Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-03-13 · Administracinė byla Nr. I-1262-362/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-03-13
Bylos Nr.
I-1262-362/2015
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00228-2015-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Arvydas Martinavičius
Pareiškėjas
D. B.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 37.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1262-362/2015Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00228-2015-6Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 37.2; 74 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 13 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Arvydas Martinavičius,sekretoriaujant Daliai Semaškaitei,nedalyvaujant pareiškėjui D. B.,

nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,

rašytinio proceso tvarka (be žodinio nagrinėjimo) išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjo D. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs pateiktą skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas D. B. skunde Šiaulių apygardos administracinio teismo prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas skunde (2 b. l.) nurodė, kad 2015 m. sausio 15 d. rytinio patikrinimo metu kreipėsi į būrio viršininką su prašymu, kad nuvestų pas stomatologą, kadangi skauda sugedusį dantį, tačiau į šį prašymą niekas nereagavo ir stomatologas pareiškėjo neapžiūrėjo. Dėl tokių Šiaulių tardymo izoliatoriaus veiksmų turėjo kentėti skausmą, patyrė dvasinius išgyvenimus, kadangi Šiaulių tardymo izoliatoriuje jautėsi nesaugus dėl nesuteikiamos reikiamos medicininės pagalbos. Kadangi pats negali kreiptis į stomatologą, jautėsi kankinamas. Nurodė, kas suimtiesiems turi būti užtikrintos tokios pat kokybės gydymo paslaugos kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Šiuo atveju medicininė pagalba jam visiškai nebuvo suteikta, dėl to patyrė moralinę žalą.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime (5–9 b. l.) nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje odontologo paslaugos teikiamos pagal bendrą Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2013 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 1/01-156 patvirtintą Sveikatos priežiūros paslaugų teikimo suimtiesiems ir nuteistiesiems tvarkos aprašą. Vadovaujantis teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymo Nr. 1R-175 „Dėl tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 101 punktu, suimtieji į priėmimą pas medicinos specialistus registruojami iš anksto.

Šalies argumentai

Teismui pateiktoje Šiaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus 2015-02-05 pažymoje Nr. 61/04-159 nurodyta, kad pareiškėjas 2015-01-15 buvo pateikęs prašymą nuvesti jį pas įstaigoje dirbantį stomatologą dėl danties skausmo. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros tarnybos Ambulatorinių ligonių apskaitos žurnalo ir Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros tarnybos 2015-01-29 pažymos Nr. 76/10-85 „Dėl suimtojo D. B.“ matyti, kad pareiškėjas 2015-01-17, 2015-01-18 ir 2015-01-21 kreipėsi į įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos bendrosios praktikos slaugytoją dėl padidėjusio rūgštingumo. Dėl danties skausmo pirmą kartą registravosi tik 2015-01-21. Iš D. B. asmens sveikatos istorijos Nr. 154 matyti, kad 2015-01-19 vizito pas gydytoją A. B. metu pareiškėjas pasiskundė ne tik rėmeniu, bet ir danties skausmu, dėl ko jam buvo paskirtas medikamentinis gydymas. Įstaigoje 2015-01-16 buvo gautas pareiškėjo skundas Nr. 71/04-376, kuriame nurodoma, kad jam nebuvo suteikta stomatologo pagalba. 2015-01-22 pareiškėjui buvo pateiktas atsakymas Nr. 17/01-189, kuriame paaiškinta, kad gydytoja odontologė nuo 2015-01-12 serga ir turi nedarbingumo pažymėjimą.

Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas, neva patirdamas didelį skausmą bei dvasinius išgyvenimus, nesiprašė būti konvojuotas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę ar valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Pareiškėjo pretenzijos dėl nesuteiktų odontologo paslaugų Šiaulių tardymo izoliatoriuje 2015-01-15 neturi teisinio pagrindo, yra neįrodytos ir nepagrįstos jokiais byloje esančiais duomenimis. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad laikotarpiu, kai odontologė dėl savo ligos negalėjo suteikti odontologinių paslaugų, pareiškėjui buvo suteikta alternatyvi medicininė pagalba – nuskausminamieji vaistai. Dėl tokios pagalbos pareiškėjas nesiskundė ir neprašė būti etapuojamas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Byloje nėra duomenų, kad ŠTI sąmoningai siekė pažeminti ar kankinti pareiškėją, ir be tam tikros priežasties (gydytojo odontologo ligos) iš karto nesuteikė jam tinkamos medicininės pagalbos. Priešingai, tik pasiskundus danties skausmu, jam buvo išrašyti nuskausminamieji vaistai.

Pareiškėjas neįrodė, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, nes ŠTI administracija veikė taip, kaip privalo elgtis teisės aktų nustatyta tvarka, nepateikta jokių pareigūnų kaltę pagrindžiančių dokumentų, nenustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp pareigūnų veiksmų ir pareiškėjo nurodomos neturtinės žalos.

Taip pat atsakovas mano, kad pareiškėjas, gavęs ŠTI atsakymą į jo skundą dėl nesuteiktų medicininių paslaugų, nesinaudojo sprendimo apskundimo galimybe, t. y. ginčas nėra išnagrinėtas privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, jis negali būti nagrinėjamas teisme. Kadangi pareiškėjas nepasinaudojo privaloma ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, todėl vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 8 dalimi byla nutraukiama.

