Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Danutės Giačaitės, ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo L. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. birželio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje – pataisos namuose 2018 m. gegužės 23 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam L. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

L. V. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį ir nubaustas laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir L. V. paskirtas laisvės atėmimas aštuoniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9, 4 dalimis, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartimi paskirta bausme ir L. V. paskirta laisvės atėmimo dvejiems metams ir keturiems mėnesiams, bausmė, atliekant ją pataisos namuose. Bausmės pradžia – 2017 m. sausio 27, bausmės pabaiga – 2019 m, gegužės 26.Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje – pataisos namuose (toliau – Komisijos) 2018 m. gegužės 23 d. nutarimu nuspręsta taikyti nuteistajam L. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Komisijos nutarime konstatuota, kad pastovi gyvenamoji vieta, artimi santykiai su šeimos nariais, dalyvavimas elgesio pataisos bei pozityvaus užimtumo programose, teigiamos nuostatos darbo bei mokymosi atžvilgiu, turima įgyta virėjo specialybė, išsakytas noras gydytis nuo priklausomybės gali teigiamai įtakoti nusikalstamo elgesio rizikos mažinimą ir sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. birželio 19 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimą, kuriuo nuteistajam L. V. taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Minėtoje nutartyje nurodyta, jog nors L. V. daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ji nėra pakankama konstatuoti, jog nuteistojo atžvilgiu pritaikius lygtinį paleidimą, jo probacija bus sėkminga ir nesudaro pagrindo spręsti, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nuteistasis L. V. skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. birželio 19 d. nutartį ir prašo ją peržiūrėti.

Skunde nuteistasis nurodo, jog skundžiamoje nutartyje nepagrįstai teigiama, kad nuteistasis yra atlyginęs tik labai nedidelę nusikalstama veika padarytos žalos dalį, nes iki jam sulaukiant pilnametystės jo motina R. V. atlygino 1209 Eur žalos. Be to, nuteistojo teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad nusikalstama veika padarytą žalą jis atlygina pagal turimas išgales (jo darbo užmokestis šiuo metu yra tik 70 Eur per mėnesį) ir tik būdamas laisvėje galėtų susirasti geriau apmokamą darbą ir greičiau atlyginti minėtą žalą.Taip pat, nuteistasis nurodo, jog skundžiamoje nutartyje nepagrįstai sprendžiama, kad jo elgesys yra nepasikeitęs. L. V. pažymi, kad kas tris mėnesius jis trims paroms išleidžiamas į namus, be to yra išleidžiamas darbo atostogų, kuriuose paskutinį kartą buvo 2018 m. birželio 26 d. iki 2018 m. liepos 9 d.Be to, skunde L. V. nurodo, kad yra susitaręs su Vilniaus priklausomybės ligų centru, kad tuo atveju, jei jo atžvilgiu bus pritaikytas lygtinis paleidimas, jis jame galės atlikti šešių mėnesių gydymo kursą.

