- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-02-10
- Bylos Nr.
- I-6-289/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Stankevičius, Donatas Daunys, Marytė Švažienės
- Pareiškėjas
- A. P.
- Atsakovas
- Šiaulių apskrities viršininko administracijos
- Trečiasis asmuo
- Kelmės rajono savivaldybės tarybos, M. Ž., J. Ž.
- Kategorijos
- 14.7pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Kelmės rajono savivaldybės tarybos atstovui A. K.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjo patikslintą skundą, kuriuo prašoma įpareigoti Šiaulių apskrities viršininko administraciją nustatyti kelio servitutą parduodamam Marės ir J. Ž. namų valdos 832 kv.m žemės sklypui, esančiam Maironio g. 9, Kelmėje, pagal pateiktą planą-projektą, kuriame nustatyta pareiškėjo teisė eiti, važiuoti transporto priemonėmis per 60 kv.m sklypo dalį (3 m pločio juosta privažiuoti prie pareiškėjo sklypo Maironio g. 32a, Kelmėje), panaikinti Šiaulių apskrities viršininko 2002 m. gruodžio 23 d. įsakymą Nr.3710.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti Šiaulių apskrities viršininko administraciją nustatyti kelio servitutą parduodamam Marės ir J. Ž. namų valdos 832 kv.m žemės sklypui, esančiam Maironio g. 9, Kelmėje, pagal pateiktą planą-projektą, kuriame nustatyta pareiškėjo teisė eiti, važiuoti transporto priemonėmis per 60 kv.m sklypo dalį (3 m pločio juosta privažiuoti prie pareiškėjo sklypo Maironio g. 32a, Kelmėje), panaikinti Šiaulių apskrities viršininko 2002 m. gruodžio 23 d. įsakymą Nr.3710.
Pareiškėjas A. P. teismo posėdžio metu nurodė, jog byloje buvo numatyti servitutai, todėl jis laukė, kad Žukauskai kuo greičiau išsipirktų akligatvį, nes tikėjosi, kad galės įvažiuoti. Pareiškėjas nurodė, jog praėjo šešeri ar daugiau metų, bet Žukauskai to akligatvio neperka ir pareiškėjas šešerius metus nepatenka į savo kiemą. Pareiškėjas pažymėjo, jog be servituto patekti į kiemą jis negali bei negalės naudotis ūkiniu pastatu. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog anksčiau ten buvo kelias, matomas generaliniame plane. Pareiškėjas A. P. pažymėjo, jog Žukauskai tuo pačiu keliu įvažiuoja kaip ir jis. Iš vakarinės pusės neįmanoma įvažiuoti, nes ten yra 2 m aukščio bortas ir įmanomas įvažiavimas tik iš akligatvio pusės. Pareiškėjas nurodė, jog sklypas suformuotas šlaitu ir į kiemą suformuota atraminė siena. Pareiškėjas nurodė, jog norint patekti į kiemą reiktų apvažiuoti apie namą, padaryti liftą ir tik tada įvažiuosi į kiemą. Pareiškėjas nurodė, jog, kai gavo leidimą, miesto oficialiajame plane buvo rodoma gatvė, o iš vakarų pusės visada buvo seni sklypai. Pareiškėjas nurodė, jog neturi įvažiavimo į kiemą, prie ūkinio pastato neprieina, negali parsivežti malkų. Pareiškėjas A. P. pažymėjo, jog neįmanoma nustatyti servituto iš Kalno gatvės, nes ten yra visai kita gatvė ir jo sklypas neprieina iki Kalno gatvės. Pareiškėjas pažymėjo, jog tarp Žukauskų ir jo sklypo yra vienas metras valstybinės žemės. Pareiškėjas nurodė, jog servituto tikslas – patekti į kiemą prie ūkinių pastatų, kad būtų galima atsivežti malkas. Pareiškėjas nurodė, jog, kuomet statė savo pastatus, prašė Žukauskų, kad leistų važiuoti per jų sklypą. Pažymėjo, jog ta žemė buvo ne Žukauskų, ten buvo akligatvis. Pareiškėjas pažymėjo, jog jeigu Žukauskai būtų pasakę, kad žemė yra jų, pareiškėjas nebūtų pastatęs ūkinio pastato, nes per kitur į savo kiemą negali įvažiuoti. Pareiškėjas nurodė, jog Žukauskai leido ir sutiko, todėl atsirado pareiškėjo ūkinis pastatas. Pažymėjo, jog iš kitų trijų pusių įėjimas neįmanomas ir jam reikalingas įvažiavimas tik tam, kad parsivežtų statybinių medžiagų.
