Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramunės Mikonienės, Liudos Uckienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo D. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. L. ieškinį atsakovei UADB „Ergo Lietuva“ dėl draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo V. B..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo priteisti 8060,75 EUR draudimo išmoką, skirtą žalai (dėl sunaikinto automobilio ir žalos įvertinimo) atlyginti, 5 proc. procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009 m. vasario 8 d. apie 19.20 val., Kaune, Kalniečių - Uosio gatvių sankryžoje, eismo įvykio metu, V. B. vairuojamas automobilis Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiuodamas į sankryžą iš šalutinio kelio, nepraleidęs pagrindiniu keliu važiavusio ieškovui priklausančio automobilio Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrimo metu jį apgadino. V. B. kaltės neginčijo. Apie autoįvykį buvo informuota atsakovė, kaip V. B. draudėja. Atsakovė, 2009 m. kovo 9 d. raštu atsisakė mokėti draudimo išmoką dėl ieškovo su trečiuoju asmeniu V. B. pateiktų melagingų eismo įvykio aplinkybių, nes automobilių padėtys bei jų sugadinimai po eismo įvykio, neatitinka vairuotojų nurodytų susidūrimo aplinkybių. Atsakovės iniciatyva buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, bet baudžiamoji byla vėliau buvo nutraukta, nenustačius ieškovo kaltės. Ieškovo teigimu, atsakovė nepagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmoką. Į teismą dėl pažeistų teisių kreipėsi tik 2016 metais, nes nematė prasmės kreiptis anksčiau, t.y. kol buvo nagrinėjama baudžiamoji byla, be to auginami du mažamečiai vaikai ir sergančios ligotos motinos priežiūra taip pat trukdė anksčiau kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.Atsakovė atsiliepime prašė taikyti ieškinio senatį, ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad trečiasis asmuo V. B. 2009 m. vasario 10 d. atsakovei (draudikui) pranešė apie 2009 m. vasario 8 d. eismo įvykio metu apgadintą ieškovo vairuotą automobilį. Apžiūrėjus ieškovo automobilį ir surašius apžiūros - defektų aktą, buvo nustatyta, kad automobiliai Audi A6 ir Audi A3 buvo apgadinti ne nurodytomis, bet kitomis aplinkybėmis, todėl 2009 m. balandžio 6 d. nuspręsta nemokėti ieškovui draudimo išmokos dėl automobilio sugadinimų. Toks sprendimas buvo priimtas remiantis ir GTU Automobilių transporto katedros doc. dr. E. S. 2009 m. kovo 30 d. specialisto išvada Nr. ES-8-095. Atsakovės teigimu, nors ikiteisminis tyrimas, kuris buvo pradėtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio dalį (dėl siekio neteisėtai gauti draudimo išmoką), nutrauktas nenustačius ieškovo kaltės dėl eismo įvykio inscenizavimo, Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartimi baudžiamoji byla D. L. ir V. B. atžvilgiu nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Pažymėjo, kad Lietuvos teismo ekspertizės centre buvo atlikti keli minėto eismo įvykio tyrimai: Lietuvos teismo ekspertizės centro 2009-09-24 specialisto išvada Nr. 11-1995(09): 2010 m. gegužės 18 d. išvada Nr. 11-626 (10): 2011 m, gegužės 27 d. išvada Nr. 11-24(11) bei Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014-05-30 ekspertizės aktas Nr. 11-3002(13), kurių metu konstatuota, kad automobilių Audi A6 ir Audi A3 išoriniai sugadinimai negalėjo susidaryti jų tarpusavio kontakto metu, nurodytomis aplinkybėmis, t. y. ieškovo nurodyti pažeidimai susidarė dviejų skirtingų autoįvykių metu.