Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

2014-07-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-6-305/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-07-14
Bylos Nr.
II-6-305/2014
Teisminio proceso Nr.
4-53-3-00122-2014-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Laimutis Vaitkus
Pareiškėjas
N. P.
Pažeidėjas
N. P.
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-6-305/2014proceso Nr. 4-53-3-00122-2014-7
procesinio dokumento kategorijos: 45.4.4;73;78.3(S)VILKAVIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTA R I M A SVilkaviškis 2014-07-14

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Laimutis Vaitkus, sekretoriaujant Ligijai Vosylienei ir Gitanai Būbnienei, dalyvaujant asmeniui, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, pareiškėjui N. P., jo gynėjui advokatui Vilijai Jurčikonienei, nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios institucijos Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio raj. PK įgaliotiems atstovams Arūnui Kučinskui, Sauliui Jurkšui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto N. P. skundą dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos poskyrio viršininko Sauliaus Jurkšo 2014-01-27 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio raj. PK Viešosios policijos poskyrio viršininko Sauliaus Jurkšo 2014-01-27 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 56N-6627663-14 pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso ( toliau – ATPK) 124² straipsnio 2 dalį N. P. skirta nuobauda 1600 litų bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 18 mėnesių.

2014-01-16 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 56P-6213543-14, kad N. P. 2013-10-11 apie 13.00 val. Vilkaviškio rajono savivaldybės Vilkaviškio miesto S. N. gatvėje chuliganiškai vairavo automobilį Peugeot 607 valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) tai yra išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, taip priversdamas kitą eismo dalyvį staigiai stabdyti bei keisti važiavimo kryptį, po to apsisukęs ir pasivijęs automobilį bandė jį taranuoti, nustumiant į šalikelę, taip pažeidė kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus, o už tai atsakomybė numatyta administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² straipsnio 2 dalyje.

2014-01-27 nutarimu N. P. skirta nuobauda pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį, už aukščiau nurodytą pažeidimą. Nuobaudos rūšis 1600 L bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 18 mėnesių.

Vilkaviškio rajono apylinkės teisme 2014-02-14 gautas ir 2014-02-17 priimtas V. P. skundas ( skundas gautas Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio r. PK 2014-02-11), kuriuo jis prašo Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio raj. PK 2014-01-27 nutarimą panaikinti, nutraukti jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą, nes jis minėtu laiku buvo Marijampolėje kur pietavo kavinėje ir minimo automobilio nevairavo. Nutarime nenurodyta ir konkreti vieta, kurioje buvo įvykdytas tariamas administracinės teisės pažeidimas, o visa tai kelia pagrįstą abejonę dėl administracinės teisės pažeidimo egzistavimo ( b.l. 1-3).

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo palaikė skundą jame nurodytais motyvais, prašė panaikinti jo atžvilgiu priimtą nutarimą, bylą nutraukti. Paaiškino, kad Spalio 11d., buvo darbe. Tuo metu, kai parašyta nutarime, pietavo kavinėje. Anksti ryte nuvyko į darbą, išvežiojo prekes į parduotuves, po to grįžo į darbą. Palikęs tarnybinę mašiną išvyko į servisą, nusipirkti detalių ir tepalų, savo automobiliui Peugeot 306, taip pat paklausti meistro kas darosi jo automobiliui. Laukė meistro, E Marijampolėje. Iš ten nuvyko papietauti į kavinę - šašlykinę, esančią Mokolų gatvėje, Marijampolė. Atvyko į kavinę gal 12:40-12-45 val., o išvyko iš ten gal 13:30 val., nes jam reikėjo į darbą. Po to vyko į Rudaminą.

Nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios institucijos Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio raj. PK įgaliotas atstovas teismo prašė nutarimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo skundo netenkinti.

Liudytojas D. P., paaiškino, kad su pažeidėju giminės nesam, piktumų nėra. 2013-10-11d., apie 13 val., kartu su žmona ir mažamete dukra važiavo į Šakius. Važiuojant S. N. gatve, netoli EMSI degalinės, pastebėjo priešais atvažiuojantį automobilį, valstybinio numerio dabar nepamenu, bet jį nurodęs savo skunde, kurio vairuotojas metėsi į priešingą eismo juostą, priešais jo vairuojamą mašiną, tarsi norėdamas jį pagąsdinti ir sukelti avarinę situaciją. Dėl to jis turėjo trauktis į šalikelę, keisti judėjimo kryptį ir stabdyti. Kadangi pažino patį automobilį, pamatė, kad už vairo sėdi iš matymo pažįstamas asmuo N. P.. Tuo metu žmona paklausė kas čia atsitiko, tačiau jis nieko neaiškino. Pažvelgęs per galinio vaizdo veidrodėlį, pamatė, kad P įvažiavo į E degalinę ir iš tos teritorijos vėl išvažiavo į pagrindinį kelią S. N. gatvėje, ir pradėjo važiuoti iš paskos, pradėjęs juos vytis. Važiuojant G kaimo, link matė, kaip P vairuojamas automobilis PEUGEOT lenkė kitas mašinas dideliu greičiu vijosi jo mašiną. Jis privažiavęs prie pat jo automobilio galo, bet nelenkė, tik važiavo iš galo labai mažu atstumu, lyg tai stumdamas, lyg išvažiuodamas į priešingą eismo juostą, ir vėl grįždamas atgal. Tie jo veiksmai atrodė tarsi provokuojantys, atrodė, kad provokuotų kokiam tai konfliktui. Jis į jokias provokacijas nesileido ir važiavo kaip važiavęs. Po to, netoli Ž kaimo, tuos veiksmus atlikinėjo pastoviai, pardėjo lenkti, susilygino su jo vairuojamu automobiliu, pradėjo garsiniu signalu signalizuoti, ir spausti automobilį. Tada jis stabdė, kad išvengti kažkokio susidūrimo, tada jis padidino greitį, aplenkė kitas mašinas ir nuvažiavo Žaliosios kaimo link.

Liudytoja Ž. P. parodė, kad su pažeidėju giminės nesam, piktumų nėra. 2013-10-11d., apie 13 val., važiavo su šeima, šeimos automobiliu, S. N. gatve, Vilkaviškio mieste. Automobilį vairavo vyras D. P., ji sėdėjo keleivio vietoje priekyje, gale automobilyje, o vaikiškoje kėdutėje sėdėjo mūsų keturių metų dukra. Pravažiavus E degalinę, mano vyras staiga stabdė automobilį, pasukdamas vairą dešiniau link šaligatvio. Pirma mintis, kuri man kilo į galvą, kad susidarė kažkokia avarinė situacija dėl kurios mano vyras buvo privertas stabdyti. Aš atsisukau į vyrą ir paklausiau, kas įvyko. Jis spėjo pasakyti, kad ir vėl P. Tada atkreipiau dėmesį, kur priešais stovėjo PEUGEOT modelio automobilis mėlynos spalvos ir tuo metu tas automobilis jau judėdamas pravažiavo pro mus priešingai negu mes kryptimi. Nuo to momento aš pradėjau stebėti situaciją. Jis nuvažiavo prie E degalinės, apsisuko prie E degalinės ir pradėjo važiuoti paskui mus. Jo važiavimo stilius nebuvo įprastas, nes automobilis ilgą laiko tarpą važiavo paskui mus, liaudiškai tariant prilipęs prie mūsų automobilio. Po to kelis kartus, nerodydamas jokio signalo, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, susilygindavo su mūsų automobiliu, vėl sugrįždavo atgal. Tuo metu eismo intensyvumas buvo tikrai didelis, nes yra viena iš pagrindinių Vilkaviškio miesto gatvių, buvo ir kitų eismo dalyvių. Šiuo atveju jis kėlė grėsmę ne tik mums, bet kėlė grėsmę ir kitiems eismo dalyviams. Važiuodamas toliau ir tokiu būdu persekiodamas mus, automobilis vėl išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, nerodė jokio posūkio signalo, tai galiu patvirtinti, nes aš jau turėjau galimybę visą šį laiką stebėti situaciją, nes pati jau buvau išsigandusi, nes kartu su mumis važiavo mūsų mažametė dukra. Vyras išlaikė ramų toną, liepė man nesijaudinti, negąsdinti vaiko, nes vaikas pamatęs mano susijaudinimą pradėjo verkti. Išvažiuodamas į prieš priešinę eismo juostą, jau po kelių kartų, pradėjo signalizuoti, ir pradėjo mus tarsi spausti iš šono link kelkraščio. Mano vyras matydamas pačią situaciją, nenorėdamas kelti grėsmės mums sulėtino greitį ir sustojo kelkraštyje.