Pareiškėjo A. P. atstovė advokatė V.Pluščiauskienė prašė skundą patenkinti. Pareiškėjo atstovė nurodė, jog ginčas tęsiasi vos ne 15 metų vien dėl to, kad atitinkami pareigūnai leido išsipirkti akligatvį, atitinkamai miesto bendruose planuose nepadarę atžymų, kad nebėra tokios gatvės. Atstovė nurodė, jog įvažiavimas į pareiškėjo mamos Paulauskienės sklypą buvo iš dviejų gatvių – iš Kalno gatvės ir iš Maironio akligatvio, todėl, atsidalijus sklypus, leidimą patvirtino valdybos pareigūnas, t.y. architektė, nes nebuvo jokios problemos, kad į sklypą nebus galima patekti iš Maironio akligatvio pusės, nes tuo metu galiojusiame detaliajame plane gatvė buvo numatyta. Pareiškėjo A. P. atstovė nurodė, jog pagal Žemės reformos įstatymo 19 str. nuostatas merų pasiūlymai Šiaulių apskrities viršininkui buvo kaip ir privalomi ir Kelmės rajono savivaldybės sprendimas nepanaikintas, yra galiojantis. Jeigu 2002 m. valdyba neviršijo įgaliojimų teikdama pasiūlymą, kaip numato namų valdų įstatymai, reglamentuojantys namų valdų išsipirkimą, tai reikėtų tuo ir vadovautis. Šiuo atveju joks norminis aktas nenumato, kad būtinai Žukauskai turėtų pasidaryti detalųjį planą arba atvirkščiai – Šiaulių apskrities viršininko administracija, valdanti žemę patikėjimo teise, turėtų padaryti detalųjį planą ir tada jį parduoti, o tam plane turi būti numatytas servitutas. Atstovė pažymėjo, jog tie planai nieko bendra neturi su namų valdos pardavimu.
Atsakovo Šiaulių apskrities viršininko administracijos atstovas N. J. teismo posėdžio metu pažymėjo, kad Šiaulių apskrities viršininko administracija, susipažinusi su teismui pateiktu papildomu prašymu dėl servituto nustatymo ir paties įsakymo panaikinimo, kategoriškai nesutinka su šiuo prašymu dėl tokių priežasčių: žemės servituto nustatymo taisyklėse patvirtintose 2004 m. spalio 14 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1289, yra aiškiai nurodyta, kad apskrities viršininko sprendimu yra nustatomi žemės servitutai, taisyklėse yra išdėstytos papunkčiui sąlygos ir konkrečiai nurodyta, kad apskrities viršininko sprendimu nustatomi žemės servitutai valstybinės žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomi grąžinti, perduoti, suteikti neatlygintinai nuosavybėn, parduoti ar kitaip perleisti. Tose pačiose taisyklėse yra nurodyta: „...jeigu teritorijos planavimo dokumentą tvirtina savivaldybės taryba ar savivaldybės tarybos pavedimu savivaldybės administracijos direktorius, teritorijų planavimo dokumentą ir prašymą nustatyti siūlomą servitutą pagal parengtą teritorijų planavimo dokumentą savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius pateikia apskrities viršininkui ne vėliau, kaip per 20 darbo dienų nuo teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo...“. Atstovas nurodė, jog atsakovas byloje turi Valdybos sprendimą, kuriame nurodyta siūlyti apskrities viršininkui nustatyti kelio servitutą. Atstovas pažymėjo, jog tai nėra teritorijų planavimo dokumentas, kuris turi būti patvirtintas savivaldybės tarybos bei administracijos direktoriaus ir tame sklype nėra nustatytas servitutas. Atsakovo atstovas nurodė, jog Kelmės rajono savivaldybės taryba 2008 m. balandžio 16 d. savo sprendimu Nr. 152 patvirtino Kelmės miesto pietinio kvartalo inžinerinių tinklų detalųjį planą, kuriame nėra numatyti servitutiniai įvažiavimai į Maironio g. 22 a, Kalno g. 28 bei Kalno g. 30 žemės sklypus. 