Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-01-23 · Civilinė byla Nr. e2S-154-258/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-23
Bylos Nr.
e2S-154-258/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rita Kisielienė
Atsakovas
A. L.
Ieškovas
UAB „Jurisdictus“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-154-258/2020Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01438-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.3; 3.3.2.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Jurisdictus“ ieškinį atsakovui A. L. dėl išlaidų už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas UAB „Jurisdictus“ pateikė ieškinį atsakovui A. L. dėl išlaidų už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą priteisimo.

2. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovui prašant, teismas priėmė byloje sprendimą už akių ir ieškinį patenkino.

Atsiliepimas

3. Atsakovas pateikė prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, nes jis dirba ir todėl užtruko laiko surinkti dokumentus ir laiku pateikti atsiliepimą į ieškinį, automobilio jis neturi, teismui buvo pateikta negaliojanti automobilio pirkimo sutartis.

Šalies argumentai

4. Ieškovas UAB „Jurisdictus“ prašė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atmesti, kaip nepagrįstą, nes atsakovas praleido dvidešimties dienų terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovas raštiškai buvo informuotas apie pradėtą teismo procesą, todėl turėjo domėtis ir rūpintis proceso eiga, turėdamas galimybę pateikti atsiliepimą, to nepadarė. Atsakovas tik praėjus mėnesiui po sprendimo įsiteisėjimo kreipėsi dėl teisinės pagalbos, tokį savo elgesį motyvuodamas teiginiu, kad reikėjo surinkti dokumentus, bet jokių dokumentų teismui nepateikė. Pažymėjo, kad ieškovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikiami nepagrįsti argumentai, kurie negali turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 22 d. nutartimi atsisakė tenkinti A. L. prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

6. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 287 str. 2 d. 3 p. reikalaujama nurodyti aplinkybes, liudijančias neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, bei pateikti įrodymus, pagrindžiančius šias aplinkybes. Pareiškėjas šių reikalavimų neįvykdė: procesiniai dokumentai atsakovui pasirašytinai buvo įteikti 2019-06-21, t.y. atsakovas raštiškai buvo informuotas apie pradėtą teismo procesą atitinkamą laiką iki sprendimo priėmimo. Atsakovas turėjo domėtis ir rūpintis proceso eiga, turėjo galimybę pateikti atsiliepimą, bet to nepadarė. Tik praėjus mėnesiui po sprendimo įsiteisėjimo atsakovas kreipėsi teisinės pagalbos, tokį savo elgesį motyvuodamas teiginiu, kad reikėjo surinkti dokumentus, bet teismui pateikė tik vienintelę VĮ Regitra pažymą.

7. Teismas konstatavo, kad atsakovas praleido dvidešimties dienų terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, nes nuo 2019-08-07 - spendimo už akių priėmimo dienos dvidešimties dienų terminas baigėsi 2019-08-27, o atsakovas teismui pareiškimą pateikė tik 2019-11-07, praleisto termino atnaujinimui pagrindų teismas nenustatė, todėl, vadovaujantis CPK 288 str. 3 d., pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo teismas netenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Atskiruoju skundu apeliantas (atsakovas) A. L. prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019-11-22 nutartį panaikinti civ. b. Nr. e2-5764-647/2019. Atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti nuo 2019-10-17, kai atsakovas pirmą kartą galėjo realiai susisiekti su advokatu bei pateikti reikiamus dokumentus. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:

8.1. Atsakovas pagrindė, kad kreipėsi dėl būtinos jam teisinės pagalbos suteikimo, bet kadangi jis dirba ir susirinkti dokumentus reikėjo daugiau laiko, nespėjo laiku pateikti atsiliepimo. Pažymi, kad dėl objektyvių nuo apelianto nepriklausančių aplinkybių negalėjo pateikti atsiliepimo (šias aplinkybes patvirtina ir pridedamas VGTP sprendimas su pašto voku, kurį gavo tik 2019-10-11).

8.2. Atsakovas kreipėsi į VĮ „Regitra“ ir gavo pažymą visai priešingą esančiai byloje, t.y. kad jokio automobilio jis neturi ir tai yra esminė aplinkybė, kurios teismas nežinojo priimdamas sprendimą už akių. Taip pat svarbi aplinkybė, kad pateikta teismui apgaulinga (negaliojanti) pirkimo sutartis. Šios informacijos pateikimas byloje turėtų įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nustatant atsakovo atsakomybės pagrindus. Tai reiškia, kad vienaip ar kitaip sąlygotų priimamą sprendimą šioje byloje (CK 288 str. 4 d.1 p.).

Atsiliepimas

9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovo A. L. atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. lapkričio 22 d. nutartį. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:

Žemesnės instancijos teismas

9.1. pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad terminas praleistas ir nėra pagrindų jam atnaujinti.

9.2. Teismo teisė priimti sprendimą už akių civilinėje byloje pasyviai besielgiančios šalies atžvilgiu labai glaudžiai susijusi su asmens teisių dalyvauti pradėtoje byloje ir išreikšti savo poziciją užtikrinimu. Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje atsakovo teisė dalyvauti byloje ir ginti savo poziciją buvo užtikrinta įteikiant jam šaukimą asmeniškai. Pats atsakovas buvo atvykęs į ieškovo patalpas, kur jam buvo pateikti visi dokumentai ir paaiškinta teisinė bazė, teisinės pasekmės, tačiau atsakovo argumentai buvo tik „aš mokėti nesutinku“.