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 14 d. sprendimu ieškinį atmetė.Teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 7 dalis numato, kad iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas.Teismas nurodė, kad ieškinio senaties terminas pradėtas skaičiuoti nuo 2009 m. balandžio 6 d, kai atsakovas (draudikas) pranešė ieškovui apie atsisakymą mokėti draudimo išmoką (I t., b.l. 27-28). Sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas baigėsi 2010 m. balandžio 7 d. Ieškinį teismui ieškovas pateikė tik 2016 m. vasario 29 d., tai yra praėjus beveik šešeriems metams nuo ieškinio senaties termino pasibaigimo, todėl darytina išvada, kad ieškinys yra pareikštas pasibaigus ieškinio senaties terminui. Teismas, spręsdamas ieškovo prašymą atnaujinti ieškinio senaties terminą, ieškovui jį praleidus dėl svarbių priežasčių, teismas darė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog jo nurodytos aplinkybės - vaikų auginimas (gimusių 2010 ir 2016 metais), ligotos mamos priežiūra (kurios sveikata pablogėjo tik 2014 metais) bei baudžiamosios bylos nagrinėjimas teismuose, trukdė jam laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises. Teismo vertinimu, ieškovo nurodytos aplinkybės nėra tokios, kuriomis ieškovas net šešerius metus negalėjo kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo pats ar per atstovą. Teismas pažymėjo ir tai, kad baudžiamųjų bylų nagrinėjimo metu, pats ieškovas kartu su atsakovu dalyvavo procesuose ir tam jam netrukdė aukščiau nurodytos aplinkybės (vaikų gimimas, mamos liga). Teismas konstatavo, kad ieškovo nurodytos aplinkybės nelaikytinos svarbiomis priežastimis dėl kurių ieškovas negalėjo pareikšti ieškinio dėl pažeistų teisių gynimo, nes ieškovo nurodytomis aplinkybėmis nebuvo objektyvių priežasčių atėmusių galimybę vesti bylą per atstovą.Teismas nurodė, kad ieškovas nepagrįstai civilinėje byloje remiasi išteisinamuoju teismo nuosprendžiu, nes baudžiamojoje byloje reikšmingos aplinkybės civilinėje byloje turi ribotą prejudicinę galią, o ieškovo akcentuojama specialistės O. L. išvada yra niekinė. Kadangi ieškovas po eismo įvykio automobilį pardavė, specialisto išvadose atsirado tikėtinumo sąvoka, ieškovas, žinodamas po kitų eismo įvykių buvusius automobilio apgadinimus apie juos nepranešė atsakovui, todėl pagrįstai buvo atsisakyta išmokėti draudimo išmoką.Teismas sprendė, kad ieškovas, reikalaudamas iš atsakovo priteisti draudimo išmoką, nepateikė duomenų, paneigiančių specialistų atliktų tyrimų metu padarytą iš esmės tą pačią išvadą, kad jo automobilio sugadinimai negalėjo atsirasti tik nurodyto eismo įvykio metu. Ieškovas nepaneigė specialistų išvadose ir ekspertizėje, kuriomis savo poziciją argumentuoja atsakovas, nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų, o tuo pačiu jis neįrodė ir žalos padarymo fakto. Pažymėjo, kad ieškovo akcentuojamoje 2009 m. vasario 12 d. kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitoje netirta ar automobilio apgadinimai yra kilę būtent byloje minimo autoįvykio metu, o taip pat netirti kito autoįvykyje dalyvavusio automobilio apgadinimai. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nepateikė duomenų, kad 2010-11-29 Kauno apylinkės teismo posėdžio metu (baudž.b. 3t. b.l.183-187) nurodytas faktas, jog O. L. jau 2008 m. buvo sustabdyta ir nepratęsta ekspertės kvalifikacija yra klaidingas. Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 001 54 p. numatyta, kad draudėjas privalo pateikti draudikui visus dokumentus ir visapusišką, tikslią, išsamią ir tikrovės atitinkančią informaciją apie draudžiamojo įvykio aplinkybes. Teismas, įvertinęs tai, darė išvadą, kad draudikas neturėjo pagrindo išmokėti draudėjui draudimo išmokos, kadangi sudaryta Draudimo sutartis buvo pažeista – nėra nustatyta draudiminio įvykio, o pagal Taisyklių 99.2 p. draudimo išmoka nemokama, jei draudėjas suklaidina draudiką, nurodydamas klaidingas įvykio aplinkybes.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas D. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti ir ieškinį tenkinti, bylą apeliacine tvarka nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

