- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-09-26
- Bylos Nr.
- I-2411-422/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01406-2017-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- A. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laivės atėmimo vietų ligoninės
- Kategorijos
- 20.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laivės atėmimo vietų ligoninės, atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laivės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde (b.l. 4-6) ir teismo posėdyje nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 31 d. iki 2017 m. birželio 8 d. d. kalėjo LAVL 12 skyriaus 226 kameroje. Šioje kameroje buvo netinkamas dieninis ir naktinis apšvietimas, nebuvo stalo, prie kurio pareiškėjas galėtų rašyti ir valgyti. Dušas įrengtas antisanitarinėmis sąlygomis, nes jame nebuvo veidrodžio, todėl skusdamasis pareiškėjas galėjo susižaloti, rūbų pakaba įrengta pačioje dušo patalpoje. Tvirtino, kad nuotraukoje veidrodis paprasčiausiai yra padėtas ant čiaupo, nors jo realiai pareiškėjo kalinimo metu nebuvo. Atvykus į LAVL, iš jo buvo paimta arbata bei kiti maisto produktai ir padėti į daiktų saugojimo sandėlį. Nors LAVL parduotuvėje leidžiama nusipirkti arbatos ir maisto produktų, tačiau pareiškėjas to padaryti negalėjo dėl areštuotos sąskaitos. Kalėdamas tokiomis sąlygomis patyrė nepatogumų, orumo pažeminimą, depresiją, sveikatos pablogėjimą, t.y. neturtinę žalą, kurią vertino 500 Eur ir prašė priteisti iš atsakovo.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Laisvės atėmimo vietų ligoninės atsiliepime į skundą (b.l. 8-10) su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 31 d. iki 2017 m. birželio 8 d. buvo gydomas 12D3/p pastato kamerų tipo patalpoje Nr. 226. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus specialistai 2017 m. kovo 29 d. tikrino 12D3/p pastato kamerų tipo patalpos Nr. 226 apšvietimą, pažeidimų nebuvo nustatyta. Ligoninėje pacientų gyvenamosios patalpos įrengtos pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, kiekvienoje palatoje kiekvienam pacientui įrengta po spintelę asmeniniams daiktams laikyti arba yra spinta, atskira spintos dalis ar kabykla viršutiniam drabužiams kabinti, reikalavimo pacientą aprūpinti veidrodžiu nėra numatyta, tačiau pacientų patogumui gydomuosiuose skyriuose veidrodžiai yra įrengti. Atvykus į LAVL asmeniui atliekama jo asmens krata ir daiktų apžiūra. Iš atvykusio asmens paimti daiktai užfiksuojami Suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokole, tačiau iš pareiškėjo jokie daiktai paimti nebuvo, todėl pareiškėjo teiginiai dėl paimtos arbatos ir kitų maisto produktų vertintini kaip neatitinkantys tikrovės. Apibūdindamas tariamai patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp LAVL veiksmų ar neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžiamas neturtinės žalos atsiradimas, todėl neturtinė žala jam nepriteistina.
Į teismo posėdį neatvyko atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL atstovas, apie teismo posėdį jam pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėtina jam nedalyvaujant (ABTĮ 77 str.).
Skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 31 d. iki 2017 m. birželio 8 d. buvo gydomas 12 D 3/p pastato kamerų tipo patalpoje Nr. 226 (b.l. 8-13).
Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijos veiksmais jį gydant Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, neužtikrinant tinkamo gyvenamosios patalpos apšvietimo, neaprūpinus stalu, netinkamai įrengus dušo patalpas bei atvykimo dieną paėmus iš pareiškėjo maisto produktus.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – LAVL ) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie LR TM direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 16.7. punkte nurodyta, kad kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau tekste – Higienos norma HN 134:2015) 14 punkte numatyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti nemažesnė kaip 200 lx.
