Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2023-01-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-57-360/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-01-26
Bylos Nr.
1A-57-360/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-08383-22
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Dalius Jocys, Savinijus Katauskas, Aurelija Sadauskaitė
Nuteistasis
Ž. G.
Civilinis ieškovas
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos
Advokatai
Evaldas Jonas Šorius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-57-360/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08383-22Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1.; (S) 2.4.6.4.1.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 26 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijos Sadauskaitės,

sekretoriaujant Jovitai Klimašauskienei,dalyvaujant prokurorui Raimondui Galdikui,nuteistajam Ž. G. ir jo gynėjui advokatui Evaldui Jonui Šoriui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. G. gynėjo advokato E. J. Šoriaus apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022-11-08 nuosprendžio, kuriuo Ž. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 1 metams, pagal BK 284 straipsnį laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir Ž. G. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 61 straipsnio 1 dalies a) papunkčiu, Ž. G. paskirta subendrinta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022-03-02 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, kuri 2022-07-29 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutartimi pakeista į 90 parų arešto bausmę, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos ir subendrintos bausmės pridedant dalį neatliktos bausmės, paskirtos Klaipėdos rajono rūmų 2022-03-02 baudžiamuoju įsakymu ir 2022-07-29 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutartimi pakeistos į arešto bausmę, tai yra 15 laisvės atėmimo dienų, ir Ž. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai ir 15 dienų laisvės atėmimo. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas Ž. G. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, t. y. nuo 2022-03-11, 16.29 val., iki 2022-03-12, 15.16 val., t. y. viena para, ją prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Nuosprendžiu patvirtintas Ž. G. ir civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos susitarimas dėl žalos atlyginimo tvarkos, kuriuo Ž. G. įsipareigoja sumokėti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 657,91 Eur žalą per 7 mėnesius, pradedant nuo 2022-06-28, įmokant į išieškotojo atsiskaitomąją sąskaitą po 93 Eur kiekvieną mėnesį.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Ž. G. nuteistas už tai, kad 2022-03-11, apie 16.04 val., viešoje vietoje - namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmojoje laiptinėje, antrame aukšte, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,08 promilės neblaivumas), įžūliu elgesiu, dėl chuliganiškų paskatų, dėl menkavertės priežasties tyčia vieną kartą suėmė B. K. kairės plaštakos pirštą ir jį laužė, po to vieną kartą kumščiu sudavė B. K. į nosį, iškart po to, B. K. nukritus ant grindų, ne mažiau penkis kartus koja įspyrė į nugaros ir krūtinės sritis, bei vieną kartą įspyrė į čiurną, tuo sukėlė B. K. fizinį skausmą bei padarė kairio blauzdikaulio, kairės plaštakos IV piršto pirmosios falangos, krūtinės ląstos kairės pusės 6-7 šonkaulių lūžimus, odos nubrozdinimus veide, t. y., tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė B. K. sveikatą.

Šalies argumentai

2. Nuteistojo Ž. G. gynėjas advokatas E. J. Šorius apeliaciniu skundu prašo nuosprendį pakeisti, pripažinti atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, turinčias įtakos bausmės individualizavimui ir skirti švelnesnę bausmę, sumažinant laisvės atėmimo terminą.

2.1. Nurodo, kad lengvinančių aplinkybių netaikymas prasilenkia su teismų praktika. Šios aplinkybės neabejotinai turi reikšmės tinkamam bausmės individualizavimui. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką baudžiamosiose bylose vien susitarimas dėl žalos atlyginimo buvo pripažįstamas kaip lengvinanti aplinkybė. Šiuo atveju nuteistasis ne tik sudarė susitarimą su Ligonių kasomis dėl žalos atlyginimo, bet iš dalies ją atlygino, o nukentėjusysis išvis jokio reikalavimo, dėl žalos atlyginimo, nereiškė, todėl šiuos teisinius faktus laikyti nepakankamais dėl lengvinančios aplinkybės buvimo teismui nebuvo jokio pagrindo. Apelianto manymu, skundžiamame nuosprendyje teismas įtvirtino prieštaringas aplinkybes. Vienu metu patvirtino susitarimą dėl žalos atlyginimo ir tuo pačiu atėmė realią galimybę šį susitarimą įvykdyti. Tik dirbdamas kaltinamasis turėtų realią galimybę ligonių kasoms atlyginti žalą pagal susitarimą. Žalos atlyginimo klausimas valstybinei įstaigai turi viešo intereso požymių ir negalėtų būti ignoruojamas.

