- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-16
- Bylos Nr.
- e2S-15-567/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22977-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Atsakovas
- N. A.
- Ieškovas
- I. A.
- Trečiasis asmuo
- AB SEB bankas
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo N. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-29106-981/2018 pagal ieškovės I. A. ieškinį atsakovui N. A. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, trečiasis asmuo AB SEB bankas, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Ieškovė I. A. pateikė ieškinį atsakovui N. A., prašydama: 1) panaikinti (duomenys neskelbtini) sudarytos šalių santuokos apskaitos įrašą dėl atsakovo kaltės; 2) po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes; 3) nustatyti šalių nepilnametės dukters N. A., (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; 4) priteisti iš atsakovo šalių nepilnametės dukros išlaikymui po 300 Eur išlaikymo, mokamo kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki dukters pilnametystės; 5) nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką; 5) padalinti santuokos metu įgytą kilnojamąjį turtą; 6) nustatyti buto, esančio (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką; 7) kreditorinius įsipareigojimus kreditoriui AB SEB bankas po santuokos nutraukimo pripažinti ieškovės ir atsakovo solidaria prievole; 8) iš atsakovo priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas N. A. pateikė priešieškinį, prašydamas: 1) panaikinti 2014 m. gegužės 10 d. sudarytos šalių santuokos apskaitos įrašą dėl ieškovės kaltės; 2) nustatyti šalių nepilnametės dukters gyvenamąją vietą; 3) nustatyti išlaikymo dydį nepilnamečiam vaikui; 4) nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką; 5) padalinti santuokos metu įgytą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą; 6) į bylą trečiuoju asmeniu įtraukti D. A.; 7) priteisti iš ieškovės atsakovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas; 8) įvertinus tai, kad teismas ieškovei atidėjo žyminio mokesčio sumokėjimą, siekiant užtikrinti šalių lygiateisiškumo principą ir įvertinus tai, kad ieškovės pajamos šiuo metu yra didesnės nei atsakovo, atidėti atsakovui dalies žyminio mokesčio už priešieškinį sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo (CPK 84 str.).
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 1 d. nutartimi netenkino atsakovo prašymo iki sprendimo priėmimo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą ir nustatė 10 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems trūkumams pašalinti – sumokėti 1 862 Eur žyminį mokestį. Teismas nutarė išreikalauti iš atsakovo, banko sąskaitų, esančių AB Šiaulių bankas ir AB SEB, išrašus nuo 2014 m. sausio 1 d., ir įpareigojo atsakovą per 10 dienų nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pateikti teismui nurodytus rašytinius įrodymus. Teismas nustatė, kad atsakovas pareiškė neturtinį reikalavimą nutraukti santuoką, už kurį mokėtinas 75 Eur žyminis mokestis. Ieškiniu pareikštų turtinių reikalavimų suma, nuo kurios skaičiuojamas žyminis mokestis, – 108 210,14 Eur, todėl už turtinius reikalavimus mokėtinas 1 787 Eur žyminis mokestis, viso – 1 862 Eur. Teismas nustatė, kad atsakovas yra policijos pareigūnas, nuo 2017 m. rugsėjo 6 d. verčiasi individualia veikla, 2017 m. gavo 9 009,27 Eur pajamų, Nekilnojamojo turto registro ir Valstybinės įmonės „Regitra“ išrašai patvirtina atsakovo su priešieškiniu pateiktą informaciją apie jo ir sutuoktinės dalinės ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą ir transporto priemones. Teismas, susipažinęs su asmens pateiktais jo turtinę padėtį patvirtinančiais įrodymais bei teismų informacinėje sistemoje LITEKO ir kitų informacinių sistemų ir registrų duomenimis, darė išvadą, jog nėra pagrindo pripažinti, kad šiuo metu atsakovo turtinė padėtis yra sudėtinga ir jis neturi galimybės sumokėti įstatymo numatyto dydžio žyminio mokesčio, todėl įpareigojo sumokėti 1 862 Eur žyminį mokestį (CPK 80 str., 115 str.).
4. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 25 d. nutartimi Nr. e2S-2810-640/2018, išnagrinėjęs atsakovo atskirąjį skundą, nutarė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. nutarties dalį, kuria nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti, ir grąžinti priešieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai byloje pareikštus neturtinio pobūdžio reikalavimus apmokestino žyminiu mokesčiu, kuris prilyginamas vienam neturtinio pobūdžio reikalavimui – 75 Eur (elektroninio ryšio priemonėmis pateikta). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto atskirojo skundo argumentu, jog iš ginčijamos nutarties nėra aišku, kaip pirmosios instancijos teismas apskaičiavo turtinio priešieškinio reikalavimo sumą ir kodėl ją įvertino 108 210,14 Eur suma. Atsakovas priešieškinyje nurodė du turtinio pobūdžio reikalavimus, t. y. pripažinti, kad transporto priemonės Toyota Prius ir Volvo XC70 yra pirktos išskirtinai už atsakovo N. A. asmenines lėšas ir yra atsakovo asmeninis turtas, nedalintinas su ieškove, bei atidalinti butą, esanti (duomenys neskelbtini), pripažįstant jį vienasmeniu atsakovo turtu ir išmokant I. A. 2 150,86 Eur kompensaciją. Iš byloje esančių duomenų nėra galimybės nustatyti, kokia yra prašomų pripažinti asmenine nuosavybe automobilių rinkos vertė. Prašomas padalinti butas sutuoktiniams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl turtinių reikalavimų suma turėtų būti apskaičiuojama pagal atsakovui prašomų asmeninės nuosavybės teise priklausančių automobilių vertę ir prašomos jam priteisti ginčo buto ½ dalies vertę. Teismas nurodė, kad atsakovui kyla pareiga, teikiant procesinį dokumentą tinkamai nurodyti duomenis apie prašomo pripažinti asmenine nuosavybe turto ir atidalintino turto vertę. Teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ir įvertino turtinius reikalavimus bei netinkamai apskaičiavo žyminį mokestį, kurį turi mokėti apeliantas už minėtus turtinius reikalavimus. Teismas nurodė, kad nustatyti proceso teisės normų pažeidimai negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme, nes priešieškinio priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, todėl šio klausimo nagrinėjimą nutarė grąžinti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CK 3.59 str.; CPK 85 str. 2 d., 135 str.).
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 9 d. nutartimi nustatė atsakovui N. A. septynių dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytiems trūkumams pašalinti – pateikti patikslintą priešieškinį, nurodant pagal turto rinkos vertę nustatytą turtinių reikalavimų sumą ir mokėtino žyminio mokesčio, kurį jis prašo atidėti, dydį (CPK 115 str.). Teismas nustatė, kad atsakovas per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą pareiškė neturtinį reikalavimą nutraukti santuoką ir išspręsti su santuokos nutraukimu susijusius klausimus, už kurį mokėtinas 75 Eur žyminis mokestis, ir du turtinius, t. y. pripažinti asmenine nuosavybe kilnojamąjį turtą – transporto priemones Toyota Prius ir Volvo XC70 ir nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, kad atsakovas priešieškinyje nenurodė prašomo priteisti kilnojamojo ir nekilnojamojo turto vertės, todėl turi šiuos duomenis pateikti teismui. Teismas pažymėjo, kad žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimas bus sprendžiamas po to, kai atsakovas nurodys pagal prašomo priteisti turto rinkos vertę nustatytą turtinių reikalavimų sumą ir mokėtino žyminio mokesčio, kurį jis prašo atidėti, dydį (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 6 p., 80 str. 7 d., 84 str., 85 str., 115 str., 138 str.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 21 d. nutartimi nutarė atsakovo N. A. priešieškinį I. A. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų laikyti nepaduotu ir kartu su priedais grąžinti atsakovui. Teismas nurodė, kad 2018 m. lapkričio 9 d. nutartis dėl priešieškinio trūkumų šalinimo atsakovui buvo įteikta 2018 m. lapkričio 13 d. elektroninių ryšių priemonėmis, todėl terminas atsakovui pašalinti teismo nutartyje nurodytus trūkumus baigėsi 2018 m. lapkričio 20 d. (įskaitytinai). Teismas konstatavo, kad atsakovas teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nutartyje nurodytų procesinio dokumento trūkumų nepašalino, nepateikė teismui prašymo pratęsti procesinį terminą trūkumams pašalinti, todėl atsakovo priešieškinį nutarė laikyti nepaduotu ir kartu su priedais grąžinti atsakovui (CPK 73–74 str., 115 str. 3 d., 175¹ str. 10 d.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovas N. A. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartį ir nustatyti atsakovui N. A. naują ir netrumpesnį nei 10 dienų terminą, skaičiuojant nuo nutarties įteikimo momento, 2018 m. lapkričio 9 d. dienos nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Nutartis dėl trūkumų šalinimo atsakovo atstovui advokatui M. R. per Elektroninių paslaugų portalą (EPP) buvo įteikta 2018 m. lapkričio 13 d. Atsakovui nutartis nebuvo siunčiama. Advokatui nuo 2018 m. lapkričio 13 d. iki 2018 m. lapkričio 16 d. (penktadienio) dėl ligos VšĮ Šiaulių centro poliklinika išdavė medicininę pažymą dėl neatvykimo į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą, teismą ar karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją. Advokatas pradėjo dirbti 2018 m. lapkričio 19 d., t. y. likus vienai dienai iki teismo nustatyto termino priešieškinio trūkumams pašalinti pabaigos.
7.2. Faktiškai nutartis dėl priešieškinio trūkumų šalinimo atsakovo advokatui buvo įteikta 2018 m. lapkričio 19 d., todėl terminas trūkumams pašalinti baigėsi 2018 m. lapkričio 26 d. Tačiau pirmosios instancijos teismas nutartį priešieškinį laikyti nepaduotu priėmė 2018 m. lapkričio 21 d.
7.3. Tam, kad įvykdyti pirmosios instancijos teismo nutartį dėl trūkumų šalinimo, būtina susirasti turto vertintoją. Turto vertinimo paslauga užtrunka ne mažiau nei savaitę. Akivaizdu, kad skundžiama nutartimi nebuvo įvertintos visos objektyvios aplinkybės, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarė priešieškinį laikyti nepaduotu (CK 1.2 str., 1.5 str.; CPK 5 str., 12 str., 13 str., 17 str., 21 str.).
Atsiliepimas
8. Ieškovė I. A. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydama jį atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Atsakovas vilkina civilinės bylos nagrinėjimą ir piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Byloje jau įvyko 2 parengiamieji teismo posėdžiai (2018 m. rugsėjo 19 d., 2018 m. lapkričio 7 d.), šalims buvo suteikta teisė pasinaudoti tiek mediacija, tiek ir užbaigti bylą, pasirašant sutartį dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Atsakovas ir jo atstovas į 2018 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdį neatvyko. 2018 m. spalio 16 d. atsakovui buvo paskirta bauda už 2018 m. spalio 1 d. nutartyje nurodytų rašytinių įrodymų (išrašų iš bankų sąskaitų) nepateikimą. 2018 m. lapkričio 9 d. bauda buvo panaikinta, tačiau atsakovas iki šiol banko išrašų nepateikė.
8.2. Atsakovo atstovo nedarbingumo priežastis truko iki 2018 m. lapkričio 16 d. Terminas priešieškinio trūkumams pašalinti baigėsi 2018 m. lapkričio 20 d., tačiau atsakovas termino trūkumams pašalinti pratęsti neprašė. Priešieškinio trūkumams pašalinti buvo nustatytas pakankamas terminas (CPK 7 str. 2d., 18 str., 95 str., 229–231 str.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria konstatuota, kad priešieškinio trūkumai nebuvo pašalinti ir jis grąžintas atsakovui, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.
10. Teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 str. 1 d., CPK 5 str. 1 d., turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 str. 1 d. įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009).
11. Pagal CPK nuostatas, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 dalis). Ieškovui per teismo nustatytą terminą nepašalinus ieškinio trūkumų, ieškinys laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d., 138 str.).
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad dalyvaujančio byloje asmens teisė kreiptis į teismą, pateikiant ieškinį arba priešieškinį yra viena iš sudėtinių teisės į teisminį gynybą dalių. Kasacinis teismas, nuosekliai formuodamas vienodą praktiką, yra pažymėjęs, kad, nors teisė į teismą nėra absoliuti ir galimi tam tikri šios teisės ribojimai, tačiau teisinio ar faktinio pobūdžio ribojimai gali būti pripažįstami nesuderinamais su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, jei jie nepagrįstai apsunkina teisės kreiptis į teismą efektyvumą, konkrečiai – teisės į teismą ribojimas turi turėti teisėtą tikslą ir pagrįstą proporcingumo ryšį tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2010).
13. Remiantis kasacinio teismo praktika, darytina išvada, kad konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl priešieškinio laikymo nepaduotu, nepašalinus priešieškinio trūkumų nustatytu laiku, turi būti atsižvelgiama į proporcingumo kriterijų tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo bei į pasekmes, kurias turės teismo atsisakymas priimti priešieškinį byloje.
14. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2018 m. lapkričio 9 d. nutartimi atsakovui N. A. nustatė terminą priešieškinio trūkumams pašalinti – pateikti patikslintą priešieškinį, nurodant pagal turto rinkos vertę nustatytą turtinių reikalavimų sumą ir mokėtino žyminio mokesčio, kurį jis prašo atidėti, dydį. Nutartis 2018 m. lapkričio 12 d. išsiųsta atsakovo atstovui M. R. EPP būdu, todėl laikoma, kad teismo nustatytus priešieškinio trūkumus atsakovas turėjo pašalinti iki 2018 m. lapkričio 20 d. (CPK 175¹ str. 10 d.). Pirmosios instancijos teismas 2018 m. lapkričio 21 d. nutartimi nutarė atsakovo priešieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, konstatavus, kad atsakovas nepašalino priešieškinio trūkumų.
