Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas J. R. (toliau – Pareiškėjas) prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Pareiškėjo teta O. S., po savo sutuoktinio K. S., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jam atkurtą nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), faktiškai ėmusi tą sklypą valdyti ir juo rūpintis, kaip savo turtu, nuo palikimo atsiradimo dienos.

2. Pareiškime Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė Pareiškėjo dėdė K. S., Pareiškėjo motinos sesers O. S. sutuoktinis, gyvenęs (duomenys neskelbtini). K. S. testamento nebuvo sudaręs, tad jo turtą asmenys gali paveldėti pagal įstatymą. K. S. abu tėvai P. S. ir A. S. yra mirę, K. S. buvo vedęs, jo sutuoktinė buvo O. S.. Sutuoktiniai (duomenys neskelbtini) vaikų neturėjo, todėl visą mirusio K. S. turtą turėjo teisę paveldėti ir faktiškai paveldėjo palikimo atsiradimo metu buvusi gyva jo sutuoktinė O. S.. O. S. buvo mirusiojo K. S. sutuoktinė ir po jo mirties likusio turto vienintelė įstatyminė paveldėtoja, kuri kaip turto palikėjo sutuoktinė, jiems neturint vaikų, pagal įstatymą paveldi visą palikimą.

3. Kauno apskrities viršininko administracijos (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) bei Kauno apskrities viršininko (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (su priedu) patvirtinama, kad K. S. vardu buvo atkurtos nuosavybės teisės į jo tėvo P. S. nuosavybės teise valdytą 2.5000 ha dydžio žemės sklypą. Kaip akivaizdu iš turimų Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenų, registro Nr. (duomenys neskelbtini), K. S. nuosavybės (daiktinių) teisių į 2.50 ha dydžio žemės sklypą dėl nežinomų priežasčių neįregistravo nors šį sklypą valdė ir juo naudojosi pagal tikslinę paskirtį. K. S. atkurtos nuosavybės teise valdytą 2.50 ha dydžio žemės sklypą po jo mirties priėmė tuo metu gyva buvusi jo sutuoktinė O. S., faktiškai ėmusi tą žemės sklypą valdyti. K. S. palikimo priėmėja jo sutuoktinė O. S. taipogi nespėjo įsiteisinti nuosavybės teisių į priimtą palikimą – žemės sklypą, nes (duomenys neskelbtini) mirė. Mirusios O. S. palikimo įpėdinis yra Pareiškėjas, kuris Prienų rajono 3-iąjam notaro biurui yra pateikęs pareiškimą dėl O. S. palikimo priėmimo. Kadangi mirusio K. S. sutuoktinė O. S. po vyro mirties nuosavybės teisių į vyro valdytą 2.50 ha dydžio žemės sklypą įsiteisinti nespėjo, tačiau vyro palikimą priėmė ir tą sklypą po vyro mirties faktiškai valdė, todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas apie palikimo priėmimą, pradėjus faktiškai paveldėtą turtą valdyti.

4. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad mirusio K. S. sutuoktinė O. S. per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą į notaro biurą dėl dokumentų sutvarkymo apie vyro K. S. turto priėmimą nesikreipė ne tik dėl teisinių žinių stokos, bet ir negalvojo, kad tai atlikti yra reikalinga, kadangi tebegyveno tuose pačiuose namuose, kur gyveno su sutuoktiniu dar jam esant gyvam, kartu rūpinosi vienam ar kitam priklausančiu turtu, o sutuoktiniui prieš mirtį ilgai gulint ligoninėse bei slaugos skyriuje, ji viena rūpinosi ir naudojosi ne tik nekilnojamuoju turtu, bet ir visu kilnojamuoju turtu - visais padargais bei namų ūkio apyvokos daiktais, tame tarpe ir priklausančiais sutuoktiniui. Taip pat pažymėjo, kad O. S. po sutuoktinio K. S. mirties paveldėjimo dokumentų nesuspėjo susitvarkyti ir dėl tų priežasčių, jog, neturėdama vaikų, pati privalėjo rūpintis mirusio sutuoktinio kapo priežiūra, paminklo pastatymu, ne tik žemės sklypo, bet ir pastatų, kuriuose gyveno, taip pat ir kartu su sutuoktiniu, priežiūra, sutuoktinio mirties metu pati buvo labai garbaus amžiaus (90-ties metų), turėjo įvairių sveikatos problemų. Pareiškėjo teta O. S. prižiūrėjo ir rūpinosi gyvenamuoju namu, kuriame gyveno ir su sutuoktiniu, bei pagalbiniais pastatais, žemės sklypu bei visu kilnojamuoju turtu ir visą tą turtą palaikė tinkamoje būklėje. Kitokiu, nei teisminiu, būdu nustatyti žemės sklypo faktinio valdymo bei palikimo priėmimo momentus nėra galimybių, todėl tuo tikslu ir teikiamas teismui pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

5. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime nurodė, kad tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad O. S. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus Pareiškėjo prašymo patenkinimui. Prašė Pareiškėjo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

6. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime nurodė, jog prašo Pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą, kadangi Pareiškėjo pareiškime išreikštas reikalavimas prieštarauja teisiniam reglamentavimui ir pareiškime nurodytoms aplinkybėms. Suinteresuoto asmens nuomone, Pareiškėjas, siekdamas, kad teismine tvarka būtų nustatytas jo prašomas juridinę reikšmę turintis faktas dėl K. S. palikimo priėmimo, Pareiškėjas turėtų patikslinti savo prašymą. Taip pat atsiliepime nurodė, jog prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

7. Teismui pripažinus, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai pareiškime nurodytoms aplinkybėms pagrįsti, 2024 m. birželio 3 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjas informuotas, jog bus sprendžiama dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad po palikėjo K. S. mirties jo sutuoktinė O. S. priėmė visą palikimą, o ne konkretų turtą. Apie teismo posėdžio vietą, laiką ir teismo sudėtį dalyvaujantiems byloje asmenims pranešta viešo paskelbimo būdu interneto tinklalapyje www.teismai.lt paskelbiant pranešimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 133) straipsnio 3 dalis, e. b. l. 73-74).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas iš dalies, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas.

8. Bylų nagrinėjimas ypatingąja teisena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXVI skyrius) reikšmingas asmenų teisių apsaugai. Teismas priimamu sprendimu apsaugo asmens subjektinę teisę bei sudaro sąlygas ją įgyvendinti (CPK 443 straipsnio 8 dalis).

9. Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.

10. Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Tokiu atveju, kai palikimą sudaro ne tik kilnojamasis turtas, bet ir nekilnojamasis turtas, faktiškas jo valdymas reiškia turto priežiūrą, prievolių, susijusių su turtu, vykdymą (mokesčių mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013). Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).

11. Po Pareiškėjo dėdės K. S., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties atsirado palikimas ir paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Pareiškėjo dėdė K. S. mirė (duomenys neskelbtini), o Pareiškėjo teta O. S. mirė (duomenys neskelbtini). K. S. ir O. S. gyvendami santuokoje vaikų nesusilaukė. Iš 2024 m. birželio 27 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad 2.50 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudotojas nuo (duomenys neskelbtini) buvo K. S. (įregistravimo pagrindas (duomenys neskelbtini) Apskrities viršininko sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Apskrities viršininko įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš 2024 m. birželio 27 d. Testamentų registro išrašo matyti, kad po K. S. mirties nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų, nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo ir atsisakymo faktų.

