- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-23
- Bylos Nr.
- e2YT-3040-231/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02121-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Česlava Malinovska
- Pareiškėjas
- K. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Elektrėnų savivaldybės administracija, VĮ Turto bankas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos K. S. pareiškimą ir patikslintą pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo; suinteresuoti asmenys Elektrėnų savivaldybės administracija ir VĮ Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja K. S., patikslinusi pareiškimą (b. l. 48-50), prašo nustatyti faktą, kad jos motina O. D., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo 1989-12-31 sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai valdė ir nuo 2000-01-01 pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į 7067/10000 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurias sudaro gyvenamosios ir negyvenamosios patalpos, techninės apskaitos byloje pažymėtos indeksais: 2/3 dalys koridoriaus 22-1, 8,04 kv. m ploto; 2/3 dalys tualeto 22-2, 1,22 kv. m ploto; 2/3 dalys vonios 22-3, 2,53 kv. m ploto; kambarys 22-4, 15,52 kv. m ploto; 2/3 dalys virtuvės 22-6, 7,36 kv. m ploto; kambarys 22-7, 16,19 kv. m ploto; viso į 41,26 kv. m ploto nurodyto buto patalpas.
Pareiškėja nurodė, kad jos tėvui P. D., dirbusiam (duomenys neskelbtini), darbovietės administracijos ir profsąjungos vietos komiteto 1977-12-29 posėdžio nutarimu, patvirtintu 1978-01-11 tuometinio Trakų rajono Elektrėnų gyvenvietės Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 3, buvo skirtas trijų kambarių butas, 39,4 kv. m gyvenamojo ploto, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 58,38 kv. m (toliau – butas). Tuo metu P. D. šeimą sudarė sutuoktinė O. D. ir 3 nepilnamečiai vaikai - pareiškėja K. D., R. D. ir L. D.. Šiuo adresu O. D. deklaravo savo gyvenamąją vietą nuo 1978-07-07. Tėvų santuoka nebuvo sėkminga, jie išsituokė, ištuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriuje, ištuokos įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Po tėvų skyrybų, P. D. kreipėsi ieškiniu į Trakų rajono liaudies teismą dėl buto nuomos sutarties pakeitimo ir buto padalijimo. 1989-12-21 teismo sprendimu buvo nustatyta naudojimosi butu tvarka: P. D. buvo skirta naudotis kambariu, 7,4 kv. m ploto, o O. D. buvo skirta naudotis kambariais, 14,8 kv. m ir 17,2 kv. m ploto. Tualetą, vonią, koridorių ir virtuvę teismas skyrė bendram naudojimui. O. D. nuo pat buto gavimo, t. y. nuo 1978 metų gyveno bute. P. D. 1994-12-20 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1-1374 dalį buto - 2933/10000 dalis (kambarį, techninės apskaitos byloje pažymėtą indeksu 22-5, 7,56 kv. m ploto, bei dalį bendro naudojimo patalpų - vonios, tualeto, virtuvės, koridoriaus, viso 17,12 kv. m ploto) privatizavo. 1995-02-23 dovanojimo sutartimi Nr. 2-360 P. D. nuosavybės teise valdomą buto dalį padovanojo dukrai L. D., o pastaroji 2017-02-13 dovanojimo sutartimi Nr. 431 minimą buto dalį padovanojo pareiškėjai. Likusia dalimi - 7067/10000 dalimis buto naudojosi O. D. - jame gyveno, mokėjo visus mokesčius už butą, jį prižiūrėjo ir tvarkė. O. D. mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties pareiškėja kreipėsi į Elektrėnų savivaldybės 2-ąjį notarų biurą dėl motinos palikimo priėmimo, buvo pradėta paveldėjimo byla Nr. CT-179/15, pareiškėjai buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į mamos vardu buvusį registruotą nekilnojamąjį turtą. Savo teises į motinos palikimą brolis R. D. ir sesuo L. D. padovanojo pareiškėjai. Tačiau 7067/10000 dalių buto nuosavybės teisė O. D. vardu nėra registruota. Dar iki mamos mirties pareiškėja kreipėsi į VĮ Registrų centras dėl daiktinių teisių į šią buto dalį įregistravimo, 2015-09-24 VĮ Registrų centras sprendimu Nr. VILRS-2265 pareiškėjos prašymas nebuvo patenkintas, motyvuojant tuo, kad pareiškėjos pateikti dokumentai - 1978-01-11 Trakų rajono Elektrėnų gyvenvietės Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimas Nr. 3 dėl buto skyrimo, teismo sprendimas ir kiti, neįrodo O. D. nuosavybės teisių į minėtą nekilnojamojo daikto dalį. O. D. nuo 1989-12-31, kai įsiteisėjo 1989-12-21 Trakų rajono liaudies teismo sprendimas, kuriuo buvo nustatyta naudojimosi butu tvarka, iki pat savo mirties 2015-11-13, sąžiningai ir teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai valdė 7067/10000 buto dalis, t. y. valdymas truko daugiau kaip 10 metų. Pagal CK 4.68 straipsnį, fizinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip 10 metų, įgyja nuosavybės teises į tą daiktą. Tokiu būdu, O. D. nuosavybės teises į 7067/10000 dalis buto įgijo nuo 2000-01-01. 