Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Jolitos Rasiukevičienės ir Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Nacionalinis bilietų platintojas“ skundą atsakovei Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl nutarimo panaikinimo / pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė pabrėžė, jog Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte taip pat įtvirtinta, kad klaidinančiu informacijos neatskleidimu laikomi tokie veiksmai, dėl kurių vidutinis vartotojas skatinamas arba gali būti skatinamas priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio kitomis aplinkybėmis jis nebūtų priėmęs - esminės informacijos, kuri vidutiniam vartotojui reikalinga tam, kad jis galėtų priimti informacija paremtą sprendimą dėl sandorio, nuslėpimas ar jos pateikimas neaiškiai, nesuprantamai, dviprasmiškai ar ne laiku. Atkreipė dėmesį, kad CK 6.228⁷ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui informaciją apie pagrindinės paslaugos savybės, duomenis apie verslininką, bendrą paslaugą, kainą ir kt. Taigi, informacijos teikimas vartotojui, tai imperatyviai įtvirtinta verslininko pareiga, kurią turėtų vykdyti pats verslininkas, neperkeliant atsakomybės suteikti informaciją kitam asmeniui, šiuo atveju, bilietą į renginį įsigyjančiam asmeniui, kadangi bilietą įsigyjantis asmuo tokios prievolės neturi, nes vadovaujantis aukščiau išdėstytu teisiniu reglamentavimu, tinkamas informacijos suteikimas yra būtent pareiškėjos pareiga. Be to, pareiga įrodyti, kad informacija pagal CK 6.228⁷ straipsnį yra suteikta vartotojui, tenka būtent verslininkui. Taip pat pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 623 patvirtintų Sporto, kultūros ir pramogų paslaugų teikimo ir vartotojų informavimo, teikiant šias paslaugas, taisyklių 6.4 punkte nustatyta, jog paslaugos teikėjas privalo užtikrinti, kad vartotojui būtų suteikta bendroji informacija apie paslaugą: paslaugos pavadinimas; aprašomojo pobūdžio informacija apie paslaugą, jeigu iš paslaugos pavadinimo neaišku, kokia tai paslauga; paslaugos teikimo data, laikas, vieta, kita vartotojo apsisprendimui pasinaudoti paslaugomis svarbi informacija. Taigi pareiškėja privalėjo tinkamai įgyvendinti savo, kaip verslo subjekto, pareigą ant vartotojams parduodamų bilietuose tinkamai pateikti visą esminę informaciją, kuri vartotojams yra reikalinga priimti sprendimą dėl sandorio sudarymo. Atsakovės nuomone, pareiškėjos veikla neatitiko Įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje įtvirtinto profesinio atidumo, kaip protingumo standarto, sąžiningos verslo praktikos rinkoje reikalavimų ir iškreipė vidutinio vartotojo ekonominį elgesį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas visiškai.

Ginčas kilęs dėl Tarnybos 2017 m. rugsėjo 7 d. nutarimo Nr. 12NKV-151 „Dėl UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 24 d. Tarnyboje buvo gautas D. S. N. prašymas, kuriame minėtas asmuo nurodė, jog iš bilietų platintojo UAB „Bilietų pasaulis” (po reorganizacijos – UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“) įsigijo du bilietus į renginį „The world's greatest Pink Floyd show – Brit Floyd“, tačiau renginio dieną atvykus į Kauno Žalgirio areną, jam buvo nurodyta, jog su turimais bilietais jis patekti į renginį negalės, kadangi jie yra negaliojantys (II t., b. l. 7–11).

Be to, Tarnyba 2017 m. kovo 22 d. gavo D. S. prašymą dėl Bendrovės veiksmų. Prašyme nurodyta, kad 2017 m. vasario 17 d. buvo įsigyti 2 bilietai į teatrą, kurie buvo įteikti asmenims gimtadienio proga. Ant įsigyto bilieto nėra nurodytas tikslus renginio vietos (spektaklio) adresas, o nurodytas renginio organizatoriaus adresas, kuris suklaidino dovanos gavėjus ir jie iš Kauno atvyko į Vilnių, kur sužinojo, kad spektaklis vyksta Kaune (II t., b. l. 98–100).

