Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje privataus kaltinimo proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

I. K. (a .k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, vaikų priežiūros atostogose, neteista, gyv. (duomenys neskelbtini),

Č. K. (a .k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, našlė, dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista, gyv. (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. K., Č. K. atiduotos teismui privataus kaltinimo tvarka kaltinant tuo, kad nežymiai sužalojo žmogų, o būtent, kad:

2010 m. rugsėjo 9 d., apie 15 val., (duomenys neskelbtini), namo laiptinėje, I. K. papurškė I. R. dujiniu balionėliu į akis, po to ranka stvėrė už plaukų bei su kumščiu mušė į įvairias kūno vietas, pargriovė ant žemės ir spardė kojomis, po kurio laiko į namo laiptinę išėjusi Č. K. sudavė jai koja į dešinį šoną, tuo padarydamos nukentėjusiajai I. R. kraujosruvas veide, dešiniame sėdmenyje, dešinėje šlaunyje, nubrozdinimus kairėje blauzdoje.

Dėl pareikšto kaltinimo kaltinamoji I. K. kalta dėl skunde nurodyto nusikaltinimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. kalta neprisipažino ir parodė, kad įvykis buvo 2010 m. rugsėjo mėnesį. Konfliktai prasidėjo nuo to laiko, kai pradėjo sirgti I. R. vaikai ir ji pradėjo kaltinti jos mamą K., kad ji rūko laiptinėje ir kad jie laiko katiną. 2010-09-09 išėjo pasivaikščioti su kūdikiu. Priėjo I. R. ir pradėjo reikšti pretenzijas, bet ji nesuprato, dėl ko R. priekaištavo. Ji nufilmavo pokalbį, nes visada filmuodavo, kai pamatydavo R. ir jos gimines. Kai priėjo mama, I. R. nuėjo. Vėliau ji nuėjo pasivaikščioti ir vėl priėjo I. R. bei šveitė saulėgrąžas į veidą ir tuo pačiu sudavė. Ji sakė, kad tai daro „ už viską ką gero man padarei“. Dėl to fakto teismui buvo paduotas skundas ir teismas nuteisė I. R.. Po to ji nuvedė vaikus namo ir norėjo eiti pakalbėti su I. R.. Paėmė dujų balionėlį, nes R. bijojo. Pirmame aukšte sutiko I. R. ir tiksliai nepamena, bet, atrodo, I. R., griebė ją už plaukų ir, atrodo, smogė, tiksliai nepamena. Tuo metu, kai pamatė, kad I. R. ruošėsi pulti - ji papurškė balionėliu. Kaip buvo tiksliai, nepamena. Kokiu būdu jos atsidūrė lauke ji nepamena, nes akis graužė dujos. Pamena, kad I. R. mušė ją ir per rankas, kojas. Po to, kai I. R. nukrito, tai pastaroji buvo įsikibus jai į plaukus. Atėjo mama ir padėjo jai ištrūkti. Kokiu būdu pavyko ištrūkti, ji nepamena. Kitą dieną ji nuvažiavo pas ekspertus. I. R. už minėtas dienas jau yra nuteista.

Dėl pareikšto kaltinimo kaltinamoji Č. K. kalta dėl skunde nurodyto nusikaltinimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. kalta neprisipažino ir parodė, kad 2012-09-09 jos dukra I. K. ėjo su vaiku pasivaikščioti, ji namie gamino valgyti ir, pritrukus padažo, nuėjo į kitą namo laiptinę į pirmą aukštą pas kaimynę. Pasiskolinus ji išėjo į kiemą ir pamatė, kad I. R. buvo užstojus jos dukrai kelią. Kai priėjo prie dukros, tai I. R. apsisuko ir nuėjo. Dukra nuėjo toliau pasivaikščioti. Kai dukra grįžo, tai pasakė, kad I. R. vėl trenkė jai į veidą. Kairysis skruostas buvo raudonas. Duktė paliko namie vaiką ir išėjo pakalbėti su I. R.. Ji liko su vaiku namie ir išgirdo kieme triukšmą. Per langą nieko nesimatė. Kai išbėgo į kiemą, prie 2 buto lango, abi jos ant žemės gulėjo ir mušėsi. Ji stvėrė savo dukrą I. K. už pečių ir nuvarė namo. Po to jos išsiskyrė. Atrodo I. R. kvietė policiją, bet pas jas bute policija nebuvo. Vėliau jos bijojo iš namų išeiti, kažkas skambino į duris, daužė į sienas, durys yra apdegintos. Kas tai darė nematė, bet mano tai susiję su šiais įvykiais.

