Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

3. Skyriuje (duomenys neskelbtini) gautas pranešimas dėl galimo vaiko teisių pažeidimo. Pranešime nurodoma, kad nurodytu adresu yra nepilnametė su kūdikiu. Nuvykus minėtu adresu, rasti vaiko G. T., tėvai - nepilnametė motina J. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir vaiko įstatyminis atstovas S. T., gim. (duomenys neskelbtini). Asmenys gyvena viename kambaryje, namuose nėra įrengtų patogumų, nėra vandentiekio, vonios kambario, kambaryje yra atviras pečius, be jokių apsaugų. Pastebėta, kad namas yra avarinės būklės. Kartu name (kitame namo gale) gyvena ir kitų pašalinių asmenų (du vyrai, kurie yra probuojami). J. B. nurodė, kad šiame būste gyvena tik 3 dienas, jį nuomoja, rado skelbimą internete. Nustatyta, jog namuose nėra sąlygų augti ir gyventi vaikui. Mergaitė neturi lovytės, vonytės, vežimėlio. Po medikų apžiūros, kadangi vaikas periodiškai nesilankė pas šeimos gydytoją, (duomenys neskelbtini) mažametė su motina apgyvendinta „Šeimos namuose“.

4. Skyriaus specialistai, vadovaudamiesi Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. Al-803, nustatyta tvarka, atliko vaiko situacijos vertinimą. G. T. nustatė rizikos veiksnius: 30.3. Vaiko atstovai pagal įstatymą yra apsvaigę nuo alkoholio «...»arba vienas iš vaiko tėvų yra apsvaigęs nuo alkoholio ir tai gali sukelti realų pavojų vaiko sveikatai ir gyvybei, o kitas vaiko atstovas pagal įstatymą negali apsaugoti vaiko nuo jį žalojančio elgesio ir tai gali sukelti realų pavojų vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei; 30.11 kiti objektyvūs veiksniai, susiję su vaiko funkcionavimo, vaiko atstovais pagal įstatymą. Skyriaus teigimu, nustatyta, jog J. B. nepilnametė, stokojanti socialinių įgūdžių. G. T. tėvas įstatyminis atstovas yra nusišalinęs nuo dukros nuolatinės priežiūros, jos išlaikymo. Skyriaus specialistai vertino J. B. apsaugos poreikį, buvo priimtas sprendimas paimti vaiką iš J. B. ir S. T., tikslu nustatyti vaikui laikinąją globą. Siekiant vaikui užtikrinti saugią aplinką, nuspręsta taikyti vaiko laikinąją priežiūros priemonę nepilnametei J. B., I. P., kuri susijusi emociniais ryšiais, šeimoje. Skyriaus teigimu, J. B. motinos G. B. šeima nuo (duomenys neskelbtini) įtraukta į šeimų, patiriančių rizikos veiksnius, sąrašą. J. B. nebuvo tinkamai priežiūrima, ko pasėkoje nepilnametė pastojo nuo S. T. G. B. taip pat negali rūpintis nepilnamete G. T., kadangi turi priklausomybę alkoholiui, nevystė tėvystės įgūdžių dar augindama J. B.

