Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-07-16 · Byla Nr. N-575-5950-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-07-16
Bylos Nr.
N-575-5950-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Virgilijus Valančius, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Kategorijos
  • 52.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-5950/2010Procesinio sprendimo kategorija 52.4
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTA RTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. liepos 16 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 2 d. nutarties J. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2010 m. birželio 2 d. nutartimi Kauno apygardos administracinis teismas atmetė J. B. prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Simno policijos nuovados viršininko 2010 m. gegužės 4 d. nutarimo atsisakė priimti.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniu, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 293 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio 1 dalimi, 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu. Teismas įvertino tai, kad pareiškėjas apie skundžiamą nutarimą sužinojo 2010 m. gegužės 6 d., o į teisininką kreipėsi tik 2010 m. gegužės 18 d. Teismas nurodė, jog būdamas protingas, apdairus ir rūpestingas, jis turėjo galimybę ir pakankamai laiko pasidomėti apskundimo tvarka, anksčiau kreiptis į teisininką. Pažymėta, kad įstatymų leidėjas praleisto termino atnaujinimo galimybę sieja su svarbiomis priežastimis. Teismo diskrecijai palikta nuspręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes. Nurodyta, jog praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje N63-436/2010), vertintinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė pareiškėjui realizuoti savo teisę kreiptis į teismą ir kuriomis galima pagrįsti visą termino skundui paduoti praleidimo laikotarpį bei kurios yra patvirtintos įrodymais. Pabrėžta, kad įstatyme numatytas trumpas terminas skundui paduoti įpareigoja asmenis, turinčius teisę skųsti byloje priimtą nutarimą, šia savo procesine teise naudotis itin operatyviai, atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N575−5088/2010). Teismas nurodė, kad teismų praktikoje svarbiomis priežastimis praleistam terminui atnaujinti pripažįstamos tokios priežastys, kurios objektyviai, nepriklausomai nuo pareiškėjo valios trukdė jam paduoti skundą, nors pareiškėjas norėjo tai padaryti ir, įgyvendindamas savo teises, buvo rūpestingas bei atidus.

Teismo konstatavimu, šiuo atveju termino praleidimo priežastis buvo ne institucijos veiksmai (neveikimas), o paties pareiškėjo neatidumas, pareiškėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, kurios būtų pagrindas atnaujinti terminą skundui paduoti. Argumentas, kad jis nesuprato nutarime nurodytų straipsnių turinio, įvertintas kaip nepagrįstas, nes pareiškėjas, būdamas teisinės valstybės pilietis, suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, turėjo pasidomėti, koks minėtų straipsnių turinys. Be to, pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalį įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės.

III.

J. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, atnaujinti terminą skundui paduoti ir skundą priimti nagrinėti. J. B. teigia, kad teismas netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalį, pažymi, kad terminą skundui paduoti praleido dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Simno policijos nuovados viršininko aplaidžiai ir neatsakingai atliekamų pareigų (jis tinkamai neišaiškino nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje apskundimo tvarkos). J. B. paaiškina, kad nutarime nurodyti įstatymų straipsniai skaičiais jam, 72 metų amžiaus kaimo gyventojui, buvo neaiškūs. Mano, kad terminas skundui pateikti buvo praleistas dėl svarbios priežasties, nes jis, 2010 m. gegužės 6 d. gavęs Simno policijos nuovados viršininko nutarimą, iš karto pradėti ieškoti teisininko negalėjo, nes po N. K. ir jos draugų užpuolimo 2010 m. balandžio 24 d. buvo sužalotas (jam stipriai sutrenkta galva, tačiau dėl laisvų vietų ligoninėje nebuvimo jis gydymą tęsė namuose, turėjo mažiausiai keturiolika dienų gulėti lovoje ir stebėti savo savijautą; dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 1 dalį). J. B. paaiškina, kad jis lovoje išgulėjo net 20 dienų, po sumušimo jam sutriko klausa, regėjimas, jis nuolat jaučia bendrą organizmo silpnumą. Pajutęs, kad sveikata nežymiai pagerėjo, nedelsiant ėmė ieškoti advokato, kuris galėtų suteikti kvalifikuotą teisinę pagalbą. Kadangi Simno miestelyje, kuriame gyvena, advokato rasti nepavyko, teko vykti į Alytų už 25 km. Ten dėl didelių darbo krūvių nei vienas advokatas jam skubiai surašyti skundo negalėjo. J. B. pažymi, kad teismas turėtų termino atnaujinimu suinteresuoto asmens nurodytų aplinkybių, dėl kurių terminas buvo praleistas, svarbą aiškintis ne formaliai, bet atsižvelgdamas į procesinių terminų instituto ir paties nusižengimo esmę, į suinteresuoto asmens asmenines savybes ir reikšmingas faktines bylos aplinkybes. Vertinant, ar termino praleidimo priežastis yra svarbi, privalu nustatyti ir tai, kiek prašomas atnaujinti terminas buvo praleistas. J. B. pažymi, kad jei skundžiamame nutarime būtų buvusi tinkamai išaiškinta nutarimo apskundimo tvarka, net ir būdamas sunkios sveikatos būklės, jis skundą būtų turėjęs galimybę pateikti nustatyto procesinio termino ribose. Mano, kad terminas buvo praleistas nežymiai. J. B. atkreipia dėmesį į tai, kad jam paskirta administracinė nuobauda yra susijusi su jo sumušimu (gindamasis nuo užpuolikų, jis iššovė iš dujinio ginklo). Teigia, kad byloje priimtas sprendimas turės prejudicinę reikšmę. J. B. pažymi atsakomybės nevengiąs, tik siekiąs apginti savo teisę į teisminę gynybą, teisingą teismo procesą, remiasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsniu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konst atuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 122 straipsnio 1 dalis nustato, jog nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje asmuo, dėl kurio jis priimtas, gali apskųsti per dešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos. Šiuo atveju Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūno nutarimas, dėl kurio J. B. 2010 m. gegužės 18 d. išsiuntė skundą Kauno apygardos administraciniam teismui (b.l. 9), priimtas 2010 m. gegužės 4 d. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad J. B. praleido įstatymo nustatytą terminą skundui dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje pateikti (šis terminas pasibaigė 2010 m. gegužės 14 d.).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 122 straipsnio 5 dalis numato, kad teismas gali atnaujinti praleistą tokio skundo padavimo terminą, kai pateikiamas prašymas dėl termino atnaujinimo, prašymas atnaujinti terminą nagrinėjamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnyje nustatyta tvarka ir dėl svarbios priežasties praleistas terminas gali būti atnaujintas. Prašydamas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, J. B. nurodė, kad jam nebuvo tinkamai išaiškinta nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje apskundimo tvarka, nutarime buvo išvardinti tik tokią tvarką reglamentuojantys kodekso straipsniai, tačiau, kaip pagrįstai konstatuota pirmosios instancijos teismo nutartyje, šios aplinkybės nepateisina skundo padavimo termino praleidimo, nes įstatymo nuostatos J. B. turėjo būti žinomos, be to, jis turėjo galimybę pasinaudoti kvalifikuota teisine pagalba ir išsiaiškinti teisės normų turinį. Kaip matyti iš prašyme atnaujinti skundo padavimo terminą išdėstytų aplinkybių, J. B. į teisininką kreipėsi tik 2010 m. gegužės 18 d. To, kad jis ilgai negalėjo rasti teisininko skundo surašymui, J. B. iki atskirojo skundo padavimo teismui nenurodė, o jo pateikti dokumentai apie jo patirtus 2010 m. balandžio 24 d. sužalojimus nerodo tokio jam padarytų sužalojimų pobūdžio, dėl kurio jis negalėjo laiku pateikti skundo teismui (sužalojimai įvertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas; b.l. 41-44). Tai, kad jeigu būtų žinojęs apie skundo pateikimo terminą, jį būtų turėjęs galimybę pateikti nustatytu terminu, atskirajame skunde pripažįsta ir pats J. B.. Tai patvirtina, kad jo patirti sužalojimai nebuvo esminė termino pateikti skundą praleidimo priežastis.

Šiomis aplinkybėmis pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsniu ir 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, pagrįstai nepatenkino prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir skundą atsisakė priimti, naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, tenkinant atskirąjį skundą, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

J. B. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius