- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-05-11
- Bylos Nr.
- e2-121-620/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00014-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Kukelkienė
- Ieškovas
- S. K.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Rokiškio skyriaus, S. V.
- Advokatai
- Inga Maskoliūnaitė
Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Kukelkienė, dalyvaujant teismo posėdžio sekretorei Jūratei Meiluvienei, ieškovo S. K. atstovei advokatei Ingai Maskoliūnaitei, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei R. S., teismo posėdžio metu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. K. ieškinį dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyriaus vedėjo įsakymų panaikinimo, valstybinės žemės pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, atsakovai Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Rokiškio skyriaus, S. V.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame nurodė bei jo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad 1990 m. birželio 29 d. Rokiškio rajono tarybos prezidiumo sprendimu Nr.4 A. K. (ieškovo tėvui) buvo suteikti 2 žemės sklypai, kurių bendras plotas 22,89 ha, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).1990 m. rugsėjo 18 d. Rokiškio rajono valdyba išdavė valstybinės žemės nuosavybės aktą Nr.14, kuriame nurodyta, jog A. K. nuosavybėn 22,89 ha žemės valstiečio ūkiui steigti suteikiami nuosavybėn nemokamai, su paveldėjimo teise. Nuo sklypų suteikimo momento A. K. įgijo teisėtą lūkestį, kad valstybinės žemės nuosavybės akto Nr.14 pagrindu įgyta žemė yra jo asmeninė nuosavybė. Administracinių aktų priėmimo metu negaliojo teisės aktai, kurie numatytų papildomas valstiečio ūkiui steigti suteiktos nuosavybėn žemės įgijimo sąlygas.
Tik 1991 m. liepos 25 d. Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos nutarimu Nr.I-1608 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo įsigaliojimo tvarkos“ 5.1 p. buvo nuspręsta parengti teisės aktus dėl Valstiečių ūkio įstatymo pakeitimų ir papildymų, reglamentuojančių žemės išpirkimą.1991 m. liepos 25 d. Žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 (1991-07-25 įstatymo redakcija) 8 str. buvo įtvirtinta, kad steigiantys privatų ūkį piliečiai, kurie neturėjo žemės privačios nuosavybės teise arba yra jos gavę pagal Valstiečių ūkio įstatymą daugiau negu turėjo nuosavybės teise, perka ją išsimokėdami per 25 metus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 (1993 m. liepos 15 d. įstatymo Nr. I-230) redakcija 8 str., buvo įtvirtinta, kad piliečiai, įsigydami žemės ūkio paskirties žemę, kurios žemėnaudos suformuotos pagal Valstiečių ūkio įstatymą arba pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, yra didesnės negu sugrąžinamos privatinėn nuosavybėn žemės ekvivalentiškas plotas, taip pat jeigu jie neturėjo susigrąžinamos, perka ją iš valstybės išsimokėtinai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, bet ne ilgiau kaip per 15 metų. Kitą žemę piliečiai įsigyja išpirkdami iš karto arba per Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą laiką, bet ne ilgesnį kaip per 10 metų.
Kadangi nei vienas iš administracinių aktų, kurių pagrindu A. K. neatlygintinai nuosavybėn įgijo valstybinę žemę nėra panaikinti, abu administracinius aktus priėmė tam įgaliota viešo administravimo institucija, todėl ieškovui kyla pagrįstų abejonių ar įstatymų leidėjas priimdamas 1991 m. liepos 25 d. Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos nutarimu Nr. I-1608 „Dėl Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymo įsigaliojimo tvarkos“ 5.1 p., 1991 m. liepos 25 d. Žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 (1991 m. liepos 25 d. įstatymo redakcija) 8 str. ir Žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 (1993 m. liepos 15 d. įstatymo Nr. I-230 redakcija) 8 str. nepažeidė konstitucinių teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nuosavybės neliečiamumo, įstatymo negaliojimo atgal principų. Abejones teisinio reglamentavimo teisėtumu ieškovui kelia faktas, kad priėmus aukščiau įvardintas teisės normas buvo paneigta pagal ankstesnį teisinį reglamentavimą įgyta nuosavybės teisė.
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, 2013 m. birželio 25 d. Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyriaus vedėjo įsakymo Nr.25VĮ-(14.25.2)-882 „Dėl Rokiškio rajono K. seniūnijos K. kadastro vietovės teritorijos žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti patvirtinimo“ dalyje dėl 22,00 ha žemės sklypo Nr.150, esančio (duomenys neskelbtini), dėl 2013 m. spalio 7 d. Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyriaus vedėjo įsakymo Nr.25VĮ-(14.25.2)-1290 „Dėl Rokiškio rajono K. seniūnijos K. kadastro vietovės teritorijos žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo dalyje dėl 2,50 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) žemės reformos žemėtvarkos projekte pažymėto Nr.471-2, dėl 4,70 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) žemės reformos žemėtvarkos projekte pažymėto Nr.509, dėl 2013 m. rugsėjo 23 d. Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyriaus vedėjo įsakymo Nr.25VĮ-(14.25.2)-1245 „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme“ dėl 2013 m. gruodžio 13 d. valstybinės žemės pardavimo sutarties Nr.25SU-(14.25.53)-329 priėmimą motyvavo, jog A. K. per 1991 m. liepos 25 d. žemės reformos įstatymo Nr.I-1607 8 str. nustatytą terminą neišsipirko valstiečio ūkiui steigti suteiktos žemės.
Ieškovo nuomone, minėti administraciniai aktai yra neteisėti, nes 1990-06-29 Rokiškio rajono tarybos prezidiumo sprendimas Nr. 4 ir 1990-09-18 Rokiškio rajono valdybos išduotas valstybinės žemės nuosavybės aktas Nr.14 nėra nuginčyti. Be to 1991 m. liepos 25 d. Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas Nr. I-1608 „Dėl Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymo įsigaliojimo tvarkos“ ir 1991 m. liepos 25 d. Žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 8 str. buvo priimti po administracinių aktų, kuriais valstybinė žemė neatlygintinai nuosavybėn buvo suteikta A. K. priėmimo, minėtuose teisės aktuose nėra nurodyta, kad reikalavimas dėl žemės išsipirkimo taikomas ir žemei, kuri neatlygintinai nuosavybėn buvo suteikta iki 1991-07-25.Byloje nėra duomenų, kad atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos apie sprendimus ginčo žemės sklypą pripažinti laisva valstybinio fondo žeme, apie sprendimus projektuoti šioje žemėje sklypus kitiems asmenims būtų pranešęs A. K. įpėdiniams, nors apie juos atsakovui buvo žinoma. Iš atsakovo 2014 m. vasario 6 d. rašto Nr.25SD-(14.25.104)-638 paaiškėjo, jog dalis ginčo žemės 2013 m. gruodžio 13 d. valstybinės žemės pardavimo sutartimi Nr.25SU-(14.25.53)-329 yra perleista į privačią S. V. nuosavybę, ko ieškovo nuomone nebuvo galima daryti, nes ji buvo atiduota A. K. privačion nuosavybėn. Kadangi atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ginčija A. K. nuosavybės teisę į 1990-09-18 valstybinės žemės nuosavybės akto Nr.14 neatlygintinai nuosavybėn gautą žemės sklypą, todėl CK 1.138 str.1d.1 p. pagrindu prašys pripažinti A. K. nuosavybės teises į 1990 m. rugsėjo 18 d. valstybinės žemės nuosavybės aktu Nr.14 neatlygintinai nuosavybėn perduotus žemės sklypus. Teismui nepatenkintus minėto reikalavimu, mano, jog turėtų būti atnaujintinas terminas A. K. įstatyminiam įpėdiniui S. K. pateikti prašymą įsigyti sklypus nuosavybėn pagal tvarką buvusią asmenims pagal Lietuvos Respublikos Valstiečių ūkio įstatymą gavusiems žemę privačiam ūkiui steigti. Apie būtinybę išpirkti neatlygintinai nuosavybėn suteiktą žemę nei A. K., nei įstatyminiai įpėdiniai informuoti nebuvo. Nėra duomenų, kad A. K. suteiktos žemės nuosavybės teisė būtų nutraukta 1989-07-04 įstatymo Nr. XI-3066 „Dėl Lietuvos Respublikos valstiečių ūkio“ 19 str.2d.tvarka arba būtų išpirkta Vyriausybės nutarimu. Įstatymuose tiesiogiai nebuvo nustatyta termino iki kada asmenys gavę žemės pagal valstiečių ūkio įstatymą turi pateikti prašymus dėl šios žemės pirkimo, nei nuo kada skaičiuojamas 1991 m. liepos 25 d. Žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 8 straipsnyje numatytas terminas ir kodėl jį atsakovas skaičiuoja iki 2001 m. rugpjūčio 3 d.