5. Skyriaus teigimu, pagrindinė šeimos problema, jog nepilnametė (šiuo metu jau pilnametė), kuriai diagnozuotas vidutinis protinis neįgalumas, neturėdama nei socialinių, nei tėvystės įgūdžių, augina kūdikį. Dėl sveikatos būklės atsakovė nesuvokia, kaip reikia tinkamai užtikrinti mažametės dukros poreikius. Neturi įgūdžių vykdant tėvų pareigas, žinių apie vaiko raidą, mažametės poreikių atliepimą. Būtina nuolat ją mokyti socialinių įgūdžių, palaikant švarą ir tvarką namuose. J. B. ir jos dukrele rūpinasi I. P., kuri pradėjo tvarkytis dokumentus dėl globos. Gaunama nuolatinė socialinio darbuotojo pagalba šeimai. Atsakovei buvo sudėtinga bendrauti su Skyriaus mobiliosios komandos specialistėmis, galimai dėl turimo neįgalumo. Laikiną priežiūrą vykdanti moteris akcentavo, kad atsakovė dėl savo protinės negalios negeba priimti tinkamų sprendimų, kurie užtikrintų tiek jos, tiek mažametės fizinį ir emocinį saugumą. Paauglė yra labai patikli, negeba įvertinti netinkamo elgesio pasekmių. Atsakovė J. B. nelabai suvokia priežastį, dėl ko jos nepilnametei dukrai G. buvo nustatytas apsaugos poreikis ir kokie reikalavimai keliami jai pačiai. J. B. gyvena I. P. ir I. J. nupirktame name. J. B. tėvystės įgūdžiai labai menki. Emocinius, prieraišumo poreikius tenkina tik iš dalies. Mamai taip pat trūksta socialinių įgūdžių, nepavyksta be kitų pagalbos pasirūpinti savo dukra bei savarankiškai spręsti atsiradusias problemas: maisto, drabužių, kuro įsigijimo ir panašiai. Pačiai atsakovei J. B., kuri šiuo metu jau yra pilnametė, būtų tikslinga nuolatinė globa ir priežiūra, kasdieninė kontrolė ir pagalba. Net ir tapusi pilnamete, ji negali būti vaiko įstatymine atstove, nes dėl turimo neįgalumo negebės tinkamai prižiūrėti ir pasirūpinti savo mažamete dukra, neturi tam nei tėvystės, nei socialinių įgūdžių. Skyriaus manymu, J. B., turėdama nustatytą vidutinį protinį neįgalumą, viena, be kitų pagalbos, savarankiškai funkcionuoti ir auginti savo mažametę dukrą bei tenkinti jos fizinius, emocinius ir saugumo poreikius, negali. Pagalbos ir priežiūros reikia ne tik mažametei G., bet ir pačiai atsakovei J. B.

6. Atsakovė dėl savo turimos ligos negali tinkamai rūpintis nepilnamete dukra, todėl tikslinga taikyti vaiko atskyrimą nuo motinos. Atskyrus nepilnametę nuo atsakovės, bus maksimaliai užtikrinti vaiko interesai. Vaikams ir tėvams atskirti užtenka fakto, kad tėvai negali pasirūpinti savo vaikais, užtikrinti jiems normalių gyvenimo sąlygų, todėl, siekiant apginti vaiko teises, vaikas turi būti perkeltas į kitą gyvenamąją vietą. Atsakovė myli ir rūpinasi savo dukra, tačiau dėl turimos ligos ji negali viena jos prižiūrėti. Nagrinėjamu atveju, įvertinus aptartas aplinkybes, dėl atsakovės J. B. neįgalumo bei socialinių ir tėvystės įgūdžių stokos, teismo prašo atskirti nepilnametę G. T. nuo jos motinos J. B.

7. Skyriaus teigimu, atsakovas S. T. iš esmės pažeidė savo kaip tėvo pareigas rūpintis vaiku, jį auklėti, prižiūrėti, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tėvams tėvų valdžios ribojimą. Atsakovas S. T. vengia atlikti minėtas jo, kaip tėvo, pareigas, yra nusišalinęs nuo vaiko kasdieninės priežiūros, interesų tenkinimo, noro auginti vaiką savo šeimoje neturi, nebendrauja, neteikia išlaikymo, nesidomi vaiko gyvenimu, poreikiais. Visuma nurodytų aplinkybių patvirtina, kad atsakovas sąmoningai ir toliau vengia atlikti savo pareigą auklėti vaiką, ir yra nusišalinęs nuo jo auginimo, vaiko poreikiams ir interesams yra abejingas, iš duomenų visumos matyti, kad atsakovui svarbesnis jo paties poreikių tenkinimas, piktnaudžiavimas alkoholiu, šiais savo veiksmais piktnaudžiauja tėvo valdžia, ir nėra duomenų, jog padėtis gali pasikeisti, todėl darytina išvada, kad atsakovas neįgyvendina tėvo valdžios. Atsakovas teikiamos pagalbos nepriima, nerodo iniciatyvos keistis ir tobulinti socialinius įgūdžius auklėjant ir prižiūrint vaiką. Atsakovas nesidomi nepilnamete dukra, jos ugdymu, pasiekimais, sveikatos būkle, jos pasiekimais neformaliame ugdyme. Nesistengė sukurti ir suteikti saugią aplinką dukrai savo gyvenamojoje vietoje. Atsakovas nuolatinės gyvenamos vietos neturi. Daugiau nei pusę metų nebendrauja su dukra, nemėgina atkurti tarpusavio ryšio, nesiima jokių priemonių stiprinti bendravimo ryšį ir jį saugoti.

