Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija Algirdas Gaputis

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-08-19 nuosprendžio, kuriuo E. K. nuteistas pagal BK 186 str. 1 d. vienerių metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio apygardos teismo 2009-04-08 nuosprendžiu paskirta bausmės dalimi, ir paskirta galutinė subendrinta vienerių metų penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Priteista iš E. K. 600 Lt turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam K. G..

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. nuteistas už tai, kad apgaule vengė atsiskaityti už suteiktas paslaugas, o būtent prisistatęs svetima pavarde ir pateikęs melagingus duomenis apie save, laikotarpyje nuo 2008 m. spalio 6 d. iki 2008 m. spalio 12 d. gyveno ir naudojosi svečių namų ,,(duomenys neskelbtini)“, esančių Klaipėdos g. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, paslaugomis, iš kurių slapta pasišalino nesusimokėjęs už paslaugas, ir taip apgaulės būdu svečių namų ,,(duomenys neskelbtini)“ savininkui K. G. padarė 600 Lt turtinę žalą.

E. K. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-08-19 nuosprendį, prašo skirti švelnesnę bausmės rūšį arba švelninti paskirtą bausmę. Nurodo, kad iš anksto nusikaltimo neplanavo, kaltu prisipažįsta, gailisi, žada atlyginti padarytą žalą. Teismas skirdamas bausmę neatsižvelgė į jo parodymus, bei į tai, kad turi šeimą. Teismo posėdyje nuteistasis ir gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras - atmesti. Apeliacinis skundas atmetamas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, įvertino įrodymus, kvalifikavo padarytą nusikalstamą veiką ir paskyrė teisingą bausmę, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Savo kaltės skunde neginčija ir nuteistasis. Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.). Švelninti bausmę atsižvelgiant į apelianto skunde nurodytas aplinkybes kad jis turi šeimą, prisipažino padaręs nusikaltęs, bei į tai, kad iš anksto nusikaltimo neplanavo, nėra pagrindo. Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, apeliantas savo kaltės nepripažino, apsigyvendamas svečių namuose ,,(duomenys neskelbtini)“ nurodė melagingus anketinius duomenis, melavo, kad atsiskaitys kai darbovietė perves pinigus, nors niekur nedirbo. Gyvendamas svečių namuose kiekvieną dieną žadėjo susimokėti, tačiau to nepadarė, nurodė išgalvotas aplinkybes, kodėl negali atsiskaityti. Teisme nurodė, kad už gyvenimą svečių namuose norėjo susimokėti vėliau, kuomet jo tėvas perves į jo sąskaitą pinigus, tačiau iš teismo išreikalautų pažymų matyti, kad jokie pinigai į jo sąskaitą pervesti nebuvo. Visa tai rodo, kad už suteiktas paslaugas atsiskaityti jis neketino, o vien tai, kad jis neneigė esąs skolingas nukentėjusiajam už suteiktas paslaugas, negalima laikyti nuoširdžiu prisipažinimu. Apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad E. K. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Tai, kad apeliantas turi šeimą, taip pat nėra pagrindas švelninti bausmę. Skundžiamu nuosprendžiu paskirtosios bausmės rūšis ir dydis yra motyvuoti, motyvai visiškai pagrįsti, bausmė paskirta nepažeidžiant BK VIII skyriaus nuostatų, paskirtosios bausmės laikyti aiškiai per griežta nėra jokio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu skirdamas E. K. bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, tiek ir subendrintą bausmę, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 str., vertino visumą aplinkybių, reikšmingų paskiriant bausmę ir atsižvelgė į padarytos veikos sunkumą, pobūdį, kaltės formą, nuteistojo asmenybę, atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nebuvimą. E. K. teistas, charakterizuojamas neigiamai. BK 56 str. 1 d. taisyklė numato, jog asmeniui, kuriam teistumas neišnykęs ar įstatymų nustatyta tvarka yra nepanaikintas, t.y., recidyvistui, jei jis padaro tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. E. K. nusikaltimą už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu padarė panaikinus bausmės vykdymo atidėjimą pagal kitus nuosprendžius metu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė griežčiausią BK 186 str. 1 d. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Su apylinkės teismo išdėstytais motyvais jog šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti apeliantui paskyrus laisvės atėmimo bausmę kolegija visiškai sutinka, nes tik tokia bausme galima pasiekti BK 41 str. numatytus bausmės tikslus. BK 186 str. 1 d. numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 2 metų. E. K. paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė yra lygi sankcijoje už padarytą nusikaltimą bausmės vidurkiui, todėl atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę nėra aiškiai per griežta. Bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme (kuris prie baudžiamosios bylos net neprijungtas), teismas taikė nuteistajam palankesnį – dalinį bausmių bendrinimo būdą ir prie nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjo tik dalį bausmės, paskirtos ankstesniu nuosprendžiu, todėl ir galutinės subendrintos bausmės negalima laikyti aiškiai per griežta. Švelninti bausmę skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

E. K. apeliacinį skundą atmesti.