- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-29
- Bylos Nr.
- ATP-653-107/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-02506-2014-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Stasys Valužis
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Valužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs E. O. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 10 d. nutarimo, kuriuo E. O., gim. (duomenys neskelbtini), nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalį 1500 Lt dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams šešiems mėnesiams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-07-10 nutarimu E. O. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalį nubaustas už tai, kad 2014-06-22 14 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, būdamas neblaivus (nustatytas 0,48 promilės girtumas), vairavo automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Apeliaciniame skunde E. O. teigia, kad teismo posėdžio metu paaiškino, jog, prieš atliekant neblaivumo patikrą, policijos pareigūnui pasakė, kad prieš 5 minutes išgėrė vieną butelį alaus, tačiau policijos pareigūnas į tai neatsižvelgė, neblaivumą patikrino iškart. Taip policijos pareigūnas pažeidė alkotesterio naudojimosi instrukciją – neįsitikino, kad tikrinamas asmuo iki patikrinimo nieko nevalgė ir negėrė bent 15–20 minučių. 14.34 val. pareigūnams surašius pranešimą dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, jis išsikvietė pažįstamą asmenį, kuris atvyko apie 15.10 val. ir parvežė jį į namus, iš kur nedelsdamas taksi automobiliu nuvyko į ligoninę. 15.44 val. pridavė kraujo etilo alkoholio kiekio kraujyje nustatymui. Specialisto išvadoje nurodyta, kad jo kraujyje etilo alkoholio rasta 0,2 promilės. Kauno apskrities priklausomybės ligų centro gydytojos V. P. paruoštoje metodikoje „Neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo praktiniai aspektai“ rašoma apie tai, kad alkotesterio rodmenys gali įvairuoti net nuo –30 proc. iki +60 proc., nes pūtimo metu įkvėptas ir iškvepiamas oras maišosi nevienodai, todėl alkotesteris jo iškvepiamame ore galėjo rodyti 0,48 promilės girtumą, tačiau šie rezultatai galimo alkoholio kiekio organizme galėjo objektyviai neatspindėti. Apelianto nuomone, tai patvirtina ir specialisto išvada. ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties būtinas požymis yra asmens neblaivumas, t. y. pagal šią normą asmuo gali būti baudžiamas tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad, vairuodamas automobilį, asmuo buvo neblaivus – turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis, tai nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, todėl skundžiamas nutarimas privalo būti panaikintas, o administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta. E. O. prašo skundžiamą nutarimą panaikinti, administracinio teisės pažeidimo bylą jam nutraukti (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininkas R. Šideikis mano, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, E. O. apeliacinis skundas kaip nepagrįstas turi būti atmestas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.
Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 99 punkte nurodyta, kad transporto priemonių vairuotojų ir kitų asmenų neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas nustatomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (toliau tekste Taisyklės), nustatyta, kad asmenų, vairuojančių antžeminio, vandens transporto priemones, iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose leidžiama maksimali etilo alkoholio koncentracija vairavimo metu yra 0,4 promilės (išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato kitaip) (Taisyklių 3 punktas). Policijos pareigūnai gali tikrinti transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), arba pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininę apžiūrą (Taisyklių 4 punktas). Šiose Taisyklėse neblaivumo (girtumo) tikrinimo sąvoka apima policijos pareigūnų veiksmus, kuriais specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (girtas) (Taisyklių 2 punktas).
Policijos pareigūnai, siekdami nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas yra blaivus (negirtas), įvertina bendrą asmens būklę pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką, suderintą su vidaus reikalų ministru; nedelsdami tikrina transporto priemonės vairuotoją (jo sutikimu) arba nedelsdami pristato jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros (paminėtų Taisyklių 6, 6.1, 6.3, 9, 9.1, 9.3 punktai).
Iš Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio specialisto A. P. 2014-06-22 tarnybinio pranešimo matyti, kad įvykio dieną, apie 14 val., buvo sustabdytas automobilis, kurį vairavo E. O.. Patikrinus vairuotojo neblaivumą, jam buvo nustatytas 0,48 promilės girtumas (b. l. 5).
Iš patikros alkotesteriu duomenų matyti, kad 2014-06-22 14 val. alkotesteriu „Alcotest 7510“ E. O. buvo nustatytas 0,48 promilės girtumas. E. O. po patikrinimo rezultatu pasirašė (b. l. 7). Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodė, kad gailisi (b. l. 4). Apie tai, kad jis sakė policijos pareigūnui, jog prieš 5 minutes išgėrė vieną butelį alaus, net neužsiminė.