2007 m. vasario 14 d. Kelmės rajono savivaldybė tarybos sprendimu Nr. T-34 patvirtino Kelmės rajono teritorijos bendrąjį planą, 2008 m. birželio 27 d. sprendimu patvirtino Kelmės miesto bendrąjį planą, kurių sprendiniuose taip pat nenumatomi servitutiniai įvažiavimai į pareiškėjui A. P. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Atstovas nurodė, jog pareiškėjo prašymas nėra pagrįstas teisės aktais ir dokumentais, kuriais būtų tiksliai nuspręsta, kad apskrities viršininkas turi galimybę nustatyti šį servitutą. Šiaulių apskrities viršininko administracijos atstovas nurodė, jog tos galimybės atsakovas nei teoriškai, nei praktiškai neturi, nes įstatymai šiuo metu tokios galimybės nenumato. Atsakovo atstovas pažymėjo, jog detalųjį planą užsako savivaldybės administracijos direktorius pagal Teritorijų planavimo įstatymą. 2002 m. Kelmės rajono valdybos siūlymas nėra detalusis planas, nėra teritorijų planavimo dokumentas, kuriuo atsakovas vadovautųsi nustatydamas servitutą. Atsakovo atstovas nurodė, jog pareiškėjas, suprojektavęs savo žemės sklypą, pasitvirtinęs detalųjį planą, turėjo tuos dalykus numatyti. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad kai buvo paklausta specialisto, jis atsakė, kad servitutas gali būti nustatomas tik patvirtinus detalųjį planą, o detalusis planas gali būti keičiamas tik keičiant žemės sklypo paskirtį.
Atsiliepimas
Trečiojo suinteresuoto asmens Kelmės rajono savivaldybės tarybos atstovas A. K. teismo posėdžio metu nurodė, jog Kelmės rajono savivaldybė neprieštarauja A. P. prašymui dėl servituto nustatymo. Atstovas pažymėjo, jog keletą kartų keitėsi Vietos savivaldos įstatymas ir dabar tokios institucijos – valdybos nebėra, tokius sprendimus priiminėja taryba, taigi valdybos siūlymas – sprendimas dėl naudojimosi žemės sklypu, esančiu Maironio g. Kelmėje, ir siūlymas nustatyti servitutą buvo priimtas tuomet, kai galiojo kiti teisės aktai. Atstovas A. K. nurodė, jog bendrajame plane servitutai nenustatinėjami. Kelmės rajono savivaldybės tarybos atstovas nurodė, jog tarp Kalno ir Maironio gatvių valstybinės žemės nėra, o yra privatūs sklypai. Atstovas pažymėjo, jog pareiškėjas į Kelmės rajono savivaldybę nesikreipė dėl kelio servituto nustatymo. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas nurodė sutinkąs, jog nėra būtina nustatyti servitutą, nes A. P. gali naudotis tuo žemės sklypu. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas nurodė, kad Kelmės rajono savivaldybės valdyba buvo pateikusi rekomendacinio pobūdžio pasiūlymą Šiaulių apskrities viršininko administracijai nustatyti tą servitutą ir jog teritorijų planavimo dokumentui šio siūlymo negalima prilyginti.
Tretysis suinteresuotas asmuo M. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, jog laikosi pareiškėjo motinos Paulauskienės sklypo ribos. Pažymėjo, jog žemės nenusiperka, nes yra siūlomas servitutas.