Šalies argumentai
Ieškovas taip pat nurodė, jog jis pasinaudojo ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka ir jo prašymai dėl administracinių aktų panaikinimo buvo atmesti.
Teismo prašė:
-panaikinti 2013 m. birželio 25 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyriaus vedėjo įsakymą Nr.25VĮ-(14.25.2)-882 „Dėl Rokiškio rajono K. seniūnijos K. kadastro vietovės teritorijos žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti patvirtinimo“ dalyje dėl 22,00 ha žemės sklypo Nr.150, esančio(duomenys neskelbtini), 2013 m. spalio 7 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyriaus vedėjo įsakymą Nr.25VĮ-(14.25.2)-1290 „Dėl Rokiškio rajono K. seniūnijos K. kadastro vietovės teritorijos žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ dalyje dėl 2,50 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) žemės reformos žemėtvarkos projekte pažymėto Nr.471-2, dėl 4,70 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) žemės reformos žemėtvarkos projekte pažymėto Nr.509, 2013 m. rugsėjo 23 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyriaus vedėjo įsakymą Nr.25VĮ-(14.25.2)-1245 „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme“, 2014 m. balandžio 28 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyriaus raštą Nr.25SD-(14.25.104)-1846 ir 2014 m. liepos 10 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimą Nr. IT-(7.5)-29;
-pripažinti negaliojančia 2013 m. gruodžio 13 d. valstybinės žemės pardavimo sutartį Nr.25SU-(14.25.53)-329;
-įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos suformuoti 22,89 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) pagal 1990 m. birželio 29 d. Rokiškio rajono tarybos prezidiumo sprendimą Nr.4 ir 1990 m. rugsėjo 18 d. valstybinės žemės nuosavybės aktą Nr.14 ir pripažinti A. K. nuosavybės teises į 1990 m. rugsėjo 18 d. valstybinės žemės nuosavybės aktu Nr.14 neatlygintinai nuosavybėn perduotą 22,89 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) arba atnaujinti terminą A. K. įstatyminiam įpėdiniui S. K. pateikti prašymą įsigyti nuosavybėn pagal tvarką, buvusią nustatytą asmenims, pagal Lietuvos Respublikos valstiečių ūkio įstatymą gavusiems žemę privačiam ūkiui steigti,22,89 ha sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), suteiktą jo tėvui A. K. pagal 1990 m. birželio 29 d. Rokiškio rajono tarybos prezidiumo sprendimą Nr.4 ir 1990 m. rugsėjo 18 d. valstybinės žemės nuosavybės aktą Nr.14,įregistruotą Rokiškio rajono valdybos valstybinių žemės naudojimo teisės aktų registravimo knygoje, registracijos Nr.90-6;
-priteisti ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Rokiškio skyriaus pateikė atsiliepimą į ieškinį (b.l.41-63) ir jo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog su ieškiniu nesutinka ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Patvirtino aplinkybes dėl nuosavybės akto išdavimo A. K. ir jam suteiktų dviejų žemės sklypų valstiečių ūkiui steigti.1992-03-24 Rokiškio rajono K. agrarinės reformos tarnybai A. K. pateikė prašymą parduoti 0,16 ha žemės sklypą, kurį užima namų valda, esantis (duomenys neskelbtini). Minėto sklypo kaina buvo nustatyta 2518 investicinių čekių, kuriuos sumokėjo A. L. K. 1992-10-09. 1994 m. spalio 26 d. A. K. mirė. Po A. K. mirties jo įpėdinei A. L. K. išduotame 1995-05-29 paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijime nėra duomenų apie paveldėtas įmokas, kurios būtų sumokėtos A. K. už valstiečio ūkiui steigti suteiktus žemės sklypus. Po A. L. K. mirties 2005-05-10 išduotame papildomame pagal įstatymą teisės liudijime nurodyta, jog ji paveldėjo teisę išsipirkti iš valstybės namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), už kurį buvo sumokėta 25,18 Lt valstybės vienkartinėmis išmokomis. Ieškovas po motinos A.L. K. mirties paveldėjo teisę išsipirkti minėtą žemės sklypą, kurį jis įsigijo 2014-02-04 sudaręs valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartis.
Atsakovas nurodė, jog jų skyriuje ir paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimuose nėra duomenų, kad A. K. iki mirties, 1994-10-26, būtų kreipęsis dėl jam suteikto 22,73 ha žemės sklypo valstiečio ūkiui steigti išpirkimo, nėra duomenų apie kompetentingos institucijos sprendimo leisti pirkti valstiečio ūkiui steigti skirtą žemės sklypą Nr.14-1, ar duomenų apie tai, jog A. K. būtų sumokėjęs už šį žemės sklypą pinigais ar valstybės vienkartinėmis išmokomis, todėl 2013-06-25 Nacionalinės žemės tarnybos R. skyriaus vedėjo įsakymu A. K. valstiečio ūkiui steigti suteiktas 22,73 ha žemės plotas buvo priskirtas laisvos žemės fondo žemės plotui Nr.150 (22,00 ha). Įsakymu buvo patvirtinta Rokiškio rajono K. seniūnijos K. kadastro vietovės teritorijos žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti plotą, ribas, laisvos žemės fondo plotų žiniaraštį, nustatė žemės reformos žemėtvarkos projekto pradžios datą ir parengimo terminą, o taip pat terminą, per kurį pretendentai, pageidaujamoje teritorijoje gauti žemės nuosavybėn neatlygintinai, jos pirkti arba nuomoti iš valstybės, gauti neatlygintinai naudotis ar valdyti patikėjimo teise, gali pateikti prašymus kartu su papildomais dokumentais Rokiškio skyriui. Atlikus teisės aktuose numatytus veiksmus 2,50 ha žemės sklypas, į kurį pateko ir A. K. valstiečių ūkiui suteiktas žemės sklypas, 2013-12-13 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi buvo parduotas S. V. Aukcione dar numatomas parduoti 4,70 ha ploto žemės sklypas, sprendimas parduoti šį sklypą dar nėra priimtas. Be to atsakovei S. V. Nacionalinės žemės tarnybos Rokiškio skyriaus vedėjo 2013-10-07 įsakymu Nr. 25VĮ—(14.25.2)-1245 likusiame laisvos žemės fondo žemės plote Nr.150 buvo leista laikinai naudotis 13,60 ha žemės plotu žemės ūkio veiklai vykdyti, vėliau Nacionalinės žemės tarnybos Rokiškio skyriaus vedėjo 2014-03-31 įsakymu Nr. 25VĮ—(14.25.2)-302 minėtas žemės sklypas buvo suprojektuotas nuomai S. V. ir 2014-10-20 įsakymu Nr.25VĮ—(14.25.2)-1098 atsakovei S. V. išnuomotas 25 metams, sudaryta valstybinė žemės nuomos sutartis, kuri įregistruota VĮ Registrų centre nuo 2014-10-24.