Liudytojas S. M. parodė, kad su pažeidėju giminės nesam, piktumų nėra. Jis gali paliudyti, kad įvykio dieną N. P. atvažiavo į kavinę pasėdėjo, pavalgė ir išvažiavo. Jis irgi tuo metu buvo toje kavinėje. Jis pietavo su R. O. dviese apie 12 valandą. Jiems pietaujant kavinėje kažkur apie 12.40 val. atvažiavo N. P.. Jis atėjo vienas, atsisėdo šalia jų. Jis pabuvo gal daugiau pusę valandos. Jis buvo atvažiavęs su PEUGEOT tamsiai žalia, tokia maža, mačiau gerai, nes dažnai rūkiau lauke.

Liudytojas R. O. parodė, kad su pažeidėju giminės nesam, piktumų nėra. 2013-10-11, apie 10 val. vedžiojo šunį ir sutiko S. M.. Pasikalbėjo ką nuveikus, nutarė važiuoti į Marijampolę. Stabdė mašinas, kol sustojo balta Audi. Įsikalbėjo su automobilio vairuotoju ir jis nurodė kavinę. Nuėję į kavinę užsisakė valgyti. Pietaujant į kavinę atėjo N. P.. Tuo metu buvo gal 12.45 val. Jis užsisakė valgyti. Pakalbėjo su juo apie jo mašiną, o apie 13.30 val. jis išvažiavo, nes sakė, kad reikia į darbą. O mes su S. M. išėjom apie 14 val.

Liudytoja E. P. parodė, kad, kad pažeidėjas yra sutuoktinis. Parodymus duoti sutinka ir paaiškino, kad 2013-10-11 apie 8 val. ryto su savo automobiliu (duomenys neskelbtini), išvyko į darbą, o dirba Kybartų policijos nuovadoje. Po 12 val. grįžo į namus, kadangi darbe buvo sporto įskaitos. Automobilį pasistatė savo namų kieme. Po 13.10-13.15 val., ją iš namų paėmė iš Kybartų važiuojanti kolegė R. R. su tarnybiniu automobiliu ir abi atvažiavo į Vilkaviškio stadioną laikyti įskaitos. Įskaitos truko maždaug apie pora valandų. O apie 16 val., ją su tarnybiniu automobiliu parvežė į namus. Jos automobilis visą laiką stovėjo namo kieme. Jos vyras niekada namo negrįždavo pietų, nes nėra jo toks didelis atlyginimas. Jis pietaudavo darbe, arba eidavo pavalgyti į kavinę. Iš darbo vyras grįždavo visada vėlai. Kolegos matė, kad ji į darbą atvyko būtent su tuo automobiliu ir jį pastatė Kybartų nuovados vidiniame kiemelyje.

Liudytoja R. R. parodė, kad 2013-10-11 d. iš karto po pietų atvyko pas E. P. paimti, nes ji savo automobilį pastatė prie savo namų. Mes važiavom laikyti fizinio normatyvus. Išsilaikę normatyvus apie 16.00 val. grįžom namo. Gal truputis po pirmos valandos E. P. pastatė mėlynos spalvos (duomenys neskelbtini) automobilį. Kai ji įsuko į aikštelę prie jos namų ir automobilis stovėjo ten. E. P. atvažiavo su tuo automobiliu į darbą, su juo grįžo į namus. Automobilį laikė prie nuovados, aikštelėje kieme.

Liudytoja A. S. parodė, kad N. P. 2013-10-11 apie pietus buvo atvykęs į jos kavinę papietauti. Tačiau kuri konkrečiai valanda buvo negali pasakyti.

Motyvuojamoji dalis

Nutarimas skirti administracinę nuobaudą panaikintinas, byla nutrauktina (LR ATPK 302 str. 1 d. 2 p.).

ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. normos taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Asmuo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį – chuliganišką vairavimą, gali būti patrauktas tik tada, kai: 1) nustatytos chuliganiškos paskatos; 2) keletas KET pažeidimų; 3) vairavimas sukėlė pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Šis pažeidimas priežastiniu ryšiu susietas su KET 9 punktu, numatančiu, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Taip pat būtina nustatyti tai, kad pažeidimai kėlė pavojų eismo ar žmonių saugumui. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta pažeidimo esmė – chuliganiškai vairavo automobilį, t. y. išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, taip priversdamas kitą eismo dalyvį staigiai stabdyti bei keisti važiavimo kryptį, po to apsisukęs ir pasivijęs automobilį bandė jį taranuoti, nustumiant į šalikelę, pažeidė kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus. Nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodyti visi ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyti pažeidimą kvalifikuojantys požymiai. Be to teismui kyla pagrįstos abejonės, kad N. P. su automobiliu (duomenys neskelbtini) išviso galėjo nurodytu metu būti įvykio vietoje, nes liudininkai R. O., A. S. ir S. M. nurodė, kad jis tuo metu pietavo kavinėje Marijampolėje, o liudininkai S. M., R. R. ir E. P. nurodė, kad minėtą dieną įvykyje paminėtu automobiliu (duomenys neskelbtini) naudojosi E. P., o ne N. P..

