- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-01-03
- Bylos Nr.
- e2YT-329-1024/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-01725-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Juodviršytė
- Pareiškėjas
- J. G.
- Suinteresuotas asmuo
- J. G., D. G.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. G. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys J. G., D. G., J. G..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšme turintį faktą, kad po R. G. mirties pareiškėjas J. G. priėmė palikimą pradėdamas turtą faktiškai valdyti.
2. Pareiškėjas nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo sutuoktinė R. G.. Po jos mirties liko palikimas, tačiau pareiškėjas J. G. po sutuoktinės R. G. mirties į notarų biurą dėl paveldėjimo bylos užvedimo nesikreipė, kadangi turėjo kitų rūpesčių, be to, po sutuoktinės mirties atsiradusį palikimą priėmė iš karto, pradėdamas šį turtą faktiškai valdyti. Pareiškėjas kartu su žmona nuosavybės teisėmis valdė žemės sklypą, gyvenamąjį namą, daržinę, ūkinius pastatus, viralinę, kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Šis turtas sutuoktiniams priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Po sutuoktinės mirties pareiškėjas J. G. pradėjo valdyti atsiradusį palikimą, t. y. jis liko gyventi šeimos name, nuolat jį prižiūrėjo, tvarkė, remontavo, prižiūrėjo aplinką, žemę. Tai patvirtina (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažyma apie prižiūrėtą turtą. Be nekilnojamojo turto pareiškėjas priėmė ir kitą palikimą, likusį po žmonos mirties, t. y. namuose turėtus bendrus daiktus. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui yra reikalingas, kad galėtų susitvarkyti paveldėjimo dokumentus.
Atsiliepimas
3. Suinteresuoti asmenys J. G., D. G. ir J. G. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
4. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis).
5. Byloje esančiais duomenimis ir pareiškėjo rašytiniais paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėjo sutuoktinė R. G. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas kartu su velione sutuoktine buvo įsigijęs nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Nekilnojamąjį turtą, sutuoktiniams priklausiusį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, po sutuoktinės mirties, prižiūrėjo pareiškėjas. Šias aplinkybes patvirtina pareiškėjo pateikti kvitai apie mokamus mokesčius už gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), tiektos elektros suvartojimo paslaugas, taip pat minėtas aplinkybes patvirtina Plungės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos raštas, kuriame nurodyta, jog J. G. po žmonos mirties liko gyventi sutuoktiniams priklausiusiame gyvenamajame name. Testamentų registre nėra įregistruota velionės R. G. palikimo priėmimo faktų.
6. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti palikimo atsiradimą, numato būdus, kai įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą: kai jis faktiškai pradėjo turtą valdyti, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą arba kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo. Kai įpėdinis nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, įpėdinis turi įrodyti, kad jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą, taip priimdamas palikimą.
7. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės, t. y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis aktyviais veiksmais parodo, jog išreiškė savo valią, siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti bei naudotis.
8. Tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas (butas), faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name (bute) po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name (bute), jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo (buto) priežiūrą, prievolių, susijusių su namu (butu), vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008).
9. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, t. y. turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri bei moka mokesčius. Kiti pirmos eilės įpėdiniai – velionės vaikai atsiliepimų į pareiškimą teismui nepateikė, todėl darytina išvada, jog vaikai neprieštarauja, kad pareiškėjas priimtų palikimą, atsiradusį po sutuoktinės R. G. mirties. Tokie pareiškėjo veiksmai įrodo, kad pareiškėjas nuosekliai siekė įgyti turtines teises į paliktą nekilnojamąjį turtą, su šiuo turtu elgėsi kaip turto savininkas, turtu rūpinosi, tokie jos veiksmai prilygintini faktiškam paveldėto turto valdymui ir palikimo priėmimui pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį. Visi šie duomenys patvirtina, kad pareiškėjas J. G. po sutuoktinės R. G. mirties, priėmė palikimą pradėdamas turtą faktiškai valdyti.
10. Pareiškėjas su prašymu įstatymo nustatytu terminu nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo, tačiau palikimą priėmė kitais įstatyme numatytais būdais, t. y. pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Pateiktų įrodymų pagrindu nustatytinas faktas, kad po R. G. mirties palikimą priėmė pareiškėjas J. G.. Kadangi pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų, pareiškėjo prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinamas. Šio fakto nustatymas reikalingas, kad pareiškėjas galėtų susitvarkyti paveldėjimo dokumentus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444-448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
patikslintą pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini)., J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą pradėdamas turtą faktiškai valdyti.
Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo kopijos paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.