2017 m. balandžio 25 d. tarnyboje gautas dar vienas prašymas dėl Bendrovės veiksmų, kuriame A. V. nurodė, kad gavo dovanų 2 bilietus į „Domino teatras“ spektaklį „2 smegenų istorija“, tačiau, nuvykęs į Vilnių biliete nurodytu adresu, sužinojo, jog atvyko ne į tą spektaklį, nes spektaklis, į kurį jis turėjo bilietus, vyko ne Vilniuje, o Kaune (II t., b. l. 141–142).

Tarnyba, išnagrinėjusi minėtus vartotojų prašymus, 2017 m. rugsėjo 7 d. priėmė skundžiamą nutarimą Nr. 12NKV-151, kuriame konstatavo, kad Bendrovė savo veiksmais pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, nes jos veikla atitinka Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą bei 6 straipsnio 1 dalies 2 punktą, todėl paskyrė pareiškėjai 4 488 Eur baudą (I t., b. l. 10–24).

Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nesąžininga komercinė veikla yra draudžiama.

Vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktu, komercinė veikla yra nesąžininga, jeigu ji neatitinka profesinio atidumo reikalavimų ir iš esmės iškreipia arba gali iš esmės iškreipti vidutinio vartotojo ekonominį elgesį siūlomo produkto atžvilgiu.

Pagal Įstatymo 3 straipsnio 4 dalį nesąžininga komercinė veikla dažniausiai pasireiškia kaip klaidinanti arba agresyvi. Vadovaujantis Įstatymo 4 straipsniu, klaidinančia komercine veikla yra klaidinantys veiksmai arba klaidinantis informacijos neatskleidimas.

Vadovaujantis Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atsižvelgiant į informacijos perdavimo priemonių ribotumą, klaidinančiu informacijos neatskleidimu laikomi tokie veiksmai, dėl kurių vidutinis vartotojas skatinamas arba gali būti skatinamas priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio kitomis aplinkybėmis jis nebūtų priėmęs. Tokiais veiksmais laikomas ir esminės informacijos, kuri vidutiniam vartotojui reikalinga tam, kad jis galėtų priimti informacija paremtą sprendimą dėl sandorio, nuslėpimas ar jos pateikimas neaiškiai, nesuprantamai, dviprasmiškai ar ne laiku.

Pagal Įstatymo 2 straipsnio 10 dalį sprendimas dėl sandorio – vartotojo sprendimas veikti ar neveikti, kurį vartotojas priima dėl produkto pirkimo, pirkimo būdo ir sąlygų, visos kainos sumokėjimo ar mokėjimo dalimis, produkto įsigijimo ar atsisakymo, ar pasinaudojimo su produktu susijusia sutartine teise.

Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, Bendrovės komercinė veikla pripažinta nesąžininga, nes vartotojai galėjo įsigyti bilietus į ,,VIP Meet and Greet Soundcheck Experience”, kurie neturėjo jokios teisinės reikšmės, t. y. įsigijus tik šį bilietą, vartotojai negalėjo patekti į jokį renginį, nes reikia įsigyti ir pagrindinį bilietą į renginį „The world's greatest Pink Floyd show – Brit Floyd“, t. y. Bendrovė pardavinėjo vartotojams bilietus, kurie iš tiesų buvo niekiniai ir negaliojantys. Pareiškėjos veiklos nesąžiningumas taip pat konstatuotas dėl to, kad Bendrovė vartotojams esminę informaciją apie renginių vietą, kuri vidutiniam vartotojui reikalinga tam, kad jis galėtų priimti informaciją paremtą sprendimą, pateikė neaiškiai, nesuprantamai, dviprasmiškai ar ne laiku, dėl ko vartotojai priėmė spendimą dėl sandorio, kurio kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmę, t. y. vartotojai nesuprato, kur vyks renginiai, todėl negalėjo dalyvauti renginiuose.

Teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, nesutinka su tokiu atsakovės pateiktu Bendrovės veiksmų vertinimu.

Dėl vartotojų įsigytų ,,VIP Meet and Greet Soundcheck Experience” bilietų teismas pažymi, kad šiuo atveju nėra ginčo, jog vartotojas D. S. N. iš tiesų suklydo ir įsigijo ne tokį bilietą, kokį tikėjosi įsigyti, tačiau nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar toks suklydimas buvo nulemtas nesąžiningos pareiškėjos komercinės veiklos. Pažymėtina, kad pagal Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą nesąžininga komercinė veikla gali būti konstatuota tik tuo atveju, kai nustatomos dvi tarpusavyje susijusios aplinkybės: 1) komercinė veikla turi neatitikti profesinio atidumo reikalavimų, kuris suprantamas, kaip specialių įgūdžių ir rūpestingumo standartas, kurio pagrįstai galima tikėtis iš komercinės veiklos subjekto vartotojų atžvilgiu ir kuris atitinka sąžiningą praktiką rinkoje ir (arba) bendrą sąžiningumo principą šio subjekto veiklos srityje (Įstatymo 2 str. 9 d.); 2) iš esmės iškreipia arba gali iš esmės iškreipti vidutinio vartotojo (tai toks vartotojas, kuris yra pakankamai informuotas, protingai atidus ir apdairus, atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius ir kalbinius veiksnius – Įstatymo 2 str. 13 d.) ekonominį elgesį siūlomo produkto atžvilgiu. Sąvoką „iš esmės iškreipti vartotojų ekonominį elgesį“ įstatymų leidėjas aiškina, kaip vykdant komercinę veiklą vartotojų atžvilgiu stebimai susilpninti vartotojo gebėjimą priimti sprendimą dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs (Įstatymo 2 str. 3 d.).

Vertinant nurodytas aplinkybes nagrinėjamos bylos kontekste svarbu nustatyti, ar vartotojams buvo pateikta aiški informacija apie bilietų įsigijimą. Byloje esanti medžiaga (I t., b. l. 43–45) patvirtina, kad interneto tinklapyje www.bilietai.lt, atsidarius interneto puslapį, kuriame buvo pateiktas renginio „The world‘s greatest Pink Floyd show – Brit Floyd“ aprašymas, dešiniajame viršutiniame kampe oranžinės spalvos stačiakampyje „Svarbi informacija“, be kita ko, raudonomis raidėmis buvo nurodyta, kad bilietas į renginį „VIP Meet and Greet Soundcheck Experience“ negalioja be renginio bilieto. Prie šios informacijos tai pat buvo pateikta informacija, kas įeina į bilietą „VIP Meet and Greet Soundcheck Experience“ (Brit Floyd atributika, galimybė pabendrauti su renginio komanda; suvenyrinė turo laminuotė su juostele ant kaklo; galimybė dalyvauti garso patikrinime; privatus dviejų dainų pasirodymas, po kurių atlikėjai ateis susitikti su svečiais; galimybė pasidaryti profesionalią nuotrauką ir gauti autografą). Informacija apie tai, kad bilietas į renginį „VIP Meet and Greet Soundcheck Experience“ negalioja be pagrindinio renginio bilieto, raudonu šriftu buvo įrašyta ir tekste, kuriame aprašytas pagrindinis renginys „The world‘s greatest Pink Floyd show – Brit Floyd“.

