Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei M. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams E. Š. ir S. T., trečiajam asmeniui Linkuvos socialinių paslaugų centrui dėl neterminuoto tėvų vadžios apribojimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

8. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) gimusi M. T. yra E. Š. ir S. T. dukra. E. Š. ir S. T. šeima 2016 m. rugsėjo 21d. buvo įrašyta į Pakruojo rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos ir vaikų nepriežiūros. 2018 m. birželio 30 d. įsakymui netekus galios, šeima išbraukta iš socialinės rizikos šeimų sąrašo. Nuo 2018 m. liepos 18 d. iki šiol E. Š. šeimai taikomas atvejo vadybos procesas. S. T. šeimai atvejo vadyba buvo taikoma nuo 2018 m. liepos 18 d. iki 2021 m. sausio 18 d., nuo 2023 m. rugsėjo 22 d. iki 2023 m. rugsėjo 29 d. ir nuo 2024 m. gegužės 27 d. iki dabar. Praeityje Skyriuje buvo gaunami pranešimai apie galimus vaiko teisių pažeidimus šeimoje: 2018 m. lapkričio 7 d. gautas D. F. pranešimas, kad E. T. (dabar Š.) dažnai išvyksta iš namų, juose be priežiūros palieka savo nepilnamečius vaikus M., L., L., S. T., išvykdama iš namų vaikams nepalieka nei pinigų, nei maisto produktų; 2020 m. gegužės 22 d. gautas pranešimas, kad socialinei darbuotojai lankantis šeimoje, M. T. informavo, kad motinos sugyventinis R. J. naudoja jos atžvilgiu fizinį ir psichologinį smurtą. Mergaitė verkė, prašė nieko nesakyti patėviui, nes teigė jo labai bijanti. E. sūnus S. T. patvirtino, kad patėvis šaukia ant sesers, kai ji ką nors ne taip padaro. Vaikų motina E. Š. teigė, kad naudojamo smurto jos vaikų atžvilgiu nėra pastebėjusi; 2023 m. rugsėjo 17 d. gautas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio policijos komisariato pranešimas, kad tamsiu paros metu M. T. su drauge dviračiu važiavo be liemenės ir be šviesų; 2024 m. sausio 29 d. gautas Pasvalio socialinių paslaugų centro pranešimas, kad patėvis R. M. žemina, vadina „durne“, nuolat keikia, vis pabrėždamas, kad ji nieko nepasieks, nes blogai sekasi mokslai. Grasina, kad ji bus išvežta į vaikų namus; 2024 m. gegužės 22 d. gautas Asociacijos Pasvalio šeimos gerovės centro pranešimas, kad psichologo konsultacijos metu atskleista, kad prieš M. T. naudojamas fizinis ir psichologinis smurtas. 2024 m. spalio 8 d. Skyrius kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą prašydamas išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką M. T. iš jos įstatyminių atstovų pagal įstatymą. 2024 m. spalio 23 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismas prašymą tenkino ir leido paimti nepilnametę M. T. iš jos įstatyminių atstovų – atsakovų. 2024 m. spalio 30 d. M. T. nustatyta laikinoji rūpyba, laikinąja rūpintoja paskirta sesuo L. T.. 2025 m. sausio 3 d. Skyriuje gautas policijos pranešimas dėl galimai netinkamai prižiūrimos nepilnametės M. T., kadangi J. T. yra neblaivi ir neprižiūri minėtų vaikų. Dėl pranešimo atliktas situacijos vertinimas. 2025 m. kovo 6 d. Skyriuje gautas Pakruojo nestacionarių paslaugų centro raštas, kuriame nurodoma, jog M. T. galimai patiria psichologinį smurtą iš kartu gyvenančių asmenų, padidėjęs mergaitės jautrumas ir verksmingumas. Dėl pranešimo buvo atliekamas vaiko situacijos vertinimas. M. T. nurodė, kad kartais namuose būna blogai, nes namuose visi prie jos kabinėjasi, ją pravardžiuoja, vadina „meduoliu, meduole, kitų nepamena“, ji nori, kad ją vadintų tikru vardu, ne kartą tai yra visiems sakiusi, bet niekas neklauso. M. buvo pasiūlyta laikinai pagyventi kitur, pas budintį globėją, mergaitė sutiko. M. užregistruota pas psichiatrą ir pas psichologą. 