti Komisijos nutarimui netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo. Šiuo atveju teismas įvertina ir visuomenės interesą, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kurią, įvertinęs visas aplinkybes, paskyrė teismas ir kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Teismo manymu, šiai dienai nuteistojo paleidimas iš pataisos įstaigos neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 3 punktu, 364 straipsniu,

nutarė:

atmesti nuteistojo G. S. skundą dėl Komisijos 2015 m. balandžio 21 d. nutarimo Nr. 59-90, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė