- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-07-03
- Bylos Nr.
- I1-1265-561/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00380-2024-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Kaminskas
- Pareiškėjas
- V. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. J. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba), 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas teismui nurodo, kad Alytaus kalėjime buvo perkeltas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą ir tuomet prasidėjo problemos, nes Alytaus kalėjimo administracija nesugebėjo užtikrinti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) nuostatų.
Paaiškina, kad buvo apgyvendintas nesaugioje aplinkoje, nes kitas nuteistasis, kuris gyveno pirmame aukšte, po pareiškėjo lova, nesilaikė higienos, turėjo problemų su sveikata, dėl ko nuo jo sklido nemalonus kvapas. Pareiškėjas kentė nepatogumus ne tik dėl sklindančių kvapų, bet ir dėl to, kad kitas nuteistasis prastai miegojo naktimis, dažnai vartėsi, aimanavo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad į kalėjimo administraciją kreipėsi ne tik žodžiu, bet ir raštu, tačiau į jo prašymus buvo nereaguojama. Pažymi, kad su prašymais kreipėsi 2023 m. spalio 20 d., 2023 m. spalio 23 d., 2023 m. spalio 26 d., 2023 m. lapkričio 6 d., tačiau problema tinkamai nebuvo sprendžiama. Nurodo, kad su skundu buvo pasikreipęs ir į Seimo kontrolierių.
Pažymi, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. gruodžio 21 sprendime Nr. 2S-3148 (toliau – ir Sprendimas) pateikti argumentai yra deklaratyvūs, pateikta biurokratinė rašliava, kuri nesprendžia problemų. Sprendime yra minima, kad pareiškėjo prašymai buvo nagrinėjami Alytaus kalėjimo komisijos, patariančios kalėjimo viršininkui nuteistųjų teisinės padėties keitimo ar kitais klausimais (toliau – Komisija), tačiau pareiškėjas jokiuose posėdžiuose nedalyvavo ir nežino Komisijos priimtų sprendimų. Pareiškėjo teigimu, jo pateikti prašymai nebuvo nagrinėjami ir dėl jų nėra priimti jokie sprendimai.
Pareiškėjo teigimu, Alytaus kalėjimo administracija, pareigūnai laikosi nereikalingų formalumų, nepagrįstai atsisako spręsti jų kompetencijai priskirtus klausimus, vilkina priimti sprendimus. Pareiškėjas buvo apgyvendintas nesveikoje aplinkoje ir prievarta laikomas joje, todėl patyrė fobiją aplinkai, tapo nervingas, negalėjo normaliai ilsėtis, patyrė bejėgiškumo jausmą, jautė pažeminimą, diskriminaciją ir t. t. Prašo teismo dėl šių pareigūnų veiksmų (neveikimo) priteisti pareiškėjui 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo jo netenkinti.
Atsiliepime nurodo, kad 22 nuteistųjų būryje bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietos nuteistieji. Pateiktais teismui duomenimis, pagal pažymas, gautas iš kompiuterinės programos, Įskaita apie pareiškėjo perkėlimus į ir iš 22 būrio ir apie 22 būryje miegamuosiuose esančių lovų skaičių: nuo 2023 m. spalio 19 d. iki 2023 m. lapkričio 7 d. pareiškėjas buvo paskirtas ir apgyvendintas 22 būryje (atviro tipo bausmės atlikimo vieta), 1 gyvenamojoje patalpoje, 4 miegamojoje vietoje. Patalpoje įrengtos 5 miegamosios vietos; nuo 2023 m. lapkričio 7 d. iki 2023 m. lapkričio 10 d. pareiškėjas buvo paskirtas ir apgyvendintas 22 būryje (atviro tipo bausmės atlikimo vieta), 4 gyvenamojoje patalpoje, 4 miegamojoje vietoje. Patalpoje įrengtos 4 miegamosios vietos; nuo 2023 m. lapkričio 10 d. iki skundo padavimo teismui dienos buvo paskirtas ir apgyvendintas 2 būryje (8 lokalinis sektorius, pusiau atviro bausmės atlimo vieta), 5 gyvenamojoje patalpoje, 3 miegamojoje vietoje.
Pažymi, kad nuteistiesiems miegamos vietos skiriamos, vadovaujantis ir Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo įgyvendinimo“ (toliau – Taisyklės), 14 punktu, kuriame nustatyta, kad „Atvykę į bausmės atlikimo vietą, nuteistieji per 5 darbo dienas nuo jų atvykimo suskirstomi į gyvenamąsias patalpas (kameras). Skirstant nuteistuosius atsižvelgiama į jų nusikalstamo elgesio riziką, neigiamos įtakos jiems ar kitiems nuteistiesiems riziką, sveikatos būklę, amžių, gebėjimus užsiimti darbine veikla, psichologines savybes, kitas asmenines savybes ir laikomasi Bausmių vykdymo kodekse nustatytų nuteistųjų atskiro laikymo reikalavimų. <...>“.
