Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alfonsas Guobys, rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „NT valdos“ ieškinį atsakovui AB „Puntukas“ dėl skolos priteisimo, priimdamas sprendimą už akių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui Civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka buvo įteiktas ieškinio nuorašas ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus. Per teismo nustatytą terminą atsakovas be pateisinamos priežasties atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o ieškovas yra pareiškęs prašymą priimti sprendimą už akių, jei byloje atsiliepimas į ieškinį nebus pateiktas, todėl byloje atsiranda Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalyje numatytos sprendimo priėmimo už akių pasekmės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (Civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 2 dalis).

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2015 m. rugsėjo 3 d. ir 2015 m. rugsėjo 14 d. sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. Ps_N-15-23100-1333 ir Nr. Ps_N-15-23100-1334 (toliau – Sutartys), pagal kurias ieškovas (nuomotojas) įsipareigojo išnuomoti atsakovui (nuomininkui), o pastarasis įsipareigojo išsinuomoti iš nuomotojo patalpas, nurodytas sutarčių specialiosiose sąlygose, ir mokėti nuomos mokestį bei kitus mokėjimus pagal sutarčių sąlygas ir jose numatyta tvarką. Nurodė, kad remiantis sutarčių specialiosiomis sąlygomis, atsakovui buvo išnuomotos administracinės, garažų, sandėliavimo ir kitos paskirties patalpos, adresu Geologų g. 16, Vilnius. Nustatyta, kad pagal sutarčių 6.1. punktą, sutartimis išnuomotų patalpų nuomos mokestis (be PVM), kurį įsipareigojo mokėti atsakovas, yra nurodytas specialiosiose sutarčių sąlygose bei skaičiuojamas nuo priėmimo- perdavimo akte nurodytos patalpų perdavimo nuomininkui dienos iki patalpų grąžinimo nuomotojui momento. Patalpų perdavimo bei priėmimo aktus patvirtina ieškovo ir atsakovo pasirašyti Negyvenamųjų patalpų priėmimo-perdavimo aktai. Taip pat nustatyta, kad 2015 m. spalio 30 d. ieškovas ir atsakovas sudarė susitarimą Nr. 1 „Dėl 2015 m. rugsėjo 3 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. Ps_N-l 5-23100-1333 pakeitimo“. Minėtu susitarimu nuomotojas ir nuomininkas pakeitė 2015 m. rugsėjo 3 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. Ps_N-15-23100-1333 Specialiąsias sąlygas ir išdėstė jas nauja redakcija, pagal kurią, pasikeitus išnuomotų Patalpų plotui, atitinkamai buvo perskaičiuotas ir nuomos mokestis. Atsakovui 2016 m. kovo-birželio mėnesiais buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros už Patalpų nuomą bei komunalines ir kitas paslaugas. Ieškovas ne kartą ragino atsakovą (tiek žodžiu, tiek raštu) padengti susidariusį įsiskolinimą, ieškojo bei siūlė. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų nesilaikė, naudojosi patalpomis, tačiau jam pateiktų ieškovo sąskaitų faktūrų už nuomą bei komunalines ir kitas paslaugas iki šiol neapmokėjo. Atsakovo skola ieškovo paskaičiavimu sudaro 39 089,53 Eur ir 451,25 Eur delspinigiai.

Civilinio kodekso 6.4 bei 6.38 straipsniuose numatyta, jog skolininkas privalo elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu, bei vykdyti prievoles sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, bendradarbiauti ir kooperuotis su kita šalimi. Pagal nuomos sutartį, viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (Civilinio kodekso 6.477 straipsnio 1 dalis). Remiantis Civilinio kodekso 6.487 straipsnio 1 dalimi, nuomininkas privalo laiku mokėti nuomos mokestį. Civilinio kodekso 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos. Civilinio kodekso 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (Civilinio kodekso 6.205 straipsnis). Pagal Civilinio kodekso 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų ieškovui sumokėję reikalaujamą sumą (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis), todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovas prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 39 089,53 Eur skolą yra pagrįstas ir tenkintinas (Civilinio kodekso 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.256 straipsnio 1 dalis).

Civilinio kodekso 6.71 straipsnio 1 dalis numato, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Sutartyse nustatyta, kad nuomotojas turi teisę pareikalauti, kad nuomininkas sumokėtų 0,05 proc. dydžio delspinigių nuo laiku nesumokėto nuomos mokesčio ar patalpų eksploatavimo išlaidų sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Kadangi atsakovas savo sutartinių prievolių tinkamai nevykdė, todėl ieškovo reikalavimas priteisti jo naudai iš atsakovo 451,25 Eur delspinigių yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 8,05 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Civilinio kodekso 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesines palūkanas už pagal komercinius sandorius atliekamus pavėluotus mokėjimus reglamentuoja Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas (toliau - įstatymas). Įstatyme nurodoma, kad jis taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai (įstatymo 1 str. 2 d.). Pavėluotu mokėjimu yra laikomas mokėjimas praleidus įstatymuose ar komercinėje sutartyje nustatytą mokėjimo už perduotas prekes, suteiktas paslaugas ar atliktus darbus laikotarpį, kai kreditorius įvykdė įstatymuose ir (ar) komercinėje sutartyje jam nustatytas pareigas ir laiku negavo jam priklausančios mokėtinos sumos, išskyrus atvejus, kai skolininkas nėra atsakingas už vėlavimą sumokėti (įstatymo 2 str. 4 d.). Pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu (įstatymo 2 str. 5 d.). Fiksuotoji palūkanų norma ieškinio pateikimo metu buvo 0,05 procento (http://www.ecb.europa.eu/mopo/implement/omo/html/top_history.en.html). Todėl iš atsakovo priteistina 8,05 procento metinės palūkanos už priteistą sumą (39 540,78 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. liepos 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Civilinio kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo priteistina 309 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro žyminis mokestis.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, kadangi neviršija 3 Eur dydžio (Teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ , Civilinio proceso kodekso 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsniu, 285-288 straipsniais, 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo AB „Puntukas“, j. a. k. 220119010, ieškovo UAB „NT Valdos“, j. a. k. 300634954, naudai 39 089,53 Eur (trisdešimt devynių tūkstančių aštuoniasdešimt devybių eurų 53 ct) skolą, 451,25 Eur (keturių šimtų penkiasdešimt vieno euro 25 ct) delspinigius, 8,05 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (39 540,78 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. liepos 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo AB „Puntukas“, j. a. k. 220119010, ieškovo UAB „NT Valdos“, j. a. k. 300634954, naudai 309 Eur (trijų šimtų devynių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti Civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.