Nukentėjusioji I. R. paaiškino, kad 2010-09-09 apie 15 val. ji sėdėjo su vaikais kieme ant suoliuko. Vaikas miegojo ir ji nusprendė nueiti kažko namo. Pamatė, kad I. K. leidosi laiptais ir purškė į ją balionėliu, ji susiėmė rankomis veidą ir pradėjo kviesti vyrą. I. K. stvėrė jai už plaukų ir tempė į kiemą. Ji užsikabino už slenksčio ir I. K. ją pargriovė, jai smūgiavo kumščiais ir kojomis. Ji bandė gintis. Po kažkurio laiko išėjo Č. K., ji girdėjo kaip ji sakė, kad I. ką tu darai. Ji tuo metu gulėjo, o I. pasakė ,,ko stovi, mušk ją“. Ji tuo metu bandė stotis ir Č. K. koja smogė į dešinį šoną ir ji dėl to negalėjo atsikelti. Tuo momentu pasirodė vyras, išbėgęs iš rūsio. Tada jos pabėgo. Dujų gavo ir duktė. Vyras kvietė policiją ir greitąją. Jai suleido raminamųjų. Vėliau atvyko policija. Ji viską papasakojo. Pas kaltinamąsias pareigūnas neėjo aiškintis. Vyras nieko nematė ir pašalinių žmonių nebuvo. Ji buvo nuteista, nuosprendžio neskundė, dabar nori įrodyti, kad teismas neteisingai ją nubaudė. Prašo nuteisti I. K. ir Č. K. ir priteisti iš jų 10 000 Lt neturtinės žalos.

Liudytojas S. G. parodė, kad įvykis įvyko prieš 1,5 ar 2 metų. Atrodo buvo ruduo. Jis ėjo (duomenys neskelbtini) kaime pro namą keliuku. Keliukas šalia dviaukščio namo. Jis ėjo prie parduotuvės susitikti su draugu. Ėjo iš miškelio, tenai sėdėjo, ilsėjosi. Buvo dienos metu. Tame miškelyje jis būna dažnai. Gyvena (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) kaime gyvena giminės, draugai. Jis tą dieną buvo atvažiavęs pas draugus. Jis ėjo susitikti su „S.“ – S.. Praeidamas pro šalį pamatė, kad guli jo pažįstamo L. žmona. Jis L. pažįsta dėl darbo reikalų. Kaltinamųjų nepažįsta, tik yra matęs. Jis matė kaip I. K., atrodo, spyrė koja. Atstumas buvo 40-50 metrų nuo jo. Nukentėjusioji gulėjo tuo metu. Pamatė, kad mušasi moterys ir jis nesikišo, nes kaime dažnai vyksta tokie konfliktai. Šiuo metu niekur nedirba. Ir 2010 metais neatsimena, bet turbūt nedirbo. Nuo 2010 metų nedirba, darbo biržoje neregistruotas.

Vertindamas privataus kaltinimo pagrįstumą, atsižvelgęs į byloje esančius įrodymus ir teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta nustatyta, kad skunde nurodytu laiku, (duomenys neskelbtini), tarp I. R. ir I. K. kilo konfliktas. Vilniaus rajono apylinkės teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą privataus kaltinimo proceso tvarka nustatė, kad I. R. 2010-09-09 apie 14.40 (duomenys neskelbtini) metė į I. K. saulėgrąžų lukštais į veidą, griebė už plaukų ir sudavė kumščiu I. K. į veidą. Teismas pripažįsta, kad konfliktui kilti įtakos tyrėjo provokuojantis I. R. elgesys. Todėl suprantamas kaltinamosios noras išsiaiškinti su taip pasielgusiu žmogumi, dėl ko ji grįžusi namo paėmė dujų balionėlį ir nuėjo pasikalbėti su I. R.. Pirmame aukšte sutiko Į. R. ir tuo metu, kai pamatė, kad I. R. ruošėsi pulti - papurškė balionėliu. Tačiau tolesnes ginčo aplinkybes ir I. R., ir I. K. nurodo skirtingai, abi teigia konflikto metu buvę sužalotos ir patyrę skausmą.