Atsakovas nurodė, jog pagal 1989-07-04 įstatymą „Dėl Lietuvos Respublikos valstiečio ūkio“ (-toliau Valstiečio ūkio įstatymas) A. K. suteikta žemė netapo visapusišku A. K. nuosavybės teisės objektu, disponavimo teisė tokia žeme buvo apribota, nes ji negalėjo būti perkama, parduodama, išnuomojama ir įkeičiama. Žemė netapo visapusišku A. K. nuosavybės teisės objektu, kaip jis suprantamas pagal CK IV knygą. Priėmus Žemės reformos įstatymą, nuo jo įsigaliojimo dienos (1991 m. rugsėjo 1d.), pagal Valstiečių ūkio įstatymą nemokamai valstiečių ūkiui steigti suteiktą žemę (išskyrus sugrąžinamos žemės plotą) naudotojai turėjo išsipirkti iš valstybės iki 2001 m. rugpjūčio 3 d. (žemės išpirkimo terminas iš pradžių buvo nustatytas 25 metams, vėliau sutrumpintas iki 10 metų, o išsimokėtinai ne daugiau kaip 15 metų). Ieškovas nepateikė, jog A. K., o po jo mirties įstatyminė įpėdinė A. L. K., įstatymų numatyta tvarka ir terminais būtų kreipęsi dėl A. K. suteikto žemės sklypo valstiečių ūkiui steigti išpirkimo, būtų už jį mokėję. Kadangi ginčo žemė nepriskirtina valstybės išperkamai ir priskirta laisvo valstybinio fondo žemei, nurodytoje Rokiškio rajono savivaldybės K. seniūnijos K. kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo metu, pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eilę, pagrįstai ir teisėtai suprojektuotas, o vėliau pirkimo-pardavimo sutartimi parduotas atsakovei S. V. Prašomoje panaikinti prikimo-pardavimo sutartyje atsakovei yra parduotas ne tik ginčo sklypas, kurio plotas 2,4891 ha, bet ir kitas -11,8733 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris nėra susijęs su ieškovo reikalavimais, todėl teismui pripažinus ieškovo reikalavimus teisėtais, pirkimo-pardavimo sutartis negaliojančia gali būti pripažinta ne visa, o tik jos dalis.
Atsakovas taip pat nurodė, jog prašymai pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę galėjo būti pateikti tik iki 2011 m. rugpjūčio 23 d., o ieškovas tokio prašymo nebuvo pateikęs. Ieškovas nebuvo pateikęs ir prašymo nuomoti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę nuo 2011 m. rugpjūčio 24 d. iki 2013 m. liepos 5 d., todėl jam valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypas nebuvo projektuojamas.
Atsakovo nuomone, ieškovo prašymas dalyje dėl įpareigojimo suformuoti 22,89 ha žemės sklypą bei pripažinti nuosavybės teises į tokį sklypą turėjo būti patikslintas, nes iš A. K. suteiktos valstiečio ūkiui steigti žemės sklypas, plane pažymėtas Nr.14-2 (plotas 0,16 ha), po kadastrinių matavimų nustatytas plotas 0,1441 ha, esantis (duomenys neskelbtini), jau parduotas ieškovui.
2013 m. gruodžio 13 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis negali būti pripažinta negaliojančia, nes ieškovas, reikšdamas ieškinį turėjo nurodyti konkrečią imperatyvią normą, kuriai sandoris prieštarauja (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Valstybinės žemės nuosavybės aktas, pagal kurį A. K. suteikta žemė valstiečio ūkiui steigti, buvo ne nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, bet dokumentas, patvirtinantis valstiečių ūkio įsteigimą (Valstiečių ūkio įstatymo 4 straipsnio 2 dalis).
Pažymėjo, jog po A. K., kuriam nuosavybės aktu buvo suteiktas valstiečio ūkis, mirties (1994 m. spalio 26 d.) , jo įpėdinei A. L. K., o vėliau ir po jos mirties (2005 m. gegužės 10 d.) jos sūnui, ieškovui S. K. išduotuose paveldėjimo liudijimuose nėra duomenų apie A.L. K. ar ieškovo vardu paveldėtą valstiečių ūkio žemę, nors pagal Valstiečių ūkio įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, valstiečio ūkis ir jo turtas paveldimas pagal įstatymą arba pagal testamentą.
Atsiliepimas
Atsakovas nesutiko, jog būtų tenkintas ieškovo prašymas atnaujinti praleistą terminą prašymui įsigyti nuosavybėn pagal tvarką, buvusią nustatytą asmenims, gavusiems žemę pagal Valstiečio ūkio įstatymą privačiam ūkiui steigti. Pažymėjo, jog pagal 1991 m. rugpjūčio 31 d. įsigaliojusio Žemės reformos įstatymo 8 straipsnį steigiantys privatų ūkį piliečiai, kurie neturėjo žemės privačios nuosavybės teise arba yra gavę jos pagal Valstiečių ūkio įstatymą daugiau negu turėjo nuosavybės teise, perka ją išsimokėdami per 25 metus Vyriausybės nustatyta tvarka (vėliau terminas sutrumpintas iki 10 metų). Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 11 punkte nustatyta, kad žemė išperkama valstybės ir už ją atlyginama, jeigu ji pagal įstatymus suteikta ir naudojama valstiečių ūkiui, jeigu šią žemę jos naudotojui buvo leista pirkti ir už ją sumokėti pinigai ar valstybės vienkartinės išmokos. Nurodyti veiksmai turėjo būti atlikti iki Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įsigaliojimo (t.y. iki 2001 m. rugpjūčio 17 d.). Minėtuose įstatymuose nebuvo nurodyta, kad šie terminai gali būti atnaujinami. Tiek A. K. iki 1994-10-26, tiek jo įstatyminė įpėdinė A.L. K. iki 2001 m. turėjo pakankamai laiko tam, kad įgyvendintų savo teisę įsigyti šią žemę nuosavybėn. Nepagrįstas ieškovo teiginys, jog A. K., ar jo įpėdiniai apie būtinybę išpirkti valstiečio ūkiui suteiktą žemę nebuvo informuoti, nes visi žemės santykius reglamentuojantys teisės aktai, žemės reformos sąlygos buvo skelbiami viešai, tai buvo visuotinai žinomos aplinkybės, apie kurias žinojo bet kuris bent minimaliai rūpestingas asmuo. Teisės aktai nenustatė atsakovo-valstybės institucijos pareigos informuoti asmenis apie įstatymuose įtvirtintas jų teises. Praleisto termino atnaujinimas dėl nurodytų aplinkybių reikštų jo piktnaudžiavimą savo teisėmis ir pareigomis, nes A. K. ir/ar jo įstatyminė įpėdinė A.L. K., kaip apdairūs ir rūpestingi valstiečių ūkio šeimininkai turėjo domėtis savo teisėmis ir pareigomis, o kilus dėl jų neaiškumų-kreiptis į atitinkamus asmenis ar institucijas. Pareiškėjo byloje pareikštas reikalavimas atnaujinti terminą prašymui dėl valstiečio ūkio žemės pirkimo pagal tvarką, kuri galiojo pagal ankstesnių teisės aktų nustatytą teisinį reglamentavimą, pateikti iš esmės reiškia prašymą taikyti jam įstatymą atgaline tvarka, todėl neteisėtas (CK 1.7 straipsnio 2 dalis).