2025 m. kovo 6 d. M. T. laikinai apgyvendinta Pakruojo nestacionarių socialinių paslaugų centro budinčio globėjo šeimoje. 2025 m. kovo 13 d. Pakruojo nestacionarių socialinių paslaugų centras raštu informavo Skyrių, kad gyvendama budinčio globėjo šeimoje M. T. jaučiasi žymiai geriau bei išreiškė didelę abejonę ir nenorą grįžti gyventi pas savo seseris. 2025 m. kovo 14 d. Skyriaus specialistai atliko vaiko globos peržiūrą ir akte konstatavo, jog M. T. patiria sunkumų gyvendama su globėja L. T. bei kitais savo šeimos nariais, globėjos šeimoje jai gyventi nesaugu, todėl būtina pasirūpinti vaiko gerove. Bendraujant su vaiku išsiaiškinta, kad ji patiria patyčias, kad gyvendama su seserimi ji nėra apsaugota nuo kitų šalia gyvenančių giminaičių agresijos, jaučiasi blogai. Vaiko tėvas su mergaite susitinka gyvai, bendrauja, tačiau nerodo noro keisti susidariusios situacijos, mergaitė jaučiasi nesaugi nuo patiriamų patyčių. 2025 m. kovo 13 d. vaiko motinos atvejo vadybos posėdyje paaiškėjo, kad situacija nuo vaiko laikinosios globos nustatymo nepasikeitė, vaiko motina nesiėmė aktyvių veiksmų atstatant savo ir dukters M. emocinį ryšį, neteikia vaikui išlaikymo, konfliktuoja su vaiko seserimis, kurios jos nuomone abi rūpinasi mergaite. Mergaitės mama taip pat neišreiškė noro keisti situaciją, bei susigražinti dukrą į biologinę šeimą. Priežastys, dėl kurių buvo nustatyta vaiko laikinoji globa (rūpyba), neišnyko. Skyriaus išvada, kad vaikui M. T. šiuo metu globėjos (rūpintojos) L. T. gyvenamojoje vietoje gyventi nėra saugu, vaikas galimai patyria psichologinį smurtą iš kartu gyvenančių asmenų, patiria neigiamus išgyvenimus, neatmetama padidėjusi suicidinio elgesio grėsmė, ko pasėkoje kyla grėsmė mergaitės sveikatai ir gyvybei. Be to, laikinoji globėja (rūpintoja) neįžvelgia grėsmės, dėl galimai turimų socialinių įgūdžių stokos neapsaugo vaiko nuo gyvenamojoje aplinkoje esančių neigiamų dirgiklių, didžiąją vaiko globėjo (rūpintojo) pareigų dalį vykdo kita vaiko sesuo J., kuri gyvena kartu, tačiau nėra įvertinta, kaip galinti tapti vaiko globėja (rūpintoja). Vaiko globėja (rūpintoja) tik fiktyviai vykdo savo pareigas, neužtikrina geriausių vaiko teisėtų interesų. Dėl šios priežasties priimtas sprendimas keisti laikiną M. T. globėją bei 2025 m. kovo 14 d. teikimu paprašyta nušalinti L. T. nuo laikinojo globėjo pareigų. 2025 m. kovo 19 d. Skyriuje gautas raštas su motyvuotu siūlymu, kuriame nurodyta, jog E. Š. šeimoje pokyčiai nevyksta, moteris neteikia išlaikymo dukrai M., ryšio su ja nepalaiko. Motina nededa pastangų situacijai keisti, specialistų rekomendacijas vykdo dalinai. Vaiko tėvas S. T. alkoholio vartojimo problemos nesprendžia, tėvas neslepia vartojantis alkoholinius gėrimus. Su vaiko tėvo šeima dirbantys specialistai informavo, kad vyrui yra patogu, jog M. T. yra pasirūpinta, jam nereikia rūpintis dukra.

Dėl tėvų valdžios apribojimo

9. Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, nesant objektyvių priežasčių, dėl kurių tėvai negalėtų įgyvendinti tėvų valdžios, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą.