9.1. Baudžiamosios bylos ikiteisminis tyrimas ir nagrinėjimas teismuose užtruko labai ilgą laiką, mažiausiai iki 2015-02-24 - iki paskutiniojo, kaip dabar paaiškėjo, galutinio procesinio sprendimo toje baudžiamojoje byloje priėmimo, t. y. iki Kauno apygardos teismo 2015-02-24 nutarties, kuria baudžiamoji byla buvo nutraukta. Pagal faktines aplinkybes ir pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normas minėtoji baudžiamoji byla buvo privalomai prioritetinė civilinės bylos atžvilgiu ir bet kuriuo atveju nebūtų buvę galima nagrinėti nebaigus proceso nurodytoje baudžiamojoje byloje. Be to, tokią situaciją sukėlė pati atsakovė, iniciavusi baudžiamąją bylą ieškovo atžvilgiu.

9.2. Ieškovas yra jaunos šeimos galva, auginantis, auklėjantis ir išlaikantis du mažamečius vaikus gimusius 2010-04-02 ir 2016-03-28. Šias aplinkybes patvirtina ieškovo pateikti civilinėje byloje dokumentai.

9.3. Ieškovas iš atsakovo savalaikiai neatgavo didelės jam priklausančios draudimo išmokos, dėl atsakovės veiksmų (iniciavus baudžiamąjį procesą) buvo dar užkrautos papildomos išlaidos ir tai padaryta mažamečio tėvui, slaugiusiam paskutiniaisiais metais nevaikščiojusią ir slaugos reikalingą vienišą jo motiną, sirgusią sunkia liga, kurios sveikata aktualiame laikotarpyje itin sušlubavo, dėl ko ją teko slaugyti iki 2016-05-29 įvykusios mirties.

9.4. Neturi reikšmės anksčiau ieškovo paduoto ieškinio palikimas nenagrinėtu (kuomet susirgus jo kūdikiui ieškovas neatvyko į teismo posėdį ). Be to, civilinę bylą nebuvo galima baigti nagrinėti iš esmės dėl paraleliai vykusios baudžiamosios bylos, kurioje buvo tiriamas bei nagrinėjamas tas pats dalykas - ir šioje byloje nurodytasis draudiminis įvykis. Vėliau gi paaiškėjo, jog ieškovo baudžiamasis persekiojimas buvo nepagrįstas, jo pasėkoje nebuvo nustatyta jokia ieškovo kaltė.

9.5. Teismo sprendimo motyvai, kad ieškovas iki baudžiamosios bylos pabaigimo galėjo nusamdyti atstovą jo interesų gynybai civiliniame procese ir tokiu būdu spręsti ginčą civilinio proceso keliu, taip pat nepaneigia ieškovo argumentų dėl ieškinio senaties praleidimo svarbių priežasčių. Ieškovui teko gintis ne vienus metus užtrukusiame baudžiamajame procese, o tuo pačiu samdyti gynybai toje baudžiamojoje byloje advokatą, gaišti labai daug laiko, patirti daug kelionės išlaidų ir pan. Būtų akivaizdžiai neteisinga iš ieškovo reikalauti, kad jis, turintis išlaikyti mažametį vaiką ir padėti ligotai motinai, dar turėtų patirti išlaidas advokatams (atstovams) civiliniame procese, kurio stabdymas nebaigus baudžiamosios bylos buvo privalomas net pagal du procesinius pagrindus, nes kaip baudžiamojoje byloje, taip civilinėje byloje nagrinėjamos pačios faktinės aplinkybės sutampa.

9.6. Ieškovas savo reikalavimą priteisti iš atsakovo 8060,75 EUR draudimo išmoką, 5 proc. procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas byloje įrodė prijungtos prie šios civilinės bylos, baudžiamosios bylos medžiaga, O. L. 2010-01-20 specialisto išvada, nuotraukų kopijomis, teismo posėdžio protokolais, Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, nutartimis, Kauno apskrities VPK KPV raštais, apžiūros raštu ir pažyma - sąskaita, atsakovo skundu dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, ir kt. bylos dokumentais.

9.7. Teismas visiškai ignoravo ir šioje civilinėje byloje ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus apie tai, jog kitam byloje nagrinėjamo autoįvykio dalyviui - V. B. – teismas civilinėje byloje priteisė iš draudimo kompanijos draudimo išmoką, nors V. B. kartu su ieškovu buvo įtariamas minėtoje baudžiamojoje byloje sukčiavimu draudimo kompanijos atžvilgiu ir pan. Tokiu būdu atmetus ieškovo ieškinį gavosi ir paradoksali padėtis, kuri sudaro pagrindą teigti, jog teismai šiuo atveju pritaikė „dvigubus standartus“ - vieni standartai V. B., kiti – D. L..