2.2. Apeliantas nesutinka ir su teismo išvada, kad jis nepripažino padaręs nusikalstamos veikos ir nesigailėjo. Apeliantas patvirtina ir teigia, kad pripažįsta įvykdęs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi, padarė atitinkamas išvadas.

2.3. Apeliaciniame skunde pažymima, kad nuteistasis turi nepilnamečių vaikų, iki nusikaltimo padarymo turėjo darbą, darbdavys patvirtina, kad ir dabar nuteistąjį yra pasirengęs priimti į darbą, nuteistojo tėvas serga sunkiai onkologine liga ir jam reikalinga ir būtina artimųjų pagalba. Šios aplinkybės turėtų būti įvertintos ne formaliai ir deklaratyviai, o teisingos bausmės parinkimo ir individualizavimo bei baudžiamojo poveikio tikslų kontekste.

3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde keliamas bausmės individualizavimo klausimas, manoma, jog nuteistajam turėjo būti pripažintos atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei dalinis žalos atlyginimas ir susitarimas žalą atlyginti (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Apygardos teismas, patikrinęs šioje byloje esančią medžiagą, priimtą nuosprendį, apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.

5. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Apeliaciniame skunde pažymima, jog nuteistasis Ž. G. prisipažino įvykdęs nusikaltimą ir dėl to gailisi. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės klausimas išsamiai, remiantis įstatymo nuostatomis, teismų praktika, bylos medžiaga, išnagrinėtas ir motyvuotai nuspręsta Ž. G. šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės nepripažinti. Apygardos teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su išsamiais pirmosios instancijos teismo argumentais. Iš bylos medžiagos matyti, jog Ž. G. procese kaltę prisipažino tik iš dalies, menkino savo vaidmenį, esą gynėsi nuo nukentėjusiojo B. K. agresijos, pastarajam nespyrė ir pirštų nelaužė (teisiamajame posėdyje teigė neprisimenantis, jog būtų laužęs pirštus, nespardė), nors pirmosios instancijos teismas, ištyręs surinktus įrodymus, nustatė priešingas aplinkybes, t. y., kad nukentėjusysis B. K. nebuvo nusiteikęs agresyviai, namo koridoriuje tik ėjo pro šalį į koridoriaus gale buvusį balkoną parūkyti, o agresyviai nusiteikęs buvo ne kas kitas, bet būtent pats Ž. G., kuris dėl menkavertės priežasties, užlaužė nukentėjusiajam pirštą, trenkė į veidą, o nukritusiam dar spardė į įvairias kūno vietas, dėl tokių neteisėtų nuteistojo veiksmų buvo ne tik sužalotas nukentėjusysis, bet ir sutrikdyta viešoji rimtis bei tvarka. Įvertinus bylos duomenų visumą, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nuteistajam nenustatė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

6. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktą žalos atlyginimas pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys, nukentėjusiajam atlygina ar pašalina visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Apeliaciniame skunde pažymima, kad nuteistasis susitarė su Ligonių kasa dėl žalos atlyginimo, dalį jau atlygino. Kaip matyti, skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas svarstė ir šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimą nuteistajam Ž. G., atsižvelgė į teismų praktiką, nagrinėjamoje byloje nustatytą situaciją bei motyvuotai nusprendė Ž. G. nepripažinti šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais.

7. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nusikalstama veika buvo padaryta turtinė žala teritorinei ligonių kasai dėl nukentėjusiojo B. K. gydymo išlaidų, todėl Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 657,91 Eur civilinį ieškinį. Iš bylos duomenų matosi, kad teisiamajame posėdyje Ž. G. pateikė teismui susitarimą dėl žalos atlyginimo, pagal kurį apeliantas įsipareigojo sumokėti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 657,91 Eur žalą per septynis mėnesius, pradedant nuo 2022-06-28 , įmokant į atitinkamą išieškotojo atsiskaitomąją sąskaitą po 93 Eur kiekvieną mėnesį, pirmos įmokos suma 99,91 Eur, kurią skolininkas turi sumokėti iki 2022-06-30. Ž. G. apylinkės teismui pateikė pinigų pervedimo kvitus, iš kurių matyti, kad jis pervedė ligonių kasai dvi įmokas, t. y. 192,91 Eur (b. l. 52). Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu patvirtino Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ir Ž. G. susitarimą. Nepripažindamas nuteistajam BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad nuteistasis atlygino nedidelę padarytos turtinės žalos dalį (192,91 Eur iš 657,91 Eur). Iš tikrųjų, kaip matyti iš nuteistojo susitarimo su Klaipėdos teritorine ligonių kasa, skundžiamo nuosprendžio priėmimo dieną jis jau turėjo būti bebaigiąs sumokėti padarytą tutinę žalą ar būti atlyginęs pakankamai ženklią jos dalį, tačiau duomenų, jog Ž. G. būtų toliau mokėjęs Klaipėdos teritorinės ligonių kasos patirtą turtinę žalą, byloje nėra. Be to, kaip matyti iš Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pranešimo apygardos teismui, gauto 2022-12-01, Ž. G. buvo atlyginęs 192,91 Eur, t. y. ne daugiau nei pagal byloje esančius nuteistojo dar apylinkės teismui pateiktus kvitus. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad nuteistojo Ž. G.pastangos atlyginti padarytą turtinę žalą nebuvo nuoširdžios. Įvertinus išdėstytus duomenis, teisėjų kolegija pripažįsta, kad nors žalos atlyginimo procesas buvo realizuojamas, t. y. atlyginta nedidelė civilinio ieškinio dalis (192,91 Eur), tačiau šios aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti jas Ž. G.atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

8. Kolegija neturi pagrindo manyti, jog Ž. G. nubaustas per griežtai. Bausmės skyrimas nuosprendyje yra išsamiai motyvuotas, skiriant bausmę už naujai padarytus nusikaltimus, tinkamai įvertinta bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visuma. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė, kad padaryti du tyčiniai, nesunkus ir apysunkis, nusikaltimai, kurie padaryti netrukus po ankstesnio Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022-03-02 baudžiamojo įsakymo priėmimo Ž. G.. Skirdamas bausmę, kurios dydis yra mažesnis nei sankcijų vidurkis, pirmosios instancijos teismas pakankamai atsižvelgė į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, nuteistojo asmenybę, atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas reikšmingas, tarp jų ir nuteistojo padėties lengvinimui galinčias turėti įtakos bylos aplinkybes. Nors apeliaciniame skunde pažymima, jog nuteistasis turi nepilnamečių vaikų, iki nusikaltimo padarymo turėjo darbą, nuteistojo tėvas serga sunkiai onkologine liga ir jam reikalinga artimųjų pagalba, tačiau šios aplinkybės neduoda pagrindo bausmės skyrimo klausimu daryti kitokias išvadas nei skundžiamame nuosprendyje. Skirdamas Ž. G. bausmę, apylinkės teismas tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, o apeliacinio skundo argumentai nesukelia abejonių teismo išvadų dėl bausmės rūšies bei trukmės parinkimo pagrįstumu. Laikyti bausmę aiškiai per griežta ir ją keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

9. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas užsiminė, jog BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas apima kaltinime ir nuosprendyje nurodytus Ž. G. veiksmus ir nebuvo pagrindo papildomai kaltinti pagal BK 284 straipsnį. Tokia gynybos pozicija nepagrįsta. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad fizinis smurtas ir dėl jo nukentėjusiajam padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas arba sukeliamas fizinis skausmas atitinka BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymį, jeigu tai padaroma viešoje vietoje sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką ir tokiu atveju padaryta veika papildomai pagal BK 140 straipsnį nekvalifikuojama. Jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, t. y. pagal BK 284 straipsnį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte išdėstytos veikos požymiai numato chuliganiškas veikos paskatas, tačiau nenumato viešosios tvarkos sutrikdymo padarinių (kasacinė byla Nr. 2K-269-697/2016 ir kt.). Taigi, priešingai nei apygardos teismo posėdyje nurodė gynėjas, BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas neapima BK 284 straipsnio.

10. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo Ž. G. gynėjo advokato Evaldo Jono Šoriaus apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Dalius JocysSavinijus KatauskasAurelija Sadauskaitė