Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Zita Romanovaitė, sekretoriaujant Lijanai Ereminaitei - Krivdai, dalyvaujant Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorui Kęstučiui Veitui, gynėjui advokatui Aliui Galminui, nukentėjusiajam V. V. , teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

A. G. (A. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, išsituokęs, iki suėmimo gyveno (duomenys neskelbtini), dirbo Anglijos kompanijoje „(duomenys neskelbtini)“ prekių surinkėju, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą.

Jis, 2012 m. liepos 25 d., Klaipėdos mieste, melagingai prisistatęs socialiniu darbuotoju ir pasinaudodamas psichine nukentėjusiojo J. V. negalia, įkalbėjo pastarąjį, jam (A. G.), kaip socialiniam darbuotojui, surašyti ir pas notarą patvirtinti įgaliojimą, kurio pagrindu A. G. galėtų tvarkyti, valdyti, naudoti ir disponuoti visu J. V. priklausančiu turtu. J. V. apgaulės įtakoje, dėl psichikos sutrikimų negalėdamas suprasti A. G. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, 2012-07-25 Klaipėdos 8-ajame notarų biure, pasirašė įgaliojimą, kuriuo suteikė teisę A. G. tvarkyti, valdyti, naudoti ir disponuoti visu jam priklausančiu turtu, o A. G., panaudodamas apgaulės būdu gautą, 2012-07-25 Klaipėdos 8-ajame notarų biure patvirtintą įgaliojimą Nr. BV8-4339, nukentėjusiajam J. V. nežinant, 2012-07-31 S. M. už 68000 Lt (19694,161 Eur) pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklausė J. V. bei gavo už parduotą butą pinigus 68000 litų, (19694,161 Eur), kurių neperdavė nukentėjusiajam, ir taip juos užvaldė. Po to, jis siekdamas nuslėpti nusikalstamu būdu gautų pinigų užvaldymo faktą, pasinaudodamas nukentėjusiojo negalia, įtikino J. V. pasirašyti paskolos raštelį dėl tariamai jam (A. G.) paskolintų 40000 Lt. Taip, apgaulės įtakoje, dėl psichikos sutrikimų negalėdamas suprasti A. G. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, 2012-08-01 J. V. pasirašė A. G. paskolos raštelį dėl tariamai paskolintų A. G. 40000 Lt (11584,80 Eur). Tokiu būdu A. G. apgaule savo naudai įgijo svetimą, J. V. priklausantį turtą - 68000 Lt (19694,161 Eur).

Be to, A. G. , turėdamas tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, Klaipėdos mieste, panaudodamas apgaulės būdu gautą ir 2012-08-24 panaikintą, 2012-07-25 Klaipėdos 8-jame notarų biure patvirtintą įgaliojimą Nr. BV8-4339, suteikiantį teisę A. G. tvarkyti, valdyti, naudoti ir disponuoti visu J. V. priklausančiu turtu, iš J. V. vardu atidarytos banko “Swedbank” AB sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) per tris kartus pasiėmė 750 Lt (217,215 Eur) t.y. 2012-10-10 – 150 Lt; 2012-12-10 – 300 Lt; 2012-12-11 – 300 Lt. Tokiu būdu A. G. apgaule įgijo svetimą, J. V. priklausantį turtą - 750 Lt (217,215 Eur).