8. Dėl nurodytų aplinkybių, prašo apriboti tėvo valdžią atsakovui S. T. jo nepilnamečio vaiko G. T. atžvilgiu, iš atsakovo priteisti išlaikymą jo nepilnamečiam vaikui.

9. Prašo atskyrus nepilnametę nuo jo motinos atsakovės J. B., neterminuotai apribojus atsakovo S. T. valdžią jo nepilnametės dukros atžvilgiu, nustatyti laikiną globą I. P. gyvenamojoje vietoje, jos gaunamų lėšų tvarkytoja paskiriant I. P.

10. Atsakovė J. B. teismo posėdyje nedalyvavo. Byloje yra pateiktas atsakovės atstovo advokato padėjėjo Olego Juškos atsiliepimas, kurį atstovas teismo posėdžio pilnai palaikė. Atstovas papildomai nurodė, kad yra bendravęs su pačia atsakove J. B., todėl gali patikinti, kad pačiai atsakovei yra reikalinga nuolatinė priežiūra ir pagalba. I. P. iš esmės prižiūri tiek nepilnametę G. T., tiek pačią atsakovę, savo pareigas atlieka tinkamai. Atstovas neprieštaravo, kad ieškinio reikalavimas būtų tenkinamas pilna apimtimi, įskaitant ir dėl išlaikymo teikimo nepilnametei.

13. Trečiasis asmuo I. P. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jai pranešta tinkamai.

15. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; piktnaudžiauja tėvų valdžia; žiauriai elgiasi su vaikais; daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas ar motina daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Taigi, esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė.

16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.179 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė – vaiko atskyrimas nuo tėvų. Ši priemonė gali būti taikoma nesant tėvų kaltės, kai dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių tėvai negyvena kartu su vaiku ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Ši priemonė yra laikina, nes gali būti panaikinama, jei išnyko aplinkybės, dėl kurių vaikas buvo atskirtas nuo tėvų.

17. Byloje esančių įrodymų turiniu nustatyta, kad nepilnametės G. T., gimusios (duomenys neskelbtini), motina yra J. B., gimusi (duomenys neskelbtini), tėvas – S. T., gimęs (duomenys neskelbtini). Atsakovui S. T. nustatytas ribotas darbingumas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), įtakojanti diagnozė (duomenys neskelbtini) - vidutinis protinis atsilikimas, esant ryškiam elgesio pakitimui, reikalaujantis dėmesio ar gydymo. Atsakovei J. B. nustatytas neįgalumas (vidutinis) nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), taip pat nuo (duomenys neskelbtini) nustatyti specialieji poreikiai (antrojo lygio priežiūros (pagalbos) poreikis, įtakojanti diagnozė (duomenys neskelbtini) - vidutinis protinis atsilikimas).

18. Civilinės bylos duomenimis, ieškovo paaiškinimais taip pat nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) gautas pranešimas dėl galimo vaiko teisių pažeidimo. Pranešime nurodoma, kad nurodytu adresu yra nepilnametė su kūdikiu. Nuvykus minėtu adresu, rasti nepilnamečio vaiko G. T. tėvai – tuo metu nepilnametė motina J. B., gimusi (duomenys neskelbtini), ir vaiko įstatyminis atstovas S. T. Nuvykus į įvykio vietą nustatyta, jog asmenys gyvena viename kambaryje, namuose nėra įrengtų patogumų, nėra vandentiekio, vonios kambario, kambaryje yra atviras pečius, be jokių apsaugų. Pastebėta, kad namas yra avarinės būklės. Kartu name gyvena ir kiti asmenys, t. y. vyrai, kurie yra probuojami. Atsakovė J. B. nurodė, kad šiame būste gyvena tik 3 dienas, jį nuomoja, rado skelbimą internete. Nustatyta, jog namuose nėra sąlygų augti ir gyventi vaikui. Nepilnametė G. T. neturi lovytės, vonytės, vežimėlio. Po medikų apžiūros, kadangi vaikas periodiškai nesilankė pas šeimos gydytoją, (duomenys neskelbtini) mažametė su motina apgyvendinta „Šeimos namuose“.