Tretysis suinteresuotas asmuo J. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, jog teismo sprendimuose, nutartyse ir Aukščiausiojo Teismo nutartyje jau yra nurodyta, kad ten įvažiavimo, praėjimo pašaliniams nėra. Pažymėjo, jog į teismą jį ir M. Ž. padavė savivaldybė po to, kai A. P. parašė pareiškimą. J. Ž. nurodė, jog 2002 m. rugpjūčio mėnesį buvo išleistas potvarkis, patvirtintas savivaldybės valdybos tarybos, kad jam ir M. Ž. leidžiama įsigyti tą papildomą žemės sklypą, todėl savivaldybė 1997 m. kreipėsi į teismą. Pažymėjo, jog žemės sklypą yra išsipirkę, servitutas ten nenumatytas ir sklypas dar neįteisintas. Trestysis suinteresuotas asmuo nurodė, jog atliko visas procedūras, kurias nurodė žemėtvarka, savivaldybė, bet iš savivaldybės jokio atsakymo, jokio iškvietimo įteisinimui neturėjo.
Atsiliepimas
Trečiojo suinteresuoto asmens M. Ž. atstovas advokatas Z. B. teismo posėdžio metu nurodė, jog šis klausimas yra išspręstas priimtais teismo sprendimais ir turėtų būti pareiškėjui aiškios aplinkybės ir naudojimosi galimybės tuo sklypu. Atstovas nurodė, jog nėra būtinybės nustatyti servitutą. Vyriausiasis administracinis teismas sprendė servituto nustatymo klausimus ir vadovavosi Aukščiausiojo Teismo suformuota nuomone tais klausimais, kad turi būti sprendžiama atsižvelgiant į bendruosius teisės principus, į tai, kad būtų siekiama protingos abiejų daiktų savininkų interesų apsaugos ir pusiausvyros. Advokato manymu, šioje situacijoje jo atstovaujamoji M. Ž. ir J. Ž. turi teisėtus lūkesčius naudotis tuo sklypu ir nebūti tarnaujančio daikto būsimieji savininkai, nes jie dabar yra išsipirkę tą sklypą, tačiau nėra sudarę pirkimo – pardavimo sutarties dėl nesusipratimų, susijusių su sprendimu dėl servituto nustatymo. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas nurodė, jog M. Ž. ir J. Ž. turi teisėtus lūkesčius, kad jų išpirktas ir leistas išsipirkti visas naudojamas sklypas būtų be daiktinės teisės suvaržymų. Pažymėjo, jog pagal Žemės įstatymo 23 str. reikalavimus servitutas gali būti nustatomas laikantis Vyriausybės patvirtintos tvarkos pagal teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Advokatas nurodė, jog tokių sprendinių, kuriuose būtų nustatytas servitutas, pareiškėjas nėra pateikęs į bylą, todėl iš byloje pateiktų dokumentų ir bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusių aplinkybių matyti, kad servitutas nėra būtinas, be to, labai aiškiai ir išsamiai naudojimosi pagal paskirtį pareiškėjo sklypo klausimas buvo išspręstas civilinėje byloje, išnagrinėtoje visose instancijose. Aukščiausiasis Teismas 2007 m. birželio 11 d. nutartyje pasisakė: „Bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantis teismas turi įvertinti, ar viešpataujančio daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būdų nustatytas servitutas, nurodo, tokias svarbias priežastis, kurios pateisina kito savininko teisių ribojimą.“ Advokatas pažymėjo, jog tokių svarbių aplinkybių, kurios pateisintų būsimų sklypo savininkų Žukauskų teisių ribojimą, nėra. Atstovas nurodė, jog pareiškėjas savo sklypu gali naudotis pagal paskirtį. Pažymėjo, kad pareiškėjui susidaro tam tikrų sunkumų, bet tie sunkumai nėra tokie reikšmingi, kad būtų galima tenkinti jo skundą. Prašė pareiškėjo prašymą dėl visų išdėstytų argumentų atmesti. Advokatas remdamasis tuo, kad M. Ž. gavo valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, prašė priteisti iš pareiškėjo 240 Lt valstybei už patirtas išlaidas pagal pateiktus teismui dokumentus.