Motyvuojamoji dalis

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo K. M. parodymų matyti, kad butą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., nupirko sūnui S. M.. Buto pirkimui ieškojo apie tris mėnesius, kreipėsi ir į kai kurias nekilnojamojo turto agentūras, buvo užsiminęs pažįstamiems, jog nori netoli savo gyvenamosios vietos sūnui nupirkti butą. 2012 m. liepos 28-29 d., jam paskambino pažįstamas V. Š., tel. (duomenys neskelbtini), kuris dirba nekilnojamojo turto agentūroje, jam taip pat buvo minėjęs, kad ieško pirkti buto. V. pasakė, kad yra parduodamas vieno kambario butas (duomenys neskelbtini), už normalią kainą. Kiek jis pats sakė, jam paskambinęs asmuo teiravosi, kiek tokiu adresu kainuoja butai, vėliau jam pasiūlė surasti pirkėją. Po to V. jam pasakė, jog butą parduoda įgaliotas asmuo, jis jo paprašė patikrinti įgaliojimo tikrumą. Kiek yra žinoma, V. su įgaliotu asmeniu, kaip pats vėliau sužinojo A. G., nuvyko pas notarę B. V., kur pastaroji nurodė, jog A. G. turimas įgaliojimas yra galiojantis ir leidžia sudaryti buto pirkimo pardavimo sutartį. Apie tai V. informavo, todėl kitą dieną jau su sūnumi nuvyko apžiūrėti butą, jame buvo tik A. G.. Pastarasis paaiškino, kad parduoda draugo butą, nes draugas ruošiasi išsikraustyti į Uteną pas giminaičius. Kas draugas ir kodėl jis pats nedalyvauja sandoryje, jis kažkodėl nepaklausė, svarbiausia buvo, kad A. G. turimas įgaliojimas galiojantis. O kadangi tai patvirtino B. V. V., todėl įtarimų jokių nekilo. Butą nupirko per porą dienų, iš pradžių su A. G. bendravo tik V., po to V. informavo, jog toks butas yra, o jau kitą dieną apžiūrėjus ryte jį su sūnumi S., po pietų vyko pas B. V. tvarkyti dokumentų. Pas notarę sudaryti sandorį skubėjo, nes buvo suderėję kainą, butas labai tiko, nes kaip ir minėjo, ieškojo jo arčiau savo gyvenamosios vietos, todėl nenorėtų, kad atsirastų kiti pirkėjai, tuo labiau, kad A. G. apžiūrint butą užsiminė, jog yra ir daugiau besidominčių šiuo butu. Pas notarę vyko kartu su sūnumi S., kadangi butą pirko jam ir pirkėją nurodė būtent sūnų, ir V.. Pardavėjas buvo tik įgaliotas asmuo A. G., savininko nebuvo. Notarę pasirinko būtent B. V., kadangi tai atrodė priimtiniausia, nes būtent ji buvo išdavusi įgaliojimą A. G., be to ši notarinė kontora arčiausiai. Pas notarę, jai matant, taip pat sumokėjo pinigus – 68000 Lt ir buvo sutarę su A. G., kad jis apmokės sandorio pas notarę išlaidas – 500 Lt. Buto įsiskolinimų didelių nebuvo, renovacijos kaupimo lėšos nesumokėta už 3 ar 4 mėnesius ir už paskutinį mėnesį nesumokėta už komunalinius, viso gal apie 250 Lt. Ši skola jau buvo aptarta su A. G. derintis dėl buto kainos. Pas notarę pasirašė kaip ir buto perdavimą- priėmimą, tačiau A. G. paprašė leisti per dešimt dienų iš buto išsikraustyti. Jis neprieštaravo. Apžiūrint butą matė, kad jis yra gyvenamas, tačiau ar pats A. G. ten gyveno ar kitas asmuo nesigilino. Po sutarties pasirašymo laukė dešimt dienų, kol atlaisvins butą. Po to A. G. pradėjo tempti laiką, tik susiskambindavo, jo Nr. (duomenys neskelbtini), jis vis sakydavo, kad lyg ir išvažiavęs, kad pakalbėsime vėliau. Galiausiai jis nebekėlė telefono, ignoravo skambučius. Buto raktų neturėjo, nes buvo sutarę, kad juos atiduos, kai išsikraustys. Nuvykęs į butą pirmą kartą praėjus 10 dienų po sutarties pasirašymo, į jį patekti negalėjo, niekas nedarė durų. Gal į butą pateko atvykęs iš trečio karto, jame rado J. V. ir dar keletą asmenų, jie girtavo, J. prisistatė buto šeimininku. Apie tai, kad butas parduotas jis iš pradžių pasakė nieko nežinantis. Po to pamatė kambaryje ant stalo padėtą įgaliojimą, kuriuo jis įgaliojo A. G.. J. jį parodė, sakydamas, kad pats šį įgaliojimą pasirašė. Tada jis lyg ir pripažino, bet vėliau nurodė, kad butą nuomoja A. G.. Kadangi J. buvo girtas, nutarė atvykti kitą dieną. Atvykus vėliau dar antrą, trečią kartą, vis rasdavo Joną su kitais asmenimis girtaujantį, jis vis žadėjo, jog išsikraustys, kad draugai padės. Klausė jo kur ketina išsikelti, jis nurodė, kad turi kažkokią moteriškę Klaipėdoje, į Uteną pas giminaičius lyg ir važiuoti nenori, bet tai buvo girto asmens kalbos. Klausė J. kur yra A. G., jis nurodė nežinantis, nematęs jo jau kurį laiką. Bet to paties pokalbio metu prasitarė, kad su A. G. po buto pirkimo – pardavimo pasirašymo bendravęs, nes dar A. G. pas jį gyveno. Apie pinigus su J. jokios kalbos nebuvo, ar jam A. G. pinigus už butą atidavė, nežino. Tačiau kai atvykdavo į butą, J. nuolat rasdavo girtaujantį vis su kitais asmenimis. Paskutinį kartą kada atvyko, radęs blaivesnį J. pasakė, kad susirinktų svarbesnius daiktus, nes jau reikia atlaisvinto buto. Jis pasiėmė rūbus, dokumentus, dar kažką ir paprašė jį nuvežti pas giminaitį. Vežė jį į Klaipėdos rajoną, už prekybos centro „Ermitažas“, pasukus link Jokūbavo, netoli Gindulių, J. nurodė, kad ten gyvena giminaitis, lyg ir pusbrolis. Atvežė jį iki gyvenamo namo, pasitiko vyriškis, iš pažiūros girtaujantis, jį ten ir paliko. Po to dar Jonui skambino, kad pasiimtų iš buto likusius daiktus, šiai dienai jame ir yra J. daiktai, niekur nieko nekraustė, tik pakeitė laukujų durų spynas. Iki šiol J. daugiau su juo nebesusisiekė, kur jis yra nežino. Iš jo artimųjų, giminaičių niekas dėl J. buto nesikreipė. 2012 m. spalio pradžioje gavo iš teismo pranešimą, jog butui (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., uždėtas areštas ir pateikta J. ligos istorija. Mano, kad šį butą įgijo teisėtai, sandoris įvyko pas notarą, kuri buvo išdavusi įgaliojimą A. G., pinigus už butą sumokėjo. A. G. įtarimų nesukėlė, susitikus buvo tvarkingas, nepasakytų, kad girtaujantis, tačiau pasirodė turintis sveikatos problemų, gal ankščiau vartojęs narkotikus, tačiau nėra visiškai tikras (t. I, b.l. 155-156).

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo V. Š. parodymų matyti, kad 2012 m. liepos mėnesio pabaigoje jam paskambino mažai pažįstamas N., jo pavardės nežino, žino tik telefono numerį (duomenys neskelbtini). Jis retai kada paskambindavo, bendraudavo mažai, skambindavo tik pasiklausti dėl nekilnojamo turto kainų. Kadangi pats dirba nekilnojamo turto agentūroje, todėl dažnai sulaukia nepažįstamų žmonių skambučių konsultacijai dėl nekilnojamo turto kainų. N. jo pasiteiravo kiek galėtų kainuoti vieno kambario butas (duomenys neskelbtini), jam preliminariai pasakė kaina apie 70 000 Lt, nematęs buto. N. užsiminė, kad planuoja jį pirkti. Praėjus kelioms dienoms jis vėl paskambino ir užsiminė vėl apie tą patį butą, minėjo, kad lyg ir nesurenka pinigų jam, jį pertraukė nebaigus jam minties ir pasakė, kad žino, kas galėtų norėti jį pirkti. Sutarė, kad jis pirma apžiūrės butą ir vėliau pasiūlys jį žmogui ieškančiam pirkti tokį butą. Tą pačią dieną, datos neprisimena, bet tai dar buvo 2012 m. liepos mėnesio pabaigoje, susitiko su N. prie Šilutės pl. 76 namo, Klaipėdoje. Jis palydėjo iki buto. Buto duris atidarė vyriškis, kaip vėliau sužinojo tai A. G., pastarasis bute buvo vienas. Jis apžiūrėjo butą, buvo matyti, jog jis gyvenamas. A. G. paklausė ar jis savininkas. Jis nurodė, kad savininkas yra kitas žmogus, o jis tik įgaliotas asmuo. Apie patį buto savininką užklausė, prisimena, kad A. G. nurodė, jog savininkas išvykęs į Uteną pas giminių, į Klaipėdą jis nebegrįš, todėl A. G. įgaliotas parduoti jo butą, baldus išvežti į Uteną. Po buto apžiūros su N. dar bendravo, bet jis apie butą jau nieko nebeminėjo, tik jau klausinėjo apie sklypų kainas. Kada apžiūrinėjo butą, N. buvo išėjęs į lauką, kartu nebuvo. Ar jie su A. G. pažįstami, nežino, galbūt jis buvo tik klientas. N. neklausė iš kur jis sužinojo apie šį parduodamą butą, pats taip pat nieko neminėjo. Apžiūrėjęs butą paskambino draugui K. M., nes jis prieš kurį laiką prašė pranešti jei pasitaikytų koks nebrangus butas, nes nori nupirkti sūnui. Tą pačią dieną K. M. buto apžiūrėti negalėjo, nes dirbo. Kitą dieną ilgai bendravo su K. M., jam nupasakojo kaip atrodo butas, kalbėjo ar jis vertas tos kainos. Kadangi dažnai nekilnojamas turtas perkamas, parduodamas per įgaliotus asmenis, todėl jam asmeniškai jokio įtarimo nekilo. Kad nebūtų abejonių dėl įgaliojimo tikrumo, dar K. M. kreipėsi į notarę B. V.. Pastaroji nurodė, kad jei įgaliojimas jos patvirtintas vadinasi tikras. K. M. tuo metu dar to įgaliojimo nebuvo matęs, todėl paskambino jam dar pasitarti. Sutarė, kad jis su A. G. ir jo turimu įgaliojimu nuvyks pas notarę, kad ši patvirtintų, jog tas įgaliojimas tikras. A. G. kontaktus jau turėjo, kai pirmas apžiūrėjo butą. Notarei B. V. pateikus A. G. turimą įgaliojimą, pastaroji nurodė, kad tai jos patvirtintas įgaliojimas ir, kad jis yra galiojantis. Kai abejonių jau nebebuvo likę prieš perkant jau su K. M. dar nuvyko apžiūrėti buto, nes jis nebuvo matęs. Bute vėl buvo tiktai A. G.. Dar nusiderėjo buto kainą iki 68000 Lt. Po dienos ar dviejų jis, K. M., jo sūnus S. M. ir A. G. nuvyko pas tą pačią notarę B. V., ir ten buvo pasirašyta pirkimo – pardavimo sutartis. Buto pardavėjas buvo tik įgaliotas A. G.. Jam K. M., notarei matant, sumokėjo grynaisiais 68000 Lt. Nors pirkimo – pardavimo sutartyje buvo nurodyta, kad sutarties pasirašymo metu butas jau perduotas pirkėjui, tačiau prieš tai K. M. su A. G. žodžiu buvo susitarę, kad po sutarties pasirašymo S. G. turės savaitę laiko atlaisvinti butą. Po šios sutarties pasirašymo, su A. G. dar bendravo telefonu, K. M. jo paprašė pažiūrėti ar rūsys atlaisvintas. Susitikę daugiau nebuvo, kadangi A. G. pradėjo vengti susitikti, vis nurodydavo, kad negali, yra išvykęs. Po to ir pats K. M. jo pradėjo ieškoti. Praėjus sutartam terminui galiausiai nuvykę su K. į butą, (duomenys neskelbtini), rado buto savininką J. V., jis buvo girtas. J. V. nurodė, kad apie buto pardavimą nieko nežino. Tačiau K. M. ant stalo kambaryje pamatė padėtą įgaliojimą A. G., jo paklausė ar tai jis jame pasirašė, J. V. pripažino kad tai jo parašas. Dar K. M. paklausė ar jis žino, kad butas parduotas, J. V. nieko nesakė, tik nulenkęs galvą tylėjo. Dar po to buvo kartu su K. M. šiame bute, A. G. nerado, tik J. V., vėl neblaivų. Po to K. M. dar vyko į butą kelis kartus, kiek žino, vienas. Pats daugiau ten nebevažiavo. Su A. G. bendravo telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) (t.I, b.l. 159-160).

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojos B. V. parodymų matyti, kad apie tai, kada į jos notarinę kontorą kreipėsi A. G. dėl įgaliojimo prisimena. Datos dabar tiksliai neprisimena, tačiau pagal jai parodytą įgaliojimo kopiją, kurio originalą buvo patvirtinusi 2012-07-25, tą pačią dieną į jos notarinę kontorą, Taikos pr. 113, Klaipėdoje, kreipėsi A. G.. Jis pateikė savo ir J. V. asmens dokumentus įgaliojimui, paskirtas laikas jiems buvo gal po poros valandų. Pateikdamas dokumentus A. G. dar nurodė, kad jie su J. V. kartu gyvena ir yra netradicinė šeima. Jai tai pasirodė keista, bet daugiau klausinėti apie jų asmeninį gyvenimą, neišdrįso. Paskirtu laiku A. G. ir J. V. atvyko kartu. Pasikvietusi abu, J. V. dar pasiteiravo, kodėl būtent A. G. nori parašyti įgaliojimą. J. V. nurodė, kad jie gyvena kartu kaip šeima ir nori, kad A. G. jį visur atstovautų. O dėl ko atstovauti, J. V. nekonkretizavo. Tada J. V. paaiškino, kad šiuo įgaliojimu jis suteikia teisę A. G. jį atstovauti visose institucijose, taip pat disponuoti visu jam, J. V., priklausančiu turtu, jį parduoti, įkeisti. Įspėjo, kad turėdamas šį įgaliojimą, A. G. galės parduoti jo turimą turtą ir ar tikrai J. V. to nori. J. V. pasakė, kad – taip. Perskaitė įgaliojimo tekstą jiems abiems girdint. Dar kai A. G. kreipėsi dėl įgaliojimo, tai nurodė, kad įgaliojimo terminas – 10 metų ir, kad būtent reikalingas bendras įgaliojimas, tai yra platus, kuriuo įgaliotasis asmuo, šiuo atveju A. G., galės visur atstovauti įgaliotoją, šiuo atveju J. V.. Dėl įgaliojimo galiojimo termino dar paklausė J. V. ar tikrai tokiam ilgam terminui reikalingas įgaliojimas, jis nurodė, kad taip. Prieš patvirtindama įgaliojimą, patikrino Gyventojų duomenų registrą, jame buvo nurodyta, kad J. V. nei sutuoktinės, nei vaikų neturi. Taip pat, patikrino ir neveiksnių asmenų sąrašą, jame apie J. V. neveiksnumą jokių duomenų nebuvo. Prieš pasirašant įgaliojimą, bendravo su J. V. ir A. G.. Jie pasirodė tvarkingi vyriškiai. J. V. elgesys jokių įtarimų nesukėlė. Į jos pateikiamus klausimus J. V. atsakinėjo trumpai, buvo tylus. Jeigu būtų sukėlęs įtarimą, kad J. V. neblaivus ar apsvaigintas, iš karto būtų atsisakiusi įgaliojimą tvirtinti. Įgaliojimo pasirašymo metu A. G. sėdėjo kabinete, tačiau toliau nuo J. V., arčiau durų. Kuris tiksliai mokėjo už įgaliojimo patvirtinimą, tiksliai neprisimena, bet lyg ir pats J. V., tačiau tvirtai nėra įsitikinusi. Sumokėta buvo jau po įgaliojimo pasirašymo. Praėjus kelioms dienoms į jos notarinę kontorą kreipėsi vyriškis, kuris pasiteiravo ar A. G. turimas įgaliojimas, kurį tvirtino J. V. prašymu, yra galiojantis. Pažiūrėjo įgaliojimų registrą, kadangi kiekvieną dieną keičiasi žmonės, todėl visų neprisimena. Dar praėjus savaitei ar daugiau į kontorą atvyko A. G. su pirkėju ir paprašė paruošti buto pardavimo – pirkimo dokumentus. Sandoris buvo patvirtintas ne ankščiau kaip po trijų dienų, kadangi reikalinga paruošti dokumentus, užsakyti pažymą iš VĮ „Registrų centras“. Tuo metu gal jos darbuotojos priėmė dokumentus, kadangi kaip A. G. pateikė dokumentus buto pardavimui, ji jo arba pati nematė arba neatpažino. Kai jau atvyko patvirtinti pirkimo – pardavimo sandorį, A. G. prisiminė. Jo paklausė, kur gyvens J. V. jei jo butą parduoda. A. G. nurodė, kad J. V. gyvena kartu, jam, A. G. priklausančiame bute. Sandorį patvirtino, kadangi nesukėlė jokių įtarimų, jog A. G. gali apgauti J. V.. Tuo labiau, kad įgaliojimo pasirašymo metu jie abu tvirtino esanti šeima ir gyvenantys kartu. A. G. ir J. V. buto pirkėjas, dabar duomenų neprisimena, jai nepasirodė esantys pažįstami asmenys. Pinigus už butą pirkėjas A. G. sumokėjo sutarties pasirašymo metu grynaisiais. Po J. V. buto pirkimo – pardavimo sandorio patvirtinimo, praėjus gal porai savaičių į jos kontorą atvyko J. V. su broliu. Jie paprašė panaikinti J. V. parašytą įgaliojimą A. G., kadangi pastarasis pardavė J. V. butą, pinigų už jį negavo. Ji prie brolio dar kartą J. V. paklausė ar jis gyveno kartu su A. G., J. V. nurodė, kad taip. Dar paklausiau ar ji jam išaiškino prieš pasirašant įgaliojimą ir įgaliojant A. G. jį atstovauti, kokias teises jis suteikė A. G.. J. V. vėl atsakė teigiamai, tai girdėjo ir jo brolis, vyriškis jai neprisistatė, tačiau iš bendravimo suprato, kad jie broliai. J. V. brolis paprašė panaikinti įgaliojimą. Buvo surašytas prašymas, J. V. jį pasirašė. Po to daugiau nei J. V., nei jo brolio, A. G. nematė ir nebendravo. Dar praėjus kažkiek tai laiko, mėnesiui ar daugiau, jai paskambino iš AB „Swedbank“ darbuotoja, vardo neprisimena, ji pasiteiravo ar J. V. įgaliojimas A. G. yra galiojantis. Ji iš karto pasakė, kad šis įgaliojimas nebegalioja. Bankai turi priėjimą prie įgaliojimo registro ir mato ar pateiktas asmens įgaliojimas yra galiojantis, tačiau banko darbuotoja nurodė, kad norėjo pasitikslinti ar jis tikrai nebegalioja. Užsiminė, kad A. G. kreipėsi į banką norėdamas paimti iš J. V. sąskaitos pinigus, ar pinigus A. G. išdavė nežino, banko darbuotoja nenurodė. Kada tai buvo, tikrai neprisimena ir apytiksliai nurodyti negali, bet tai buvo iki 2013 metų sausio mėn. (t. I, b.l. 161-163).