Atsakovas taip pat prašė taikyti ieškinio senatį ieškovo reikalavimas panaikinti 2013 m. birželio 25 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyriaus vedėjo įsakymo Nr.25VĮ-(14.25.2)-882 „Dėl Rokiškio rajono K. seniūnijos K. kadastro vietovės teritorijos žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti patvirtinimo“ dalį dėl 22,00 ha žemės sklypo Nr.150, esančio (duomenys neskelbtini), 2013 m. spalio 7 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyriaus vedėjo įsakymo Nr.25VĮ-(14.25.2)-1290 „Dėl Rokiškio rajono K. seniūnijos K. kadastro vietovės teritorijos žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ dalį dėl 2,50 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) žemės reformos žemėtvarkos projekte pažymėto Nr.471-2 bei dėl 4,70 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) žemės reformos žemėtvarkos projekte pažymėto Nr.509, 2013 m. rugsėjo 23 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyriaus vedėjo įsakymą Nr.25VĮ-(14.25.2)-1245 „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme“. Nurodė, jog CK 1.125 str.4 d. įtvirtintas 3 mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ne tik reikalavimams pripažinti juridinių asmenų įstatuose nurodytų valdymo organų sprendimus negaliojančiais (CK 2.82 straipsnio 4 dalis), bet ir ginčijant valstybės valdymo ir savivaldybių institucijų priimtus aktus. Mano, jog ieškovo prašomi pripažinti 2014 m. balandžio 28 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyriaus raštas Nr.25SD-(14.25.104)-1846 ir 2014 m. liepos 10 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimas Nr. IT-(7.5)-29 nėra administraciniai aktai šios bylos atžvilgiu, kuriems taikomos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos.
Atsakovė S. V. teismo posėdžio metu nedalyvavo, apie jo laiką ir vietą jai buvo pranešta tinkamai (b.l.125) ir iki teismo posėdžio buvo gautas jos prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant (b.l.126). Byloje atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį (b.l.64-66), kuriuo prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, jog ji 2013 m. gruodžio 13 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi iš valstybės įsigijo žemės sklypą, be to Nacionalinės žemės tarnybos Rokiškio skyriaus vedėjo 2013 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr.25VĮ-(14.25.2)-1245 jai buvo leista laikinai naudotis valstybine žeme, o šiuo metu jau yra sudariusi ilgalaikę nuomos sutartį. Apie rengiamą K. kadastro vietovės projektą informacija buvo paskelbta vietos spaudoje, kuriuo tarnybos vedėjo įsakymu buvo patvirtintas teritorijos žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti plotas, ribos, laisvos žemės fondo žemės plotų žiniaraštis bei K. kadastro vietovės teritorijoje esančios laisvos žemės fondo žemės plotas, taip pat nustatytas žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo pradžios data, parengimo terminas bei terminas per kurį pretendentai, pageidaujamoje teritorijoje gauti žemės nuosavybėn neatlygintinai, jos pirkti arba nuomoti iš valstybės, gauti neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti, gali pateikti prašymus Rokiškio skyriui. Nacionalinės žemės tarnybos Rokiškio skyriui ji 2011-08-23, 2012-04-20 ir 2013-06-17 yra pateikusi prašymus dėl žemės ūkio paskirties sklypų pirkimo, nuomos. Dalyvavo žemės reformos žemėtvarkos projekto K. kadastro vietovės rengimo procedūrose, kurių metu šie sklypai buvo suprojektuoti pirkimui ir nuomai. Visos žemėtvarkos projekto procedūros buvo viešai skelbiamos, vykdomos pagal eiliškumą, procedūrose ji dalyvavo kaip sąžiningas dalyvis ir mano, jog Nacionalinės žemės tarnybos skyriaus vadovo priimti įsakymai dėl sklypų jai suprojektavimo ir nuomos buvo priimti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Ji sklypus rinkosi iš laisvo valstybinio žemės fondo pažymėto laisvais sklypais. Kiti eilėje prieš ją buvo pretendentai rinkosi sklypus taip pat. Atsakovė nurodė, jog ūkininkauja nuo 2009 metų. Nuo 2010 metų dalyvauja „Jaunųjų ūkininkų“ įsikūrimo programoje, prisiėmusi įsipareigojimus Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos laikytis Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ įgyvendinimo taisyklių 25.10 p. ir paramos sutarties pagal minėtą programos priemonę įsipareigojimų, t.y. išlaikyti tokio pat dydžio žemės ūkio naudmenų plotą, už kurį suteikta parama ir iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos dar šį plotą padidinti 20 proc. Į nupirktus ir išsinuomotus žemės sklypus ji įdėjo lėšas bei pasiekė atitinkamą rezultatą, todėl turėtų būti taikomi neatsiejami teisinės valstybės principo elementai kaip teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir saugumas, o asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės (šiuo atveju į žemę) bus išlaikytos nustatytą laiką.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovo ieškinys atmestinas.
Įstatymas numato, kad šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, o teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais (LR CPK 178, 185 str.).
Byloje nustatyta, kad 1990 m. birželio 29 d. Rokiškio rajono tarybos prezidiumo sprendimu Nr.4 A. K. (ieškovo tėvui) buvo suteikti 2 žemės sklypai, kurių bendras plotas 22,89 ha, esantys(duomenys neskelbtini).1990 m. rugsėjo 18 d. Rokiškio rajono valdyba išdavė valstybinės žemės nuosavybės aktą Nr.14, kuriame nurodyta, jog A. K. nuosavybėn 22,89 ha žemės valstiečio ūkiui steigti suteikiami nuosavybėn nemokamai, su paveldėjimo teise (b.l.15-18,59-61). Byloje kilo ginčas, jog, ieškovo nuomone, nuo sklypų suteikimo momento A. K. įgijo teisėtą lūkestį, kad valstybinės žemės nuosavybės akto Nr.14 pagrindu įgyta žemė yra jo asmeninė nuosavybė, administracinių aktų priėmimo metu negaliojo teisės aktai, kurie numatytų papildomas valstiečio ūkiui steigti suteiktos nuosavybėn žemės įgijimo sąlygas, A. K. buvo teisėtas jam neatlygintinai suteiktos žemės savininkas, jis neturėjo jos išsipirkti, o visi su minėtų sklypų paėmimo į laisvos žemės fondą ir jų perleidimo kitiems asmenims priimti sprendimai, žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis yra neteisėti, todėl turi būti panaikinti, ar pripažinti negaliojančiais.
Žemės suteikimą valstiečio ūkiui steigti nustatė 1989 m. liepos 4 d. įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos valstiečių ūkio“ bei Lietuvos Ministrų Tarybos 1989 m. liepos 24 d. nutarimas Nr.161 „Dėl priemonių Valstiečio ūkiui įstatymo nuostatoms įgyvendinti“. Pagal šiuo teisės aktus į žemės fondą buvo paimama žemė iš valstybinio rezervo, valstybinių miškų fondo, tarybinių ūkių, kolūkių ir kitų įmonių bei organizacijų. Iš šio žemės fondo pageidaujantiems ūkininkauti asmenims žemė buvo suteikiama nemokamai. Disponavimo teisė tokia žeme buvo apribota, nes ji negalėjo būti perkama, parduodama, išnuomojama ir įkeičiama.1990 m. kovo 11 d. priėmus įstatymą „Dėl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio įstatymo“, kurio 3 straipsnyje buvo nustatyta, kad „Lietuvos Respublikoje ir toliau galioja iki šiol veikę Lietuvoje įstatymai bei kiti teisės aktai, kurie neprieštarauja LR Laikinajam Pagrindiniam įstatymui“. Galiojant tokiai normai,1990 m. balandžio 5 d. įstatymu LR Žemės kodeksas buvo papildytas 481 straipsniu, kuriame buvo numatytas žemės paėmimas į valstiečių ūkiams skiriamą žemės fondą. Pagal šį straipsnį žemės sklypai į fondą taip pat buvo imami neatsižvelgiant į buvusių savininkų nuosavybės teisę, kai privatinės nuosavybės institutas jau buvo grąžintas į šalies teisės sistemą. Žemės skyrimas pagal Valstiečių ūkio įstatymą nebuvo nutrauktas iki pat LR Žemės reformos įstatymo įsigaliojimo dienos-iki 1991 m. rugsėjo 1 d. (Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. liepos 25 d. nutarimo „Dėl LR žemės reformos įstatymo įsigaliojimo tvarkos“-1 punktas 1 pastraipa). Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio pirmo punkto norma reiškė, kad piliečiai, pagal Valstiečių ūkio įstatymą gavę žemės, ją turėjo išpirkti iš valstybės, jeigu jos neturėjo nuosavybės teise, arba išpirkti ar nuomoti iš jos papildomai įgytą plotą. Tokios nuostatos rodo, kad valstybė įsipareigojo ginti piliečių, įgijusių žemės pagal Valstiečių ūkio įstatymą, teises, o buvusiems savininkams – atitinkamai kompensuoti (taip konstatavo LR Konstitucinis teismas 1994 m. gegužės 27 d. nutarime byloje Nr.12/93).
Priėmus Žemės reformos įstatymą, kuris reglamentavo žemės nuosavybės santykius ir žemės reformos tvarką, buvo nustatyta, kad piliečiai pagal Valstiečių ūkio įstatymą gavę žemės ją turėjo išsipirkti iš valstybės, jeigu jos neturėjo nuosavybės teise, arba išsipirkti ar nuomoti iš jos papildomai įgytą plotą (8 straipsnio 1 dalis). Žemės reformos įstatymo minėto straipsnio redakcijos keitėsi, nes iš pradžių buvo nustatyta, jog pagal Valstiečių ūkio įstatymą suteiktą didesnio ploto negu iki nacionalizacijos turėtą nuosavybės teise žemę asmuo privalėjo išsipirkti per 25 metus LR Vyriausybės nustatyta tvarka (redakcija, galiojo nuo 1991-09-01 iki 1993-07-27); vėliau buvo nurodyta, kad piliečiai, įsigydami žemės ūkio paskirties žemę, kurios žemės plotas suformuotas pagal Valstiečių ūkio įstatymą arba pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, yra didesnis negus sugrąžinamos privatinėn nuosavybėn žemės ekvivalentiškas plotas, taip pat jeigu jie neturėjo susigrąžinamos, perką ją iš valstybės išsimokėtinai LR Vyriausybės nustatyta tvarka bet neilgiau kaip per 15 metų (redakcija galiojo nuo 1993-07-28 iki 1997-07-01); o vėliau buvo nustatyta, kad piliečiams žemės ūkio paskirties žemė, miškas ir vandens telkiniai kaimo vietovėje parduodami laikantis žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nurodytos eilės ir pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus; piliečiai pirkdami iš valstybės žemę gali įsigyti ją iš karto arba išsimokėtinai, bet ne ilgiau kaip per 10 metų laikotarpį Vyriausybės nustatyta tvarka (redakcija galiojusi nuo 1997-07-02 iki 2000-06-26).
Valstiečių ūkio įstatyme buvo numatyta, jog Valstiečio ūkio narių turtiniai santykiai reguliuojami atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio bei Santuokos ir šeimos kodeksų normomis. Valstiečio ūkis ir jo turtas paveldimas pagal įstatymą ir pagal testamentą. Ūkininkaujantis įpėdinis atleidžiamas nuo valstybinio mokesčio už paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą (5 ir 6 straipsniai).
Byloje neginčijamos aplinkybės, jog ieškovo tėvas A. K., kuriam buvo nuosavybės aktu suteiktas Valstiečio ūkis mirė 1994 m. spalio 26 d., o po jo mirties jo įpėdinei A. L. K. išduotame 1995-05-29 paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijime nėra duomenų apie paveldėtą Valstiečio ūkiui skirtą žemę ir/ ar turtines teises į ją, įmokas, sumokėtas A. K. už valstiečio ūkiui steigti suteiktus žemės sklypus (b.l.29). Iš byloje pateikto 2013 m. gruodžio 6 d. papildomo paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo matyti, jog A. L. K., mirusios 2005 m. gegužės 10 d. turtą paveldi sūnus S. K., kuris paveldėjo teisę išsipirkti iš valstybės asmeninio ūkio žemę, esančią (duomenys neskelbtini), už kurią buvo sumokėta 65,41 Lt valstybės vienkartinėmis išmokomis, be to teisė išpirkti iš valstybės namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), už kurį buvo sumokėta 25,18 Lt valstybės vienkartinėmis išmokomis (b.l.22). Konstatuotina, jog nė viename iš paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime nėra duomenų apie A.L. K. ar ieškovo S. K. vardu paveldėtą valstiečio ūkio žemę. Tiek pagal Civilinio kodekso (1964 m. redakcija) 567 straipsnį, tiek ir nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Civilinio kodekso normas, reguliuojančias paveldėjimo teisinius santykius (galiojusias A.L. K. mirties dieną), kurios numato jog paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą, A. K. suteikta žemė valstiečio ūkiui ir /ar turtinės teisės į ją nebuvo paveldėtos, todėl ieškovas negali paveldėti daugiau teisių, nei jų turėjo jo motina A.L. K., paveldėjusi savo sutuoktinio A. K. turtą minėtų paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimų (ir pakartotinio) pagrindu.