Pareiškėjo A. P. skundas dalyje dėl įpareigojimo Šiaulių apskrities viršininko administraciją nustatyti kelio servitutą parduodamam Marės ir J. Ž. namų valdos 832 kv.m žemės sklypui, esančiam Maironio g. 9, Kelmėje pagal pateiktą planą-projektą, kuriame nustatyta pareiškėjo teisė eiti, važiuoti transporto priemonėmis per 60 kv.m sklypo dalį (3 m pločio juosta privažiuoti prie pareiškėjo sklypo Maironio g. 32a, Kelmėje) netenkintinas. Byla dalyje dėl Šiaulių apskrities viršininko 2002 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr.3710 panaikinimo nutrauktina.
Byla nutrauktina dalyje dėl Šiaulių apskrities viršininko 2002 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr.3710 panaikinimo, paaiškėjus, kad patikslintas skundas buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašo termino atnaujinti. 2009 m. vasario 3 d. posėdžio metu teisėjų kolegija nutarė priimti žinion 2009 m. vasario 2 d. patikslintą skundą, kuriuo pareiškėjas prašė įpareigoti Šiaulių apskrities viršininko administraciją nustatyti kelio servitutą parduodamam Marės ir J. Ž. namų valdos 832 kv.m žemės sklypui, esančiam Maironio g. 9, Kelmėje, pagal pateiktą planą-projektą, kuriame nustatyta pareiškėjo teisė eiti, važiuoti transporto priemonėmis per 60 kv.m sklypo dalį (3 m pločio juosta privažiuoti prie pareiškėjo sklypo Maironio g. 32a, Kelmėje), panaikinti Šiaulių apskrities viršininko 2002 m. gruodžio 23 d. įsakymą Nr.3710. Priėmus skundą, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę dar kartą įvertinti, ar skundas pagrįstai buvo priimtas, ir, esant pagrindui, teismas bylą gali nutraukti. ABTĮ 101 straipsnio 6 punktu bylą nutraukti galima tada, kai nustatoma, jog skundo pateikimo teismui metu skundą turėjo būti atsisakyta priimti, vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu (dėl termino skundui paduoti praleidimo).
Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies analizė suponuoja išvadą, kad jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas: 1) per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo; 2) individualaus akto įteikimo suinteresuotai šaliai dienos; 3) pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos; 4) per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje AS17 – 449/2006). Iš byloje esančios medžiagos (valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties projekto kopijos, kurią pareiškėjas pateikė su skundu 2008 m. lapkričio 6 d. (b.l.12) matyti, jog pareiškėjas apie skundžiamo akto (Šiaulių apskrities viršininko 2002 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr.3710) turinį sužinojo anksčiau nei 2009 m. sausio 10 d., kaip nurodė pareiškėjo atstovė advokatė V.Pluščiauskienė 2009 m. vasario 3 d. teismo posėdžio metu. Kolegijai išėjus priimti sprendimo ir paaiškėjus paminėtiems aspektams bei nustačius, jog nepateiktas prašymas atnaujinti terminą, byla dalyje dėl Šiaulių apskrities viršininko 2002 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr.3710 panaikinimo nutrauktina.
Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl atsakovo Šiaulių apskrities viršininko administracijos kelio servitutą nenustatymo parduodamam M. Ž. ir J. Ž. namų valdos 832 kv.m žemės sklypui, esančiam Maironio g.9, Kelmėje, kuris suteiktų teisę pareiškėjui važiuoti transporto priemonėmis per 60 kv.m sklypo dalį (3 m pločio juosta privažiuoti prie pareiškėjo sklypo Maironio g. 32a, Kelmėje).
Atkreiptinas dėmesys, jog vienas iš teritorijų planavimo tikslų yra suderinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, visuomenės, savivaldybių ir valstybės interesus dėl teritorijos ir žemės sklypų naudojimo bei veiklos plėtojimo šioje teritorijoje sąlygų (Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Šiuo atveju pareiškėjas siekia, kad Šiaulių apskrities viršininko administracija parduodama M. Ž. ir J. Ž. 832 kv.m namų valdos žemės sklypą, esantį Maironio g.9, nustatytų kelio servitutą – teisę eiti, važiuoti transporto priemonėmis per sklypo dalį (3 m pločio juosta privažiuoti prie sklypo, esančio Maironio g. 32a, Kelmėje).