Paaiškina, kad pareiškėjas ne vieną kartą buvo rastas ne savo miegamojoje vietoje, todėl jam Alytaus kalėjimo viršininko sprendimais buvo paskirtos drausminės nuobaudos. Pažymi, kad nei vieno iš padarytų pažeidimų metu pareiškėjui nebuvo suteiktas leidimas keisti paskirtą miegamąją vietą, todėl jis, savavališkai ją keisdamas, pažeidė teisės aktuose nustatytą laisvės atėmimo vietų vidaus tvarką. Vien pareiškėjo atsisakymas būti paskirtoje miegamojoje vietoje negali būti laikomas priežastimi ją keisti, nesivadovaujant Lietuvos Respublikos teisės aktais.
Dėl pareiškėjo 2023 m. spalio 20 d. prašymo Nr. NSN-18-17486, 2023 m. spalio 25 d. prašymo Nr. NSN-18-17823, 2023 m. spalio 26 d. prašymo Nr. NSN-18-17941 ir 2023 m. lapkričio 6 d. prašymo Nr. NSN-18-18503 paaiškina, kad visi prašymai buvo sprendžiami.
Šalies argumentai
2023 m. spalio 20 d. prašyme pareiškėjas nurodė pageidavimą būti perkeltam iš miegamosios vietos 1.4 į miegamąją vietą 4.4, kaip priežastį nurodydamas, kad nenori būti apgyvendintas gyvenamojoje patalpoje su asmenimis, turinčiais priklausomybių, nesilaikančiais higienos bei priimtinų socialinių normų, todėl siekiant išvengti galimų konfliktų, pažeidimų, agresijos, psichologinės įtampos, streso prašo jį perkelti. 2023 m. spalio 25 d. prašyme dėstė analogiškus argumentus ir prašė perkelti iš miegamojo Nr. 1 ir miegamosios vietos 1.4 į miegamąjį Nr. 12 miegamąją vietą 12.2. 2023 m. spalio 26 d. prašyme prašė perkelti jį iš vietos 1.4 į vietą 1.5, kadangi miega antrame aukšte ir nori persikelti į pirmą aukštą. 2023 m. lapkričio 6 d. prašyme prašė perkelti iš 1.4 miegamosios vietos į miegamąją vietą Nr. 4.4. Visi teikti prašymai buvo nagrinėjami Komisijos, patariančios kalėjimo viršininkui nuteistųjų teisinės padėties keitimo ar kitais klausimais, posėdžių metu. Pareiškėjo 2023 m. spalio 20 d. prašymas buvo svarstytas Komisijos 2023 m. spalio 24 d. posėdyje, kurio metu, įvertinus pateiktą prašymą, nuspręsta siūlyti jo prašymo netenkinti, kadangi pateiktame prašyme nėra pateikti objektyvūs motyvai. Pareiškėjo 2023 m. spalio 25 d. prašymas svarstytas Komisijos 2023 m. spalio 26 d. posėdžio metu, nurodant, kad prašymas netinkintinas, kadangi pateiktame prašyme nenurodyti objektyvūs motyvai. Pareiškėjo 2023 m. spalio 26 d. prašymas svarstytas Komisijos 2023 m. spalio 31 d. posėdyje, kurio metu konstatuota, kad miegamoji vieta 1.5 yra užimta, todėl jo perkėlimas į ją yra negalimas. Pareiškėjo 2023 m. lapkričio 6 d. prašymas svarstytas Komisijos 2023 m. lapkričio 7 d. posėdyje, kurio metu nuspręsta jį perkelti į 4.4 miegamąją vietą. Alytaus kalėjimo viršininko 2023 m. lapkričio 7 d. atsakyme Nr. SN-18-1353 į 2023 m. spalio 26 d. prašymą Nr. NSN-18-17941 pareiškėjui pateiktos teisės aktų nuostatos, kuriomis vadovaujantis nuteistieji skirstomi į gyvenamąsias patalpas.
Atkreipia dėmesį, kad savo prašymuose pareiškėjas nurodė, kad prašė būti perkeliamas, tačiau konkrečias priežastis ir argumentus, kodėl jo perkėlimas yra reikalingas, nurodė tik 2023 m. lapkričio 6 d. prašyme, kuris buvo patenkintas ir jo miegamoji vieta 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimu buvo pakeista.