9.8. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje nepagrįstai ir neteisėtai perkėlė įrodinėjimo naštą ieškovui (draudėjui), be to visiškai neteisingai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normas įvertino surinktus įrodymus, dėl ko padarė sprendime nepagrįstas išvadas, pažeidė CK normas, reglamentuojančias draudiko pareigas išmokėti draudėjui draudimo išmoką ir dėl to nepagrįstai atmetė ieškinį.

10.4.Baudžiamosios bylos nagrinėjimas gali būti pagrindu sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, tačiau negali būti laikoma svarbia priežastimi, dėl kurio ieškinio senaties terminas galėtų būti atnaujinamas. Kita vertus, po atsakovės priimto sprendimo atsisakyti mokėti draudimo išmoką prasidėjęs ikiteisminis tyrimas, bei jau po ieškinio senaties termino pasibaigimo vykęs ieškovo baudžiamosios bylos nagrinėjimas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, neturėjo nieko bendro su ieškovo reikalavimais, kylančiais iš draudimo teisinių santykių. Nors ieškovo baudžiamoji byla dėl pasikėsinimo sukčiauti ir buvo nutraukta, šioje byloje klausimas dėl atsisakymo išmokėti draudimo išmoką pagrįstumo nebuvo sprendžiamas.

10.5. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog net ir tuo atveju, kai teismo paskirta ekspertizė pripažįsta, jog dalis transporto priemonės sugadinimų vis tik buvo padaryta nurodytomis aplinkybėmis, žinomai neteisingų duomenų apie įvykį ir jo padarinius pateikimas, yra teisinis pagrindas nurodytą įvykį pripažinti nedraudžiamuoju ir atsisakyti išmokėti bent dalį žalos, nes pažeidžiama pagrindinė pareiga suteikti visą teisingą informaciją apie esmines įvykio aplinkybes (Civilinio kodekso 6.1012 straipsnis. 6.1013 straipsnio 3 dalis. 6.1014 straipsnio 1 dalis).