Iš 2012-09-25 pareiškimo matyti, kad J. V. atstovė advokatė Svietlana Baracevičienė kreipėsi su pareiškimu į prokuratūrą pranešdama apie tai, kad pasinaudojant neįgaliojo J. V. psichine negalia prisistatęs socialiniu darbuotoju ir įgijęs J. V. pasitikėjimą A. G. apgaule įgijo įgaliojimą disponuoti J. V. turtu ir užvaldė 68000 Lt, kuriuos gavo iš S. M. pardavęs J. V. butą (t. I, b.l. 13).

Iš neįgaliojo pažymėjimo Nr. 0463876 matyti, kad J. V. darbingumas buvo tik 20 proc. (t. I., b.l. 15).

Iš 2012-09-07 Klaipėdos teritorinės ligonių kasos rašto Nr.A1-4829 matyti, kad J. V. dėl gydymo, galimai susijusio su galvos trauma ir psichika daugiau nei 20 kartų kreipėsi ar buvo pristatytas į Klaipėdos ir Tauragės apskričių asmens sveikatos priežiūros įstaigas (t. I, b.l. 16).

Iš 2012-07-25 Klaipėdos 8-ojo notaro biuro įgaliojimo kopijos matyti, kad J. V. A. G. išdavė įgaliojimą tvarkyti, valdyti, naudoti ir disponuoti visu jam priklausančiu turtu (t. I, b.l. 19).

Iš 2012-07-31 pirkimo-pardavimo sutarties kopijos matyti, kad A. G. 2012-07-31 pasinaudodamas jam J. V. išduotu įgaliojimu už 68 000 Lt S. M. pardavė J. V. butą, esantį (duomenys neskelbtini) (t. I, b.l. 20-24).

Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad nekilnojamojo turto registre nuo 2012-08-03 buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė įregistruota S. M. (t. I, b.l. 25).

Iš 2012-08-10 raginimo išsikelti iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), kopijos matyti, kad naujasis buto savininkas S. M. ragina J. V. išsikelti iš buto, iš kurio iki 2012-08-10 J. V. dar nebuvo išsikėlęs (t. I, b.l. 28).

Iš 2012-12-05 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis J. V. nuotraukoje Nr. 1 atpažino asmenį, kurį nurodė kaip socialinį darbuotoją (t. I, b.l. 35-36).

Iš 2013-03-08 „Swedbank“ AB rašto Nr. SR/13-9369 su priedais matyti, kad nuo 2012-08-24, t.y. po įgaliojimo, kuris 2012-07-25 patvirtintas Klaipėdos 8-ojo notarų biuro, panaikinimo lėšos iš J. V. vardu atidarytos banko sąskaitos buvo išmokėtos A. G. tris kartus, o 2012-12-11 ir 2012-12-27 buvo užfiksuoti bandymai pasinaudoti įgaliojimu (t. I, b.l. 38-40).

Iš J. V. banko sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2012-07-25-2013-03-27 matyti, kad A. G. iš J. V. vardu atidarytos banko „Swedbank” AB sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) per tris kartus atsiėmė 750 Lt (217,215 Eur), t.y. 2012-10-10 – 150 Lt; 2012-12-10 – 300 Lt; 2012-12-11 – 300 Lt (t. I, b.l. 170-171).

Iš 2013-10-16 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio matyti, kad (duomenys neskelbtini) J. V. buvo nužudytas (t. I, b.l. 48-57).

Iš 2012-08-01 paskolos raštelio kopijos matyti, kad A. G. iš J. V. gavo raštelį, tariamai patvirtinantį, jog J. V. A. G. 2012-08-01 paskolino 40000 Lt, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2013-08-01 (t. I, b.l. 72).

Iš 2014-09-18 teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 85 TPK-291/2014 matyti, kad J. V. 2012-07-25 įgaliojimo bei 2012-08-01 paskolos raštelio pasirašymo metu sirgo psichikos ir elgesio sutrikimu vartojant alkoholį, priklausomybės sindromu bei nepatikslintu psichikos sutrikimu dėl galvos smegenų pažeidimo, disfunkcijos ir somatinės ligos. Nustatyta, kad 2012-07-25 įgaliojimo bei 2012-08-01 paskolos raštelio pasirašymo metu J. V. gebėjimas suprasti savo veiksmų esmę, numatyti tolimąsias savo veiksmų pasekmes dėl sutrikusių pažintinių funkcijų buvo apsunkintas, o dėl trauminio smegenų pakitimo bei piktnaudžiavimo alkoholiu pažeistos valios jis negalėjo valdyti savo veiksmų (t. I, b.l. 90-93).

Iš 2013-02-21 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad V. V. pateikė 2012-08-24 J. V. pareiškimo Klaipėdos miesto 8-ajam notaro biurui panaikinti 2012-07-25 įgaliojimą, kopiją bei dokumentus apie J. V. gydymą užsienyje (t. I, b.l. 101-111).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis A. G., apgaule įgijo didelės vertės J. V. priklausantį turtą – pinigus 19694,16 Eur sumoje. Esminis sukčiavimo požymis, išskiriantis šią nusikalstamą veiką iš kitų veikų, kuriomis užvaldomas svetimas turtas, yra apgaulė. Sukčiavimo atveju apgaulė yra priemonė neteisėtai ir neatlygintinai įgyti svetimą turtą. Pažymėtina, kad viena apgaulės formų – piktnaudžiavimas pasitikėjimu – yra tada, kai kaltininkas BK 182 straipsnyje numatytas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, susiklosčiusiais asmeniniais, tarnybiniais ar kitokiais tarpusavio ryšiais, sudarančiais pasitikėjimo pagrindą.

Kaltinamojo apgaulė įgyjant nukentėjusiojo turtą pasireiškė netikrų duomenų apie save – kad jis esąs socialinis darbuotojas, pateikimu, melagingu pažadėjimu rūpintis nukentėjusiuoju J. V. ateityje, nupirkti jam kitą butą ir jame kartu su juo gyventi, nuslėpimu tikrųjų savo ketinimų. Visi šie kaltinamojo naudotos apgaulės elementai iš esmės suklaidino nukentėjusįjį J. V. dėl turto - 19694,16 Eur perleidimo.

Nukentėjusiojo suklaidinimo faktą patvirtina paties kaltinamojo A. G. parodymai teismo posėdžio metu, kuomet kaltinimasis nurodė, kad nukentėjusysis manė, kad jis yra socialinis darbuotojas. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam kartais padėdavo vyras, socialinis darbuotojas, pirkdavo vaistus, darė valgyti, socialinis darbuotojas yra pas jį nakvojęs. Iš 2012-12-05 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis J. V. nuotraukoje Nr. 1 esantį A. G. atpažino kaip socialinį darbuotoją. Kaltinamasis A. G. įvykdydamas nusikalstamas veikas pasinaudojo nukentėjusiojo J. V. psichine negalia. Šią aplinkybę patvirtino pats kaltinamasis parodęs, kad nukentėjusysis turėjo sutrikimų, tačiau jie nebuvo pastebimi, psichinė negalia pasimatydavo jam išgėrus. 2014-09-18 teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. 85 TPK-291/2014 nustatyta, kad J. V. 2012-07-25 įgaliojimo bei 2012-08-01 paskolos raštelio pasirašymo metu sirgo psichikos ir elgesio sutrikimu vartojant alkoholį, priklausomybės sindromu bei nepatikslintu psichikos sutrikimu dėl galvos smegenų pažeidimo, disfunkcijos ir somatinės ligos. 2012-07-25 įgaliojimo bei 2012-08-01 paskolos raštelio pasirašymo metu J. V. gebėjimas suprasti savo veiksmų esmę, numatyti tolimąsias savo veiksmų pasekmes dėl sutrikusių pažintinių funkcijų buvo apsunkintas, o dėl trauminio smegenų pakitimo bei piktnaudžiavimo alkoholiu pažeistos valios jis negalėjo valdyti savo veiksmų. Taigi, nukentėjusysis J. V. įtakotas kaltinamojo A. G. apgaulės, kad jis yra socialinis darbuotojas, ir dėl psichinės negalios negalėdamas suprasti kaltinamojo A. G. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, 2012-07-25 pasirašė įgaliojimą, kuriuo 2012-07-31 kaltinamasis pasinaudojo ir nukentėjusiajam nežinant pardavė nukentėjusiajam J. V. priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini), kitam asmeniui, o už butą gautų pinigų nukentėjusiajam negrąžino. Kaltinamasis teismo posėdžio metu parodė, kad apie nukentėjusiajam priklausančio buto pardavimą su nukentėjusiuoju kalbėjo, tačiau nukentėjusysis manė, kad pardavus jam priklausantį butą, bus perkamas mažesnis butas, nors kaltinamasis turėjo išankstinį sumanymą už buto pardavimą gautų pinigų negrąžinti nukentėjusiajam ir su jais išvykti į užsienį. Kad nukentėjusiajam priklausantis butas buvo parduotas nukentėjusiajam nežinant patvirtino pats kaltinamasis, kadangi nukentėjusiajam J. V. persigalvojus dėl buto pardavimo kaltinamasis vietoj įgaliojimo originalo nukentėjusiajam padavė įgaliojimo kopiją, kurią nukentėjusysis suplėšė manydamas, kad sunaikino įgaliojimo originalą. Taip pat liudytojai K. M., V. Š., B. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pasirašant buto pirkimo – pardavimo sutartį pas notarą J. V. nedalyvavo. Kaltinamasis patvirtino, kad už butą gautų pinigų nukentėjusiajam negrąžino. Kaltinamasis taip pat patvirtino, kad siekdamas nuslėpti nusikalstamu būdu gautų pinigų užvaldymo faktą, pasinaudodamas nukentėjusiojo negalia, įtikino J. V. pasirašyti paskolos raštelį dėl tariamai jam paskolintų 40000 Lt, ką 2012-08-01 J. V. ir padarė. Pasitikėjimu grįsti kaltinamojo ir nukentėjusiojo santykiai nukentėjusiajam buvo garantas, kad kaltinamasis išduotu įgaliojimu nepasinaudos ir buto be nukentėjusiojo žinios neparduos, tačiau nukentėjusysis iki šiol pinigų iš kaltinamojo nėra atgavęs. Taigi visi šie kaltinamojo panaudotos apgaulės elementai iš esmės suklaidino nukentėjusįjį dėl įgaliojimo išdavimo, kuriuo kaltinamasis pasinaudojęs įgijo 19694,16 Eur. Nukentėjusiojo suklaidinimas turėjo lemiamą įtaką jo apsisprendimui dėl įgaliojimo išdavimo kaltinamajam, nes žinodamas tikrąsias aplinkybes ir galėdamas valdyti savo veiksmus, nukentėjusysis nebūtų išdavęs įgaliojimo kaltinamajam. Laikytina, kad A. G. apgaulė buvo esminė.

Nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 2 d., A. G. padarė tiesiogine tyčia: jis svetimo turto įgijimui naudodamas apgaulę, suvokė, kad tokiu būdu veikia siekdamas įgyti svetimą turtą, numatė nusikalstamos veikos pavojingas pasekmes ir jų siekė. Apgaule įgyto turto vertė - 19694,16 Eur viršija 250 MGL dydžio sumą. Kaltinamojo A. G. veiksmai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį.

Teismas pripažįsta įrodyta ir tai, kad kaltinamasis A. G. iš J. V. vardu atidarytos banko “Swedbank” AB sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) per tris kartus atsiėmė 750 Lt (217,215 Eur) t.y. 2012-10-10 – 150 Lt; 2012-12-10 – 300 Lt; 2012-12-11 – 300 Lt. Kaltinamasis A. G. patvirtino kaltinime nurodytas aplinkybes. Pinigų pasisavinimo faktą patvirtina 2013-03-08 „Swedbank“ AB raštas Nr. SR/13-9369, kuriame nurodyta, kad nuo 2012-08-24, t.y. po įgaliojimo, kuris 2012-07-25 patvirtintas Klaipėdos 8-ojo notarų biuro, panaikinimo lėšos iš J. V. vardu atidarytos banko sąskaitos buvo išmokėtos A. G. tris kartus, o 2012-12-11 ir 2012-12-27 buvo užfiksuoti bandymai pasinaudoti įgaliojimu, bei J. V. banko sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2012-07-25-2013-03-27 iš kurio matyti, kad A. G. iš J. V. vardu atidarytos banko „Swedbank” AB sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) per tris kartus atsiėmė 750 Lt (217,215 Eur), t.y. 2012-10-10 – 150 Lt; 2012-12-10 – 300 Lt; 2012-12-11 – 300 Lt. Nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 1 d., A. G. padarė tiesiogine tyčia- jis svetimo turto įgijimui naudodamas apgaulę, suvokė, kad tokiu būdu veikia siekdamas įgyti svetimą turtą, numatė nusikalstamos veikos pavojingas pasekmes ir jų siekė. Apgaule įgyto turto vertė – 217,22 Eur. Kaltinamojo A. G. veiksmai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis A. G. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje ir vieną sunkų nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje. A. G. anksčiau nebuvo teistas, jis baustas administracine tvarka . Taip pat atsižvelgtina į kaltės formą ir rūšį , stadiją - veikos padarytos tiesiogine tyčia, jos baigtos. Kaltinamasis padarytos žalos neatlygino, nors iki suėmimo dirbo Anglijos kompanijoje „(duomenys neskelbtini)“ prekių surinkėju.