Servitutas yra daiktinė teisė, kuri suvaržo kito asmens nuosavybės teises (CK 4.111 straipsnis). Pagal Civilinio kodekso 4.124 straipsnio 1 dalį servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas. Atkreiptinas dėmesys, jog viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte (1999-06-17 įstatymo Nr. VIII-1234 redakcija) nustatytas įstatymo viršenybės principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, o veikla atitikti įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143 – 301/2008).
Nustatant servitutą būtina siekti protingos abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vieno asmens problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita, visiškai neatsižvelgiant, ar tų problemų nėra pats sau sukūręs servitutą nustatyti reikalaujantis asmuo ir ar jis pats tų problemų be didelio vargo negalėtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K- 3-496/2005). Taip pat būtina įvertinti, ar viešpataujančio daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, nurodo tokias svarbias priežastis, kurios pateisina kito savininko teisių ribojimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. gruodžio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.A3 - 1109/2007 nurodė, jog bendrosios kompetencijos teismų nuostatos apie būtinybę suderinti skirtingus interesus yra svarbios ir administracinėje byloje dėl servitutų nustatymo.
Atsiliepimas
Šiuo atveju būtina įvertinti ne tik pareiškėjo, bet ir trečiųjų suinteresuotų asmenų interesus, susijusius su servituto nustatymu. Trečiųjų suinteresuotų asmenų M. Ž. ir J. Ž. atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodoma, jog 1980 m. spalio 24 d. jiems buvo paskirtas žemės sklypas Maironio g., Kelmės m. gyvenamojo namo statybai. Tuometinė valdžia leido naudotis šalia sklypo esančiu akligatviu, kurį tretieji suinteresuotieji asmenys sutvarkė priveždami žemių bei iškeldami savo sklypą. Dėl šios priežasties 1992 m. rugpjūčio 24 d. Kelmės rajono valdybos potvarkiu Nr.368 šios bylos suinteresuotam asmeniui M. Ž. buvo leista įsigyti privatinės nuosavybės teise 0,0832 ha žemės sklypą Maironio g. 9, Kelmės m. Atsiliepime pažymima, jog M. Ž. 1992 m. rugpjūčio 31 d. už perkamą žemę pilnai sumokėjo, tačiau negavo pranešimo atvykti sudaryti žemės pirkimo - pardavimo sutarties. Šiaulių apygardos teismo 2001 m. liepos 5 d. nutartyje nurodoma, jog M. Ž. ir J. Ž. teisėtai naudojasi žemės sklypu, pagrįstai reikalauja sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį ir paneigiami apeliantų (vienas iš apeliantų buvo pareiškėjas A. P.) skundo argumentai, kad sklypą M. Ž. ir J. Ž. užvaldė savavališkai.
Pažymėtina, jog Žemės įstatymo 23 str. 1 d. nustatyta, kad žemės servitutai nustatomi Civilinio kodekso nustatytais pagrindais. Apskrities viršininkas nustato servitutus savo sprendimu – administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Pažymėtina, jog administraciniu aktu servitutas gali būti nustatomas tik tiesiogiai įstatyme numatytais atvejais ir jie negali būti aiškinami plečiamai. Teismo posėdžio metu specialistas V. K. nurodė, jog servitutus galima nustatyti tik detaliuoju planu, bei pažymėjo, jog detalusis planas daromas tada, kai keičiama žemės paskirtis, tačiau šio ginčo atveju žemės paskirtis yra gyvenamųjų namų statybai, todėl to nebūtina daryti. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog po servituto suprojektavimo detaliajame plane, priimami subjektų sprendimai dėl servituto nustatymo, kurie ir yra servituto įregistravimo bei atsiradimo pagrindas. Taigi pažymėtina, jog sprendžiant servituto nustatymo klausimą atsakovas Šiaulių apskrities viršininko administracija negalėjo nustatyti kelio servituto, nesant atitinkamo teritorijų planavimo dokumentų sprendinio, t.y. viršyti įstatymo jam nustatytos kompetencijos.
