- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-24
- Bylos Nr.
- e2-776-943/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00840-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidija Tamošiūnienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Teisės ir audito biuras“
- Skolininkas
- P. D.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Teisės ir audito biuras“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutarties, kuria pareiškėjai nustatytas terminas pašalinti prašymo trūkumus, civilinėje byloje pagal pareiškėjos pareiškimą dėl europinio sąskaitos blokavimo įsakymo išdavimo, skolininkas P. D.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama išduoti europinį sąskaitos blokavimo įsakymą, kuriuo būtų užblokuotos visos skolininko P. D. sąskaitos, esančios Vokietijos bankuose, ne didesnei kaip 156 969,77 Eur sumai. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 8 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-6581-823/2011, kuriuo jai iš skolininko priteista 156 969,77 Eur suma, yra įsiteisėjęs.
2. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 4 d. tenkino pareiškėjos prašymą ir išdavė europinį sąskaitos blokavimo įsakymą.
3. 2018 m. liepos 18 d. nutartimi buvo sustabdytas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 4 d. išduoto europinio sąskaitos blokavimo įsakymo vykdymas iki kol bus gauta informacija apie skolininko P. D. kredito įstaigas ir sąskaitas Vokietijoje.
4. 2018 m. lapkričio 14 d. Vilniaus apygardos teismas atnaujino pareiškėjo prašymo nagrinėjimą ir nutarė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 4 d. europinį sąskaitos blokavimo įsakymą bei išdavė naują įsakymą pagal gautus duomenis apie skolininko kredito įstaigą.
5. Vilniaus apygardos teisme 2019 m. kovo 8 d. buvo gautas pareiškėjos prašymas, kuriuo ji prašė: išsiųsti kompetentingam Vokietijos teismui išduotą europinį sąskaitos blokavimo įsakymą; paprašyti kompetentingo Vokietijos teismo, kad jis užblokuotų visas skolininko banko sąskaitas, esančias Vokietijoje, ir pervestų 156 969,77 Eur sumą pareiškėjai; atlikti kitus veiksmus, siekiant padėti pareiškėjai atgauti skolą.
Šalies argumentai
6. Pareiškėja nurodė, kad 2019 m. kovo 5 d. gavo lydraštį, kuriuo Vokietijos Heidelbergo apylinkės teismas jai grąžino Vilniaus apygardos teismo siųstus dokumentus, nurodydamas, kad jis nekompetentingas spręsti vietinius reikalus. Pažymėjo, kad, remdamasi procedūra, nustatyta Tarybos Reglamente (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, kreipėsi dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6581-823/2011 pripažinimo ir vykdymo Vokietijos teritorijoje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 4 d. nutartimi pareiškėjai nustatė terminą pašalinti paaiškėjusius prašymo trūkumus – patikslinti prašymo faktinį pagrindą, nurodant aplinkybes, susijusias su jos prašymo pripažinti ir vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-6581-823/2011 Vokietijos teritorijoje, nagrinėjimo eiga bei pateikti teismui šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus.
8. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjai europinis sąskaitos blokavimo įsakymas buvo išduotas dar 2018 m. birželio 4 d., siekiant nustatyti, ar nėra pasikeitusios aplinkybės, dėl kurių išduotas europinis sąskaitos blokavimo įsakymas turėtų būti atšauktas ir civilinė byla nutraukta, sprendė, kad pareiškėja turėtų nurodyti aplinkybes, susijusias su jos prašymo pripažinti ir vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-6581-823/2011 Vokietijos teritorijoje, nagrinėjimo eiga bei pateikti teismui šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus.
II. Atskirojo skundo argumentai
9. Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Teisės ir audito biuras“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos prašymai būtų tenkinti.
10. Apeliantės vertinimu, skundžiama nutartimi nustatytu įpareigojimu teismas reikalauja, kad pareiškėja pateiktų (nurodytų) teisiškai nereikšmingas bylos nagrinėjimui aplinkybes, kadangi yra visiškai nesvarbu, ar ieškovė (išieškotoja) kreipėsi dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 8 d. sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Vokietijos Federacinės Respublikos teritorijoje, kadangi remiantis Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 655/2014, kuriuo nustatoma europinio sąskaitos blokavimo įsakymo procedūra, siekiant palengvinti tarpvalstybinį skolų išieškojimą civilinėse ir komercinėse byloje (toliau – Reglamentas), nuostatos tokią teisę pareiškėjai suteikia. Be to, Reglamentas nustato, kad už bet kokią skolininkui blokavimo įsakymu padarytą žalą atsako kreditorius, todėl teismas nepagrįstai įpareigoja pareiškėją pateikti duomenis apie įvykdytą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-6581-823/2011.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apeliantei (pareiškėjai) UAB „Teisės ir audito biuras“ nustatytas 7 (septynių) dienų terminas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti paaiškėjusius trūkumus – patikslinti prašymo faktinį pagrindą, nurodant aplinkybes su jos prašymo pripažinti ir vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-6581-823/2011 Vokietijos teritorijoje, nagrinėjimo eiga bei pateikti teismui šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniais ir teisiniais pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
12. Pirmosios instancijos teismas, ginčijama nutartimi nustatydamas terminą trūkumams pašalinti, laikė, jog pateikto apeliantės 2019 m. kovo 8 d. prašymo negali išspręsti dėl netiksliai suformuluoto procesinio dokumento dalyko bei įrodymų stokos, nurodė, jog teismui būtina gauti informaciją apie Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6581-823/2011, kurio vykdymui užtikrinti buvo išduotas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 4 d. europinis sąskaitos blokavimo įsakymas, pripažinimą ir vykdymą Vokietijos teritorijoje.
13. Lietuvos apeliacinio teismo nuomone, atsižvelgiant į byloje spręsto klausimo pobūdį – europinio sąskaitos blokavimo įsakymo išdavimas, ir vėliau pateiktą pareiškėjos prašymą, susietą tiek su tokio sąskaitos blokavimo įsakymo, tiek teismo sprendimo, kurio įvykdymui užtikrinti buvo išduotas sąskaitos blokavimo įsakymas, vykdymu, pirmosios instancijos teismo kompetencija yra ribota. Teismas, prieš imdamasis spręsti tokio pobūdžio klausimus, kartu ir taikydamas procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutą, pirmiausia turėtų įsitikinti, jog tokių klausimų sprendimas yra priskirtas jo kompetencijai.
14. Pirmasis pareiškėjos reikalavimas buvo susijęs su išduoto sąskaitos blokavimo įsakymo persiuntimu kompetentingam Vokietijos teismui. Pagal Reglamento 23 straipsnio 1 dalį blokavimo įsakymas vykdomas pagal procedūras, taikomas lygiaverčių nacionalinių įsakymų vykdymui vykdymo valstybėje narėje. Pagal Reglamento 23 straipsnio 3 dalį, jeigu blokavimo įsakymas išduotas valstybėje narėje, kuri nėra vykdymo valstybė narė, šio straipsnio 1 dalyje nurodytais tikslais, laikantis 29 straipsnio, vykdymo valstybės narės kompetentingai valdžios institucijai perduodama įsakymo A dalis, kaip nurodyta 19 straipsnio 2 dalyje, ir tuščia deklaracijos pagal 25 straipsnį standartinė forma. Perdavimą atlieka įsakymą išdavęs teismas arba kreditorius, atsižvelgiant į tai, kam pagal kilmės valstybės narės teisę tenka pareiga inicijuoti vykdymo procedūrą. Šiuo atveju kilmės valstybės narės teisė pareigą inicijuoti vykdymo procedūrą nustato išieškotojui (CPK 152 straipsnio 5 dalis, 650 straipsnio 1 dalis). Vilniaus apygardos teismas nėra kompetentingas spręsti dėl tokio pareiškėjos prašymo persiuntimo (pateikimo vykdyti). Taigi teismas tokį pareiškėjo prašymą turėjo atsisakyti priimti, kartu išaiškindamas jam teisę kreiptis į kompetentingą vykdymo valstybės narės (Vokietijos) instituciją (CPK 115 straipsnio 6 dalis). Pagal Reglamento nuostatas vykdymo valstybės narės kompetentinga valdžios institucija imasi reikiamų veiksmų, kad įsakymas būtų vykdomas pagal jos nacionalinę teisę (Reglamento 23 straipsnio 5 dalis).
15. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčijamos Vilniaus apygardos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, vertina ir tai, ar galėtų būti tenkinami kiti du pareiškėjo prašymai, išdėstyti jo 2019 m. kovo 8 d. prašyme. Lietuvos apeliacinio teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, taip pat nėra kompetentingas spręsti kitų pareiškėjo prašymų – paprašyti kompetentingo Vokietijos teismo, kad jis užblokuotų visas skolininko banko sąskaitas, esančias Vokietijoje, ir pervestų 156 969,77 Eur sumą pareiškėjai; atlikti kitus veiksmus, siekiant padėti pareiškėjai atgauti skolą. Kaip minėta, vykdymo procesas vykdymo valstybėje narėje gali būti inicijuotas tik išieškotojo iniciatyva (tai apima tiek sąskaitos blokavimo įsakymo, tiek Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6581-823/2011 pateikimą vykdyti ir jų vykdymą). Pagal šioje situacijoje taikytino Reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 38 straipsnio 1 dalį valstybėje narėje priimtas ir joje turintis būti vykdomas teismo sprendimas vykdomas kitoje valstybėje narėje, kai suinteresuotos šalies prašymu jis buvo paskelbtas vykdytinu toje kitoje valstybėje narėje. Tokių prašymų pateikimo ir jų nagrinėjimo tvarką nustato Reglamento Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo III skyrius. Dispozityvumo principas lemia, jog teismo sprendimas vykdomas priverstinai tik esant atitinkamam išieškotojo prašymui. Valstybės narės, kurioje buvo priimtas teismo sprendimas, teismo kompetencija apsiriboja tuo, kad toks teismas arba kompetentinga institucija bet kurios suinteresuotosios šalies prašymu gali išduoti šio reglamento V priede nurodytą standartinės formos pažymėjimą (Reglamento Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 54 straipsnis). Visus kitus klausimus, susijusius su priverstiniu teismo sprendimo vykdymu, reguliuoja vykdymo vietos valstybės teisė. Taigi ir tokio pobūdžio pareiškėjos prašymus teismas turėtų atsisakyti priimti, vadovaudamasis CPK 115 straipsnio 6 dalimi.
16. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog tuo atveju, kai europinis sąskaitos blokavimo įsakymas išduodamas, teismas, išdavęs tokį įsakymą savo iniciatyva gali spręsti tik Reglamente nurodytus klausimus. Pagal Reglamento 35 straipsnio 2 dalį blokavimo įsakymą išdavęs teismas taip pat gali savo iniciatyva pakeisti arba atšaukti įsakymą dėl pasikeitusių aplinkybių, kai tai leidžiama pagal kilmės valstybės narės teisę. Pagal CPK 149 straipsnio nuostatas teismo teisė savo iniciatyva spręsti dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo yra ribota. Dėl šios priežasties teismas kaip perteklinį vertina ginčijamoje Vilniaus apygardos teismo nutartyje nurodytą motyvą apie teismo teisę nesant išieškotojo ar skolininko prašymo panaikinti teismo išduotą sąskaitos blokavimo įsakymą.
17. Apibendrinant šioje nutartyje nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog Vilniaus apygardos teismas, neįsitikinęs, jog jis yra kompetentingas spręsti pareiškėjos 2019 m. kovo 8 d. prašyme nurodytus klausimus, nepagrįstai taikė procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutą. Šiuo atveju pateiktame prašyme nurodytų duomenų pakako įvertinti prašymu keliamus klausimus ir nuspręsti dėl teismo kompetencijos, todėl apeliacinės instancijos teismas naikina ginčijamą nutartį ir, atsižvelgdamas į tai, kad byloje pateikto procesinio prašymo priimtinumo klausimo sprendimas yra priskirtas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, grąžina pareiškėjos prašymo priimtinumo klausimą spręsti Vilniaus apygardos teismui (CPK 337 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Teisės ir audito biuras“ 2019 m. kovo 8 d. prašymo priimtinumo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.