Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Tomo Blinstrubio, Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gedimino Užubalio,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovei Vilniaus teritorinei muitinei dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Paaiškina, jog Vilniaus teritorinės muitinės 2017 m. gruodžio 11 d. pranešimu Nr.(9.2/45)-2V-18290 „Pranešime apie galimą nepalankų sprendimą“ pareiškėjas buvo informuotas apie skolą Vilniaus teritorinei muitinei, kartu su solidariais skolininkais M. T., V. M., S. L., A. Z., V. J., V. S., A. M. ir V. P. dėl neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtų ir muitinėje nedeklaruotų cigarečių (20 740 pakelių „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“). Pareiškėjui skola buvo kildinama iš Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 29 d. baudžiamojo įsakymo, priimto baudžiamojoje byloje Nr. 1-369-626/12. Pareiškėjo teigimu, susipažinus su šio baudžiamojo įsakymo turiniu bei rezoliucine dalimi, galima įsitikinti, kad jis priimtas V. P., V. S. ir pareiškėjo atžvilgiu. M. T., V. M., S. L., A. Z., V. J., V. S. ir A. M. kaltės klausimas jo atžvilgiu priimtame baudžiamajame įsakyme nespręstas. Lietuvos teismų informacinės sistemos baudžiamųjų bylų tvarkaraščio išrašas patvirtina, kad M. T., V. M., S. L., A. Z., V. J., V. S. ir A. M. baudžiamoji byla Nr. 1-21-574/2018 šiuo metu nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme. Pareiškėjo nuomone, Vilniaus teritorinės muitinės pranešime išdėstyti motyvai dėl solidarios skolos atsiradimo yra absoliučiai nepagrįsti, kadangi tokia skola neegzistuoja.

Nurodo, kad 2018 m. sausio 22 d. pareiškėjas paštu gavo Vilniaus teritorinės muitinės 2018 m. sausio 17 d. skundžiamą Sprendimą, kuriuo buvo nutarta areštuoti jam priklausančio turto dalį, solidarios mokestinės prievolės užtikrinimui. Prie skundžiamo Sprendimo buvo pridėtas 2018 m. sausio 17 d. turto arešto aktas Nr. 2MA-15, kuriuo buvo areštuotas pareiškėjui priklausantis turtas.

Pareiškėjo nuomone, perteklinės apimties nuosavybės teisių apribojimas pažeidžia teisingumo nuostatą. Turto areštas dėl solidarios mokestinės prievolės pažeidžia asmenų nekaltumo prezumpcijos principą, kadangi didesnė jų dalis, t. y. 7 asmenys, skundžiamame Sprendime nurodytų solidarių skolininkų dar nėra įstatymo nustatyta tvarka pripažinti kaltais dėl jiems inkriminuojamų nusikaltimų padarymo. Nesant jų atžvilgiu priimto įsiteisėjusio nuosprendžio, kuriuo būtų konstatuotos aplinkybės dėl jų kartu su pareiškėju padarytų atitinkamų nusikalstamų veikų, negalima daryti apibendrinimų apie solidarios prievolės egzistavimą.

Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos.

Paaiškina, kad Vilniaus teritorinė muitinė, pagal Muitinės kriminalinės tarnybos medžiagą ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-2-00032 atliko tyrimą dėl skolos muitinei įregistravimo už neteisėtai 2010 m. spalio–gruodžio mėn. į Europos Bendrijos (toliau – ir Bendrija) teritoriją įvežtas akcizines prekes (cigaretes), paženklintas trečiųjų šalių banderolėmis.

Atlikto tyrimo metu nustatyta, jog remiantis Bendrijos muitinės kodekso (toliau – ir BMK) 202 straipsnio 3 dalimi, grupė asmenų, iš kurių vienas yra pareiškėjas, dalyvavo neteisėtai įvežant prekes į Bendrijos muitų teritoriją, disponavo šiomis prekėmis ir yra laikytini skolininkais muitinei.