12. Pareiškėjas nurodė, kad po jo dėdės K. S. mirties, jo teta O. S. pradėjo rūpintis savo sutuoktinio likusiu turtu kaip savu: tebegyveno tuose pačiuose namuose, kur gyveno kartu su sutuoktiniu; rūpinosi tiek jai, tiek sutuoktiniui priklausančiu turtu; sutuoktiniui prieš mirtį ilgai gulint ligoninėse bei slaugos skyriuje, ji viena rūpinosi ir naudojosi ne tik likusiu nekilnojamuoju turtu, bet ir visu kilnojamuoju turtu (visais padargais bei namų ūkio apyvokos daiktais, tame tarpe ir priklausančiais sutuoktiniui). O. S. po sutuoktinio K. S. mirties paveldėjimo dokumentų nesuspėjo susitvarkyti ir dėl tų priežasčių, jog, neturėdama vaikų, pati privalėjo rūpintis mirusio sutuoktinio kapo priežiūra, paminklo pastatymu, ne tik žemės sklypo, bet ir pastatų, kuriuose gyveno, taip pat ir kartu su sutuoktiniu, priežiūra, sutuoktinio mirties metu pati buvo labai garbaus amžiaus (90-ties metų), turėjo įvairių sveikatos problemų. Visos šios nurodytos aplinkybės ir aplinkybėms pagrįsti pateikti įrodymai rodo, kad Pareiškėjo teta O. S. priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio K. S. mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti.

13. Teismas nenustatė pagrindo abejoti byloje esančiais įrodymais, kadangi Pareiškėjo pareiškime nurodytos aplinkybės ir surinkti įrodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir Pareiškėjo pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo laikomas pagrįstu (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys). Konstatuotina, jog Pareiškėjo teta O. S. priėmė palikimą po sutuoktinio K. S. mirties, pradėjusi faktiškai jį valdyti, kadangi turtu rūpinosi kaip savo, jį tvarkė, prižiūrėjo. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateiktame atsiliepime nurodė, kad prašo Pareiškėjo pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą. Iš pateikto atsiliepimo turinio matyti, kad suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos nesutikimą su pateiktu pareiškimu grindžia tuo, kad Pareiškėjas pateiktu pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Pareiškėjo teta O. S. po sutuoktinio K. S. mirties priėmė jam atkurta nuosavybės teise priklausantį konkretų nekilnojamąjį turtą, t. y. 2.50 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Suinteresuoto asmens nuomone, kadangi Pareiškėjas pateiktame pareiškime nurodo, jog jo teta po savo sutuoktinio mirties faktiškai rūpinosi ir priėmė visą jo palikimą, t. y. naudojo ir prižiūrėjo visą likusį jo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jis prašo nustatyti juridinį faktą, kad jo tetas priėmė tik dalį savo sutuoktinio palikimo, todėl toks Pareiškėjo pateiktas prašymas prieštarauja teisiniam reglamentavimui dėl juridinių faktų nustatymo ir Pareiškėjo pareiškime nurodytoms aplinkybės, dėl ko turėtų būti tikslinamas. Atsižvelgiant į suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atsiliepime nurodytas aplinkybes, teismas pažymi, kad spręsdamas klausimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo palikimą priėmus pradedant paliktąjį turtą faktiškai valdyti, konkretus turtas ir jo apimtis nenustatinėjama. Priimamu teismo sprendimu teismas nustato paveldėjimo priėmimo būdą, todėl tenkinus Pareiškėjo prašymą bus nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas nenurodant konkretaus turto bei jo apimties. Kitas suinteresuotas asmuo byloje Pareiškėjo pareiškimo pagrįstumo klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra. Aukštesnės eilės įpėdinių pagal įstatymą palikėjas K. S. savo mirties dieną neturėjo.

14. Pareiškėjo prašomą nustatyti faktą apie palikimo priėmimą faktiniu valdymu patvirtino byloje esantys įrodymai, todėl juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas teismine tvarka. Kitokia tvarka Pareiškėjas negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, šių dokumentų negalima atkurti (CPK 445 straipsnis). Šis faktas turi Pareiškėjui juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso Pareiškėjo turtinių teisių atsiradimas, t. y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti jo teisę paveldėti tetos O. S. palikimą. Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis juridinę reikšmę turintį faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

15. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, Pareiškėjo pareiškimą tenkina iš dalies ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą nenurodant konkretaus turto bei jo apimties (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

16. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 448 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti iš dalies, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.