- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-09-18
- Bylos Nr.
- 1-3330-966/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09615-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurga Vasiliauskienė
- Kaltinamasis
- A. G.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jurga Vasiliauskienė, išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Virginijos Vigelienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje A. G., gimęs (duomenys neskelbtini)d., Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 5 kartus: 1) 2012 m. balandžio 5 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį - laisvės apribojimu 2 metams; 2) 2012 m. gegužės 16 d. Jonavos raj. apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2012 m. balandžio 5 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau nei 7 parom; 3) 2012 m. birželio 29 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį- laisvės atėmimu 3 metams; 4) 2014 m. lapkričio 27 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 189 straipsnio 1 dalį - 20 MGL (2600 litų, tai yra 753 eurų) bauda; 4) 2016 m. spalio 17 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, 227 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį - 80 MGL (3012,80 Eur) bauda, bauda išieškota 2017 m. birželio 30 d., teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. G. 2018 m. vasario 27 d. apie 9.00 val. viešoje vietoje - kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, išlipęs iš savo vairuojamo automobilio „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl menkavertės dingsties prikibo prie S. Š., atidaręs jo vairuojamo automobilio „Volvo V-40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dureles plūdo jį necenzūriniais žodžiais, sugriebė rankomis jam už drabužių ties krūtine ketindamas ištraukti iš automobilio, po to jas uždaręs ne mažiau trijų kartų koja spyrė į S. Š. automobilio dureles, taip jas įlenkdamas, po to atidaręs vėl spyrė koja į dureles, ko pasekoje besiruošiančiam iš automobilio išlipti S. Š. durelės atsitrenkė į nosį ir taip sukėlė fizinį skausmą bei atsitrenkė į dešinės kojos blauzdą ir padarė kraujosruvą dešinėje blauzdoje, kas sukėlė nukentėjusiajam S. Š. nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu įžūliu savo elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis A. G. kaltu prisipažino visiškai, papildomos apklausos 2018 m. rugsėjo 4 d. metu parodė, kad 2018 m. vasario 27 d. apie 9.00 val. viešoje vietoje- kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, išlipęs iš savo vairuojamo automobilio „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl menkavertės dingsties prikibo prie S. Š., atidaręs jo vairuojamo automobilio „Volvo V-40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dureles plūdo jį necenzūriniais žodžiais, sugriebė rankomis jam už drabužių ties krūtine ketindamas ištraukti iš automobilio, po to jas uždaręs ne mažiau trijų kartų koja spyrė į S. Š. automobilio dureles, taip jas įlenkdamas, po to atidaręs vėl spyrė koja į dureles. Dėl tokio savo poelgio nuoširdžiai gailisi (b. l. 138–139).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:
-nukentėjusysis S. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. vasario27 d., apie 9.00 val. jis savo automobiliu „Volvo V-40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažinėjo iš daugiabučio namo kiemo Kaune, (duomenys neskelbtini) ir norėjo pasukti į Pramonės prospektą. Tuo metu iš kairės pusės nuo Pramonės pr. 89 namo atvažiavo baltos spalvos automobilis „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šį automobilį vairavo apie 30-40 metų vyras. Jis važiavo apie 20 kilometrų per valandą greičiu ir iš tolo pradėjo S. Š. signalizuoti garsiniu signalu, kad jį praleistų. Kadangi S. Š. žinojo, jog yra jo pirmumas, jo nepraleido ir jų automobiliai vos nesusidūrė. Jie prasivėrė langus ir susiginčijo dėl šio įvykio. Vyras kažką gestikuliavo jam ir pastoviai spaudė garsinį signalą. S. Š. jam pasakė „asile, tu turėjai mane praleisti, nes tau kliūtis iš dešinės“. Tada vyriškis išlipo iš savo automobilio pribėgo prie S. Š. automobilio ir pasakė „asile dabar aš tau parodysiu dešinę taisyklę“. Tada atidarė S. Š. automobilio vairuotojo dureles ir du kartus kumščiu trenkė jam į krūtinę ir griebė jam už drabužių ties krūtinės sritimi, griebdamas už drabužių, gali būti, kad netyčia sudavė su kumščiu į krūtinę, ko pasėkoje S. Š. pajuto fizinį skausmą, tiesioginių kumščių smūgiavimo į jo krūtinę nebuvo. Uždarė dureles ir spyrė nemažiau tris spyrius koja į dureles, bei jas įlenkė. S. Š. pats bandė išlipti, abi kojas jau buvo iškėlęs, o vyras vėl spyrė į dureles ir durelės sutrenkė jam nosį bei S. Š. pajuto fizinį skausmą dešinėje kojoje ties blauzda. Taip pat pajuto stiprų fizinį skausmą nosyje ir iš nosies pradėjo kraujuoti. Tuo metu nuo Pramonės prospekto atvažiavo kitas automobilis greičiausiai „VW