Apie tai, jog valstiečio ūkiui suteiktą žemės plotą galima išsipirkti A. K. žinojo įrodo tai, jog jis tuometinei Rokiškio rajono K. apylinkės agrarinės reformos tarnybai 1992-03-24 buvo pateikęs prašymą parduoti 0,16 ha žemės sklypą, kurį užima namų valda, esanti (duomenys neskelbtini) (b.l.58). Minėto žemės sklypo kaina pagal 1992-09-28 žemės sklypo įkainojimo aktą buvo nustatyta 2518 investicinių čekių (b.l.111) ir iš A. K. surašyto mokėjimo pranešimo matyti, jog jis 1992-10-09 yra sumokėjęs už 0,164 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 2518 investicinių čekių (b.l.110). Be to atsižvelgtina, jog 1996 m. balandžio 10 d. A. K. įstatyminė įpėdinė A. L. K. tuometinei Rokiškio agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą privatizuoti asmeninio ūkio žemę kartu su namų valdos žemės sklypu (b.l.121). Dėl žemės sklypo Nr.14-2 (kuris buvo nurodytas ir valstybiname žemės nuosavybės akte Nr.14 (žemės sklypo plane-b.l.16), kurio tikslu plotas, vietovėje jį paženklinus atliekant kadastrinius matavimus nustatant ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, yra 0,1441 ha, su ieškovu 2014 m. liepos 4 d. buvo sudaryta valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr.25SU-(14.25.54)-82 (b.l.62).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr.385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ patvirtinto žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos apraše (7.2.4 punkto redakcija galiojanti nuo 2011-08-24) buvo nurodyta, jog žemės reformos žemėtvarkos projekte projekto autorius pagal žemėtvarkos skyriaus vedėjo patvirtintą asmenų sąrašą suprojektuoja valstiečio ūkiui suteiktus ir naudojamus žemės sklypus, kuriuos jų naudotojams pagal galiojusius teisės aktus buvo leista pirkti ir už juos sumokėta valstybės vienkartinėmis išmokomis iki 1998 m. gruodžio 31 d. arba pinigais iki 2001 m. rugpjūčio 17 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas numatė, jog pagal įstatymus suteikta ir naudojama valstiečių ūkiui žemė, jeigu šią žemę naudotojui buvo leista pirkti ir už ją sumokėti pinigai ar valstybės vienkartinės išmokos, priskiriama valstybės išperkamai(12 straipsnio 1 dalies 11 punktas-redakcija galiojanti nuo 2001-08-17).Atsižvelgiant į šią teisės normą, jeigu iki jos įsigaliojimo (iki 2001-08-17) piliečiai tokio leidimo neturėjo, ar už ją nebuvo sumokėję vienkartinių išmokų arba pinigų, ši žemė turėjo būti priskirta laisvos žemės fondui ir piliečiai prarado teisę lengvatine tvarka iš valstybės įsigyti nuosavybėn šią žemę.
Kadangi A. K. iki savo mirties (1994 m. spalio 26 d.) įstatymų nustatyta tvarka prašymo išsipirkti aktu Nr.14 suteiktą valstiečio ūkiui steigti 22,73 ha žemės sklypą nebuvo pateikęs, be to nebuvo už jį sumokėjęs valstybės vienkartinėmis išmokomis ir jam nebuvo leista šį sklypą pirkti, todėl sutiktina su atsakovo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pozicija, jog A. K. valstiečio ūkiui suteiktas 22,73 ha žemės sklypas Nr.14-1 Nacionalinė žemės tarnybos Rokiškio skyriaus vedėjo 2013 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 25VĮ-(14.252.)-882“ Dėl Rokiškio rajono K. seniūnijos K. kadastro vietovės teritorijos žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti patvirtinimo“ pagrįstai priskirtas laisvos žemės plotui Nr.150 (b.l.25-28).
Pažymėtina, jog Žemės reformos įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimas Nr.385 ir Lietuvos Respublikos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr.207 patvirtinta žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodika reglamentuoja žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimą. Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar teritorinio skyriaus vedėjas, kai priimamas sprendimas rengti žemės reformos žemėtvarkos projektą, įsakymu patvirtina teritorijos, parinktos žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti plotą ir ribas, nustatytus laisvos žemės fondo žemės plotus, valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plano kopijoje arba šio plano ištraukoje naujai pažymėtų ar patikslintų valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių plotų sąrašą, be to nustato žemėtvarkos projekto rengimo pradžios datą ir parengimo terminą, o taip pat terminą (ne trumpesnį kaip 10 dienų nuo metodikoje nustatytos informacijos paskelbimo), per kurį prašymų nepateikę pretendentai, pageidaujantys projektuojamoje teritorijoje gauti žemės nuosavybėn neatlygintinai, jos pirkti arba nuomoti iš valstybės, gauti neatlygintinai naudotis, valdyti patikėjimo teise, gali juos pateikti teritoriniam skyriui. Skyriaus vedėjo įsakymu patvirtinus teritoriją žemėtvarkos projektui rengti, teritorinis skyrius taip pat turi išnagrinėti gautus pretendentų prašymus ir prie jų pridėtus dokumentus, sugrupuoti pretendentus pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eiliškumą, parengti jų sąrašą, kurį patvirtina teritorinio skyriaus vedėjas, o toks sąrašas yra teisinis pagrindas teritoriniam skyriui organizuoti žemės sklypų projektavimo darbus.
Atsižvelgiant į tai, Nacionalinės žemės tarnybos Rokiškio skyriaus vedėjas minėtu 2013 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 25VĮ-(14.25.2)-882 patvirtinęs teritorijos žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti plotą, ribas, laisvos žemės fondo žemės plotų žiniaraštį bei K. kadastro vietovės teritorijoje esančios laisvos žemės fondo plotą, nustatė ir žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo pradžios datą ir parengimo terminą bei terminą-2013 m. liepos 5 d., iki kurio pretendentai pageidaujamoje teritorijoje gauti žemės nuosavybėn neatlygintinai jos pirkti (išskyrus prašymus pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę) arba nuomoti iš valstybės, gauti neatlygintinai naudotis ar valdyti patikėjimo teise, gali pateikti prašymus kartu su papildomais dokumentais Rokiškio skyriui. Ši informacija buvo paskelbta vietos laikraštyje (b.l.103). Nacionalinės žemės tarnybos Rokiškio skyriaus vedėjo 2013 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 25VĮ-(14.25.2.)-982 „Dėl sąrašo patvirtinimo“ (su jo pakeitimais ir papildymais) buvo patvirtintas pretendentų, kurie pageidauja Rokiškio rajono K. seniūnijos K. kadastro vietovėje gauti žemės, miško sklypus nuosavybėn neatlygintinai, pirkti, nuomoti, ar patikėjimo teise valdyti valstybinę žemę sąrašas eiliškumo tvarka, į kurį pagal Rokiškio skyriui 2011-08-23 (pirkti iš valstybės žemės ūkio paskirties žemę), 2012-04-20 ir 2013-06-17 (nuomoti iš valstybės žemės ūkio paskirties žemę) pateiktus prašymus buvo įtraukta ir atsakovė S. V. (b.l.97-100).