Lietuvos Respublikos BK 140 str. numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, t.y. tam, kad konstatuoti nusikalstamą veiką, asmens veiksmuose būtina nustatyti veiką, pasekmes ir priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių. Šios nusikalstamos veikos objektyvusis požymis veika yra išreikštas žodžiais „mušdamas ar kitaip smurtaudamas“. Šie žodžiai reiškia fizinį poveikį kito žmogaus kūnui, kūno audinių ar organų vientisumo sutrikdymą. Ir I. K. ir Č. K. neigia sudavę smūgius nukentėjusiajai. Nors inkriminuojamas įvykis prasidėjo namo laiptinėje, po to kieme, niekas šio įvykio nematė. Tai teismo posėdyje patvirtino ir pati nukentėjusioji I. R., parodžiusi, kad niekas nematė to, kaip jai I. K. sudavė, pašalinių žmonių nebuvo. Tik vėliau liudytojas S. G. parodė, kad jis tą dieną buvo (duomenys neskelbtini) k. ir, praeidamas pro šalį, matė, kad jo pažįstamo L. žmona guli ir I. K. ją muša. Į konfliktą jis nesikišo, nes kaime dažnai vyksta tokie konfliktai. Teismas kritiškai vertina liudytojo parodymus, jais netiki, kadangi, nukentėjusioji teismo posėdyje paaiškino, kad pašalinių žmonių įvykio metu nebuvo, o liudytojo parodymai yra nelogiški: įvykio metu jis tiesiog ėjo pro šalį ir, kaip jam atrodė, I. K. spyrė su koja I. R., įvykį matė 40-50 metrų atstumu, kaltinamosios K. nepažįsta, tik yra matęs. Paklaustas, kur liudytojas gyvena, bei iš kur ir kur jis tuo metu ėjo, liudytojas paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau tuo metu ėjo iš miškelio, kuriame ilsėjosi, dažnai atvažiuoja į (duomenys neskelbtini) k., dažnai eina į miškeli, ten ilsisi, tiksliai neatsimena kada buvo įvykis, jam atrodo prieš 1,5-2 metus. Liudytojas teisme parodymus davė abejodamas, nurodydamas, kad „atrodo spyrė koja“. Be to, liudytojas yra nukentėjusiosios vyro pažįstamas, todėl jo parodymai gali būti subjektyvūs. Apie tai, kad I. R. mušė dar ir Č. K., niekas negali patvirtinti. Iš teisme nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad pačios nukentėjusiosios nederamas, provokuojantis ir neteisėtas elgesys iššaukė kaltinamosios veiksmus ir kaltinamoji jai papurškė balionėliu. Tačiau, apie tai, kad I. R. dėl to buvo sutrikdyta sveikata duomenų nėra. Teismo nuomone - objektyvių įrodymų byloje nesurinkta. Vien padarytų sužalojimų faktas nėra pagrindas pripažinti, kad tai padarė būtent I. K. ir Č. K..

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs aukščiau aptartus įrodymus, nustatytus ir patikrintus teisminio nagrinėjimo metu, įvertinęs tarp šalių susiklosčiusius tarpusavio santykius, mano, kad nukentėjusiosios I. R. parodymai nagrinėjamu atveju negali būti vertinami, kaip patikimas įrodymų šaltinis. Esant blogiems santykiams, nukentėjusioji gali siekti nepagrįstai apkaltinti I. K. ir Č. K., tikslu patraukti jas baudžiamojon atsakomybėn. Teismo posėdyje ji pareiškė, kad ji nori įrodyti, kad teismas ją nuteisė neteisingai. Ši aplinkybė sustiprina abejones nukentėjusiosios parodymų teisingumu.

Asmuo gali būti pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusikaltimo padarymo, tik esant pagrįstiems, teisėtiems įrodymams, jo kaltumas negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltininko kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Konflikto pradžios nematė nei vienas liudytojas. Teismo nuomone, byloje nėra paneigta I. K. versija, kad ji papurškė nukentėjusiajai I. R. su dujų balionėliu, gindamasi nuo jos užpuolimo ir, kad užpuolimas I. K. atrodė realus.

Pažymėtina tai, jog nors specialisto išvada ir buvo nukentėjusiajai nustatytos kraujosruvos veide, dešiniame sėdmenyje, dešinėje šlaunyje, nubrozdinimas kairėje blauzdoje, tačiau įvertinus aukščiau išdėstytų įrodymų visumą vienareikšmiškai konstatuoti, kad sužalojimus padarė būtent I. K. ir Č. K., nėra pagrindo. Bylos nagrinėjimo metu pašalinti abejonių nepavyko ir nėra objektyvių neginčijamų įrodymų, leidžiančių pripažinti tiesioginį priežastinį ryšį tarp galimų I. K. ir Č. K. smūgių, atsiradusių padarinių ir nežymaus sveikatos sutrikdymo, todėl visos abejonės vertintinos kaltinamųjų naudai ir jos išteisintinos, kaip nepadarę veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiosios I. R. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu (BPK 115 str. 3 d. 2 p.), o prašymas dėl proceso išlaidų atlyginimo atmestinas (BPK 104 str. 2 d., 106 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 302-308, 313 str. teismas, -

nusprendė:

I. K. ir Č. K. dėl privataus kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. išteisinti, kaip nepadariusias veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Nukentėjusiosios I. R. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu, o prašymą dėl proceso išlaidų atlyginimo atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.