Kauno apygardos teismo nutartis

2017-07-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-571-485/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-07-18
Bylos Nr.
1S-571-485/2017
Teisminio proceso Nr.
1-20-9-00286-2014-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Danguolė Šiugždinytė
Nuteistasis
B. Z.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-571-485/2017Teisminio proceso Nr. 1-20-9-00286-2014-5Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. liepos 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Danguolės Šiugždinytės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo B. Z. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 17 d. nutarties, kuria patenkintas Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Redos Berčiūnienės skundas ir atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2016 m. gegužės 10 d. nutarimą Nr. 357-183 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam B. Z..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. Z. nuteistas Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį – 5 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurią, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis subendrinus su Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme, nustatyta galutinė 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, atliekama pataisos namuose. Nuteistasis bausmę atlieka nuo 2012 m. sausio 16 d., bausmės pabaiga – 2018 m. liepos 15 d. Komisijos 2017 m. gegužės 10 d. nutarimu Nr. 357-183 priimtas sprendimas nuteistajam B. Z. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus rajono apylinkės prokuratūros prokurorė Alytaus rajono apylinkės teismui pateikė skundą dėl Komisijos nutarimo, prašydama nepatvirtinti nutarimo, kuriuo nuteistajam B. Z. taikytas lygtinis paleidimas.Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 29 d. nutartimi Komisijos nutarimo tvirtinimo klausimą perdavė nagrinėti Kaišiadorių rajono apylinkės teismui, kadangi nuteistasis perkeltas atlikti bausmę į Pravieniškių pataisos namus – atvirąją koloniją.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 16 d. nutartimi Kauno apygardos prokuratūros Alytaus rajono apylinkės prokuratūros prokurorės skundą tenkino ir atsisakė patvirtinti Komisijos 2017 m. gegužės 10 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam B. Z..Nuteistasis B. Z. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą.Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas visai neatsižvelgia į jo pakartotino nusikalstamo elgesio riziką, kurią jis sumažino. Taip pat neatsižvelgia ir į teigiamą elgesį pataisos įstaigoje, teigiamas nuostatas ir faktines aplinkybes.Apeliantas pažymi, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Komisija patvirtino, kad nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos numatytas rekomendacijas. Nurodo, kad serga sunkiomis ligomis, jam nustatytas 50 procentų darbingumas. Nurodo, kad sveikatos būklė netiesiogiai įtakojo mano 2017 m. balandžio 25 d. vidaus tvarkos pažeidimą už kurį jam nebuvo skirta nuobauda. Nuteistasis skunde kelia klausimą kodėl teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą, vertino ne jo elgesį pataisos įstaigoje ir prognozes nenusikalsti ateityje, o vertino padarytas nusikalstamas veikas, bei atliktos ir neatliktos bausmės santykį. Nuteistojo manymu, skundžiamą nutartį priėmęs teismas neteisingai vertino jo analogiškų nusikaltimų darymą kaip lemiantį didesnį pavojingumą, kadangi laisvės atėmimo bausmę jis atlieka pirmą kartą. Be to, pirmosios instancijos teismas, vertindamas likusią dar didelę neatliktos nuteistojo bausmės dalį, netinkamai taikė įstatymą, kadangi jis yra atlikęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalyje nurodytą bausmės dalį. Skunde pabrėžiama, kad Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad nei anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas, nei kitos aplinkybės, nesusijusios su nuteistojo elgesiu pataisos įstaigoje ir šių aplinkybių vertinimu nenusikalsti ateityje, nėra pagrindiniai veiksniai, įtakojantys lygtinio paleidimo taikymąNuteistojo B. Z. skundas atmestinas.