Kelmės rajono savivaldybės valdybos 2002 m. vasario 8 d. sprendime nurodoma, jog vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr.260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ bei galiojančiais pakeitimais ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gruodžio 12 d. nutartimi rajono valdyba nusprendžia siūlyti Šiaulių apskrities viršininko administracijai parduoti žemės sklypą ne žemės ūkio veiklai, laikantis Kelmės rajono valdybos nustatytų sklypo ribų, apribojimų ir servitutų. Minėtame sprendime nurodomas servitutas „teisė kitiems asmenims eiti, važiuoti per sklypo dalį – 60m2 (3 m pločio juosta privažiuoti prie Maironio g.32 a, Kalno g.28, Klano g.30 sklypų) bei pažymima, jog sprendime nurodyti apribojimai gali būti pakeisti nustatyta tvarka rengiant teritorijų planavimo dokumentus. (b.l.5) Tokiu būdu pareiškėjo argumentai, jog Kelmės rajono savivaldybės valdybos sprendimu buvo nustatytas servitutas pagal Žemės įstatymo 11 straipsnį, yra nepagrįsti.
2009 m. vasario 3 d. teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens M. Ž. atstovas advokatas Z. B. prašė priteisti iš pareiškėjo 240 Lt valstybei už patirtas išlaidas pagal pateiktus teismui dokumentus. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 6 dalis). Pagal Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 2 dalį, kuri reglamentuoja bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei, jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-438-79/2008).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas administracinėje byloje yra atmestas, o iš pareiškėjo prašoma valstybės naudai priteisti teismo išlaidas, susidariusias trečiajam suinteresuotajam asmeniui suteikus antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Dėl šios priežasties, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 2 dalimi, iš pareiškėjo priteistina atlyginti teismo išlaidas. Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2009 m. sausio 7 d. pažymoje nurodoma, jog už M. Ž. suteiktą antrinę teisinę pagalbą pagal Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr.SP-3451-(7.2417) valstybės išlaidos sudaro 240 Lt (du šimtus keturiasdešimt litų) (b.l.153). Kadangi M. Ž. pagal Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008 m. gruodžio 8 d. sprendimą antrinė teisinė pagalba buvo apmokama 100 procentų (b. l.112) bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nuostatas, iš pareiškėjo A. P. valstybės naudai priteistina 240 Lt teismo išlaidų.
Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir nurodytas teisės normas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas pagrįstai ir teisėtai nenustatė kelio servituto parduodamam Marės ir J. Ž. namų valdos 832 kv.m žemės sklypui, esančiam Maironio g. 9, Kelmėje, pagal pateiktą planą-projektą, kuriame nustatyta pareiškėjo teisė eiti, važiuoti transporto priemonėmis per 60 kv.m sklypo dalį (3 m pločio juosta privažiuoti prie pareiškėjo sklypo Maironio g. 32a, Kelmėje).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos LR ABTĮ 44 str., 45 str., 85-87 str., 88 str. 1 d. 1 p., 101 str. 6 p.,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. P. skundą dalyje dėl Šiaulių apskrities viršininko administracijos įpareigojimo nustatyti kelio servitutą parduodamam Marės ir J. Ž. namų valdos 832 kv.m žemės sklypui, esančiam Maironio g. 9, Kelmėje pagal pateiktą planą-projektą, kuriame nustatyta pareiškėjo teisė eiti, važiuoti transporto priemonėmis per 60 kv.m sklypo dalį (3 m pločio juosta privažiuoti prie pareiškėjo sklypo Maironio g. 32a, Kelmėje) atmesti kaip nepagrįstą.
Bylą dalyje dėl reikalavimo, kuriuo prašoma panaikinti Šiaulių apskrities viršininko 2002 m. gruodžio 23 d. įsakymą Nr.3710, nutraukti, nes paaiškėjo, jog patikslintas skundas dalyje buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti.
Trečiojo suinteresuoto asmens M. Ž. atstovo advokato Z. B. prašymą tenkinti. Priteisti iš pareiškėjo A. P. valstybės naudai 240 Lt (du šimtus keturiasdešimt litų) teismo išlaidų.
Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.