Prašymai pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo Nr.915“Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr.385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje pakeitimo“ 3 punkto reikalavimus ir pagal valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr.236 nuostatas, nuo 2011 m. rugpjūčio 24 d. nepriimami, o tokių prašymų priėmimas atnaujinamas tik Lietuvos Respublikos Vyriausybei priėmus atskirą sprendimą tęsti prašymų pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę priėmimą. Kaip pažymėjo atsakovas, o tokių įrodymų nepateikė ir ieškovas, ieškovas prašymo pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę iki 2011 m. rugpjūčio 23 d. nebuvo pateikęs, o nuo 2011 m. rugpjūčio 24 d., iki Nacionalinės žemės tarnybos vedėjo 2013 m. birželio 25 d. įsakymu nustatyto termino prašymams pateikti, t.y. iki 2013 m. liepos 5 d., prašymo nuomoti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę R. skyriui nebuvo pateikęs, todėl jam sklypas nebuvo projektuojamas ir jį projektuoti nebuvo teisinio pagrindo.
Kaip atsiliepime nurodė atsakovas ir pateikė įrodymus,2013 metais pagal aukščiau minėtą pretendentų sąrašą iš laisvos žemės fondo ploto Nr.150, esančio (duomenys neskelbtini), į kurį pateko ir A. K. valstiečio ūkiui suteiktas žemės sklypas Nr.14-1 suprojektuotas pirkti iš valstybės 14 eilėje esančiai S. V. ( atsakovei) 2,50 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas (projektinis Nr.471-2) ir numatomas parduoti aukcione miško ūkio paskirties 4,70 ha ploto žemės sklypas (projektinis Nr.509). Dėl 4,70 ha žemės sklypo (projektinis Nr.509) kadastrinių matavimų byla dar nėra parengta ir sprendimas parduoti šį sklypą dar nebuvo priimtas.
Nacionalinės žemės tarnybos Rokiškio skyriaus vedėjo 2013 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 25VĮ-(14.25.2.)- 1245 „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme) likusiame laisvos žemės fondo žemės plote Nr.150 S. V. buvo leista laikinai naudotis 13,60 ha žemės plotu žemės ūkio veiklai vykdyti (b.l.55-56).Šis 13,60 ha žemės sklypas Nacionalinės žemės tarnybos Rokiškio skyriaus vedėjo 2014 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 25VĮ-(14.25.2.)- 302 „Dėl Rokiškio rajono K. seniūnijos K. kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto dalies, kurioje suprojektuoti nuomai valstybinės žemės sklypai, patvirtinimo“ buvo suprojektuotas S. V. (b.l.89-95).2014 m. liepos 8 d. parengta žemės sklypo kadastro duomenų byla, žemės sklypo planas, o atlikus žemės sklypo ženklinimo darbus, nustatant ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, nustatytas žemės sklypo tikslus plotas-12,8092 kv.m. 2014 m. rugsėjo 4 d. Nacionalinės žemės tarnybos Rokiškio skyriaus vedėjo 2013 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 25SK-(14.25.110.)- 752 minėtas žemės sklypas Lietuvos Respublikos vardu (patikėtinis Nacionalinė žemės tarnyba) buvo įregistruotas VĮ Registrų centre, jam suteiktas kadastro ir unikalūs numeriai (b.l.88). Nacionalinės žemės tarnybos Rokiškio skyriaus vedėjo 2014 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 25VĮ-(14.25.2.)- 1098 minėtas žemės sklypas buvo išnuomotas 25 metams S. V. (atsakovei) (b.l.87),o 2014 m. spalio 20 d. sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis (b.l.101).
Nacionalinės žemės tarnybos Rokiškio skyriaus vedėjo 2013 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 25VĮ-(14.25.2.)-1290 buvo patvirtintas Rokiškio rajono K. seniūnijos K. kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriame buvo suprojektuotas žemės sklypas (projektinis Nr.471-2) ir jis 2013 m. gruodžio 13 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi (kartu su kitu 11,8733 ha žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini)) buvo parduotas S. V. (atsakovei) (b.l.52-53).
Ieškovas prašo pripažinti negaliojančia 2013 m. gruodžio 13 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr.25SU-(14.25.53)-329, registro Nr.IRRŠ-7000, CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, t.y. jog ginčo žemės sklypas buvo perduotas į privačią A. K. nuosavybę ir todėl atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba negalėjo jos perleisti atsakovei S. V. CK 1.80 straipsnyje reglamentuojami imperatyviosioms įstatymo nuostatoms prieštaraujančio sandorio negaliojimo klausimai. Imperatyviosioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantis sandoris yra vienas iš negaliojančių sandorių rūšių. Jo ypatybė yra ta, kad šis sandoris laikomas niekiniu, t. y. nesukuriančiu teisinių padarinių, įstatymo pagrindu (CK 1.78 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2008). Valstybinės žemės nuosavybės aktas, pagal kurį A. K. buvo suteikta žemė valstiečio ūkiui steigti buvo ne nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, o tik dokumentas, kuris patvirtino valstiečio ūkio įsteigimą (Valstiečių ūkio įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Kaip jau buvo minėta anksčiau disponavimo teisė tokia žeme buvo apribota, o tokia žemė turėjo būti išperkama. Tokios nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad atsakovas, parduodamas ginčo sklypo dalį nepažeidė ieškovo teigimu imperatyvių įstatymo reikalavimų, draudusių atsakovui disponuoti turtu, todėl 2013-12-13 valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartis (jos dalis) nepripažintina niekine ir negaliojančia CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu. Kartu nėra pagrindo pasisakyti dėl restitucijos taikymo pagrindų.