Dėl nuteistojo lygtinio paleidimo

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nuteistasis B. Z. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis vykdo socialinės reabilitacijos priemones. Tačiau nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė (42 balai pagal OASys metodiką), todėl nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą nuteistasis vykdo – dalyvavo privalomose priemonėse, dalyvavo ŽIV/AIDS ir narkomanijos prevencijos priemonėse, integracijos į visuomenę programoje, bausmės atlikimo metu buvo keturis kartus skatintas. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir rodo norą pasitaisyti, tačiau vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui, o nuteistasis jau yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje ir gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Apygardos teismas, susipažinęs su pateikta bylos medžiaga, įvertinęs skundo argumentus, konstatuoja, jog nuteistasis daro labai nežymią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką (nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 45 balų iki 42 balų), o po paskutiniojo vertinimo visai nepakito, todėl nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis paleistas į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad B. Z. Pravieniškių pataisos namuose buvo šešis kartus baustas drausmine tvarka, tame tarpe už itin šiurkštų įstaigos vidaus tvarkos pažeidimą – net keturis kartus buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Vieną iš šių pažeidimų nuteistasis padarė jau lankydamas anoniminių alkoholikų programą. Pažymėtina ir tai, kad nors nuobaudos negaliojančios, tačiau nuteistasis 2017 m. balandžio 25 d. padarė pažeidimą ir dėl pažeidimo buvo pravestas auklėjamojo pobūdžio pokalbis. Teisėjų kolegijos nuomone, nuobaudų kiekis ir pobūdis rodo, kad B. Z. elgesys tik formaliai atitinka pataisos įstaigoje nustatytą tvarką, kurios privalo laikytis visi laisvės atėmimo bausmėmis nuteisti asmenys, bet nerodo nuteistojo siekio pasitaisyti ir nebenusikalsti, todėl paskirtos drausminės nuobaudos neigiamai charakterizuoja B. Z. ir sudaro teismui pagrindą manyti, kad jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra itin menka, nėra akivaizdi ir įtikinanti.Nors skunde apeliantas nurodo teigiamai jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, tačiau iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog B. Z., nors ir sąlyginai, siekdamas neapsunkinti savo buvimo pataisos įstaigoje, tačiau laikosi nuteistųjų tarpe vyraujančių taisyklių. Jo neigiamą požiūrį į pataisą sudaro ir jo formalus bendradarbiavimas su pataisos namų darbuotojais – tik tada, kai tai gali jam suteikti kokios nors naudos. Pažymėtina, kad socialinio tyrimo išvadoje nustatyti ir kriminogenini veiksniai, didinantis tikimybę B. Z. pakartotinai nusikalsti, yra ankstesni teistumai, gyvenimo stilius ir draugai. Nors, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susiję su padaryto nusikaltimo sunkumu ir pavojingumu, taip pat ankstesniais teistumais, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo pataisos progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę. Šiuo atveju B. Z. padarytų nusikaltimų pobūdis ir pavojingumas sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui. Pažymėtina, kad dėl nusikalstamų nuteistojo veiksmų civiline tvarka nukentėjusiems asmenims priteistas didelės turtinės žalos atlyginimas. Dideli įsiskolinimai neleidžia teismui daryti išvados, kad nuteistasis lygtinai paleistas nedarys nusikaltimų, nes jis nuteistas už turtinių nusikaltimų padarymą. Nuteistasis skunde nurodo, kad serga ir teismas, tai turėjo vertinti spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sveikatos būklė nėra veiksnys, turintis įtakos pakartotinio nuskalstamo elgesio rizikos vertinimui ir sveikatos problemos negali absoliučiai įtakoti lygtinio paleidimo klausimo išsprendimo rezultato.Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, stiprinant nuteistojo problemų, susijusių su galimais sunkumais užsitikrinti legalų pragyvenimo šaltinį, sprendimo įgūdžius ir įtvirtinant teigiamus elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį.

Dėl proceso pažeidimų pirmosios instancijos teisme

Nuteistojo B. Z. lygtinio paleidimo klausimas Kaišiadorių rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjamas kartu su Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės skundu, kuriame prokurorė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 4 dalies 3 punktu, prašė teismo pakeisti Komisijos nutarimą ir priimti nutartį šio nutarimo nepatvirtinti. Toks prokurorės skundo prašymas neatitinka procesinių reikalavimų.BVK 164 straipsnio 6 dalis numato prokurorui teisę skųsti Komisijos priimamus nutarimus, tačiau iš BPK 360 straipsnio 4 dalies turinio matyti, kokius sprendimus, išnagrinėjęs tokį skundą, gali priimti teismas, tai yra: atmesti skundą (1 punktas); patenkinti skundą ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, kai nagrinėjamas klausimas dėl Komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo (2 punktas); patenkinti skundą ir pakeisti Komisijos nutarimą, kai nagrinėjamas kitas klausimas (3 punktas). Atitinkamai šie teismo galimi priimti sprendimai turėtų lemti ir prokuroro skunde pateikiamus prašymus. Šiuo atveju, kai Komisija priėmė nutarimą taikyti nuteistajam B. Z. lygtinį paleidimą, prokurorė, skųsdama tokį Komisijos nutarimą, privalėjo nurodyti, kodėl, jos manymu, Komisijos priimtas nutarimas turėtų būti pakeistas. Tuo tarpu prokurorė skunde nurodė argumentus dėl to, kodėl nepritaria Komisijos sprendimui taikyti B. Z. lygtinį paleidimą, kuriuos turėjo pateikti ne skunde dėl Komisijos nutarimo, bet atsiliepime pareikšdama savo poziciją dėl nagrinėjamo klausimo.Teismas, tenkindamas tokį prokurorės skundą, priėmė BPK 360 straipsnio 4 dalies nuostatų neatitinkantį sprendimą, nes Komisijos nutarimas pakeistas nebuvo, o sprendimas atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo priimtas ne pagal prokurorės skundą, bet nagrinėjant klausimą dėl Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo pagal BPK 360 straipsnio 2 dalį. Taigi prokurorės skundo prašymas pakeisti Komisijos nutarimą iš esmės buvo atmestas. Dėl šios priežasties skundžiamos nutartis dalis, kurioje išspręstas klausimas dėl prokuroro skundo, panaikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 ir 2 punktais, 9 dalimi, teismas,

nutaria:

Nuteistojo B. Z. skundą atmesti.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nutarties dalį, kurioje Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės skundas tenkintas, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės skundą atmesti.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjai Jūratė JakubonienėAlgirdas RemeikaDanguolė Šiugždinytė