Atsakovas taip pat prašo teismo sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui atsižvelgti į tai, kas aukščiau išdėstyta, bei, kad įstaiga pagal galimybes siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto išimtinai prieš pareiškėją.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo D. B. skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad būnant Šiaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo laiku suteikta medicininė – odontologo – pagalba.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

LR civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. LR CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (LR CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (pagal LR CK 6.271 str.).

Veiksmų neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnį konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (pagal CK 6.271 straipsnį), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Teismas pažymi, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali būti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimą) ir savo reikalavimą pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. Reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas viešojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2015-01-15 ŠTI pateikė prašymą, nurodydamas, jog nori būti apžiūrėtas odontologo, nes skauda dantį. Kadangi ŠTI gydytoja odontologė nuo 2015-01-12 iki 2015-01-23 turėjo nedarbingumo pažymėjimą, pareiškėjui odontologo pagalba nebuvo suteikta. Pareiškėjas 2015-01-17, 2015-01-18 ir 2015-01-21 kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybos bendrosios praktikos gydytoją dėl padidėjusio rūgštingumo, tačiau dėl danties skausmo gydytojui pasisakė tik 2015-01-21, jam buvo skirti nuskausminamieji vaistai.

Suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnyje nustatyta, kad suimtiesiems turi būti užtikrintas tokios pat kokybės ir lygio gydymas kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Sveikatos priežiūros paslaugų teikimo suimtiesiems ir nuteistiesiems tvarkos aprašo, patvirtinto Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2013 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 1/01-156, 6 punkte nustatyta, kad suimtieji ir nuteistieji priėmimui pas gydytoją registruojami iš anksto pagal pateiktus prašymus, kuriuose nurodoma kreipimosi priežastis. 10 punkte nurodyta, kad jeigu suimtajam ar nuteistajam reikalingos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros tarnyba negali suteikti, ji turi būti suteikta Laisvės atėmimo vietų ligoninėje arba viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, užtikrinant tokių asmenų apsaugą. Jeigu įstaigoje reikiamo sveikatos priežiūros specialisto nėra, sprendimą dėl suimtojo ar nuteistojo, kuriam reikalinga būtinoji medicinos pagalba, etapavimo priima įstaigos direktorius arba direktoriaus pavaduotojas, atsakingas už apsaugą ir priežiūrą. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjui buvo reikalinga būtinoji medicinos pagalba, kaip ją apibrėžia Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakymas Nr. V-208 „Dėl būtinosios medicinos pagalbos ir būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos bei masto patvirtinimo“. Iš pareiškėjo ligos istorijos matyti, kad jis tiek 2015-01-17, tiek 2015-01-18 priimtas bendrosios praktikos gydytojo, nesiskundė danties skausmu, tą padarė tik 2015-01-21, pareiškėjui iš karto buvo paskirti nuskausminamieji vaistai, pareiškėjas, nesant galimybės gauti gydytojo odontologo paslaugos Šiaulių tardymo izoliatoriuje, nereikalavo nukreipti jį į laisvės atėmimo vietų ligoninę dėl danties skausmo.

Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas 2015-01-15 buvo pareiškęs prašymą vizitui pas odontologą, Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija nesiėmė jokių veiksmų, kad nesant gydytojos odontologės pareiškėjui būtų suteikta galimybė gauti reikiamos medicininės pagalbos kitoje įstaigoje, pripažintina, jog dėl atsakovo neveikimo pareiškėjas patyrė fizinį skausmą, nepatogumus. Be to, kaip jau buvo minėta, pareiškėjas tik 2015-01-21 bendrosios praktikos gydytojui pasakė apie skaudamą dantį, jam buvo skirti nuskausminamieji vaistai, ir, nesant galimybės gauti gydytojo odontologo paslaugos Šiaulių tardymo izoliatoriuje, nereikalavo nukreipti jį į laisvės atėmimo vietų ligoninę dėl danties skausmo. Šios aplinkybės duoda pagrindą atmesti pareiškėjo skundo argumentus apie kentėjimą dėl danties skausmo, patirtus dvasinius išgyvenimus, nes Šiaulių tardymo izoliatoriuje nesuteikus reikiamos medicininės pagalbos jautėsi nesaugus, kaip nepagrįstus. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių TI sąmoningai siekė pažeminti, kankinti pareiškėją, ir be tam tikros priežasties (gydytojo odontologo nedarbingumo) iš karto nesuteikė jam tinkamos medicininės pagalbos. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., administracinę bylą Nr. A17-1001/2007), neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja (ABTĮ 13 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 3 dalis) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Teismas sprendžia, jog atsižvelgiant į administracinėje byloje nustatytas faktines aplinkybes, į pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, vertina, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytą teisę gauti tinkamas sveikatos priežiūros paslaugas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies. Pripažintina, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė gauti Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas sveikatos priežiūros paslaugas, o reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis ABTĮ 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo D. B. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad pareiškėjo D. B. teisė gauti Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas sveikatos priežiūros paslaugas buvo pažeista.

Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

Teisėjas Arvydas Martinavičius