10. Tėvų valdžios apribojimo sąlygų sąrašas yra baigtinis, t. y. kai tėvai: 1) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai apriboti tėvų valdžią galima tuomet, kai tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi arba visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Kiekvienu atveju teismui tenka nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais.

11. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs visą rašytinę bylos medžiagą, ieškovo atstovės teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, atsakovų bei trečiojo asmens atstovės teismo posėdžio metu duotus parodymus sprendžia, kad yra pagrindas abiem atsakovams neterminuotai apriboti tėvų valdžią.

12. Atsakovai motina E. Š. ir tėvas S. T. yra nusišalinę nuo dukros M. T. auklėjimo ir ugdymo, dukra nesirūpina, nesidomi, vaiko gyvenime nedalyvauja, išlaikymo vaikui neteikia, taip pat vaiko tėvai nevykdo socialinių darbuotojų rekomendacijų, nededa pastangų situacijai pakeisti, teigiamų pokyčių šeimoje nepasiekta, išlieka rizikos veiksniai ir dėl to išlieka pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ir (ar) gyvybei. Patys atsakovai teismo posėdžio metu sutiko, kad jiems būtų neterminuotai apribota tėvų valdžia jų nepilnametės dukters M. T. atžvilgiu, tačiau tėvai prašė sumažinti išlaikymo dydį. Atsakovė E. Š. teismo posėdžio metu patvirtino, kad pas dukrą buvo nuvažiavusi gal 2 kartus, nors dukra su ja kartu negyvena nuo 2024 m. gegužės mėnesio, siūlomos psichologinės pagalbos ji atsisakė, mano, kad jai nereikia, paskutinį kartą su dukra bendravo telefonu, nežino ar kada dukra galėtų gyventi su ja kartu, nurodė, kad reikėtų klausti M. Vaiko tėvas S. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad M. T. nuo to lako, kai ji negyvena kartu, nieko nenuveža, paskutinį kartą su dukra bendravo gal vasario, kovo mėnesį, paskui yra ją matęs autobusiuke, pasisveikindavo, davė jai gal 4,00 ar 5,00 Eur, su socialiniais darbuotojais bendrauja tada, kai jie paskambina, atvažiuoja. Trečiojo asmens atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad vaiko M. T. mama tik vieną kartą buvo aplankyti dukterį, daugiau jos nematė, nors žadėjo atvykti, bet nepasirodė, o tėtį informavo, kur gyvena dukra, kokiu adresu, paliko telefono numerį, kad galėtų paskambinti, suderinti laiką, datą, kada galėtų ją aplankyti, iniciavo susitikimus, kad mergaitė bendrautų su tėčiu, tačiau tėtis nei karto nebuvo pasirodęs. Vaikas pas tėtį kategoriškai gyventi nenorėtų, o dėl mamos ji nėra pilnai apsisprendusi ar norėtų, ar nenorėtų grįžti. Atsakovė nededa pastangų bei pagrindinės pareigos išlaikyti savo nepilnametę dukrą, atsisako siūlomos specialistų pagalbos siekiant teigiamų pokyčių, šeimyniniuose namuose lankėsi vieną kartą, o vaiko tėvas nebendrauja su dukra, neteikia jai išlaikymo, nesprendžia alkoholio vartojimo problemos ir pats neslepia vartojantis alkoholinius gėrimus, vyrui patogu, jog M. T. pasirūpinta ir jam rūpintis nereikia, abu atsakovai neturi nuolatinio darbo. Teismo vertinimu, nesant jokių teigiamų pokyčių iš atsakovų E. Š. ir S. T. pusės, vaiko laikinosios priežiūros metu visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės išnaudotos ir buvo neveiksmingos, vaiko tėvai nedėjo pastangų, nekeitė savo elgesio, toliau šeimoje išliko realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei.

13. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nei vienas iš atsakovų nedėjo pakankamų realių pastangų susigrąžinti vaiką į šeimą. Įvertinus tai, kad atsakovų ir vaiko ryšys nėra glaudus, atsakovai nerodo pakankamo susidomėjimo savo vaiko ateitimi, nei vienas iš tėvų vaiku nesidomi, darytina išvada, kad atsakovai visiškai nesirūpina savo vaiku ir nėra duomenų, kad situacija ateityje gali pasikeisti. Todėl, siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus augti sveikoje, saugioje ir pastovioje aplinkoje, abiem atsakovams tėvų valdžia apribotina neterminuotai.

14. Atsakovams išaiškintina, kad apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų (pavyzdžiui, teisės gyventi su vaiku, reikalauti grąžinti vaiką iš kitų asmenų ir panašiai), tačiau išlieka teisė matytis su vaiku (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Įstatymas suteikia tėvams galimybę tėvų teises susigrąžinti, tai yra, tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaikų interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Tėvai, siekiantys, kad jų tėvų valdžios apribojimas būtų panaikintas, turi parodyti protingai įmanomą pažangą visose srityse, kurios buvo įvardytos kaip probleminės. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikai gali būti įvaikinti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

15. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 496¹ straipsnyje teismui nustatyta pareiga priėmus sprendimą apriboti tėvų valdžią savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. CPK 407 straipsnyje numatyta, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo. CK 3.183 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, jog apribojus tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

16. Priėmus sprendimą apriboti tėvų valdžią atsakovams E. Š. ir S. T. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo vaiko M. T., gimusios (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatytina Linkuvos socialinių paslaugų centre, kur šiuo metu nustatyta vaiko laikinoji rūpyba (CPK 407 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo

17. Apribojus tėvų valdžią, tėvams pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Sunki vaiko tėvų padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau visais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004 ir kt.).

18. Ieškovas prašo iš atsakovų E. Š. ir S. T. nepilnamečiam vaikui priteisti išlaikymą po 300,00 Eur kas mėnesį iš kiekvieno mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

19. Nagrinėjamu atveju atsakovė E. Š. prašė sumažinti išlaikymo dydį, kadangi ji turi III-ią invalidumo grupę, jos gaunamos mėnesinės pajamos yra 210,00 Eur neįgalumo pensijos. Jai nustatytas 55 procentų darbingumo lygis, 45 procentų neįgalumo lygis. Ji nedirba, tačiau yra registruota Užimtumo tarnyboje. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad ji turi tėvų butą, 1/3 dalį gyvenamojo namo, tačiau ji name negyvena, turi dalį žemės. Atsakovas S. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba pavienius darbus, šiuo metu jis yra registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau viską, ką gauna, atima Ligonių kasos ir išlaikymas, turi nekilnojamojo turto. Iš teismo išreikalautų iš viešųjų registrų išrašų matyti, kad E. Š. ir S. T. nedirba, gauna socialines išmokas, turi nekilnojamojo turo, tačiau turtas nedidelės vertės, registruoto kilnojamojo turto neturi. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad M. T. gauna vaiko pinigus, tai yra 122,00 Eur. Prašė iš atsakovų priteisti išlaikymą, tačiau atkreipė dėmesį, kad išlaikymo dydis gali būti koreguojamas įvertinus atsakovų turimą turtą bei dėl atsakovės apsunkintos galimybės įsidarbinti. Trečiojo asmens atstovė teismui teismo posėdžio metu nurodė, kad M. T. be vaiko pinigų dar gauna invalidumo išmoką, kuri siekia apie 350,00 Eur, nes jai yra nustatyta vidutinė negalia.

20. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad tiek atsakovės E. Š., tiek atsakovo S. T. turtinė padėtis yra sunki. E. Š. nustatytas 55 procentų darbingumo lygis. Tačiau spręsdamas dėl išlaikymo vaikui priteisimo, teismas pažymi, kad net ir esant sunkiai tėvų materialinei padėčiai, tai turi reikšmės išlaikymo dydžiui, bet negali būti pagrindu atleisti tėvus nuo išlaikymo teikimo vaikams pareigos. Kaip ir kitų tėvų teisių ir pareigų, išlaikymo pareigos tėvai negali atsisakyti. Pabrėžtina, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų arba apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas. Be to, teismui nėra pateikta duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų dirbti ir gauti pakankamas pajamas teikiant vaikui jo poreikius atitinkantį išlaikymą. Priešingai, teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad jis dirba pavienius darbus, gali gauti didesnes pajamas.

