Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. G. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Aleksandras Selezniovas, I. G., A. A., Klaipėdos rajono Lapių pagrindinė mokykla.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo antstolis Aleksandras Selezniovas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjo skundą, 2018-12-05 patvarkymu nustatė, jog skundas nepagrįstas, jo netenkino, argumentuodamas tuo, jog antstolio areštuotas turtas, tai yra pareiškėjo ir jo sutuoktinės bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis turtas (nepriklausomai nuo to, kurio sutuoktinio vardu registruotas turtas), tol kol įvykdys turto arešto aktuose nurodytus įsipareigojimus ir jeigu neįvykdys, tai antstolis pasiūlys išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo. Pažymėjo, jog antstolis gavęs areštuotos sąskaitos išrašą nustatys, ar patenka piniginės lėšos iš kurių negali būti vykdomas išieškojimas, areštuotai sąskaitai nustatys laisvai per vieną mėnesį disponuojamą sumą kuria pareiškėjo sutuoktinė nekliudomai galės naudotis. Taip pat nurodė, jog nėra jokio teisinio pagrindo sustabdyti ar nutraukti vykdomąsias bylas. Antstolis skundą perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.

Klaipėdos apylinkės teismo pirmininko 2018-09-25 įsakymu Nr. 1V-189 „Dėl bylų skyrimo Klaipėdos rajono rūmams“ byla perduota nagrinėti Klaipėdos rajono rūmams.

Skundas ir vykdomosios bylos Nr. 0010/18/03593, Nr. 0010/18/03592, Nr. 0010/11/02638 Klaipėdos rajono rūmams pateiktos 2018-12-06.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas atmestinas.

Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius.

Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 str. 2 d., Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.).

Antstolio vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymų nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas, be kurio atlikti vykdomuosius veiksmus draudžiama (CPK 586 str. 1 d.). Vykdomieji dokumentai yra vykdomieji raštai, išduoti teismo sprendimo, nuosprendžių, nutarimų, nutarčių, taip pat arbitražo sprendimų ir nutarčių pagrindu (CPK 587 str. 1 p.). Vadovaudamasis CPK 651 straipsniu, antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Nenustatęs CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 str. 3 d.).

Iš vykdomųjų bylų medžiagos nustatyta, kad 2018 m. spalio 24 d. patvarkymu antstolis Aleksandras Selezniovas priėmė vykdyti išieškotojos I. G. pateiktą Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 27 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-30-255/2018, dėl 5000 Eur skolos išieškojimo iš skolininko (pareiškėjo) (vykdomoji byla Nr. 0010/18/03592, b. l. 5). 2018 m. spalio 24 d. patvarkymu antstolis Aleksandras Selezniovas priėmė vykdyti išieškotojos A. A. pateiktą Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 27 d. išduotą teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-30-255/2018, dėl 8000 Eur skolos išieškojimo iš skolininko (pareiškėjo) (vykdomoji byla Nr. 0010/18/03593, b. l. 5). Antstolis 2018-11-16 turto arešto aktais Nr. S1c-95330 ir Nr. S1c-95344 areštavo pinigines lėšas M. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas, esantis ir/ar patenkantis į sutuoktinės D. G. vardu atidarytas sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančias AB SEB banke ir sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank.

Kai išieškojimas vykdomas pagal asmenines sutuoktinių prievoles, pirmiausia išieškojimas turi būti vykdomas iš asmeninio skolininko turto, tokio turto nesant ar esant nepakankamai – ieškojimas nukreipiamas į skolininko dalį bendrojoje dalinėje ir/ar jungtinėje nuosavybėje (CK 3.110 str., CPK 666 str. 1 d.).

Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; taip pat pajamos gautos iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) (CK 3.88 str.)

Bylos duomenis išieškojimas vykdomas pagal asmenines pareiškėjo prievoles, vykdomosios bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas M. G. neturi jokio turto (vykdomoji byla Nr. 0010/18/03593, b. l. 28-38). Pareiškėjas yra sudaręs santuoką su D. G. nuo 2011-05-28 (vykdomoji byla Nr. 0010/18/03593, b. l. 15).

Duomenų, jog pareiškėjo santuoka nutraukta, pareiškėjas ir jo sutuoktinė būtų sudarę povedybinę sutartį, pasidalinę turtą pas notarą, nėra. Todėl antstolis, nustatęs, jog pareiškėjo sutuoktinės vardu yra atidarytos sąskaitos bankuose, pagrįstai areštavo jose esančias pinigines lėšas.

CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CPK 667 str. 1 d.). Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, jog skolininko bendraturtis, šiuo atveju sutuoktinis, neatsako už skolininko prievoles, todėl, areštavus bendrą turtą, priverstinis išieškojimas galimas po to, kai bus nustatyta skolininko dalis bendrame turte (CPK 667 str.).

Nagrinėjamu atveju, kaip minėta antstolis areštavo pareiškėjo ir jo sutuoktinės bendrą turtą ir 2018-11-16 pasiūlė pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (vykdomoji byla Nr. 0010/18/03593, b. l. 48).

Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat, jeigu per nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 str. 2 d.).

Vykdomosiose bylose nėra duomenų, kad pareiškėjas (skolininkas), jo sutuoktinė būtų pateikę antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodytą sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, taip pat nėra duomenų, ar išieškotojai kreipėsi dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo ir teismas būtų nustatęs dalis bendrame turte. Atsižvelgiant į tai, antstolis dar nevykdo išieškojimo iš pareiškėjo sutuoktinės sąskaitose esančių piniginių lėšų, nes pareiškėjo turto dalis dar nėra nustatyta.

Pareiškėjas prašo panaikinti areštą sutuoktinės vardu atidarytai sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank, kadangi minimoje sąskaitoje nėra jam priklausančių piniginių lėšų ir jokia turto dalis jam nėra nustatyta. Teismas nurodo, jos šiuo atveju areštuotas bendras pareiškėjo ir jo sutuoktinės turtas ir pasiūlyta pareiškėjui nustatyti turto dalis ar pasidalinti turtą notarine tvarka. Įvertinus tai, šiuo metu nėra jokio pagrindo naikinti areštą sutuoktinės areštuotai sąskaitai, antstolis, nustatęs, jog pareiškėjo sutuoktinė turi sąskaitas bankuose, pagrįstai jas areštavo. Pareiškėjas teigia, jog minima sąskaita yra sutuoktinės asmeninė sąskaita ir joje yra sutuoktinės uždirbti pinigai. Pažymėtina, jog jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d.). Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.). Vykdomosios bylos duomenimis vedybų ar povedybinė sutartys sudarytos nebuvo, turto padalijimo faktų nėra įregistruota. Teismas nurodo, jog jeigu tai yra turtas, iš kurio negali būti išieškoma (CPK 668 str.), tai tokiu atveju pareiškėjo sutuoktinė turėtų kreiptis į antstolį, kuris vadovaudamasis Sprendimų vykdymo instrukcijos 93 punktu, areštuotai sąskaitai nustatys pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos, kurią galės disponuoti pareiškėjo sutuoktinė. Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas antstolis atlieka vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso VI dalies normomis bei jų įgyvendinimo tvarką reglamentuojančia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija bei kitais norminiais teisės aktais. Sprendimų vykdymo instrukcijos ir kitų norminių teisės aktų reikalavimai atliekant vykdymo veiksmus privalomi visiems asmenims (CPK 583 str. 2 d.).

Pareiškėjas prašo sustabdyti ar nutraukti išieškojimo veiksmus vykdomosiose bylose, kadangi jis yra nemokus, nedirba ir negauna jokių darbinių pajamų, atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje.

Teismas nurodo, jog vykdymo veiksmų ir vykdomosios bylos sustabdymo atvejus reglamentuoja CPK 625–628 straipsnių nuostatos. Pagal CPK 625 straipsnio 1 dalį sprendimo vykdymas gali būti laikinai sustabdytas – kai jį vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu sustabdo vykdomąją bylą. Vykdomosios bylos sustabdymas pagal diskrecijos teisės suteikimą antstoliui spręsti sustabdymo reikalingumą skirstomas į dvi rūšis: privalomąjį (CPK 626 str.) ir fakultatyvųjį (CPK 627 str.). Konstatavus CPK 626 straipsnyje įtvirtintus vykdomosios bylos sustabdymo pagrindus, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą, o esant CPK 627 straipsnyje numatytiems pagrindams, antstolis turi teisę sustabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus.

Antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą ir vykdymo veiksmus, kai nustato, jog yra CPK 626 straipsnio 1, 2 dalyje įtvirtinti pagrindai. Civilinio proceso 627 straipsnyje nustatyti pagrindai, kada antstolis turi teisę spręsti dėl vykdomosios bylos sustabdymo. Antstolis gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus šiais atvejais: 1) kai raštu prašo išieškotojas; 2) skolininkui sunkiai susirgus, jeigu liga nėra chroniška, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos; 3) kai skolininkas gydosi ligoninėje; 4) kai paskelbta skolininko paieška (šio Kodekso 620 straipsnis); 5) kai yra iškeldinimo byla, jei skolininkas ar jo šeimos narys suserga, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos, jeigu liga ne chroniška; 6) teismui išreikalavus vykdomąją bylą; 7) kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo nuostatomis skolininkui ar išieškotojui yra atliekami finansų sektoriaus subjekto pertvarkymo veiksmai.

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir įvertinus įvertinęs pareiškėjo nurodytus argumentus dėl bylos sustabdymo, darytina išvada, jog nėra CPK 626 ir 627 straipsniuose numatytų pagrindų sustabdyti vykdomąsias bylas, todėl antstolis pagrįstai nesustabdė vykdomųjų veiksmų.

Vykdomoji byla nutraukiama: 1) jeigu išieškotojas atsisakė išieškojimo; 2) jeigu išieškotojas ir skolininkas sudarė taikos sutartį ir teismas ją patvirtino CPK 595 straipsnyje nustatyta tvarka; 3) jeigu mirus asmeniui, kuris buvo išieškotojas arba skolininkas, reikalavimas arba pareiga negali pereiti mirusiojo asmens teisių perėmėjui; 4) jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas; 5) jeigu panaikinti vykdomieji dokumentai, kurie buvo vykdymo pagrindas; 6) reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, jeigu negalimas teisių ir pareigų perėmimas; 7) jeigu skolininkas ir išieškotojas yra tas pats asmuo; 8) jeigu išieškotojas ir skolininkas sudarė skolos padengimo sutartį (CK 6.436 straipsnis); 9) jeigu vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti; 10) jeigu išieškotojas atsisakė priimti paimtus iš skolininko tam tikrus daiktus, nurodytus teismo sprendime; 11) jeigu vykdomojoje byloje, kurioje išieškomos bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą, neišieškoma dėl to, kad skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, ir likusi išieškoti bylinėjimosi išlaidų suma yra mažesnė negu šio CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta suma (CPK 629 str.).

Pareiškėjo nurodomi argumentai dėl bylos nutraukimo taip pat neatitinka CPK 629 straipsnyje nurodytų vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų, todėl antstolis neturėjo jokio pagrindo nutraukti teisėtai pradėtus vykdymo veiksmus.

Pareiškėjas prašė antstolio pasiūlyti išieškotojoms sudaryti taikos sutartį. Teismas nurodo, jog CPK 595 straipsnyje numatyta, jog vykdymo proceso metu išieškotojas ir skolininkas turi teisę sudaryti taikos sutartį, tačiau pareigos antstoliui siūlyti sudaryti taikos sutartį šalims, nėra. Taigi pats skolininkas turi imtis aktyvių veiksmų ir siekti su išieškotojomis sudaryti taikos sutartį. Šalims susitarus ir sudarius taikos sutartį vykdymo procese ir ją raštu pateikus išieškojimą vykdančiam antstoliui, antstoliui kiltų pareiga taikos sutartį perduoti teismui patvirtinti bei tuo laikotarpiu galėtų būti stabdomos vykdomosios bylos.

Visapusiškai išanalizavus vykdomųjų bylų duomenis, įvertinus visus byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, pareiškėjo nurodytus argumentus darytina išvada, jog antstolio atlikti veiksmai dėl vykdomųjų dokumentų priėmimo vykdyti, pareiškėjo turto bei pareiškėjo ir jo sutuoktinei bendrai priklausančio turto areštų taikymo, vykdomojo dokumentų vykdymo yra teisėti, pagrįsti ir neprieštarauja sprendimų vykdymo instrukcijai, todėl pareiškėjo skundas dėl antstolio A. Selezniovo veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.5 str., CPK 3 str. 1 d., 185 str., 513 str., 594 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjo M. G. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.

Nutarties kopijas išsiųsti pareiškėjui, suinteresuotiems asmenims.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstoliui Aleksandrui Selezniovui vykdomąsias bylas Nr. 0010/18/03593, ir Nr. 0010/18/03592, Nr. 0010/11/02638.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.