2015-10-15 raštu Nr. 03.2-10-1339 Elektrėnų savivaldybė patvirtino, kad 7067/10000 dalys buto savivaldybei nepriklauso. O. D. iki savo mirties faktiškai valdė ne tik P. D. privatizuotą buto dalį, padovanotą dukrai L. D., bet ir kitas 7067/10000 buto dalis. Nuosavybės teisės į 7067/10000 buto dalis neįregistruotos. Nurodytas patalpas O. D. įgijo sąžiningai ir teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai šį turtą po naudojimosi tvarkos nustatymo valdė daugiau kaip 10 metų. Per šį laiką nei Elektrėnų savivaldybė, nei jokie asmenys nepareiškė pretenzijų į minėtas buto patalpas. Pareiškėja įsitikinusi, kad niekas neturi daugiau teisių už O. D. į buto dalis.
Pareiškėja bei jos atstovė teismo posėdyje palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes, prašė pareiškimą tenkinti.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Elektrėnų savivaldybės administracijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Suinteresuotas asmuo pateikė atsiliepimą į patikslintą pareiškimą (b. l. 53), kuriame nurodė, jog neprieštarauja pareiškėjos prašomo fakto nustatymui.
Suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Suinteresuotas asmuo pateikė atsiliepimą į patikslintą pareiškimą (b. l. 54-56), kuriuo prašė pareiškimą atmesti. Nurodė, kad butas buvo priskirtas valstybiniam butų fondui ir jis liko valstybės nuosavybė, į kurią nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas netenkintinas.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki terminų, nustatytų CK 4.68 straipsnio 1 dalyje suėjimo, o prašo teismo konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Teismui šias sąlygas konstatavus, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, t. y. pareiškėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos ir gali ją įregistruoti viešame registre. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011, nurodytos nuosavybės teisės įgijimui įgyjamąja senatimi būtinos sąlygos: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t.y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
Byloje nustatyta, kad Lietuvos TSR Trakų rajono Elektrėnų gyvenvietės Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1978-01-11 sprendimu Nr. 3 „Dėl gyvenamojo ploto paskyrimo bei apsikeitimo patvirtinimo“ pareiškėjos K. S. tėvui P. D. (b. l. 6, 7), dirbusiam (duomenys neskelbtini), skirtas trijų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – butas) (b. l. 10, 11). Pareiškėjos motina O. D. (b. l. 6, 7), mirusi (duomenys neskelbtini) (b. l. 26), savo gyvenamąją vietą nuo 1978-07-07 deklaravo adresu: (duomenys neskelbtini) (bute) (b. l. 8). (duomenys neskelbtini) pareiškėjos tėvų O. D. ir P. D. santuoka buvo nutraukta (b. l. 13). Trakų rajono liaudies teismo 1989-12-21 sprendimu tarp pareiškėjos tėvų buvo nustatyta naudojimosi butu tvarka (b. l. 14-17). 1994-12-20 Sutartimi Nr. 2-2829 pareiškėjos tėvas P. D. dalį buto (17,12 kv. m) išsipirko (b. l. 18-19). Šiuo metu pareiškėjai K. S. asmeninės nuosavybės teise priklauso 2933/10000 dalys buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (butas) pagal 2017-02-13 Dovanojimo sutartį Nr. 431; nuosavybės teisės į 7067/10000 dalį buto Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos (b. l. 20-21).
Elektrėnų savivaldybės administracija 2015-10-15 rašte nurodė, kad likusi dalis (7067/10000) neprivatizuoto buto nėra Elektrėnų savivaldybės nuosavybė (b. l. 43).
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas prašo netenkinti pareiškėjos reikalavimo, teigdamas, kad butas buvo priskirtas valstybiniam butų fondui ir jis liko valstybės nuosavybė, į kurią nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama.
Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas imperatyvas negali būti aiškinamas kitaip, kaip draudimas įgyjamosios senaties būdu įgyti nuosavybės teisę į daiktą, kuris priklauso valstybei ar savivaldybei. Šis draudimas užkerta kelią įgyti daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi nepriklausomai nuo kitų įstatyme nustatytų sąlygų tokiam įgijimui buvimo. Draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę į viešosios nuosavybės teise priklausantį turtą reiškia, kad tokio daikto asmuo negali teisėtai valdyti kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2004; 2006-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2006; 2007-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2007; 2011-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011; kt.).
Pažymėtina, jog byloje nėra buto suteikimo pareiškėjos motinai O. D. teisinį pagrindą patvirtinančių įrodymų. Iš 2017-07-04 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo su istorija matyti, kad pareiškėjos tėvas P. D. 2933/10000 buto dalis, kurios šiuo metu priklauso pareiškėjai, įgijo 1994-12-20 Pirkimo-pardavimo sutartimi pagal LR 1991-05-28 Įstatymą Nr. I-1374 (b. l. 20-21), t. y. pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą.
Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 1 straipsnyje buvo įtvirtinta, kad šis įstatymas nustato valstybinio ir visuomeninio butų fondo pirkimo-pardavimo tvarką nuomininkams, iki 1991 m. gruodžio 31 d. pareiškusiems norą įsigyti nuosavybėn gyvenamąsias patalpas. Pagal minėto įstatymo 2 straipsnį, pirkimo-pardavimo objektas buvo valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamieji namai, butai daugiabučiuose namuose ir bendrabučiuose (toliau - gyvenamieji namai, butai).
Įvertinus šiuos duomenis, darytina išvada, kad butas buvo valstybės nuosavybė, kurios dalį pareiškėjas privatizavo tuo metu galiojusia privatizavimo tvarka. Tuo tarpu likusi buto dalis, į kurią pareiškėja prašo nustatyti jos motinos nuosavybės pagal įgyjamąją senatį faktą, taip ir liko valstybės nuosavybe. Pagrindo, dėl kurio būtų pasibaigusi valstybės nuosavybė į buto dalį, aplinkybių, kurios pareiškėjai suteikė pagrindą manyti, kad jos motina buto dalį valdė kaip savo, ir kad niekas neturi daugiau teisių į šį turtą, nenurodyta ir tokie įrodymai nepateikti.
Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teisėtu daikto valdymu įstatymo pripažįstamas daikto faktinis turėjimas, įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Antada“ pareiškimą dėl valdymo fakto patvirtinimo, bylos Nr. 3K-3-32/2008). Atsižvelgiant į tai, kad, siekiant taikyti įgyjamąją senatį, turi būti nustatyta, jog faktinis daikto turėjimas atsirado tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kad faktinis daikto valdymas turi tęstis ilgą laiką ir išlikti sąžiningu, teisėtu, atviru, laikytina, jog nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu instituto paskirtis yra ,,įteisinti“ realiai esančią nuosavybės teisę; taikant šį institutą užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).
Vien naudojimasis turtu ilgą laiką nėra pagrindas nuosavybės teisei atsirasti, todėl pareiškėjos pateikti įrodymai, kad jos motina O. D. mokėjo mokesčius už butui tiekiamą elektros energiją (b. l. 35-36), buvo sudariusi Pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartį (b. l. 37) bei mokėjo už komunalines paslaugas (b. l. 38-39, 41), šiuo atveju teisiškai nereikšmingi.
Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 3K-7-67/2011 nurodyta, kad nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama ir į tokius valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, į kuriuos valstybė ar savivaldybė nuosavybės teisės ilgą laiką neįgyvendina, t. y. nesirūpina, neprižiūri, neregistruoja savo nuosavybės teisių, o juos nepertraukiamai valdo privatus fizinis ar juridinis asmuo. Bet koks valstybei priklausančio daikto valdymas, nepriklausomai nuo jo laiko ir bet kokių kitų aplinkybių, negali būti pripažintas pagrindu įgyjamajai senačiai taikyti. Jeigu statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi būti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytus nuosavybės teise įgyjamąja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, taip pat teismų praktiką, konstatuotina, kad pareiškėjos reikalavime nurodyta 7067/10000 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), yra valstybės nuosavybė, į kurią nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama, todėl pareiškimas atmestinas kaip nepagrįstas.
Vadovaujantis CPK 96 str. 6 d. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014-09-23 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-298/1K-290, 1,39 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5, 79, 88, 92, 96, 176-178, 442, 530-533 straipsniais,
nusprendžia:
K. S. pareiškimo netenkinti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.