21. Bylos duomenys patvirtina, kad nei vienas iš nepilnamečio vaiko tėvų neteikė dukrai M. T. išlaikymo vaiko laikino atskyrimo metu. Nors atsakovai yra darbingo amžiaus, tačiau atsakovei nustatytas neįgalumas ir ribotas darbingumas, o duomenų, kad atsakovas dėl sveikatos būklės negalėtų pasirūpinti pakankamomis pajamomis vaiko išlaikymui byloje nėra. Nors atsakovų materialinė padėtis nėra gera, nei vienas iš atsakovų nedirba, tačiau atsakovai nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad būtų užtikrinti jų dukters būtinieji poreikiai. Teismo vertinimu, tėvai nesiima pakankamų pastangų tinkamai vykdyti savo pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką.

22. Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad yra nustatyta, jog abiejų atsakovų turtinė padėti yra sunki, tačiau jie nesiima pastangų jai pagerinti, tai, kad M. T. mokosi, baigė 8 klasę B. pagrindinėje mokykloje, jai yra reikalinga pirkti priemones mokslui, maistui, rūbams, be to, mergaitė turi sveikatos problemų, bei atsižvelgiant į tai, kad vaikui yra mokami vaiko pinigai ir invalidumo išmoka, teismas sprendžia, kad iš atsakovės E. Š., atsižvelgiant į jos ribotą darbingumą, nepilnametei jos dukrai M. T. priteistinas išlaikymas po 100,00 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, o iš atsakovo S. T. nepilnametei jo dukrai M. T. priteistinas išlaikymas po 200,00 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis.

23. Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

24. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

25. Ieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovės E. Š. valstybės naudai priteistinas 141,00 Eur žyminis mokestis (114,00 Eur už reikalavimą apriboti tėvų valdžią (100,00 Eur x 75 % x 152,10 vartotojų kainų indeksas), 27,00 Eur už reikalavimą priteisti išlaikymą (100,00 Eur x 12 mėn. x 3 % x 75 %), o iš atsakovo S. T. valstybės naudai priteistinas 168,00 Eur žyminis mokestis (114,00 Eur už reikalavimą apriboti tėvų valdžią (100,00 Eur x 75 % x 152,10 vartotojų kainų indeksas), 54,00 Eur už reikalavimą priteisti išlaikymą (200,00 Eur x 12 mėn. x 3 % x 75 %) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai, 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnis, 96 straipsnis). Taip pat iš atsakovų E. Š. ir S. T. lygiomis dalimis valstybės naudai priteistinos 60,86 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 406 straipsnio 1, 2 dalimis, 407 straipsniu, 504 straipsnio 1, 2 dalimis,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Neterminuotai apriboti tėvų valdžią atsakovams E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jų nepilnamečio vaiko M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovo S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai M. T. išlaikymą po 200,00 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlime teisme (2025 m. gegužės 29 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo lėšas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovės E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai M. T. išlaikymą po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. gegužės 29 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo lėšas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Iki teismo sprendimo dėl nuolatinės rūpybos nepilnametei M. T. nustatymo įsiteisėjimo jos gyvenamąją vietą nustatyti Linkuvos socialinių paslaugų centre, juridinio asmens kodas 168098016, Linkuvos socialinių paslaugų centrą skiriant nepilnametei M. T. priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoju.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 141,00 Eur (vieno šimto keturiasdešimt vieno euro 00 ct) žyminį mokestį.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 168,00 Eur (vieno šimto šešiasdešimt aštuonių eurų 00 ct) žyminį mokestį.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovų E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 60,86 Eur (šešiasdešimties eurų 86 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas (po 30,43 Eur (trisdešimt eurų 43 ct) iš kiekvieno).

Išaiškinti atsakovams, kad valstybės naudai priteistos sumos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banke“ Lietuvos filiale, banko kodas 72900, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, banko kodas 70440, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, banko kodas 71800, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, banko kodas 40100, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke, banko kodas 72300, įmokos kodas 5662.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.