19. Vadovaudamiesi Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. Al-803 (toliau – Aprašas), nustatyta tvarka, atliktas vaiko situacijos vertinimas, nustatyti rizikos veiksniai: 30.3. Vaiko atstovai pagal įstatymą yra apsvaigę nuo alkoholio «...»arba vienas iš vaiko tėvų yra apsvaigęs nuo alkoholio ir tai gali sukelti realų pavojų vaiko sveikatai ir gyvybei, o kitas vaiko atstovas pagal įstatymą negali apsaugoti vaiko nuo jį žalojančio elgesio ir tai gali sukelti realų pavojų vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei. Taip pat, 30.11. kiti objektyvūs veiksniai, susiję su vaiko funkcionavimo, vaiko atstovais pagal įstatymą. Atliekant vaiko situacijos vertinimą, nustatyta, jog J. B. nepilnametė, stokojanti socialinių įgūdžių. G. T. ir jos motiną J. B. sutiko prižiūrėti kaimynė I. P., priimtas sprendimas taikyti vaiko laikinosios priežiūros priemonę - vaiko motina J. B. (duomenys neskelbtini) laikinai apgyvendinta pas emociniais ryšiais susijusį asmenį - I. P. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų (duomenys neskelbtini) nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nepilnametė G. T. paimta iš jos tėvų. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) likusiai be tėvų globos G. T. nuo (duomenys neskelbtini) nustatyta laikinoji globa I. P. šeimoje.

22. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.179 straipsnis numato, kad kai tėvai negyvena kartu su vaikais dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, kuri yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis ir taikoma kartu su nacionaliniais įstatymais, 3 straipsnio 1 dalis numato, kad imantis bet kokių vaikų atžvilgiu veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko atskyrimas nuo tėvų – laikina vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, kuri taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas.

23. Nagrinėjamu atveju, byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad atsakovė J. B. negali pasirūpinti savo mažamete dukra dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (ligos), kurios lemia atsakovės negalėjimą vykdyti motinos pareigų savo vaikui. Tačiau iš jos atstovo atsiliepime, teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, ieškovo atstovės duotų paaiškinimų, matyti, kad vaiko ir mamos ryšys yra artimas, atsakovė rūpinasi savo dukra, duomenų apie netinkamą atsakovės kaip motinos pareigų atlikimą nėra, tačiau atsakovė negali viena auginti vaiko dėl savo turimo neįgalumo (vidutinis protinis atsilikimas), kas iš esmės lemia ir jos tėvystės įgūdžių stoką. Atsakovė neteista, nebausta administracine tvarka, nesigydė nuo priklausomybės ligų. Todėl teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nepilnamečio vaiko G. T. atskyrimas nuo motinos geriausiai atitiktų jos interesus (CPK 185 straipsnis, CK 3.179 straipsnio 1 dalis).

24. Ieškovo atstovė byloje teikė duomenis, kad S. T. neatlieka savo kaip tėvo pareigos rūpintis vaiku, jį auklėti, prižiūrėti, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Nurodė, kad atsakovas S. T. vengia atlikti minėtas jo, kaip tėvo, pareigas, yra visiškai nusišalinęs nuo vaiko kasdieninės priežiūros, interesų tenkinimo, noro auginti vaiką savo šeimoje neturi, nebendrauja, neteikia išlaikymo, nesidomi vaiko gyvenimu, poreikiais. Ieškovo teigimu, atsakovas sąmoningai ir toliau vengia atlikti savo pareigą auklėti vaiką, ir yra nusišalinęs nuo jo auginimo, vaiko poreikiams ir interesams yra abejingas, jam yra svarbesnis jo paties poreikių tenkinimas, tokiu būdu jis piktnaudžiauja tėvo valdžia, ir nėra duomenų, jog padėtis gali pasikeisti. Atsakovas teikiamos pagalbos nepriima, nerodo iniciatyvos keistis ir tobulinti socialinius įgūdžius auklėjant ir prižiūrint vaiką. Atsakovas nesidomi nepilnamete dukra, nuolatinės gyvenamosios vietos neturi. Daugiau nei pusę metų nebendrauja su dukra, nemėgina atkurti tarpusavio ryšio, nesiima jokių priemonių stiprinti bendravimo ryšį ir jį saugoti.