Į bylą atsakovo atstovas nepateikė duomenų apie gyvenamosios patalpos, kurioje ginčui aktualiu laikotarpiu kalėjo pareiškėjas, dirbtinės apšvietos atitiktį Higienos normos HN 134:2015) 14 punkto reikalavimams pareiškėjo buvimo šioje patalpoje metu (2017 m. gegužės 31- d. – 2017 m. birželio 8 d.), tačiau vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas į LAVL pareigūnus, administraciją ar į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamos kameros apšvietos nesikreipė, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos, o šiuo metu pareiškėjo nurodytų faktų dėl gyvenamosios patalpos apšvietos, jo kalinimo ginčo kameroje metu dėl praėjusio per ilgo laiko negalima nustatyti, todėl pareiškėjo argumentai dėl netinkamo kameros dirbtinio apšvietimo atmestini kaip nepagrįsti. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose (žr. pvz. 2016 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1886-492/2016 ). Teismo nuomone, svarbu pažymėti, kad kameros Nr. 226 dirbtinė apšvieta 2017 m. balandžio 29 d. buvo tikrinta Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus specialistų, kurie nustatė, jog šios kameros dirbtinės apšvietos vertė siekė 209+/- 34lx, tai atitiko galiojantį teisinį reglamentavimą (b.l. 14-18).
Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą kildino iš LAVL veiksmų neaprūpinus kameros stalu, netinkamai įrengus dušinę, nurodydamas, kad joje nebuvo veidrodžio, o pakaba drabužiams kabinti buvo dušinės patalpoje.
Pagal Sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V-737 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (Toliau tekste – Higienos norma HN 47:2011) 2 punktą palatoje kiekvienam pacientui turi būti spintelė paciento asmeniniams daiktams laikyti bei spinta (ar atskira spintos dalis) arba kabykla viršutiniams drabužiams kabinti. Reikalavimo palatoje įrengti stalą šioje teisės normoje nėra. Tokio reikalavimo nėra įtvirtinta ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse bei kituose nuteistųjų buitinį aprūpinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl stalo palatoje nebuvimo atmestinos kaip nepagrįstos.
Pažymėtina, kad nei Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, nei Higienos normos HN 47:2011 ir HN 134:2015 nereglamentuoja dušinių aprūpinimo inventoriumi klausimo, todėl pareiškėjo argumentai dėl veidrodžio dušinėje nebuvimo bei drabužių pakabos įrengimo laikytini nepagrįstais.
Akcentuotina tai, jog iš į bylą pateiktos kameros sanitarinio mazgo nuotraukos (b.l. 23) matyti, jog jame yra įrengtas veidrodis bei praustuvė, todėl, teismo nuomone, pareiškėjui buvo sudaryta galimybė higienos procedūras (apsiskusti) atlikti pačioje kameroje.
Byloje esančiame Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie SAM Kauno Departamento Kaišiadorių skyriaus 2017 m. balandžio 4 d. patikrinimo akte Nr. PA-2-301 (17.2.338 2.22) (b.l. 16) nustatyta, kad prie dušo pagalbinėje patalpoje įrengtos kabyklos persirengiantiems asmenims drabužiams pasikabinti, todėl drabužiai nėra kabinami dušo patalpoje, tai paneigia pareiškėjo tvirtinimą dėl kabyklos įrengimo pačioje dušo patalpoje.
Pareiškėjas kelia pretenzijas dėl atvykimo į LAVL dieną iš jo paimtų maisto produktų.
Kratų ir apžiūrų atlikimą laisvės atėmimo vietose reglamentuoja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtinta Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija (toliau- ir Instrukcija).
Pagal Instrukcijos 153.1. punktą, suimtiesiems ir nuteistiesiems visuminė krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietą, taip pat išvykstant iš jos.
Instrukcijos 157 punkte nurodyta, kad paėmus iš suimtųjų ir nuteistųjų daiktus, neįtrauktus į suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų sąrašus ar jiems pareiškus pretenzijų dėl kratos eigos, surašomas protokolas.
Į bylą atsakovo atstovas pateikė teismui pareiškėjo 2017 m. gegužės 31 d. kratos protokolą Nr. AS6793 (b.l. 11), kuriame nurodyta, jog iš pareiškėjo asmens kratos ir daiktų patikrinimo metu nieko nepaimta, pareiškėjas pretenzijų neturi. Pareiškėjas parašu patvirtino, kad visi iš jo paimti daiktai įrašyti į protokolą ir padaryti įrašai yra teisingi. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo pretenzijos dėl minėtą dieną iš jo paimtų maisto produktų negali būti laikomos pagrįstomis, todėl atmestinos.
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybinės valdžios institucijos (LAVL) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ( neveikimo) valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.