15. Atsakovas atskirajame skunde nurodė, kad pašalinti priešieškinio trūkumus per teismo nustatytą terminą negalėjo dėl objektyvių priežasčių – atstovo nedarbingumo, o nutartis dėl trūkumų šalinimo atsakovo atstovui advokatui M. R. realiai įteikta buvo tik 2018 m. lapkričio 19 d., t. y. likus dienai iki nustatyto termino pabaigos.
16. Atsakovas prie atskirojo skundo pridėjo atsakovo atstovui advokatui M. R. VšĮ Šiaulių centro poliklinikos 2018 m. lapkričio 13 d. išduotą medicininę pažymą dėl neatvykimo į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą, teismą ar karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją nuo 2018 m. lapkričio 13 d. iki 2018 m. lapkričio 16 d.
17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, kad atsakovo atstovas nuo 2018 m. lapkričio 13 d. iki 2018 m. lapkričio 16 d. (penktadienio) dėl ligos buvo nedarbingas ir realiai priešieškinio trūkumų šalinimui turėjo tik dvi darbo dienas – 2018 m. lapkričio 19 d. ir 20 d., atsižvelgęs į teisingumo ir protingumo kriterijus (CPK 3 str. 7 d.), teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju prioritetas turi būti teikiamas teisminės gynybos prieinamumo ir ekonomiškumo principams (CPK 5 str., 7 str.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nutartimi atsakovas buvo įpareigotas pateikti prašomo priteisti/padalinti kilnojamojo ir nekilnojamojo turto rinkos vertes. Akivaizdu, kad tokiam įpareigojimui įvykdyti teismo nustatyto 7 dienų termino priešieškinio trūkumams pašalinti atsakovui objektyviai negalėjo pakakti, kadangi atsakovas turėjo surasti turto vertintojus ir sulaukti jų išvadų. Pažymėtina, kad priešieškinio trūkumų šalinimo klausimas jau buvo nagrinėtas apeliacine tvarka, priimant Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 25 d. nutartį Nr. e2S-2810-640/2018, todėl, pakartotinai taikius priešieškinio trūkumų šalinimo institutą, būtina nustatyti pakankamą terminą priešieškinio trūkumų šalinimui. Tai, kad atsakovo atstovas, būdamas advokatu, nepateikė prašymo pirmosios instancijos teismui pratęsti terminą priešieškinio trūkumams šalinti, negali užkirsti kelio atsakovui, kaip šaliai, pateikti priešieškinį civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo, įvertinus teismo aktyvų vaidmenį šeimos bylose (LR CPK 376 str.).
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, nutarus priešieškinį laikyti nepaduotu, atsakovas neprarado teisės vėl kreiptis į teismą su priešieškiniu bendra tvarka, tačiau tokiu atveju būtų ilgesnė bylos išnagrinėjimo trukmė ir nebūtų užtikrinta atsakovo, kaip šalies, teisė į priešpriešinių reikalavimų išnagrinėjimą kartu su ieškiniu per įmanomai trumpiausią laiką.
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu formaliai egzistavo pagrindas laikyti priešieškinį nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, nes nustatytu laiku atsakovas priešieškinio trūkumų nepašalino. Tačiau CPK 334 str. taip pat nustato pirmosios instancijos teismui teisę, gavus atskirąjį skundą ir nustačius, kad yra pagrindas sutikti su atskiruoju skundu, pačiam panaikinti skundžiamą nutartį ar jos dalį.
20. Šeimos bylose teismas turi būti aktyvus, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, gavęs atsakovo atskirąjį skundą, galėjo analizuoti atsakovo atstovo nurodytas priešieškinio trūkumų nepašalinimo aplinkybes ir suteikti atsakovui galimybę nustatytus priešieškinio trūkumus pašalinti, nustatant naują terminą 2018 m. lapkričio 9 d. nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti. Duomenų, kad atsakovas sąmoningai vilkintų priešieškinio trūkumų pašalinimą ar būtų praradęs suinteresuotumą pateikti priešieškinį nagrinėjamoje byloje, nėra.
21. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs atskirąjį skundą ir išanalizavęs priešieškinio trūkumų nepašalinimo priežastis, turėjo galimybę pats pasinaikinti skundžiamą nutartį ir nustatyti naują terminą priešieškinio trūkumams pašalinti, tuo užtikrindamas proceso operatyvumą ir ekonomiškumą.
22. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra pagrindas skundžiamą teismo nutartį panaikinti dėl netinkamo procesinės teisės normų pritaikymo (LR CPK 115 str., 334 str. 2 d. 1 p., 376 str.) ir nustatyti atsakovui naują terminą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nutartyje nurodytiems priešieškinio trūkumams pašalinti (CPK 5 str., 7 str., 336 str.).
23. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra vertinami, kaip teisiškai nereikšmingi apeliacijos objektui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.
Nustatyti atsakovui N. A. naują terminą iki 2019 m. sausio 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nutartyje nurodytiems priešieškinio trūkumams pašalinti.