Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė, rašytinio proceso tvarka spręsdama pareiškėjo Latvijos Respublikos Rezeknės teismo prašymo dėl Latvijos Respublikos Ludzos rajono teismo 2015 m. balandžio 16 d. ir Latgalos apygardos teismo 2015 m. spalio 6 d. sprendimo dalių S. S. baudžiamojoje byloje Nr. 15890017613, kuriomis iš nuteistojo S. S. Latvijos Respublikos valstybinei mokesčių inspekcijai priteista 168 854,20 Eur kompensacijos bei Latvijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Valstybinei saugumo agentūrai priteista 3 900,86 Eur proceso išlaidų pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje priėmimo klausimą, suinteresuotas asmuo S. S.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme per Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją 2016-06-09 gautas pareiškėjo Latvijos Respublikos Rezeknės teismo prašymas pripažinti ir vykdyti Lietuvoje Europos Sąjungos valstybės narės teismo procesinį sprendimą – Latvijos Respublikos teismo nuosprendžio dalį dėl 168 854,20 Eur kompensacijos ir 3 900,86 Eur procesinių išlaidų išieškojimo iš S. S..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 4 straipsnio 1 dalimi, Europos sąjungos valstybių narių teismų sprendimai ir kiti pagal Europos Sąjungos reglamentus vykdytini dokumentai Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir leidžiama juos vykdyti pagal Europos Sąjungos reglamentų, Įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso nustatytą tvarką. Jeigu Europos Sąjungos reglamentai nenustato Europos Sąjungos valstybių narių teismų sprendimo pripažinimo ir leidimo juos vykdyti tvarkos, šie sprendimai pripažįstami ir leidžiama juos vykdyti pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso Kodekso LX skyriaus ketvirtąjį, penktąjį ir šeštąjį skirsnius (Civilinio proceso kodekso 809–817 str.).

Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas prašymą teikia Trišalės sutarties pagrindu ir prašo pripažinti ir leisti Lietuvoje vykdyti teismo nuosprendžio dalį dėl žalos atlyginimo (kompensacijos ir procesinių išlaidų), todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 810 straipsnio nuostatomis (užsienio teismų sprendimai tarptautinių sutarčių pagrindu pripažįstami pagal šiose sutartyse numatytas sąlygas) spręstinas pareiškėjo prašymo priėmimo klausimas.

Iš pareiškėjo pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas pateikė prašymą pripažinti ir vykdyti Lietuvoje užsienio valstybės teismo sprendimą (jo dalį), kuriuo S. S. pripažintas kaltu pagal Latvijos Respublikos baudžiamojo kodekso 190 str. 3 dalį ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 3 metams lygtinai su atėmimu teisės 1 metus vykdyti visų rūšių komercinę veiklą, taip pat iš S. S. Latvijos valstybinei mokesčių inspekcijai priteista 168 854,20 Eur kompensacija (nesumokėtų valstybei 18 825,62 Eur muitinės mokesčio, 115 051 Eur akcizo mokesčio ir 34 977,59 Eur pridėtinės vertės mokesčio), bei 3 900,86 Eur proceso išlaidų, tai yra daiktinių įrodymų perdavimo saugoti, saugojimo ir sunaikinimo išlaidų Latvijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos valstybinei saugumo tarnybai.

Trišalės sutarties 49-56 straipsniai reglamentuoja sprendimų pripažinimą ir vykdymą. Minėtos sutarties 49 straipsnis nustato, jog Susitariančios šalys tarpusavyje pripažįsta ir vykdo įsiteisėjusius teisingumo įstaigų sprendimus civilinėse ir šeimos bylose, taip pat nuosprendžius dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo.

Teismo vertinimu, minėtos Trišalės sutarties nuostatos neapima tokių materialių teisinių ginčo santykių, dėl kurių nuspręsta prašomu pripažinti ir leisti vykdyti teismo procesiniu sprendimu. Šiuo atveju akivaizdu, jog prašoma pripažinti ir leisti vykdyti ne iš civilinio teisinio santykio kilusią žalą (nesumokėtus muito, akcizo, pridėtinės vertės mokesčius), o administracinių teisinių santykių, tai yra vertintina kaip viešosios teisės pažeidimo pobūdžio. Minėta Trišale sutartimi Lietuvos valstybė nėra susitarusi dėl administracinio pobūdžio teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo (mokesčių ir procesinių bylos išlaidų baudžiamojo persekiojimo procese) išieškojimo kitos valstybės naudai, todėl pareiškėjo pateiktas procesinis dokumentas negali būti užsienio valstybių teismo sprendimo pripažinimo objektu Lietuvoje.

Nors Lietuvos apeliacinio teismo ir bendrai teismų praktikoje nėra buvę analogiškų bylų, tačiau panašaus pobūdžio teisinės pagalbos sutarties masto klausimu Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2010 m. lapkričio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2010 nurodė, kad aiškinant tarptautinės sutarties taikymo mastą lemiamą reikšmę turi materialinis teisinis ginčo santykis (prašomo pripažinti ir leisti vykdyti teismo sprendimu išnagrinėto ginčo materialinis teisinis pobūdis), o ne procesinis kriterijus, tai yra pagal kokio proceso teisės normas išnagrinėtas kilęs materialinis teisinis santykis. Tokios pozicijos Lietuvos apeliacinis teismas laikėsi ir civilinėje byloje Nr. 2T-52-370/2016.

Esant tokioms aplinkybėms, atsisakytina prašymą priimti nagrinėti (CPK 137 str. 2 d. 1 p., Lietuvos Respublikos Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 4 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, straipsniais,

nutaria:

pareiškėjo prašymą atsisakyti priimti nagrinėti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.