Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš pirmininkaujančiojo Algirdo Gapučio (pranešėjas), teisėjų Ričardo Gilio ir Nijolės Sušinskienės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistosios A.Z. M. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 1 d. nutarties, kuria atmestas Panevėžio pataisos namų 2011 m. lapkričio 2 d. teikimas dėl nuteistosios A.Z. M. lygtinio paleidimo iš pataisos namų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A.Z. M. nuteista 2008 m. gruodžio 10 d. Klaipėdos apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. – 8 (aštuoneriems) metams laisvės atėmimo bausme. Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas sulaikyme ir suėmime, iš viso 19 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu „Dėl malonės suteikimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) laisvės atėmimo bausmė sumažinta 3 m. 3 mėn. ir galutinė bausmė – 4 m. 9 mėn. laisvės atėmimo.

Bausmės pabaiga 2013 m. gruodžio 18 d.

Nuteistoji pataisos namuose nuo 2011 m. spalio 19 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis.

Panevėžio pataisos namų administracija, vadovaudamasi BPK 360 str. 2 d., BVK 157 str. 3 d. 2 p., 2011 m. lapkričio 2 d. kreipėsi teikimu į teismą dėl nuteistosios A.Z. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 1 d. nutartimi teikimą atmetė.

Nuteistoji A.Z. M. skundžia šią teismo nutartį, prašo ją panaikinti, Panevėžio pataisos namų teikimą tenkinti ir paleisti ją iš laisvės atėmimo vietos lygtinai prieš terminą. Skunde nurodo, kad atlikdama bausmę supratusi padarytas klaidas, gailisi dėl padarytų nusikaltimų. Mano, kad apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį neatsižvelgė į tai, kad būnant pataisos namuose žymiai pablogėjo jos sveikata, tenka gulėti stacionare, gydytis ir vartoti medikamentus, ji turi vidutinio neįgalumo grupę. A.Z. M. pažymi, kad patenkinus jos prašymą ji apsigyventų savo nuosavame bute, kur rūpintųsi sveikata ir bendrautų su savo artimaisiais, su kurias ryšys nenutrūko ir po nusikaltimo padarymo. Mano, kad šiuo metu atlikusi daugiau nei 1/2 paskirtos bausmės yra pasiruošusi gyventi ir dirbti laisvėje.

Nuteistoji ir jos gynėjas teismo posėdyje prašė skundą tenkinti.

Prokurorė prašė skundą atmesti.

Skundas atmetamas.

Išnagrinėjusi skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 1 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, priimta nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BVK 157 str. nuostatų.

BVK 157 str. 1 d., 3 d. 2 p. numato, kad nuteistasis, laikomas pataisos namuose lengvosios grupės sąlygomis <..> kai jis yra faktiškai atlikęs ne mažiau kaip pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės gali būti lygtinai paleistas iš pataisos namų, jei teismas turi pakankamo pagrindo manyti, jog laisvės atėmimo bausmę atliekantįjį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistosios lygtinio paleidimo būtina atsižvelgti į atliktą tam tikrą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį (t. y. formalųjį pagrindą) bei įvertinti, ar yra materialusis pagrindas – galimybė daryti išvadą, kad nuteistąją įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Teismas sprendžia, ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, tik visapusiškai įvertinęs nuteistosios asmenybę, jos elgesį visos bausmės atlikimo metu, požiūrį į darbą, faktiškai atliktą paskirtos bausmės laiką, pataisos administracijos nuomonę, psichologinės tarnybos išvadą bei kitas aplinkybes.

Nuteistoji A. Z. M. formaliai atitinka BVK 157 str. 3 d. 2 p. įtvirtintas lygtinio paleidimo iš pataisos namų sąlygas – prieš mažiau nei dvi savaites iki teikimo surašymo, pataisos namuose iš paprastosios nuteistųjų grupės (kurios nariams lygtinis paleidimas gali būti taikomas atlikus ne mažiau kaip du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės- BVK-157 str. 3 d. 3 p.) buvo perkelta į lengvąją grupę, yra atlikusi daugiau nei 1/2 jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Be to, nuteistoji skunde deklaruoja apie savo teigiamus elgesio bei požiūrio pokyčius, pataisos įstaigoje dalyvauja Panevėžio vyskupijos Caritas „Kalinių globa ir reintegracija“ programoje, lanko integracijos į visuomenę programą – teisinio ir socialinio švietimo užsiėmimus nuteistosioms, rengiamoms paleidimui iš laisvės atėmimo vietos. Taip pat teikimo medžiagoje esančiais duomenimis palaiko socialinius ryšius su vaikais, kitais artimaisiais ir draugėmis, laisvėje turi pastovią gyvenamąją vietą, atlikdama bausmę vidaus tvarkos taisyklių nėra pažeidusi, du kartus skatinta už nepriekaištingą elgesį.

Nors A.Z. M. atitinka formalųjį lygtinio paleidimo kriterijų, tačiau formalių kriterijų atitikimas tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas ir nuteistosios asmenybę atspindi ne tik jos elgesys pataisos įstaigoje, bet ir jos padaryto nusikaltimo pobūdis, jo pavojingumo laipsnis ir kitos aplinkybės.

Pažymėtina, kad A.Z. M. buvo nuteista už tyčinį smurtinį labai sunkų nusikaltimo padarymą, kurio padariniai negrįžtami - jos padarymo metu žuvo žmogus. Nuteistajai teismo nuosprendžiu paskirta artima minimaliai įstatymo sankcijoje numatyta - 8 metų laisvės atėmimo bausmė. Jos terminas Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu „Dėl malonės suteikimo“ jau buvo sumažintas 3 metais ir 3 mėnesiais, t.y. nuo tokios dalies laisvės atėmimo bausmės ji jau yra atleista.

Iki šiol A.Z. M. realiai yra atlikusi mažiau nei trejus metus laisvės atėmimo bausmės.

Atsižvelgiant į tai, kad vienas iš Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. išvardintų bausmės tikslų yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, visuomenės, ypatingai jautriai reaguojančios į tokias nusikalstamas veikas, už kurią yra nuteista A.Z. M., lūkesčiai dėl teisingumo įgyvendinimo, patenkinus Panevėžio pataisos namų teikimą, būtų apvilti. Šiuo atveju nuteistosios amžius ir jos sveikatos būklė, nesant duomenų, kad dėl sveikatos būklės ji negalėtų atlikti bausmės, negali turėti prioriteto. Pažymėtina, kad atleidimo nuo bausmės dėl ligos klausimas sprendžiamas BK 76 straipsnio tvarka.

Taigi, manyti, kad nuteistąją įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, jai atlikus tik ½ paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bet prižiūrimą, šiuo metu nėra pagrindo.

Atsižvelgdamas į tai, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog šiuo metu, nesant BVK 157 str. 1 d. numatytos būtinosios lygtinio paleidimo iš pataisos namų sąlygos, lygtinai paleisti nuteistąją A.Z. M. iš pataisos įstaigos pagrindo nėra, apylinkės teismas, atmesdamas Panevėžio pataisos namų teikimą, BVK reikalavimų nepažeidė, skundžiama nutartis teisėta ir pagrįsta, o nuteistosios skundo argumentai apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka skundą nagrinėjantis teismas, nepaneigia, todėl keisti ar naikinti skundžiamą nutartį nuteistosios skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistosios A. Z. M. skundą atmesti. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti galioti.

Ši nutartis neskundžiama.