Teismų praktikoje vidutinis vartotojas suprantamas kaip tam tikras standartas, hipotetinis visų vartotojų (ar tam tikros vartotojų grupės) vidurkis, kuriuo remiantis vertinama, ar pateikta informacija, atsižvelgiant į jos turinį bei pateikimo aplinkybes, gali klaidinti vidutinį vartotoją ir paveikti jo ekonominį elgesį. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje ,,vidutinis vartotojas“ bendrąja prasme reiškia protingai gerai informuotą, protingai atidų ir apdairų vartotoją (1998 m. liepos 16 d. sprendimas Gut Springenheide and Tusky C-210/96, Rink. p. I-4657, 31 punktas; 2000 m. sausio 13 d. sprendimas Estee Lauder C-220/98, Rink. p. I-117, 27 punktas; 2001 m. spalio 25 d. Sprendimas Toshiba Europe C-112/99, Rink. p. I-7945, 52 punktas; 2002 m. spalio 24 d. sprendimas Linhart C-99/01, Rink. p. I-9375, 31 punktas; 2003 m. balandžio 8 d. sprendimas Pippig Augenoptik C-44/01, Rink. p. I-3095, 55 punktas; kt.). Įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje vidutinis vartotojas apibrėžiamas kaip vartotojas, kuris yra pakankamai informuotas, protingai atidus ir apdairus, atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius ir kalbinius veiksnius. Vidutinio vartotojo atidumo laipsnis konkrečiomis prekių ar paslaugų savybėmis gali būti skirtingas atsižvelgiant į tam tikras prekių ar paslaugų rūšis ar kategorijas, tačiau ekonominis vidutinio vartotojo elgesys paprastai siejamas su bendru įspūdžiu apie prekę ar paslaugą, jos savybes, kainą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2010).

Teismo vertinimu, gerai informuotas, protingai atidus ir apdairus vartotojas, t. y. vidutinis vartotojas pagal Bendrovės pateiktą informaciją turėjo ir galėjo suprasti, jog „VIP Meet and Greet Soundcheck Experience“ bilietas, kaip buvo nurodyta internetiniame puslapyje, kuriame parduodami bilietai į „The world‘s greatest Pink Floyd show – Brit Floyd“, negalioja be pagrindinio renginio bilieto. Nors tokia bilietų pardavimo praktika ir nėra labai įprasta, tačiau pareiškėjos pasirinktos vartotojų informavimo apie bilietus priemonės buvo pakankamos, kad vidutinis vartotojas galėtų suprasti perkamų bilietų reikšmę ir priimti atitinkamą sprendimą dėl sandorio. Taigi pareiškėjos veiksmai, pardavinėjant „VIP Meet and Greet Soundcheck Experience“ bilietus, kurie suteikia teisę tik į Brit Floyd atributiką, galimybę pabendrauti su renginio komanda ir pan., bet ne į pati koncertą, negali būti pripažinti nesąžininga komercine veikla, t. y. priešingai nei nustatė atsakovė, neatitinka Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto klaidinančio informacijos neatskleidimo.

Pažymėtina, kad Tarnyba skundžiamame nutarime klaidingai teigia, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, kokia informacija vartotojams buvo pateikta įsigyjant bilietą į „VIP Meet and Greet Soundcheck Experience“. Kaip matyti iš pareiškėjos paaiškinimų, vartotojai, siekdami įsigyti tiek „VIP Meet and Greet Soundcheck Experience“ bilietą, tiek bilietą į pagrindinį renginį „The world‘s greatest Pink Floyd show – Brit Floyd“, turėjo atsidaryti pagrindinio renginio internetinį puslapį, kuriame buvo pateiktas šio renginio aprašymas, ir paspausti žalios spalvos mygtuką „pirkti bilietą“. Tuomet vartotojai būdavo nukreipiami į interneto puslapį, kuriame galėdavo pasirinkti pagrindinio renginio bilietus, atsižvelgdami į jų kainą bei vietą arenoje, bei papildomą „VIP Meet and Greet Soundcheck Experience“ bilietą. Taigi „VIP Meet and Greet Soundcheck Experience“ bilietai buvo parduodami iš interneto puslapio, kuriame buvo pateiktas pagrindinio renginio aprašymas bei du perspėjimai raudonos spalvos šriftu, jog papildomi bilietai į renginį „VIP Meet and Greet Soundcheck Experience“ negalioja be pagrindinio renginio bilieto. Kaip matyti iš atsakovės pateiktos medžiagos, ši informacija su įrodymais jai buvo pateikta (II t., b. l. 55–59).