Vilniaus teritorinė muitinė pareiškėjui ir kitiems numatomiems bendraskoliams išsiuntė pranešimus Nr. (9.2/45)-2V-18290 (2017 m. gruodžio 11 d.), Nr. (9.2/45)-2V-18678 (2017 m. gruodžio 15 d.), Nr. (9.2/45)-2V-18782 (2017 m. gruodžio 18 d.), Nr. (9.2/45)-2V-18783, kuriais jie buvo informuoti apie galimą nepalankų sprendimą. Mokesčių administratorius pranešime išdėstė priežastis ir teisinę bazę, kurių pagrindu solidariems skolininkams preliminariais skaičiavimais numatoma įregistruoti 73 470,22 Eur skolą muitinei bei pasiūlė per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos pateikti mokesčių administratoriui savo nuomonę, paaiškinimus dėl pranešime nurodytos informacijos, kuria ketinama pagrįsti numatomą priimti nepalankų sprendimą. Pareiškėjas, kaip ir kiti asmenys, per nustatytą terminą į Vilniaus teritorinę muitinę nesikreipė ir savo nuomonės dėl numatomos įregistruoti mokestinės prievolės nepareiškė.

Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-369-626/12 keliuose epizoduose pripažino pareiškėją kaltu pagal BMK 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 1 dalį ir 199² straipsnį ir paskyrė jam baudą. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 68 straipsnio 1 dalį, jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojant atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti ar perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Atsakovė, atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjo atžvilgiu baudžiamasis įsakymas buvo priimtas 2012 m. pažymi, jog skola šiam asmeniui galėjo būti įregistruota tik iki 2017 m. pabaigos.

Vilniaus teritorinė muitinė 2018 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. 2TR-19-0007, 2018 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 2TR-19-0011, 2018 m. vasario 5 d. sprendimu Nr. 2TR-19-0014, 2018 m. vasario 6 d. sprendimu Nr. 2TR-19-0015, solidariems skolininkams įregistravo apskaičiuotas mokestines prievoles, tačiau kartu konstatavo, kad pareiškėjui dėl senaties skola nėra registruojama. Akcentuoja, jog išnykus teisiniam pagrindui, dėl kurio buvo uždėtas turto areštas, Vilniaus teritorinė muitinė 2018 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. 5MA-34-433, 2018 m. sausio 17 d. turto arešto aktą Nr. 2MA-15 panaikino. Atsižvelgdama į tai, jog pareiškėjui apskaičiuota mokestinė prievolė minėtuose Vilniaus teritorinės muitinės sprendimuose dėl senaties nebuvo įregistruota, pareiškėjui turto areštas buvo panaikintas, daro išvadą, kad ginčo dalyko nebėra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2018 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. 5MA-34-57 „Dėl mokesčių mokėtojo turto arešto“, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus teritorinė muitinė, pagal Muitinės kriminalinės tarnybos medžiagą ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-2-00032 atliko tyrimą dėl skolos muitinei įregistravimo už neteisėtai 2010 m. spalio–gruodžio mėn. į Europos Bendrijos (toliau – ir Bendrija) teritoriją įvežtas akcizines prekes (cigaretes), paženklintas trečiųjų šalių banderolėmis. Atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, jog remiantis Bendrijos muitinės kodekso (toliau – ir BMK) 202 straipsnio 3 dalimi, grupė asmenų, iš kurių vienas yra pareiškėjas, dalyvavo neteisėtai įvežant prekes į Bendrijos muitų teritoriją, disponavo šiomis prekėmis ir yra laikytini skolininkais muitinei (b. l. 104–105).

Vilniaus teritorinė muitinė pareiškėjui ir kitiems numatomiems bendraskoliams išsiuntė pranešimus Nr. (9.2/45)-2V-18290 (2017 m. gruodžio 11 d.) (b. l. 99–100), Nr. (9,2/45)-2V-18678 (2017 m. gruodžio 15 d.) (b. l. 104–105), Nr. (9.2/45)-2V-18782 (2017 m. gruodžio 18 d.) (b. l. 109–110), Nr. (9.2/45)-2V-18783 (2017 m. gruodžio 18 d.), kuriais jie buvo informuoti apie galimą nepalankų sprendimą. Mokesčių administratorius pranešime išdėstė priežastis ir teisinę bazę, kurių pagrindu solidariems skolininkams preliminariais skaičiavimais numatoma įregistruoti 73 470,22 Eur skolą muitinei bei pasiūlė per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos pateikti mokesčių administratoriui savo nuomonę, paaiškinimus dėl pranešime nurodytos informacijos, kuria ketinama pagrįsti numatomą priimti nepalankų sprendimą. Pareiškėjas, kaip ir kiti asmenys, per nustatytą terminą į Vilniaus teritorinę muitinę nesikreipė ir savo nuomonės dėl numatomos įregistruoti mokestinės prievolės nepareiškė.