10.6. Pranešdamas apie deklaruotą eismo įvykį, ieškovas draudikui nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, patvirtina jo išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje atlikti net 6 skirtingų teismo ekspertų eismo įvykio - transporto trasologiniai ekspertiniai tyrimai, tame tarpe, teismo ekspertizė. Ir visi jie iš esmės pateikė tą pačią išvadą: ieškovo ir trečiojo asmens automobilių sugadinimai tarpusavyje nėra suderinami: jei kontaktas tarp automobilių ir buvo, tai esminiai automobilių sugadinimai nebuvo padaryti būtent jų tarpusavio kontakto metu: deklaruotas eismo įvykis negalėjo įvykti vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis: automobiliai po eismo įvykio negalėjo sustoti tokiose padėtyse, kaip nurodo jų vairuotojai ir pan.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesinius dokumentuose, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. CK 1.125 straipsnio 7 dalis numato, kad iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas.Kaip pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, ieškinio senaties terminas pradėtas skaičiuoti nuo 2009 m. balandžio 6 d, kai atsakovė (draudikas) pranešė ieškovui apie atsisakymą mokėti draudimo išmoką. Taigi, sutrumpintas 1 metų ieškinio senaties terminas baigėsi 2010 m. balandžio 7 d. Ginčo tarp šalių dėl ieškinio senaties termino pradžios ir pabaigos nėra. Ieškinys teisme gautas 2016 m. vasario 29 d., tai yra praėjus beveik šešeriems metams nuo ieškinio senaties termino pabaigos. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčui taikytina ieškinio senatis ir tai sudaro savarankišką pagrindą ieškinio dalį dėl žalos atlyginimo atmesti, laikytina pagrįsta.Ieškovo teigimu, ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Kaip svarbias priežastis nurodo baudžiamosios bylos nagrinėjimą, kurioje ieškovas buvo kaltinamas pasikėsinimu savo naudai įgyti svetimą turtą iš UADB „Ergo Lietuva“, neteisėtai gauti draudimo išmoką, draudimo bendrovei pateikdamas pretenziją ir paaiškinimus dėl įvykio, įvykusio 2009-02-08, kurio metu jo vairuojamas automobilis susidūrė su kitu automobiliu. Formuodamas teismų praktiką bylose dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas negali būti sprendžiamas, atsižvelgiant išimtinai tik į ieškovo interesus, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos viešojo intereso užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą pusiausvyros. Būtent dėl viešojo intereso užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir viešojo intereso garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą įstatymo nenustatyta, kokios priežastys pripažintinos svarbiomis, sprendžiant dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo. Ar priežastys, dėl kurių praleistas įstatymo nustatytas ieškinio senaties terminas, yra svarbios – fakto klausimas, kurį teismas konstatuoja, ištyręs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2010 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).Baudžiamosios bylos, kuri prijungta prie šios civilinės bylos, duomenimis, ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal draudiko UADB „Ergo Lietuva“ 2009-04-20 pranešimą, o galutinis teismo procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje priimtas 2015 m. vasario 24 d. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, jau esant pradėtam ikiteisminiam tyrimui, ieškovas 2010-02-08 kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl draudimo išmokos iš atsakovės priteisimo. Tačiau ieškovui neatvykus į teismo posėdį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2010-05-31 nutartimi ieškinys paliktas nenagrinėtu. Ši nutartis įsiteisėjo apeliacinės instancijos teismui (Vilniaus apygardos teismo 2011-01-19 nutartimi) palikus Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu, galioti. Po šios nutarties įsiteisėjimo, ieškovui turėjo būti žinoma, kad jo teisė prisiteisti draudimo išmoką iš draudiko nebus įgyvendinta, jei jis dar kartą nesikreips su analogišku ieškiniu į teismą. Ieškovas ieškinį dėl draudimo išmokos priteisimo atsakovui UADB „Ergo Lietuva“ pareiškė, kaip minėta, tik 2016 m. vasario 29 d., t. y. praėjus 5 metams nuo nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu, įsiteisėjimo dienos. Pažymėtina ir tai, jog baudžiamosios bylos nagrinėjimas galėtų būti tik viena iš aplinkybių, sudarančių prielaidas apsvarstyti praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo galimybę. Nagrinėjamos bylos atveju ieškinys teisme pareikštas 2016-02-29, nors galutinis procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje priimtas 2015-02-24. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo nurodomos ieškinio senaties termino praleidimo priežastys nėra objektyvios, o labiau susijusios su paties ieškovo nerūpestingumu. Svarbiomis priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo byloje dalyvaujančio asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, trukdančios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai ieškovo išvardintų priežasčių nepriskyrė prie objektyviai pateisinančių jo pasyvų elgesį per itin ilgą laiko tarpą. Aplinkybės, susijusios su šeimos santykiais, vaikų gimimu, mamos sveikata, taip pat objektyviai nenulėmė ieškinio senaties termino eigos ar jo praleidimo trukmės. Ieškovo nurodomus argumentus dėl jo didelių patirtų išlaidų nagrinėjant baudžiamąją bylą ir dėl to neturint finansinių lėšų pareikšti ieškinį civiline tvarka paneigia tai, jog ieškovas galėjo pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba ir pareikšti ieškinį nepažeisdamas ieškinio senaties termino. Apibendrinant konstatuotina, kad ieškovas ieškinio senaties terminą praleido pakankamai ženkliai, t. y. į teismą kreipėsi po beveik šešių metų (vienerių metų terminą skaičiuojant nuo draudiko atsisakymo mokėti draudimo išmoką atsisakymo dienos (2010-04-07))/ vienerių metų (terminą skaičiuojant nuo galutinio procesinio sprendimo baudžiamojoje byloje priėmimo (2015-02-24)). Byloje nėra jokių įrodymų, pateisinančių tokį ieškovo delsimą. Aplinkybių, realiai sutrukdžiusių (galėjusių sutrukdyti) jam pareikšti ieškinį laiku, ieškovas nenurodė. Taigi, CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nurodytas terminas ieškovo buvo praleistas be svarbių priežasčių. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo ieškinį dėl praleisto senaties termino, nėra pagrindo vertinti ir pasisakyti dėl kitų apeliacinio skundo argumentų.Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patyrė 496,10 EUR teisinės pagalbos išlaidų. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus atmesti ieškovo apeliacinį skundą, šios išlaidos atsakovui priteistinos iš ieškovo (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo UADB „Ergo Lietuva“, į. k. 110012799, naudai 496,10 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.