Iš patikros sertifikato Nr. 1622478 matyti, kad alkotesterio „Alcotest 7510“ Nr. ARCK-0025 patikros sertifikatas galioja iki 2014-10-28, šio matuoklio matavimo paklaida, kai nustatomas girtumas nuo 0 iki 1,00 laipsnio promilės, gali būti plius minus 0,017 procento (b. l. 8). E. O. atveju, kai buvo nustatytas 0,48 promilės girtumas, pritaikius minėtą 0,017 procento promilės paklaidą, E. O. girtumas galėjo būti 0,4799 promilės.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintoje Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikoje (5 punktas) numatyta, kad bendras asmens būklės vertinimas pradedamas ne vėliau kaip per 1 valandą nuo asmens atvykimo į ASPĮ. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 660 ,,Dėl policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo“ pakeitimo 101.4 p. numatyta, kad transporto priemonės vairuotojui prireikus atlikti medicininę apžiūrą, išrašyti siuntimą (3 priedas) ir pristatyti vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros, tai turi būti padaryta ne vėliau kaip per 1 valandą nuo pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, įvykio apžiūros protokolo ar laikino sulaikymo įtariamos nusikalstamos veikos padarymo vietoje protokolo surašymo.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo“ 10 punkte numatyta, kad policijos pareigūnai transporto priemonės vairuotoją, įtariamą nusikalstamos veikos padarymu, įtariamą esant apsvaigusį arba kai objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo, nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 1 valandą nuo pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, įvykio apžiūros protokolo ar laikino sulaikymo įtariamos nusikalstamos veikos padarymo vietoje protokolo surašymo išrašo transporto priemonės vairuotojo siuntimą ir pristato transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Taisyklėse 1 valandos laikas girtumo patikrinimui sveikatos priežiūros įstaigoje atlikti siejamas ne su pirminio girtumo patikrinimo pradžia, bet su pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, įvykio apžiūros protokolo ar laikino sulaikymo įtariamos nusikalstamos veikos padarymo vietoje protokolo surašymo laiku.
Administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuota, kad E. O. pažeidimą padarė 2014-06-22 14 val. (b. l. 3). Iš pranešimo dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo matyti, kad E. O. buvo nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo 2014-06-22 14.34 val. (b. l. 6). Iš specialisto išvados Nr. T-A 5439/14(01) matyti, kad 2014-06-22 E. O. kreipėsi į medicinos įstaigą, tą pačią dieną 15.44 val. E. O. buvo paimtas kraujas, jo kraujyje rasta 0,20 promilės etilo alkoholio (b. l. 27). E. O. pateikė teismui tik išvadą dėl etilo alkoholio kraujyje nustatymo, tačiau objektyvaus įrodymo, iš kurio būtų galima spręsti apie E. O. būklę, jam nuvykus į medicinos įstaigą, iš kurio būtų matomi alkotesteriu nustatyti jo neblaivumo rodikliai praėjus tam tikram laiko tarpui, t. y. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto, nepateikė. Tai, kad E. O. teismui nepateikė medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto, duoda pagrindą manyti, kad medicinos įstaigoje patikrinus neblaivumą pakartotinai, neblaivumo laipsnis galėjo būti nustatytas net didesnis už tą, kurį 14 val. nustatė policijos pareigūnai. Apeliaciniame skunde E. O. patvirtino, kad prieš jo neblaivumo patikrą jis prieš 5 minutes buvo išgėręs vieną butelį alaus.
Atsižvelgiant į mokslinį tyrimą (460 psl., 2003 m. „Psichiatrija“, mokslinis redaktorius A. D.), kad suaugusio žmogaus fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100,125 mg/kg/val. greičiu, o kraujyje jo koncentracija sumažėja vidutiniškai 0,15, 0,2 promilės per valandą, nėra pagrindo nesutikti ir su apylinkės teismo išvada, kad, praėjus beveik dviem valandoms po to, kai E. O. neblaivumą patikrino policijos pareigūnai ir nustatė 0,48 promilės girtumą, E. O. girtumas iki 0,20 promilės sumažėti galėjo. Kauno apskrities priklausomybės ligų centro gydytojos V. P. paruoštoje metodikoje „Neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo praktiniai aspektai“ (Kauno priklausomybės ligų centras, 2006-12-13), rašoma apie tai, kad alkotesterio rodmenys gali įvairuoti net nuo –30 proc. iki +60 proc., nes pūtimo metu įkvėptas ir iškvepiamas oras maišosi nevienodai, taip pat neprieštarauja tam, kad praėjus beveik dviem valandom nuo pirmo patikrinimo alkotesteriu, alkotesteris E. O. iškvepiamame ore galėjo rodyti 0,48 promilės girtumą.
Pagal teismų praktiką asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl apelianto iniciatyva atlikti medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, kurie turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai.
Iš aptartų duomenų matyti, kad 2014-06-22 14 val. E. O. automobilio vairavimo metu buvo neblaivus, jam nustatytas 0,48 promilės girtumas. Ši aplinkybė neprieštarauja ir specialisto išvadai, iš kurios matyti, kad, praėjus beveik dviem valandoms laiko po pirmojo patikrinimo alkotesteriu, jo kraujyje vis dar buvo 0,20 promilės etilo alkoholio.
Apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino išsamiai ir visapusiškai, ATPK 248, 256, 257, 284 straipsnių nuostatų nepažeidė, skundžiamu nutarimu E. O. pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį nubaudė pagrįstai ir teisėtai, naikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-07-10 nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 10 d. nutarimą palikti nepakeistą, E. O. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.