- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-08
- Bylos Nr.
- 2S-2084-605/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Venckienė (pirm.), Aušra Baubienė, Dalė Burdulienė
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Neringos Venckienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovo advokato L. J. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 8 d. nutarties, kuria ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinys laikytinas nepaduotu ir grąžintas kartu su pateiktais priedais ieškovei, panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-3350-835/2010.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ pateikė teismui ieškinį atsakovui A. B., trečiajam asmeniui J. B. dėl 47229,00 Lt priteisimo ieškovės naudai.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2010-07-07 nutartimi konstatavo ieškovės dokumentinio proceso tvarka pateiktą ieškinį neatitinkant įstatymo reikalavimų, nurodė trūkumus (reiškiamas reikalavimas dėl 47229,00 Lt priteisimo nėra pagrįstas leistinais rašytiniais įrodymais - ieškovė nenurodo ir nepagrindžia rašytiniais įrodymais, iš kur atsakovui kyla pareiga atlyginti žalą) ir nustatė 7 dienų nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos terminą ieškinio trūkumams pašalinti arba primokėti trūkstamą žyminį mokestį, kad bylą būtų galima nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.
Alytaus rajono apylinkės teismas 2010-07-19 nutartyje pažymėjo, kad ieškovė teismo nustatytu terminu nurodytų trūkumų nepašalino, nurodė, kad ieškovė pateikė tik 2010-07-16 mokėjimo nurodymą Nr. 81352, kuriuo yra primokėjusi 709,00 Lt žyminio mokesčio ir konstatavo ieškovės pateiktą ieškinį neatitinkant įstatymo reikalavimų, tai yra nurodė trūkumus (nenurodytas ieškinio pagrindas – aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas, taip pat nenurodyti įrodymai, kuriais ieškovė ketina įrodinėti reikalavimą pagrindžiančias faktines aplinkybes, nėra detalizuota, kokias konkrečias aplinkybes vienas ar kitas įrodymas patvirtina). Nutartyje nurodyta, kad ieškovė turimus įrodymus turi pateikti kartu su ieškiniu, kadangi visi įrodymai turi būti atskleisti prieš pradedant nagrinėti bylą teismo posėdyje (LR CPK 112, 225-226 str.) ir nustatė 7 dienų nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos terminą ieškinio trūkumams pašalinti.
2010-08-02 teisme gautas ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ patikslintas ieškinys.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2010-09-08 nutartimi (b.l. 27) ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino kartu su pateiktais priedais ieškovei.
Nutartyje nurodyta, kad ieškovė teismo 2010-07-19 nutartyje nustatytu terminu nurodytų trūkumų nepašalino, tai yra nenurodė faktinio ieškinio pagrindo – aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimą, nenurodė ir nepateikė įrodymų, kuriais ketina įrodinėti reikalavimą pagrindžiančias faktines aplinkybes, nedetalizavo, kokias konkrečias aplinkybes vienas ar kitas įrodymas patvirtina (LR CPK 135 str. 1 d. 2 p., 3 p.). Ieškovė nurodo, kad 2007-06-22 ir 2007-08-29 sudaryti sandoriai yra neteisėti, tačiau nepateikia įrodymų, patvirtinančių nurodytas aplinkybes. Kartu su patikslintu ieškiniu ieškovė pateikė tik Alytaus rajono apylinkės teismo 2010-06-23 sprendimą, priimtą byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl A. B. sudarytų sandorių teisėtumo, tačiau sprendimas nėra įsiteisėjęs, kadangi Kauno apygardos teismui paduotas apeliacinis skundas, kas suponuoja išvadą, kad pateiktas sprendimas negali būti vertinamas kaip įrodymas, patvirtinantis, kad tam tikros aplinkybės susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Nesant nurodytų duomenų, teismas negali patikrinti, ar ieškovė tinkamai realizuoja teisę kreiptis į teismą procesiniu teisiniu požiūriu. Kreipdamasis į teismą su ieškiniu, asmuo turi laikytis CPK nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurias teismas, gavęs ieškinį, privalo aiškintis ex officio. Viena iš tokių sąlygų yra tinkamas ieškinio surašymas (CPK 135 str.). Jeigu teisėjas ieškinio priėmimo metu nustato pareiškimo trūkumus, priima nutartį dėl ieškinio trūkumų pašalinimo (CPK 115 str. 2 d.). Dėl išdėstytų motyvų laikoma, kad ieškovė pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu nepašalino ieškinio trūkumų, todėl ieškinys laikytinas nepaduotu ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui.
Šalies argumentai
Ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovas atskiruoju skundu (b.l. 31-32) prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2010-09-08 nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Skunde išdėstyti šie argumentai: 1) skundžiamoje nutartyje padarytos išvados yra nenuoseklios ir prieštarauja anksčiau priimtai ir įsiteisėjusiai to paties teismo nutarčiai, dėl ko ieškovas buvo suklaidintas šalindamas ieškinio trūkumus. Alytaus rajono apylinkės teismas 2010-07-07 nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti ir nurodė dvi galimas alternatyvas - pagrįsti savo reikalavimą leistinais rašytiniais įrodymais arba primokėti trūkstamą žyminį mokestį. Ieškovas šią nutartį visiškai įvykdė - pasirinko vieną iš dviejų alternatyvų ir primokėjo trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Nepaisant to, kad nutartis buvo visiškai įvykdyta ir trūkumai pašalinti, Alytaus rajono apylinkės teismas 2010-07-19 nutartimi nustatė naujų ieškinio trūkumų ir įpareigojo ieškovą juos pašalinti. Šiuo atveju teismo priimti procesiniai dokumentai - 2010-07-07 nutartis ir 2010-07-19 nutartis yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Anksčiau priimtoje nutartyje nebuvo nurodyti jokie šalintini ieškinio trūkumai ir nutarties turinys ieškovui leido pagrįstai tikėtis, kad primokėjus žyminio mokesčio dalį, ieškinys bus priimtas. Tuo tarpu vėlesne nutartimi teismo pozicija iš esmės pasikeitė ir teismas nustatė tris šalintinus ieškinio trūkumus, kurių tariamai nepašalinus, teismas atsisakė priimti ieškinį, dėl ko nepagrįstai suvaržė vieną iš fundamentaliųjų ieškovo konstitucinių teisių - teisę į teisminę pažeistų teisių gynybą. Nagrinėjamu atveju vėlesnėmis nutartimis teismas iškėlė ieškovui naujus reikalavimus, nors iš ankstesnės nutarties turinio galima buvo pagrįstai tikėtis, jog teismas nedarys kliūčių ieškinio priėmimui. Skundžiama nutartimi buvo pažeistas CPK 291 straipsnis, o taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijai. Patikslintas ieškinys teismui pateiktas 2010-07-30, o teismo nutartis atsisakyti priimti ieškinį priimta 2010-09-08. Pateikus naują ieškinį po 2010-08-29 gali kilti ginčas dėl ieškinio senaties terminų, todėl skundžiama nutartis apskritai užkerta kelią į teisminę pažeistos teisės gynybą; 2) skundžiama nutartimi teismas pažeidė CPK 111, 135 straipsnių reikalavimus, kadangi atsisakė priimti ieškinį dėl formalumo, kurio pagal įstatymus ieškinyje ir neturi būti. Tiek skundžiamoje nutartyje, tiek ir 2010-07-19 nutartyje teismas nepagrįstai pareikalavo ieškovą detalizuoti, kokias konkrečias aplinkybes vienas ar kitas įrodymas patvirtina. Įrodymų nedetalizavimas negali būti laikomas ieškinio trūkumu, ir ši aplinkybė negalėjo tapti priežastimi atsisakyti priimti ieškinį; 3) ieškinį nepagrįstai atsisakyta priimti dėl CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimo, tai yra nenurodžius faktinio ieškinio pagrindo. Faktinis ieškinio pagrindas yra aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą. 2010-07-29 ieškovo patikslintame ieškinyje faktinės ieškinio aplinkybės yra surašytos smulkiu šriftu dviejuose lapuose. Nurodomos aplinkybės iš esmės sudaro visą ieškinio apimtį, todėl teismo išvada, kad ieškinyje nenurodytas faktinis ieškinio pagrindas, yra visiškai nepagrįsta. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ sudarė turto draudimo sutartį su UAB „Miestprojektas“. Įvykus eismo įvykiui, kurio metu nukentėjo draudėjo transporto priemonė, ieškovas, įgyvendindamas regreso teisę, pareikalavo žalos atlyginimo iš įvykio kaltininkų Jaroslavo ir J. B.. Įvykio kaltininkai, vengdami prievolės, perleido savo turtą sūnui A. B., o pastarasis - R. Š.. Įvykus sandoriams, J. B. mirė, įpėdinių nėra. Ieškovas nurodo, kad A. B., elgdamasis nesąžiningai ir žinodamas apie tėvų prievolę AB „Lietuvos draudimas“, nepagrįstai praturtėjo ieškovo sąskaita ir padarė ieškovui žalos, kadangi už perleistą turtą gautas pinigines lėšas panaudojo savo reikmėms, o ne atsiskaitymui su kreditoriumi AB „Lietuvos draudimas“. Dėl šios priežasties ieškiniu šioje civilinėje byloje ieškovė prašė priteisti iš atsakovo nepagrįsto praturtėjimo ir žalos atlyginimo sumą. Taigi, akivaizdu, kad ieškinyje yra išdėstytas faktinis ieškinio pagrindas. Papildomų, ieškinyje nenurodytų aplinkybių ieškovas negali nurodyti, kadangi tokių aplinkybių nėra; 4) ieškinį nepagrįstai atsisakyta priimti dėl CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punkto pažeidimo, tai yra nepateikus įrodymų, kuriais ketinama įrodinėti reikalavimą pagrindžiančias aplinkybes. Kartu su ieškiniu ieškovas pateikė visus savo turimus įrodymus, patvirtinančius faktines aplinkybes, išdėstytas ieškinyje. Patikslintame ieškinyje ieškovas papildomai paprašė teismo išreikalauti tuos įrodymus, kurių jis negali pateikti. Taigi, prie ieškinio pridėtų ir prašomų išreikalauti rašytinių įrodymų visiškai pakanka tinkamam ir visapusiškam bylos išnagrinėjimui. Faktiškai ieškovas kartu su ieškiniu pateikė ir paprašė išreikalauti visus įrodymus, kuriais jis grindžia savo reikalavimą. Tokiu būdu skundžiamos nutarties išvada, kad su ieškiniu nepateikti įrodymai, yra nepagrįsta. Prie ieškinio buvo pridėti teismų procesiniai sprendimai, kuriuose yra nurodomos esminės faktinės aplinkybės, susijusios su šia civiline byla. Minėtuose procesiniuose dokumentuose yra nurodyta ir teismų nustatyta daug faktinių aplinkybių, reikšmingų šiai civilinei bylai. Tai reiškia, kad preliminariai susipažinus su prie ieškinio pridėtais įrodymais ir išanalizavus jų turinį, galima padaryti neabejotiną išvadą, kad ieškinyje nurodomos faktinės aplinkybės yra teisingos ir kad jos yra patvirtintos patikimais įrodymais - teismų procesiniais sprendimais. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė teisme išreikalauti civilines bylas, kuriose buvo priimti minėti procesiniai dokumentai. Tai reiškia, kad ieškovas įvykdė savo pareigą, numatytą CPK 135 straipsnyje ir teismui pateikė visus reikiamus įrodymus arba nurodė tų įrodymų buvimo vietą bei paprašė juos išreikalauti. Taigi, ieškovas pateikė arba paprašė išreikalauti visus įrodymus, kuriais jis grindžia savo reikalavimą. Ieškovo nuomone, minėtų įrodymų pakanka ieškinio pagrįstumui įrodyti. Preliminariai vertinant ieškovo pateiktus įrodymus, jų visiškai pakanka aplinkybėms, nurodytoms ieškinyje, pagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Bet kokia ginčus dėl teisės sprendžianti institucija gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, jei besikreipiantis į ją asmuo pakankamai aiškiai formuluoja savo reikalavimą ir to reikalavimo pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. birželio 9 d. nutartis, priimta S. A. A. v. Klaipėdos apskrities centrinis paštas byloje Nr. 3K-3-271/1999, Teismų praktika Nr.14). Teisėjų kolegija vertindama patikslinto ieškinio turinį, daro išvadą, jog teismui, pašalinus trūkumus, buvo pateiktas ieškinys, atitinkantis CPK 111 ir 135 straipsnių reikalavimus, todėl apylinkės teismo teisėja jį privalėjo priimti.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, kad ieškovė teismo nustatytu terminu pašalino ne visus nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus, o tik dalį iš jų, todėl laikytina, kad teismo nutartis yra neįvykdyta ir ieškinio trūkumai nepašalinti. Teisėjų kolegija susipažinusi su patikslinto ieškinio turiniu, daro išvadą, jog jokių trūkumų ieškinyje nėra. Apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje nurodyti motyvai, kad ieškovė nenurodė ir nepateikė įrodymų, kuriais ketina įrodinėti reikalavimą pagrindžiančias faktines aplinkybes, nedetalizavo, kokias konkrečias aplinkybes vienas ar kitas įrodymas patvirtina, laikytini nepagrįstais. Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodyta, jog ieškovė nurodo apie 2007-06-22 ir 2007-08-29 sudarytų sandorių neteisėtumą, tačiau nepateikia įrodymų, patvirtinančių nurodytas aplinkybes. Teisėjų kolegija, susipažinusi su patikslinto ieškinio turiniu, daro išvadą, kad ieškovė tinkamai nurodė tiek faktinį ieškinio pagrindą (CPK 135 str. 1 d. 2 p.), tiek įrodymus, patvirtinančius jos išdėstytas aplinkybes (CPK 135 str. 1 d. 3 p.). Pažymėtina, kad skundžiamoje nutartyje nurodytas motyvas, kad ieškovė su patikslintu ieškiniu pateikė Alytaus rajono apylinkės teismo 2010-06-23 sprendimą, priimtą byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl A. B. sudarytų sandorių teisėtumo, tačiau sprendimas nėra įsiteisėjęs, kadangi Kauno apygardos teismui paduotas apeliacinis skundas, todėl pateiktas sprendimas negali būti vertinamas kaip įrodymas, prasilenkia su teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos principu. Civilinio proceso kodeksas reglamentuoja privalomąjį bylos sustabdymą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka (CPK 163 str. 3 p.). Teismas, priėmęs ieškinį ir iškėlęs civilinę bylą, nustatęs prejudicinį ryšį tarp dviejų nagrinėjamų bylų, turės teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą. Tačiau įstatymas nenumato ieškinio atsisakymo priimti pagrindo (CPK 137 str. 2 d.), jeigu ieškovė vadovaujasi sprendimu, kuris nėra įsiteisėjęs.
Pažymėtina, kad bet kuris, taigi ir teisminės gynybos prieinamumo, principas gali būti formalus arba realus. Nepakanka tik formaliai garantuoti asmens teisės kreiptis į teismą, tačiau būtina sudaryti ir protingas sąlygas šiai teisei be kliūčių įgyvendinti.
Įvertinusi esančią medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis nėra teisėta ir pagrįsta, todėl ji naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,
nutaria:
Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 8 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.