Passat“ universalo kėbulu, tamsios spalvos, kurį vairavo nepažįstama mergina, galimai su mažamečiu vaiku, ji per jų automobilius negalėjo pravažiuoti. Tada ši moteris išlipo iš savo automobilio ir ragino vyrą liautis smurtauti. Taip pat iš vyro automobilio išlipo kartu su juo važiavusi apie 30 metų moteris ir puolė raminti to vyro, prašė jo liautis, tempė jį už rankos nuo S. Š.. Konfliktas vyko viešoje vietoje, jį matė nemažiau trys pašaliniai žmonės, kurių duomenų nežino. Konflikto metu vyras jį visaip plūdo įvairiais necenzūriniais žodžiais. Vėliau pastebėjo, kad vyras pametė savo trijų raktų ryšulį su skorpiono pakabuku. Raktai buvo prie jo automobilio vairuotojo durelių. Po įvykio vyriškis jį susirado ir atlygino nusikaltimu padarytą žalą: už durelių taisymą jam sumokėjo 100 eurų, o už moralinę žalą 250 eurų, atsiprašė ir jis jam atleido (b. l. 15–16, 31, 41–42, 44–45);
-iš 2018 m. gegužės 2 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad iš pateiktų 6 asmenų fotonuotraukų S. Š. atpažino vyriškį nuotraukoje Nr. 3, kurioje yra A. G., gim. (duomenys neskelbtini)m., kaip asmenį, kuris jį 2018 m. vasario 27 d. konflikto metu sužalojo ir apgadino jo automobilį (b. l. 36–39);
-specialiuoju liudytoju apklaustas V. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tikslaus laiko pasakyti negali, tačiau tai gali būti 2016 m. lapkričio 14 d., kai jis būdamas Vilniaus mieste iš kažkokios įmonės, tiksliai kokios neatsimena, pirko automobilį „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) baltos spalvos. Po pirkimo sutarties pasirašymo, pardavėjas nuvykęs į Regitrą automobilį registravo jo vardu. Automobilį V. M. pardavė greitai, praėjus maždaug pusantro mėnesio, nes automobilis buvo nurašytas po auto įvykio, kaip netinkamas eksploatacijai. Automobilį sutvarkė, investavo į jį nemažai pinigų, bet tam kad jis būtų tinkamas eksploatacijai reikėjo ekspertizių, dokumentų, žodžiu buvo daug reikalų, todėl nusprendė automobilį parduoti. Internete patalpino skelbimą, jog parduoda automobilį, kurio kainą nurodė virš 1500 eurų, tikslios sumos nepamena. Tada apie 2017 m. sausio mėnesio pradžioje, jis automobilį pardavė nepažįstamam asmeniui, jo anketinių duomenų ar kontaktų nežino, žino kad jo vardas Andrius, pravardė „Košė“. Pardavimo sutarties V. M. išsisaugojęs neturi (b. l. 55–56).
-liudytojos R. G. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad gyvena Kaune, Savanorių pr. 382-9, kartu su savo vyru A. G.. Tikslaus laiko pasakyti negali, bet tai galėjo būti 2018 m. vasario 27 d., buvo žiema, kai ji kartu su savo vyru nuvežė dukrą į darželį „Pasaka“, esantį Kaune, kažkur Pramonės pr., automobilį vairavo vyras. Automobilio naudotoja yra ji, automobilis šiuo metu nėra priregistruotas, jis bus priregistruotas jos vardu. Atsimena, kad jiems išvažiuojant iš darželio, kieme, ties sankryža, jiems iš dešinės esantis automobilis, markės neatsimena, pradėjo pavojingai manevruoti, lyg tai bandė piešti „saules“. Jie nesuprato, ką jis daro, vyriškis pradėjo rodyti vidurinį rankos pirštą, rodyti įžeidžiančius gestus, todėl jos vyras A. G. išlipo iš automobilio, priėjo prie iš mašinos išlipusio vyriškio, jie abu kalbėjosi, vyko žodinis konfliktas, tačiau nerimtas. Tada jie apsistumdė, kuris kuriam ir kur trenkė R. G. nematė, nežino ar tai išvis buvo, apsistumdymas buvo lengvas. Tada vyriškis nuėjo į savo mašiną ir atsisėdo į vairuotojo sėdynę. A. G. priėjo prie vyriškio, kad jis jam būtų sudavęs ar spyręs į jo mašiną R. G. nematė. Ji įvykio nelabai ir matė, nes tuo metu žiūrėjo į savo telefoną, viso įvykio labai nesureikšmino, nes nieko ten nebuvo. Po kurio laiko pastebėjo, kad tarp vyriškių vis dar nesibaigia žodinis konfliktas, todėl pasakė savo vyrui Andriui, kad liautųsi ir važiuotų. Tada jos vyras įlipo į mašiną ir jie išvažiavo (b. l. 58–59);
-iš 2018 m. balandžio 27 d. specialisto išvados Nr. G1351/2018(02) matyti, kad S. Š. konstatuota ekchimozė (poodinė kraujosruva) dešinėje blauzdoje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu ar įrankiu, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 75);
-iš 2018 m. vasario 27 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad S. Š. parašė pareiškimą apie tai, kad 2018 m. vasario 27 d. jo atžvilgiu buvo padaryta nusikalstama veika, davė įvykio aplinkybių paaiškinimus, buvo apžiūrėta įvykio vieta, rastas ir paimtas 3 vnt. raktų ryšulys su pakabuku, fotografuota, nustatyti S. Š. automobilio apgadinimai (b. l. 15–17, 24–29);
-iš 2018 m. kovo 1 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas įvykio vietos apžiūros metu rastas 3 vnt. raktų ryšulys su pakabuku, kuris po apžiūros grąžintas A. G. (b. l. 18–24);
-iš 2018 m. vasario 28 d. informacijos apie kelių transporto priemones iš VĮ „Regitra“ pateikimo matyti, kad automobilis „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso V. M. nuo 2016 m. lapkričio 14 d. (b. l. 88–90).
Teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo A. G. kaltė yra įrodyta.
Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Pagal susiformavusią teismų praktiką viešoji vieta - tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad vieta, kur vyko konfliktas – namo kiemas teisingai laikoma vieša vieta.
Viešoji tvarka - tai moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstos bendrosios viešo elgesio taisyklės, egzistuojančios visuomenėje. Šių taisyklių laikymasis užtikrina visuomenėje normalią gyvenimo eigą, tolerantišką bendravimą, civilizuotus tarp žmonių kylančių konfliktų sprendimo būdus, susilaikymą nuo agresyvumo įgyvendinant savo interesus.
Kaip matyti iš BK 284 straipsnio dispozicijos, viešosios tvarkos pažeidimas turi pasireikšti bent vienu iš šių būdų: a) įžūliu elgesiu, b) grasinimais, c) patyčiomis, d) vandališkais veiksmais.
Kaltinime A. G. nurodyta, kad jo padarytas viešosios tvarkos pažeidimas pasireiškė įžūliu elgesiu. Įžūlūs veiksmai teismų praktikoje suprantami kaip neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką. Tokie veiksmai gali pasireikšti fiziniu smurtu, transporto eismo sustabdymu, masinio renginio nutraukimu, trukdymu įvairių įmonių ar įstaigų normaliam darbui ir panašiai.
Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad A. G. viešoje vietoje prikibo prie S. Š., atidaręs jo vairuojamo automobilio dureles plūdo jį necenzūriniais žodžiais, sugriebė rankomis jam už drabužių ties krūtine ketindamas ištraukti iš automobilio, po to jas uždaręs ne mažiau trijų kartų koja spyrė į S. Š. automobilio dureles, taip jas įlenkdamas, po to atidaręs vėl spyrė koja į dureles, ko pasekoje besiruošiančiam iš automobilio išlipti S. Š. durelės atsitrenkė į nosį ir taip sukėlė fizinį skausmą bei atsitrenkė į dešinės kojos blauzdą ir padarė kraujosruvą dešinėje blauzdoje, kas sukėlė nukentėjusiajam S. Š. nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokie kaltinamojo veiksmai laikytini įžūliais, demonstruojančiais nepagarbą aplinkiniams, kurie sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, A. G. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme – bauda, atlygino nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui padarytą žalą (b. l. 146).
BK 284 straipsnio sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).
Kaltinamasis A. G. padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą. Jis teisiamas šeštą kartą (b. l. 99–125), ankstesnes bausmes atlikęs, baustas administracine tvarka (b. l. 126–127), priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 98), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 96), dirba (b. l. 128, 129), už nusikaltimą viešajai tvarkai teisiamas pirmą kartą.
Kaltinamojo A. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl nusikalstamos veikos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodyta, kad kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad kaltinamasis nusikalto būdamas neblaivus, jo blaivumas nebuvo tikrintas, jokios kitos byloje nustatytos aplinkybės kaltinamojo neblaivumo nepatvirtina, todėl laikytina, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatyta bausmės rūšį – baudą, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus bei manytina, kad tuo bus pasiekti bausmės tikslai. Šiuo atveju prokurorės siūlomos baudos dydis, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, tikslus, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, yra adekvatus, todėl kaltinamajam skirtina prokurorės siūloma bausmė, nustatant jos dydį, artimą sankcijoje numatytam minimumui.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.
A. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 141–142), paliktina iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas. A. G. laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo.
Kauno teritorinė ligonių kasa buvo pareiškusi kaltinamajam A. G. 13,39 eurų civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo S. Š. gydymo. 2018 m. birželio 7 d. turtinė žala buvo atlyginta (b. l. 71–83).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktinis diskas su vaizdo medžiaga (b. l. 29), paliktinas saugoti byloje.
Bylinėjimosi išlaidų nėra. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas
nusprendžia:
A. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti 66 MGL (3300 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, galutinę bausmę paskirti 44 MGL (2200 eurų) dydžio baudą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui – panaikinti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktinį diską su vaizdo medžiaga (b. l. 29), palikti saugoti byloje.
Įpareigoti A. G. per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt.
Išaiškinti A. G., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.