Lietuvos kalėjimų tarnyboje gautas Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierės 2023 m. gruodžio 5 d. raštu Nr. 4D-2023/1-1196/3D-2503 (reg. 2023-12-06, Nr. 2G-2885) persiųstas pareiškėjo 2023 m. lapkričio 22 d. skundas (reg. 2023-11-29, Nr. P-2296), taip pat kitas pareiškėjo 2023 m. lapkričio 20 d. skundas dėl Alytaus kalėjimo pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių su miegamos vietos paskyrimu, prašymų nagrinėjimu ir nuobaudų skyrimu (toliau – Skundai). Skunduose teigė, kad jį perkėlus į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, buvo apgyvendintas vienoje gyvenamojoje patalpoje su asmeniu, kuris, jo teigimu, nesilaiko higienos, turi sveikatos problemų. Nurodė, kad ne kartą kreipėsi į Alytaus kalėjimo darbuotojus žodžiu ir raštu, tačiau jo prašymai buvo ignoruojami, problema nesprendžiama, o už reikalavimų nevykdymą jam buvo skiriamos drausminės nuobaudos. Skunduose prašė išsiaiškinti, kodėl Alytaus kalėjimo darbuotojai nesprendė nurodytos problemos, bei prašė panaikinti Alytaus kalėjimo viršininko 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. NSN-18-950, kuriuo buvo skirta drausminė nuobauda – draudimas vieną mėnesį įsigyti asmeninių daiktų (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes), nustačius, kad savo veiksmais jis pažeidė BVK 50 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Taisyklių 39.4 punkto nuostatas.
Lietuvos kalėjimų tarnyba priėmė Sprendimą ir jį pateikė pareiškėjui. Pažymi, kad šį atsakymą BVK 100 straipsnio nustatyta tvarka pareiškėjas galėjo apskųsti per 20 dienų nuo jo gavimo dienos Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, tačiau apskundimo terminą pareiškėjas praleido (jam įteiktas buvo 2023 m. gruodžio 22 d.), o tai reiškė, kad atsakymas pareiškėją tenkino.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teigia, kad patyrė nervozę, fobiją aplinkai, negalėjo normaliai ilsėtis, bejėgiškumo jausmą, tačiau LKT Pirminės sveikatos priežiūros skyriaus duomenimis pareiškėjas ginčo laikotarpiu lankydamasis pas medikus neturėjo nusiskundimų dėl savo sveikatos būklės. Šiuos argumentus patvirtina pateikiamas LKT Pirminės sveikatos priežiūros skyriaus 2024 m. kovo 14 d. raštas Nr. PPV-26-231.
Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi būti remiamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, kuriose nurodoma, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnį nėra preziumuojama, todėl jos atsiradimo faktą bei priežastinį ryšį su skundžiamos valstybės valdžios institucijos neteisėtais konkrečiais aktais (CK 6.271 straipsnio prasme) privalo įrodyti pareiškėjas. Kreipdamasis į teismą pareiškėjas turi nurodyti, kaip pasireiškė neturtinės žalos atsiradimas ir tai patvirtinančius įrodymus, kurie, jo nuomone, įgalintų teismą visiškai ar iš dalies patenkinti reikalavimą dėl patirtos žalos atlyginimo. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2009 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-95/2009; 2012 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1342/2012).
Pažymi, kad nenustačius bent vienos iš anksčiau nurodytų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį prievolė atlyginti neturtinę žalą atsirasti negali. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamu atveju, atsakovės veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų (neveikimo), o pareiškėjas neįrodo, kad jo nurodoma žala kilo dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo).
Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė teismo skundą tenkinti.
Atsakovės atstovas teisminio nagrinėjimo metu nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos, kurios atsiradimas siejamas su galimai neteisėtais viešojo administravimo subjekto veiksmais (neveikimu).
Pareiškėjas teigia, kad žalą priteisti prašo, nes Alytaus kalėjimo administracija nereagavo į pareiškėjo teikiamus prašymus dėl jo perkėlimo iš vienos miegamosios vietos į kitą; taip pat neišsprendė jo problemos ir Lietuvos kalėjimų tarnybos Sprendimas.
Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 39 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų administracinių aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Aiškindamas šios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad būtinybė atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas, o šį principą įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus teisingai atlyginta.
Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia viešosios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimą, būtina vadovautis ne tik ABTĮ, bet ir privatinės teisės normomis.
Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje nustatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (LVAT sprendimai administracinėse bylose Nr. A-5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, Nr. A-822-619/2009).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (LVAT 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-39/2012). Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (LVAT 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.).
Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Pareiškėjas neturtinės žalos atlyginimą kildina iš institucijų pareigūnų (Alytaus kalėjimo) neveikimo sprendžiant dėl jo teiktų 2023 m. spalio 20 d. prašymo Nr. NSN-18-17486, 2023 m. spalio 25 d. prašymo Nr. NSN-18-17823, 2023 m. spalio 26 d. prašymo Nr. NSN-18-17941 ir 2023 m. lapkričio 6 d. prašymo Nr. NSN-18-18503. Pareiškėjo teigimu, jo teikti prašymai buvo ignoruojami ir problema nebuvo sprendžiama.
Taisyklių 14 punkte nustatyta, kad atvykę į bausmės atlikimo vietą, nuteistieji per 5 darbo dienas nuo jų atvykimo suskirstomi į gyvenamąsias patalpas (kameras). Skirstant nuteistuosius atsižvelgiama į jų nusikalstamo elgesio riziką, neigiamos įtakos jiems ar kitiems nuteistiesiems riziką, sveikatos būklę, amžių, gebėjimus užsiimti darbine veikla, psichologines savybes, kitas asmenines savybes ir laikomasi Bausmių vykdymo kodekse nustatytų nuteistųjų atskiro laikymo reikalavimų. Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į gyvenamąsias patalpas (kameras) tvarką nustato laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius. Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad nuo 2023 m. spalio 19 d. iki 2023 m. lapkričio 7 d. pareiškėjas buvo paskirtas ir apgyvendintas 22 būryje (atviro tipo bausmės atlikimo vieta), 1 gyvenamojoje patalpoje, 4 miegamojoje vietoje. Patalpoje įrengtos 5 miegamosios vietos; nuo 2023 m. lapkričio 7 d. iki 2023 m. lapkričio 10 d. pareiškėjas buvo paskirtas ir apgyvendintas 22 būryje (atviro tipo bausmės atlikimo vieta), 4 gyvenamojoje patalpoje, 4 miegamojoje vietoje. Patalpoje įrengtos 4 miegamosios vietos; nuo 2023 m. lapkričio 10 d. iki skundo padavimo teismui dienos buvo paskirtas ir apgyvendintas 2 būryje (8 lokalinis sektorius, pusiau atviro bausmės atlimo vieta), 5 gyvenamojoje patalpoje, 3 miegamojoje vietoje.
Pareiškėjas su 2023 m. spalio 20 d. prašymu Nr. NSN-18-17486, 2023 m. spalio 25 d. prašymu Nr. NSN-18-17823, 2023 m. spalio 26 d. prašymu Nr. NSN-18-17941 ir 2023 m. lapkričio 6 d. prašymu Nr. NSN-18-18503 kreipėsi į Alytaus kalėjimo administraciją, prašydamas perkelti jį į kitą gyvenamąją vietą. Iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjo 2023 m. spalio 20 d. prašymas Nr. NSN-18-17486 2023 m. spalio 20 d. rezoliucija buvo siūlomas svarstyti Komisijoje; 2023 m. spalio 25 d. prašymas Nr. NSN-18-17823 2023 m. spalio 25 d. rezoliucija buvo siūlomas svarstyti Komisijoje; 2023 m. spalio 26 d. prašymas Nr. NSN-18-17941 2023 m. spalio 26 d. rezoliucija buvo siūlomas svarstyti Komisijoje; 2023 m. lapkričio 6 d. prašymas Nr. NSN-18-18503 2023 m. lapkričio 6 d. rezoliucija taip pat buvo siūlomas svarstyti Komisijoje. Pateikti rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina, kad pareiškėjo pateikti minėti prašymai buvo svarstomi 2023 m. spalio 24 d. Komisijos posėdyje (Komisijos 2023 m. spalio 24 d. protokolas Nr. RV-18-4487); 2023 m. spalio 26 d. Komisijos posėdyje (Komisijos 2023 m. spalio 26 d. protokolas Nr. RV-18-4545); 2023 m. spalio 31 d. Komisijos posėdyje (Komisijos 2023 m. spalio 31 d. protokolas Nr. RV-18-4592); 2023 m. lapkričio 7 d. Komisijos posėdyje (Komisijos 2023 m. lapkričio 7 d. protokolas Nr. RV-18-4652). Komisija 2023 m. spalio 24 d. protokolu Nr. RV-18-4487, 2023 m. spalio 26 d. protokolu Nr. RV-18-4545 ir 2023 m. spalio 31 d. protokolu Nr. RV-18-4592 siūlė pareiškėjo prašymų dėl perkėlimo į kitą gyvenamąją vietą netenkinti, o 2023 m. lapkričio 7 d. Komisijos protokolu Nr. RV-18-4652 buvo pasiūlyta pareiškėjo prašymą dėl gyvenamosios vietos pakeitimo patenkinti. Atsižvelgiant į šį Komisijos siūlymą, Alytaus kalėjimo viršininkas 2023 m. lapkričio 7 d. sprendimu „Dėl nuteistųjų paskyrimo ir perkėlimo“ perkėlė pareiškėją į miegamąją vietą 4.4. Taigi, šios nustatytos faktinės aplinkybės ir pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo prašymai buvo nagrinėjami ir vertinami, todėl pareiškėjo argumentai, kad Alytaus kalėjimo administracija ignoravo jo pateiktus prašymus laikomi nepagrįstais.