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-369-626/12 keliuose epizoduose pripažino pareiškėją kaltu pagal BMK 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 1 dalį ir 199² straipsnį ir paskyrė jam baudą (b. l. 11–25).

Vilniaus teritorinė muitinė 2018 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. 5MA-34-57 „Dėl mokesčių mokėtojo turto arešto“ (b. l. 4–5) ir turto arešto aktu Nr. 2MA-15 (b. l. 6–7) nusprendė areštuoti pareiškėjui priklausantį turtą dalies atsirasiančios solidarios mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimui, surašant Turto arešto aktą, su turto disponavimo teisės apribojimu, įregistruojant Turto arešto aktą VĮ Registrų centro Turto arešto aktų registre.

Vilniaus teritorinė muitinė 2018 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. 2TR-19-0007 9b. l. 101–103), 2018 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 2TR-19-0011 (b. l. 106–108), 2018 m. vasario 5 d. sprendimu Nr. 2TR-19-0014 (b. l. 111–113), 2018 m. vasario 6 d. sprendimu Nr. 2TR-19-0015 (b. l. 116–118) solidariems skolininkams įregistravo apskaičiuotas mokestines prievoles, tačiau kartu konstatavo, kad pareiškėjui dėl senaties skola nėra registruojama.

Vilniaus teritorinė muitinė 2018 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. 5MA-34-433 2018 m. sausio 17 d. turto arešto aktą Nr. 2MA-15 pareiškėjui panaikino (b. l. 98).

MAĮ 101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog turto areštas yra šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas mokesčių mokėtojo nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi, disponavimo priverstinis laikinas apribojimas siekiant užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą.

MAĮ 101 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojo turtas gali būti areštuojamas, jeigu mokesčių mokėtojas atitinkamo mokesčio įstatymo nustatyta tvarka nesumokėjo mokesčio ir su juo susijusių sumų arba jeigu mokesčių administratoriui priėmus sprendimą, pagal kurį mokesčių mokėtojui iš naujo apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, yra pavojus, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Mokestinio ginčo metu priėmus sprendimą panaikinti mokesčių administratoriaus sprendimą ir pavesti mokesčių administratoriui atlikti pakartotinį patikrinimą bei priimti naują sprendimą, turto areštas lieka galioti.

Taigi, akivaizdu, kad Vilniaus teritorinė muitinė, kaip teritorinis mokesčių administratorius (mokesčių išieškotojas), atliko mokestinės nepriemokos mokesčių išieškojimo (administravimo) veiksmus ir vadovaudamasi MAĮ 101 straipsnio 3 dalimi, nusprendė areštuoti pareiškėjui priklausantį turtą.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Vilniaus teritorinė muitinė 2018 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. 2TR-19-0007, 2018 m. vasario 1 d. Nr. 2TR-19-0011, 2018 m. vasario 5 d. Nr. 2TR-19-0014, 2018 m. vasario 6 d. Nr. 2TR-19-0015 solidariems skolininkams įregistravo apskaičiuotas mokestines prievoles, tačiau kartu konstatavo, kad pareiškėjui dėl senaties skola nėra registruojama. Atsižvelgus tai, Vilniaus teritorinės muitinės 2018 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. 5MA-34-433 2018 m. sausio 17 d. turto arešto aktas Nr. 2MA-15 pareiškėjui buvo panaikintas (b. l. 98).

MAĮ 34 straipsnyje nustatyta, jog mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas savo funkcijas ir įgyvendindamas jam šio Įstatymo suteiktas teises, atliekamus veiksmus įformina sprendimais ir kitais dokumentais, kurių formas ir užpildymo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius.

Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė 2018 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. 5MA-34-433 nagrinėjamoje byloje ginčijamą aktą pripažino netekusiu galios, darytina išvada, jog byloje neliko nagrinėjimo dalyko. Dėl šios aplinkybės administracinėje byloje nebeliko pagrindo vertinti skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, jog pareiškėjas byloje jokių kitų reikalavimų susijusių su jo teisių ar teisėtų interesų gynimu nepareiškė.

Remiantis šiomis aplinkybėmis, konstatuotina, jog skundžiamas Vilniaus teritorinės muitinės 2018 m. sausio 17 d. sprendimas Nr. 5MA-34-57 „Dėl mokesčių mokėtojo turto arešto“ yra negaliojantis, jokių teisių ir pareigų pareiškėjui nesukuria, todėl pareiškėjo skundas yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo S. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.