Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Sigita Kazlauskienė išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Eivido Chmieliauskio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiagą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-05154-19, kurioje

V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas 2016-03-01 Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, paskiriant 2 metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atlikęs, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. V. kaltinamas tuo, kad 2019-02-06 21.30 val. (duomenys neskelbtini), buto balkone, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkoholio matuokliu nustatytas 1,58 promilės girtumas), tyčia, rankomis suėmęs sugyventinei I. S. už plaukų stipriai tempė, po to ne mažiau kaip penkis kartus delnu sudavė sugyventinei per galvą, tuo sukėlė I. S. fizinį skausmą.

Kaltinamasis V. V. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino pilnai ir parodė, kad I. S. yra jo sugyventinė, kartu su ja nuomojasi butą (duomenys neskelbtini), ir apie pusę metų gyvena kartu. Bendrų vaikų neturi. Jis tik vakar grįžo iš (duomenys neskelbtini), nes ten dirba. Jau jam grįžus su I. santykiai nebuvo geri, jie susipykdavo ir susitaikydavo. Visos problemos jiems kildavo dėl alkoholio ir pinigų. Kažkuriuo metu sugyventinė išėjo į balkoną parūkyti, jie pykosi dėl pinigų. I. pasakė keletą necenzūrinių žodžių, o jis nesusivaldęs suėmė jai už plaukų, kad ši nusiramintų ir patempė, tačiau pastaroji jau nesivaldė. Tuomet ją paleido ir ji nuėjusi į tualetą, ten užsirakino. Ji su juo nebendravo, ką ji ten veikė nežino. Netrukus atvyko pareigūnai, kurie jam paaiškino, kad yra sulaikomas dėl smurto artimoje aplinkoje. Sutinka, kad sugyventinei tempė stipriai už plaukų ir 5 kartus delnu sudavė per galvą. Dėl savo tokių veiksmų labai gailisi. Buvo neblaivus ir nesusitvardė. Savo kaltę jis pripažįsta visiškai (b. l. 50-51, 67-70).

Kaltinimas be visiško V. V. prisipažinimo grindžiamas ir kitais duomenimis.

Nukentėjusioji I. S. parodė, kad V. V. yra jos sugyventinis, gyvena nuo 2018 m. rugpjūčio mėn., veda bendrą ūkį ir kartu nuomojasi butą. Vaikų neturi, gyvena dviese. 2019-02-06 kartu su sugyventiniu namuose gėrė viskį ir alų. Abu buvo apsvaigę, jie ginčijosi. Ji išėjo į balkoną parūkyti. Sugyventinis balkono duris užkabino kabliuku ir jos nenorėjo įsileisti į vidų. Ji pagrasino jam, kad iškvies policiją, jis supyko, atidarė duris ir balkone pradėjo prieš ją smurtauti. Iš pradžių jis jai sugriebė už plaukų ir jai labai skaudėjo, po to delnu ne mažiau kaip 5 kartus smūgiavo į galvą, nuo šių veiksmų ji jautė stiprų fizinį skausmą, jai skaudėjo galvą. Ji pabėgo nuo sugyventinio ir užsirakino tualete bei paskambino policijai. Netrukus atvažiavo pareigūnai, tuomet ji paaiškino pareigūnams situaciją, kad sugyventinis prieš ją naudojo fizinį smurtą. Civilinio ieškinio byloje nereiškia (b. l. 26-27).

Iš 2019-02-06 įvykio vietos apžiūros protokolo ir foto lentelės matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 11-17)

Iš 2019-02-06 tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad smurtą patyrusio asmens sužalojimai išoriškai nesimatė. Nukentėjusioji paaiškino, kad sugyventinis būdamas buto balkone konflikto metu trenkė jai 5-6 kartus rankomis į galvą, tąsė už plaukų, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. V. V. nustatytas 1,58 prom. girtumas, nukentėjusiajai I. S. 2,18 prom. girtumas (b. l. 18-21).

Vadovaujantis BK 2 straipsnio nuostatomis asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, jei jo veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtis yra materiali, t. y. baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik atsiradus straipsnio dispozicijoje nurodytoms pasekmėms, tame tarpe ir nukentėjusiam asmeniui sukėlus fizinį skausmą. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė yra galima tik už veiką – fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų nukentėjusiojo sveikatos sužalojimą konkrečiais, straipsnio dispozicijoje nurodytais alternatyviais veiksmais: arba mušimu, arba kankinimu, arba kitokiu smurtavimu.

Kaltinamojo parodymai, kad smurtavo prieš savo sugyventinę I. S., atitinka ir nukentėjusiosios parodymus, kuriuos papildo tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuoti duomenys. Šie įrodymai tarpusavyje susiję ir sudaro vieningą visumą, kurių viseto pagrindu darytina išvada ir neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis V. V. 2019‑02‑06 21.30 val. (duomenys neskelbtini), buto balkone, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkoholio matuokliu nustatytas 1,58 promilės girtumas), tyčia, rankomis suėmęs sugyventinei I. S. už plaukų stipriai tempė, po to ne mažiau kaip penkis kartus delnu sudavė sugyventinei per galvą, tuo sukeldamas savo šeimos nariui – sugyventinei I. S. fizinį skausmą. Šiuos savo veiksmus kaltinamasis padarė tiesiogine tyčia. Tokie kaltinamojo veiksmai, atsižvelgiant į kvalifikuojančius požymius, atitinka BK 140 straipsnio 2 dalies sudėtį.

Kaltinamasis sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokuroro siūloma bausme ir jos dydžiu (b. l. 79-83).

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis: padarė nesunkų baigtą tyčinį nusikaltimą, teistas (b. l. 62-69), turi galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 75-76), Lietuvoje nedirba (b. l. 77), neregistruotas darbo biržoje (b. l. 78).

Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, V. V. skirtina prokuroro siūloma bausmė – viešieji darbai, kurios dydis, įvertinus jo asmenybę apibūdinančius duomenis, skaičiuotinas nuo sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos šios bausmės vidurkio iki maksimumo (BK 46 straipsnis).

Baudžiamoji byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta, todėl jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kaltinamajam V. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 59) – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į V. V. paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 22019-02-06 22.10 val. (b. l. 35) iki 2019-02-08 9.27 val. (b. l. 39), t. y. 2 laikino sulaikymo dienas, jas prilyginant 12 valandų viešųjų darbų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

V. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam skirti jam 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į V. V. paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019-02-06 22.10 val. iki 2019-02-08 9.27 val., t. y. 2 laikino sulaikymo dienas ir laikyti, kad V. V. yra atlikęs 12 valandų viešųjų darbų.

Kaltinamajam išaiškintina, kad viešųjų darbų bausmę vykdanti institucija yra Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyrius (V. Grybo 33-2, Raseiniai). Probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatomis kaltinamasis privalo atvykti į probacijos tarnybas per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo, kur jis bus pasirašytinai supažindinamas su paskirtos bausmės vykdymo tvarka; iš jo paimamas laisvos formos rašytinis sutikimas atlikti viešųjų darbų bausmę; pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 39 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus jam parenkama viešųjų darbų atlikimo vieta ir darbas.

Jeigu asmuo po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

V. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.