Pareiškėjas skunde teismui akcentuoja, kad jis nebuvo kviečiamas į Komisijos posėdžius, todėl neturėjo galimybės Komisijos priimtų sprendimų apskųsti.
Pažymėtina, kad Komisija yra sudaryta Alytaus kalėjimo viršininko 2023 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu Nr. VO-18-15, tuo pačiu sprendimu yra patvirtinti ir Komisijos nuostatai, kurių 4 punktas nustato, kad Komisija yra įstaigos kalėjimo viršininko patariamasis organas nuobaudų nuteistiesiems parinkimo ar kitais, su nuteistojo teisinės padėties pokyčiais susijusiais klausimais. Taigi, Komisijos pateikti siūlymai yra tik patariamojo pobūdžio, galutinis sprendimas yra priimamas tik kalėjimo viršininko. Atsižvelgiant į tai, sprendžiama, kad Komisijos priimti siūlymai kalėjimų viršininkui negali būti skundžiami, atitinkamai skundžiami gali būti tik kalėjimo viršininko priimti galutiniai sprendimai. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad 2023 m. lapkričio 7 d. sprendimu Nr. SN-18-1353 pareiškėjas buvo informuotas, kad jo pateiktas prašymas dėl gyvenamosios vietos pakeitimo yra netenkinamas. Duomenų, kad šis priimtas sprendimas buvo skundžiamas, byloje nėra. Tačiau rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas su 2023 m. lapkričio 22 d. skundu kreipėsi į Seimo kontrolierių bei su 2023 m. lapkričio 20 d. skundu į Lietuvos kalėjimų tarnybą. Pareiškėjo 2023 m. lapkričio 22 d. skundas 2023 m. gruodžio 5 d. Seimo kontrolieriaus raštu buvo persiųstas Lietuvos kalėjimų tarnybai. Pažymėtina, kad 2023 m. gruodžio 21 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos sprendimu Nr. 2S-3148 buvo išnagrinėtas pareiškėjo 2023 m. lapkričio 20 d. skundas dėl Alytaus kalėjimo pareigūnų veiksmų (neveikimo), susijusių miegamosios vietos paskyrimu ir nuobaudos paskyrimu bei persiųstas Seimo kontrolieriaus tarnyboje gautas pareiškėjo 2023 m. lapkričio 22 d. skundas. Įvertinus skundų nagrinėjimui pateiktas aplinkybes, LKT konstatavo, kad pareiškėjo skundai dėl prašymų nenagrinėjimo ir drausminių nuobaudų paskyrimo yra nepagrįsti. Pareiškėjui šis LKT sprendimas buvo pateiktas, tačiau taip pat byloje nėra įrodymų, kad jis buvo skundžiamas teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi, galima spręsti, kad pareiškėjas sutiko su LKT sprendimu.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei rašytinius įrodymus, pareiškėjo argumentas, kad jo teikti prašymai buvo ignoruojami laikomas nepagrįstu. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo 2023 m. lapkričio 6 d. prašymas Nr. NSN-18-18503 buvo išnagrinėtas ir patenkintas, miegamoji vieta buvo pakeista.
Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo argumentus bei surinktą rašytinę bylos medžiagą, sprendžia, kad atsakovės atstovė veikė įstatymų nustatytose ribose, todėl neatliko jokių neteisėtų veiksmų, patvirtinančių žalos pareiškėjui atsiradimą. Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad nenustačius atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų, nėra ir jos atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindinės sąlygos, o, kaip jau minėta, nesant pagrindinės sąlygos, kitų viešosios atsakomybės sąlygų nustatinėjimas neturi teisinės prasmės. Toks reguliavimas atitinka ir Konstitucinio Teismo išaiškinimus, jog asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ABTĮ 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo V. J. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.