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas administracinio teisės pažeidimo byloje yra ypatingą svarbą turintis procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole (LVAT nutartis administracinėje byloje N261-898/2012). N. P. suformuluotame kaltinime pagal ATPK 124² str. 2 d. net neužsimenama apie tai, kad jo chuliganiškas vairavimas sukėlė pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, o tai savo ruožtu rodo, kad jo veiksmuose nebuvo administracinio teisės pažeidimo pagal ATPK 124² str. 2 d. požymių, kadangi pažeidimo, už kurį yra patrauktas atsakomybėn, konstatavimui yra būtina nustatyti, kad jis pažeidė kelis Kelių eismo taisyklių punktų reikalavimus iš chuliganiškų paskatų ir kėlė didelę grėsmę eismo saugumui arba savo ar kitų eismo dalyvių saugumui. Be to, konstatuotina, kad pagal byloje surinktus įrodymus kelia abejones pažeidėjo buvimo aplinkybė toje įvykio vietoje.

Teismo vertinimu, administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas Kelių eismo taisyklių 9 punkto pažeidimas yra bendro pobūdžio, jo nepakanka, kvalifikuoti N. P. veiksmus pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį.

D. P. ir Ž. P. paaiškinimais nustatyta, kad įvykį galėjo matyti pašaliniai asmenys, tačiau tokių įvykį mačiusių liudininkų nebuvo nustatyta, bei neįrodyta, kad N. P. veiksmai galėjo kelti pavojų. Policijos pareigūnai pilnai ir objektyviai neištyrė visų įvykio aplinkybių, atsižvelgiant į teismų praktiką administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006).

Administracinį nutarimą surašiusio pareigūno pareiga yra įrodyti pažeidėjo kaltę. Galiojant nekaltumo prezumpcijai pažeidėjui nereikia įrodinėti savo nekaltumo. Administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimas negali būti grindžiamas prielaidomis – o teismo apkaltinančios pažeidėją kaip asmenį išvados gali būti grindžiamos ir turi būti pagrįstos, jeigu tokios padaromos, įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais pažeidėjo kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Jeigu tyrimo metu ir teismo posėdyje buvo išnaudotos visos procesinės galimybės, o taip ir buvo padaryta, pašalinti abejones, kad buvo padarytas pažeidimas ir kad būtent pažeidėjas jį padarė, šios abejonės turi būti aiškinamos pažeidėjo naudai ( 2003-06-20 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punktas, „Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos“ ( Roma, 1950-11-04 ) 6 str. 1 ir 2 d. d., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1, 2 ir 4 d. d. ).

Teismas sprendžia, jog šioje byloje surinktų pažeidėją N. P. kaltinančių faktinių duomenų (įrodymų) visuma nėra pakankama teisėtai ir pagrįstai teismui konstatuoti, jog tikrai buvo toks pažeidimas, kad jis yra kaltas dėl jo padarymo ir todėl yra pagrindas teismui jo atžvilgiu palikti apkaltinamąjį policijos pareigūno nutarimą.

Teismo nuomone dėl šios pažeidėjo padarytos veikos aplinkybės jau ir nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo pakankamai aiškios. Tačiau teismo manymu joks kryptingas tyrimas aiškinantis aukščiau nurodytas aplinkybes bei jas tikslinant atliktas nebuvo. Todėl reikšmingu papildomų įrodymų nesurinktą ir teismui papildomai nepateikta. Be to, tokių nenuginčijamų įrodymų papildomai nesurinkta ir teismo posėdžio metu.

Todėl, byloje surinktų įrodymų pagrindu negalima daryti neginčytinos ir pagrįstos išvados, kad N. P. chuliganiškai vairavo, be to nebuvo nenustatyta, kad pažeidė kelių eismo taisykles dėl chuliganiškų paskatų, ir sukėlė pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens N. P. apeliacinis skundas tenkinamas, o nutarimas panaikinamas, byla nutrauktina, nesant administracinės teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 2 p., teismas:

nutar i a:

N. P. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato 2014 m. sausio 27 d. nutarimą ir N. P. administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Laimutis Vaitkus