Nuteistojo L. V. skundas atmetamasLietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Apygardos teismas, susipažinęs su pateikta bylos medžiaga, su L. V. asmens byla, skundžiamos nutarties turiniu ir nuteistojo skundo argumentais, sutinka su skundžiamoje Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartyje padaryta išvada, kad taikyti lygtinį paleidimą L. V. nėra pagrindo. Nors iš L. V. 2018 m. balandžio 27 d. socialinio tyrimo išvadoje nurodytų duomenų matyti, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja BVK 157 straipsnyje nurodytos formaliosios lygtinio paleidimo sąlygos, t. y. nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos bei bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau pažymėtina, kad taikant BVK 157 straipsnio nuostatas, vien formalaus lygtinio paleidimo pagrindo egzistavimo, nepakanka. Lygtinio paleidimo instituto taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką (materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui). Būtent materialaus lygtinio paleidimo pagrindo nebuvimą, kaip pagrindą atsisakyti taikyti L. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos konstatavo apylinkės teismas. Tokiam žemesnės instancijos teismo vertinimui pritaria ir skundą nagrinėjantis apygardos teismas.Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, žemesnės instancijos teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą, tokį sprendimą grindė tuo, kad L. V. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą (pastaruoju jo atžvilgiu priimtu nuosprendžiu buvo subendrintos ir ankstesniais nuosprendžiais paskirtos laisvės atėmimo bausmės), anksčiau buvo teistas keturis kartus, vieną kartą jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis nepateisino teismo pasitikėjimo – praėjus neilgam laiko tarpui po minėto nuosprendžio priėmimo vėl įvykdė naują sunkų nusikaltimą. Šios aplinkybės neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo polinkį nusikalsti ir susiformavusią neigiamą vertybių orientaciją, kas leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu. Svarbu pabrėžti ir tai, jog 2018 m. balandžio 27 d. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog vienas iš pagrindinių veiksnių, dėl kurių išlieka L. V. pakartotinio nusikalstamumo rizika yra tai, kad nuteistasis nusikaltimus vykdė būdamas jauno amžiaus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas, skundžiamoje nutartyje pagrįstai sprendė, jog aptartos aplinkybės rodo L. V. pavojingumą visuomenei bei polinkį nusikalsti ir nesudaro pagrindo spręsti, jog būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.Sprendžiant L. V. lygtinio paleidimo klausimą skundžiamoje nutartyje pagrįstai atsižvelgta ir į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu. Pažymėtina, jog bausmės atlikimo metu jis devynis kartus pažeidė pataisos įstaigoje nustatytą tvarką bei režimo reikalavimus, penkis kartus jam skirtos drausminės nuobaudos. Be to, pažymėtina, kad paskutinius pažeidimus nuteistasis padarė visai neseniai – 2018 m. balandžio 25 d., drausmine nuobauda už tai, kad nevykdė teisėtų pareigūno reikalavimų, baustas taip pat neseniai – 2018 m. sausio 26 d. Ir nors, L. V. paskirtos drausminės nuobaudos šiuo metu yra nebegaliojančios, tačiau sistemingas pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymas neigiamai apibūdina nuteistąjį, sudaro prielaidas abejoti jo daroma pažanga ir kryptingu siekiu pasitaisyti viso pataisos proceso metu. Pažymėtina ir tai, jog nuteistieji pataisos įstaigoje privalo elgtis nepriekaištingai, o net ir vienas nustatytų taisyklių pažeidimas rodo, jog nuteistojo elgesys nebuvo nepriekaištingas.Nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Ir nors apylinkės teismas teisingai nurodė, kad stebimi tam tikri teigiami L. V. elgesio pokyčiai, tačiau jo atžvilgiu minėtas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas nustatytas nebuvo, netgi atvirkščiai – buvo nustatytas jų didėjimas. 2016 m. spalio 11 d. atlikto pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal OASys metodiką metu, buvo nustatyta, jog L. V. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas – 35 balai, iš kurių 20 svertinių taškų yra statiniai (nekintantys) ir 15 svertinių taškų – kintantys veiksniai. Pakartotinio L. V. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu atlikto 2017 m. spalio 25 d. nustatyta, kad jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas yra 37 balai. Svarbu pabrėžti ir tai, jog nustatyti 17 svertinių taškų yra kintantys ir jų pokytis priklauso išimtinai nuo teigiamo nuteistojo elgesio ir mąstymo, t. y. gali būti mažinami priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų mažinti nusikalstamo elgesio riziką. Šiuo atveju jų egzistavimas bei tai, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų skaičius ne tik nemažėja, bet ir didėja, sudaro pagrindą manyti, kad daroma nuteistojo L. V. pažanga nėra akivaizdi, kad jo atžvilgiu būtų taikomas lygtinis paleidimas. Todėl, darytina išvada, kad nors minėta rizika išlieka žema, tačiau jai didėjant spręsti apie nuteistojo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nėra galimybių.Nuteistasis skunde teigia, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, kad jo elgesys nepasikeitęs. Tačiau, teisėjų kolegija su šiuo skundo argumentu nesutinka. Pažymėtina, kad spręsdamas L. V. lygtinio paleidimo klausimą, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje atsižvelgė ir į nuteistąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes bei nurodė, jog stebima tam tikra jo pažanga – jis tęsia mokslą, yra įgijęs specialybę ir siekia įgyti pagrindinį išsilavinimą, noriai dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos bei pozityvaus užimtumo programose, baigė elgesio pataisos programą „Elgesys – Pokalbis – Pasikeitimas“, lanko psichologo konsultacijas, turi ketinimų gydytis nuo priklausomybės (gautas Vilniaus priklausomybės ligų centro raštas, kad lygtinio paleidimo atveju galės kreiptis dėl tolimesnio gydymo), be to, palaiko artimus santykius su šeimos nariais, paleistas lygtinai turėtų pastovią gyvenamąją vietą. Tačiau, skundą nagrinėjančios teisėjų kolegijos nuomone skundžiamoje nutartyje buvo padaryta pagrįsta išvada, jog visų nustatytų ir šioje nutartyje aukščiau aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistais jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Atsakant į nuteistojo skundo argumentą, jog skundžiamoje nutartyje nepagrįstai neatsižvelgta į tai, jog jo motina yra padengusi 1209 Eur jo nusikalstama veika padarytos žalos, pažymėtina, jog teismui pateiktoje byloje nėra jokių šį faktą patvirtinančių duomenų. Be to, L. V. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad vienas iš pagrindinių jo kriminogeninių veiksnių išlieka lėšų tvarkymas ir pajamos. Todėl, teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai įvertino faktą, jog nuteistasis yra atlyginęs tik labai nedidelę nusikalstama veika padarytos žalos dalį.Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog pagrindo išvadai, kad nuteistasis L. V. padarė pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, nėra. Todėl pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Skundžiama Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. birželio 19 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, ją naikini nuteistojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo L. V. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. birželio 19 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.