A. G. prisipažino padaręs visas nusikalstamas veikas, davė parodymus atitinkančius esmines įvykių aplinkybes, kritiškai vertina savo elgesį ir nuoširdžiai gailisi. Ši aplinkybė pripažįstama kaltinamojo A. G. atsakomybę už visas nusikalstamas veikas lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamasis A. G. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirtina bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamajam A. G. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas pratęstina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitomas kaltinamojo A. G. kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2015 m. spalio 26 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiojo V. V. pareikštas civilinis ieškinys – 19911,38 Eur pagrįstas, įrodytas kaltinamojo A. G. kaltės įrodymais, todėl tenkintinas ir priteistinas iš kaltinamojo.

Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo (t. 3, b.l. 15). Prašyme nurodoma, kad vadovaujantis „Už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklėmis“, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 69 (Žin., 2001, Nr. 8-231; 2013, Nr. 79-4011), antrinės teisinės pagalbos išlaidos teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą A. G. nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, sudaro 64,18 Eur advokato užmokestis. Prašoma šias išlaidas priteisti iš kaltinamojo A. G.. Pagal BPK 51 straipsnio 3 dalį, paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį gali, bet neprivalo būti išieškotos į valstybės biudžetą. Pagal LR Konstitucijos 31 straipsnį, asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą. Baudžiamojoje byloje kaltinamajam A. G. paskirta kardomoji priemonė - suėmimas, todėl teismas pripažino gynėjo dalyvavimą būtinu ir kaltinamajam paskyrė gynėją. Pagal BPK 51 straipsnį, suimto (nors ir kitoje baudžiamojoje byloje) ar atliekančio laisvės atėmimo bausmę kaltinamojo gynėjo dalyvavimas teismo posėdžio metu yra privalomas. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Todėl atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, kaltinamojo turtinę padėtį, į tai, kad A. G. paskirtas suėmimas, teismas daro išvadą, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo A. G. būtų nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas atmestinas.

Nagrinėjant baudžiamąją bylą į 2016 m. vasario 1 d. teisiamąjį posėdį atvyko nukentėjusysis V. V.. Jis teismui pateikė duomenis, pagrindžiančius jo turėtas kelionės išlaidas, ir prašė jas apmokėti, pervedant pinigus į pareiškime nurodytą sąskaitą. Pagal pateiktus dokumentus nustatyta, kad V. V. patirtos kelionės išlaidos sudaro 39,58 Eur, todėl šios nukentėjusiojo turėtos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsniu, atlygintinos jam iš teismo lėšų.

Prokuroras prašo iš kaltinamojo A. G. priteisti 1313,00 Eur ekstradicijos išlaidų. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 str. 6 p., proceso išlaidas sudaro ne tik šio straipsnio 1–5 punktuose numatytos išlaidos, bet ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 str. 1 d. teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Teismų praktikoje valstybės patirtos išlaidos, susijusios su įtariamojo atgabenimu iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką baudžiamajam persekiojimui vykdyti, paprastai pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nuteistojo tais atvejais, kai pagal teismų nustatytas faktines aplinkybes galima konstatuoti, kad po nusikaltimo padarymo įtariamasis ėmė slapstytis, siekdamas išvengti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn (kasacinės nutartys Nr. 2K-191/2006, 2K-366/2010, 2K-210/2011, 2K–342/2013). Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad kaltinamajam A. G. dar ikiteisminio tyrimo metu buvo paskelbta paieška ir paskirta kardomojo priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimas, vėliau paskirtas suėmimas, kadangi kaltinamasis po nusikalstamos veikos padarymo pasislėpė ir slapstėsi Jungtinėje Karalystėje. Vykdant tarptautinę pasislėpusiojo nuo teismo kaltinamojo paiešką, jis buvo surasta užsienyje ir pagal Europos arešto orderį perduotas Lietuvai. Visos ekstradicijos metu patirtos išlaidos yra pagrįstos byloje esančiomis sąskaitomis faktūromis ir kitais dokumentais (t. 2, b. l. 20, 41, 42, 43-45). Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis žinodamas apie įvykdytą nusikalstamą veiką, savo sąmoningais veiksmais, siekdama pasislėpti nuo teismo, išvyko iš Lietuvos, dėl to ir kilo būtinybė atlikti jo ekstradiciją ir buvo patirtos su tuo susijusios išlaidos, todėl jos turi būti priteistos iš kaltinamojo A. G..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendė:

A. G. (A. G.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam bausmę:

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį - 1(vienerius ) metus laisvės atėmimo.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį- 4 (keturis)metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti bausmę- 4 (keturis) metus laisvės atėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 2 (du) metus ir 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.

Kaltinamajam A. G. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti kaltinamojo A. G. kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2015 m. spalio 26 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš A. G. V. V. 19911,38 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl valstybės patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, netenkinti.

V. V. iš teismo lėšų atlyginti 2016 m. vasario 1 d. jo turėtas kelionės į teismą išlaidas – 39,58 Eur, pervedant pinigus į sąskaitą Nr. LT04 4010 0510 0191 7238.

Iš A. G. priteisti 1313,00 Eur proceso išlaidų valstybei, susidariusių dėl jo perdavimo pagal Europos arešto orderį ir 39,58 Eur. dėl nukentėjusiojo V. V. kelionės išlaidų atlyginimo.

Nuosprendį per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos proceso dalyviai gali apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodami per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.