Ieškovas be kitų ieškinio reikalavimų, vienas iš kurių buvo įpareigoti atsakovą suformuoti 22,89 ha žemės sklypą arba atnaujinti terminą A. K. įstatyminiam įpėdiniui terminą pateikti prašymą įsigyti nuosavybėn pagal tvarką, buvusią nustatytą asmenims, pagal Valstiečio ūkio įstatymą gavusiems žemės privačiam ūkiui steigti. Ieškovas, prašydamas atnaujinti terminą prašymui dėl šios žemės pirkimo paduoti, nurodė, kad visą laiką nuo žemės suteikimo jo tėvas A. K. manė esąs šios žemės savininkas, jam nebuvo pranešta apie tai, jog privalo šią žemę išsipirkti. Teismo sprendime jau buvo nurodyti teisės aktų reikalavimai dėl valstiečio ūkiui skirtos žemės išsipirkimo (iš pradžių buvo numatyti 25 metai, vėliau terminas sutrumpintas iki 10 metų, o vėliau iki 2001 m. rugpjūčio 17 d.-pagal piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 11 punktą). Įstatymuose nebuvo nurodyta, jog terminai galėtų būti atnaujinami. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, t. y. turi elgtis protingai. Protingumas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Pažymėtina, kad teisės aktai skelbiami viešai, todėl kiekvienas rūpestingas asmuo gali sužinoti savo teises ir pareigas. Asmuo, ignoruodamas įstatymus, nesidomėdamas savo teisėmis ir pareigomis, elgiasi neprotingai, todėl negali pasiteisinti tuo, kad nežino įstatymų ar juos netinkamai supranta. Teisėje galioja dar iš romėnų teisės atėjęs principas, kad įstatymo ignoravimas nėra pasiteisinimas (lot. ignorantia non est argumentum). CK 1.6 straipsnyje, atsižvelgiant į konstitucinę nuostatą, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės (Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalis), įtvirtinta, jog įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-384/2007). Todėl A. K., kaip apdairus ir rūpestingas valstiečio ūkio šeimininkas, iki 1994 m. spalio 26 d. (mirties), tiek ir jo įstatyminė įpėdinė A. L. K. iki 2001 m., turėjo domėtis savo teisėmis ir pareigomis, jiems buvo pakankamai laiko tam, kad įgyvendinti savo teises įsigyti žemės sklypą, o, kilus dėl jų neaiškumų, – kreiptis į kompetentingus asmenis ar institucijas. Apie žemės reformos sąlygas visuomenė buvo šviečiama ir per masines informavimo priemones, todėl minėti asmenys būdami atidūs, apdairūs bei rūpestingi, turėjo žinoti apie savo teises ir pareigas dėl valstiečio ūkiui suteiktos ir naudojamos žemės. Teisės aktuose nebuvo nustatyta valstybės institucijos pareigos informuoti asmenis apie įstatymuose įtvirtintas jo teises. Be to atsižvelgtina, kad dėl dalies žemės sklypo Nr.14-2, kurio plotas 0,16 ha, kurį užima privati namų valda, išsipirkimo A. K. 1992-03-24 pateikė prašymą Rokiškio agrarinės reformos tarnybai, sumokėjo investicinius čekius, o vėliau 1996-04-10 jo įstatyminė įpėdinė A. L. K. pateikė prašymą privatizuoti asmeninio ūkio žemę kartu su namų valdos žemės sklypu, vėliau teisę išsipirkti namų valdos žemės sklypą paveldėjo ieškovas ir sklypą 2014 m. liepos 4 d. nusipirko. Iš šių aplinkybių daryti išvada, jog ieškovo tėvams apie galimybę išsipirkti žemės sklypus buvo žinoma. Dėl nurodytų motyvų ieškovo argumentai, kad apie būtinybę išpirkti suteiktą pagal Valstiečio ūkio įstatymą žemę, nei A. K., nei įstatyminiai įpėdiniai informuoti negali būti laikomi pagrįstais. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog asmens byloje pareikštas reikalavimas atnaujinti terminą prašymui dėl valstiečio ūkio žemės pirkimo pagal tvarką, kuri galiojo pagal ankstesnių teisės aktų nustatytą teisinį reglamentavimą, pateikti iš esmės reiškia prašymą taikyti jam įstatymą atgaline tvarka, taigi yra neteisėtas, nes įstatymai ir kiti teisės aktai negalioja atgaline tvarka (CK 1.7 straipsnio 2 dalis).
Atsakovas- Nacionalinė žemės tarnyba prašė teismo taikyti ieškinio senatį ieškovo reikalavimams panaikinti 2013 m. birželio 25 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyriaus vedėjo įsakymo Nr.25VĮ-(14.25.2)-882 „Dėl Rokiškio rajono K. seniūnijos K. kadastro vietovės teritorijos žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti patvirtinimo“ dalį dėl 22,00 ha žemės sklypo Nr.150, esančio (duomenys neskelbtini), 2013 m. spalio 7 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyriaus vedėjo įsakymo Nr.25VĮ-(14.25.2)-1290 „Dėl Rokiškio rajono K. seniūnijos K. kadastro vietovės teritorijos žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ dalį dėl 2,50 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) žemės reformos žemėtvarkos projekte pažymėto Nr.471-2 bei dėl 4,70 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) žemės reformos žemėtvarkos projekte pažymėto Nr.509, 2013 m. rugsėjo 23 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyriaus vedėjo įsakymą Nr.25VĮ-(14.25.2)-1245 „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme“, nes CK 1.125 str.4 d. įtvirtintas 3 mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ne tik reikalavimams pripažinti juridinių asmenų įstatuose nurodytų valdymo organų sprendimu negaliojančiais, bet ir ginčijant valstybės valdymo ir savivaldybės institucijų priimtus aktus. Pagal CK 1.124 straipsnį ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Pagal CK 1.125 straipsnio 1 dalį bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų, o šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad atskirų rūšių reikalavimams šis kodeksas bei kiti Lietuvos Respublik?s įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus. Kaip matyti iš prie ieškinio pateiktų įrodymų, ieškovas pirmiausia kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą su skundu, pateikdamas tuos pačius reikalavimus, tačiau teismas 2014 m. liepos 29 d. nutartimi S. K. skundą atsisakė priimti, nes konstatavo, jog skundu keliamame ginče vyrauja civiliniai teisiniai santykiai, todėl skundą atsisakė priimti ir išaiškino pareiškėjui, jog dėl skundo reikalavimų išsprendimo jis gali kreiptis į atitinkamą bendrosios kompetencijos teismą. 2014 m. lapkričio 26 d. (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartimi 2014 m. liepos 29 d. nutartis buvo palikta nepakeista-b.l.19-21). Pasinaudojus teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, skundo gavimo teisme data-2014-03-03-bylos Nr.I-995-279/2014. 2014 m. kovo 27 d. ieškovas kreipėsi į atsakovą Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyrių dėl skyriaus vedėjo įsakymų panaikinimo, sklypo suformavimo (b.l.7).
Pagal CK 1.125 straipsnio 4 dalį, sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais.
Tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2006; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2009; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2010). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio administracinio akto apskundimo terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2009; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011; 2013 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2013).
Byloje ieškovas pareiškė civilinio ir administracinio pobūdžio reikalavimus – prašė pripažinti negaliojančia valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį bei panaikinti viešojo administravimo subjekto sprendimus, priimtus žemės reformos vykdymo srityje. Šiuo atveju reikalavimui ginčyti pirkimo-pardavimo sutartį turi būti taikomas CK 1.125 straipsnyje nustatytas dešimties metų bendrasis ieškinio senaties terminas, kurio ieškovas šiuo atveju nepraleido. Kadangi ieškovas padavė teismui ieškinį 2014 m. kovo 3 d., tai ieškovo prašomiems reikalavimams dėl dalies administracinių aktų nuginčijimo (dėl 2013 m. birželio 25 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyriaus vedėjo įsakymo Nr.25VĮ-(14.25.2)-882, 2013 m. spalio 7 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyriaus vedėjo įsakymo Nr.25VĮ-(14.25.2)-1290, 2013 m. rugsėjo 23 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyriaus vedėjo įsakymo Nr.25VĮ-(14.25.2)-1245) trijų mėnesių ieškinio senaties terminas praleistas.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovo pateiktas ieškinys laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas.
Atmetus ieškinį, iš ieškovo priteistina 5,45 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 str.1 d. 3 p.,96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos CPK 263-265,269 str. teismas
nusprendžia:
ieškovo S. K. ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo S. K., a.k(duomenys neskelbtini) 5,45 Eur (penkis eurus 45 euro centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Valstybei priteistą sumą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, kodas 73000, gavėjo kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660, o mokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti į Rokiškio rajono apylinkės teismo raštinę (Respublikos g. 82, Rokiškio m.).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.