Teismas taip pat nesutinka su atsakovės išvadomis dėl nesąžiningos komercinės veiklos, parduodant bilietus į spektaklius „2 vyrai. 1 tiesa“ ir „2 smegenų istorija“. Pažymėtina, kad tam, jog komercinės veiklos subjekto veiksmai galėtų būti kvalifikuojami kaip klaidinantis informacijos neatskleidimas, be kita ko, turi būti nustatyta, kad vartotojas gali būti ar yra skatinamas priimti tokį sprendimą dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs, t. y. sprendimą dėl vartotojo ekonominiams interesams prieštaraujančio sandorio. Nagrinėjamos bylos kontekste tokiu sandoriu laikytinas bilietų įsigijimas, taigi reikia įvertinti, ar vartotojai įsigijo bilietus dėl to, jog jiems nebuvo atskleista visa reikiama informacija ir ar tuo atveju, jei visa informaciją būtų buvusi atskleista, jie būtų priėmę sprendimą bilietų į spektaklius neįsigyti.

Bylos medžiaga (I t., b. l. 25–28) patvirtina, jog vartotojai, siekdami įsigyti bilietus į renginius „2 vyrai. 1 tiesa“ ir „2 smegenų istorija“, www.bilietai.lt interneto svetainėje jau atlikdami pirmąjį bilietų įsigijimo veiksmą turi pasirinkti miestą, kuriame nori aplankyti atitinkamą renginį. Pasirinkus miestą ir atidarius interneto puslapius, kuriuose pateikti renginių aprašymai, taip pat nurodoma, jog renginių vieta yra Renginių Oazė, Kaunas. Toliau atidaromame interneto puslapyje, kuriame vartotojams siūloma rinktis bilietus, ir toliau nurodoma ta pati informacija dėl renginių vietos. Tai, jog pastarieji renginiai vyks būtent Kaune, nurodoma ir paskutiniajame bilietų įsigijimo žingsnyje, prieš atliekant mokėjimus. Teismo vertinimu, minėta informacija yra aiški ir pakankama, kad vartotojai suprastų, į kokiame mieste vykstantį renginį jie perka bilietus. Taigi prieš sudarant sandorį visa tokiam sandoriui sudaryti reikiama informacija buvo atskleista.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo bilietai buvo padovanoti Kaune bei Jonavoje gyvenantiems asmenims, kurie dėl biliete nenurodytos informacijos apie renginio vietą, pamanė, kad renginiai vyks Vilniuje. Sutiktina, kad renginio vietos nenurodymas ant bilieto yra netinkama verslo subjekto praktika, bet tokie veiksmai nagrinėjamu atveju neatitinka nesąžiningos komercinės veiklos sąvokos, nes tokia neišsami informacija biliete buvo pateikta jau po sandorio sudarymo, taigi vartotojo ekonominis elgesys nagrinėjamu atveju negalėjo būti iškreiptas, ką patvirtina ir tai, jog nagrinėjamu atveju bilietai į Kaune vykstančius spektaklius buvo pirkti kaip dovana Kaune bei Jonavoje gyvenantiems asmenims.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Tarnyba nepagrįstai konstatavo Bendrovės komercinės veiklos nesąžiningumą, todėl pareiškėjos skundas tenkintinas visiškai ir Tarnybos 2017 m. rugsėjo 7 d. nutarimas Nr. 12NKV-151 „Dėl UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimo“ naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 str. 1 d. 3 p.).

Pareiškėja taip pat prašo priteisti jai iš atsakovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė jokių šias išlaidas patvirtinančių įrodymų. Išaiškintina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Nacionalinis bilietų platintojas“ skundą tenkinti visiškai.

Panaikinti atsakovės Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2017 m. rugsėjo 7 d. nutarimą Nr. 12NKV-151 „Dėl UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimo“.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.