9.3. Atsakovas pateikia daug Lietuvos bei Europos žmogaus teisių teismo praktikos, tačiau pažymėtina, jog ne pateikiama praktika sudaro pagrindą atnaujinti terminą pareiškimui pateikti, o duomenys šioje konkrečioje byloje, kurių atsakovas taip ir nepateikė. Atsakovui buvo sudarytos galimybės dalyvauti teismo procese, tačiau šis nesiėmė jokių veiksmų iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

9.4. Atsakovo į bylą pateikta pažyma nereiškia, jog ginčo automobilis jam nepriklauso. Tačiau pats atsakovas patvirtina, jog ginčo automobilį įsigijo t. y. sumokėjo už pinigus, pasirašė sutartyje, automobilis jam buvo perduotas, jis juo naudojosi. Tai reiškia, kad sandoris įvyko ir buvo užbaigtas, todėl nuosavybės teisė į ginčo automobilį perėjo atsakovui. Tą patvirtina ir kitos sandorio šalies veiksmai – pateikė pirkimo-pardavimo sutartį VĮ „Regitra“, bei išregistravo automobilį, nurodydami, jog jį pardavė atsakovui.

Atsiliepimas

9.5. Atsakovas taip pat nurodo, jog į bylą pateikta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis yra apgaulinga (negaliojanti). Pažymi, jog byloje tokių duomenų nėra, o ir pats atsakovas jokių duomenų dėl to nepateikia. Priešingai, sutartyje yra atsakovo parašas, o sandoris buvo įvykdytas ir automobilis jam buvo perduotas. Nei atsakovas, nei kita sandorio šalis sandorio neginčija. Minėta, jog kita sandorio šalis – transporto priemonės pardavėja – kaip tik patvirtino, kad automobilis parduotas deklaruodama tai VĮ „Regitra“.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., nenustatyta. Nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, reiškia, jog teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo (nutarties) ar jos dalies teisėtumą ir pagrįstumą.

11. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas apelianto prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Sprendimo už akių priėmimas – tai toks ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Šio instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 straipsnis).

13. Sprendimo už akių priėmimo sąlygos įtvirtintos CPK 285 straipsnyje. Sprendimas už akių gali būti priimtas, kai būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama nepagrįstai vilkinti bylos nagrinėjimą. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis). CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindai. Pagal šią teisės normą, teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

14. Nagrinėjamu atveju sprendimas už akių buvo priimtas, apeliantui nepateikus atsiliepimo į ieškinį. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad apeliantui procesiniai dokumentai procesiniai dokumentai, įteikti asmeniškai 2019-06-21. Teismo sprendimas už akių priimtas 2019-08-07, kuris įsiteisėjo 2019-08-28. Apeliantas į teismą kreipėsi dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo praleidęs 20 dienų terminą šiam sprendimui peržiūrėti, t. y. tik 2019-11-07.

15. Apeliantas neįvykdė CPK 142 straipsnio reikalavimų ir nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, ieškovei prašant, remdamasis CPK 142 straipsnio 4 dalies nuostatomis, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo civilinę bylą, priimdamas sprendimą už akių.

16. Apeliantas nurodė, kad pagrindinės priežastys, lėmusios atsiliepimo nepateikimą, buvo tos, kad jis turėjo surinkti daug dokumentų. Tačiau byloje nėra duomenų apie tokių dokumentų rinkimą. Apeliantas pirmosios instancijos teismui pateikė tik 2019-06-14 VĮ „Regitra“ pažymą. Nurodytos priežastys negali būti laikomos svarbiomis sprendžiant praleisto daugiau nei 2 mėnesių terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti. Pažymėtina, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad apeliantui ieškinys įteiktas tinkamai ir dėl to, kad jis laiku nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apeliantas, gavęs iš teismo ieškinį, nereiškė nei prašymo pratęsti terminą atsiliepimui pateikti, nei nurodė teismui, kad jam reikalinga daugiau laiko teisinei pagalbai susirasti. Priešingai, žinodamas apie jo atžvilgiu inicijuotą civilinę bylą, dėl teisinės pagalbos jam suteikimo kreipėsi tik 2019-09-23, t.y. po trijų mėnesių nuo ieškinio jam įteikimo dienos. Darytina išvada, kad sprendimo už akių priėmimas buvo atsakovo netinkamo, jo pasyvaus procesinio elgesio padarinys.

17. Remiantis CPK 287 str. 2 d. 3 p. esant priimtam sprendimus už akių, šalis pateikianti prašymą dėl jo peržiūrėjimo, nurodyti aplinkybes, galinčias turėti įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui bei pateikti įrodymus, patvirtinančius šias aplinkybes bei kitus reikalavimus, argumentus bei įrodymus, susijusius su byla.

18. Apelianto teigimu, jis pateikė svarbų įrodymą – 2019-06-14 VĮ „Regitra“ pažymą, kuri patvirtina, kad apeliantas transporto priemonių savo vardu nėra įregistravęs. Tačiau nurodyta aplinkybė nelaikytina turinčia įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėtina, jog automobilio teisinė registracija registre atlieka tik teisių išviešinimo funkciją, tačiau teisinės registracijos nebuvimas nepaneigia nuosavybės teisinių santykių fakto. Tuo labiau, kad apeliantas pats nurodo, kad jis 2012-11-26 įsigijo automobilį, už kurį ieškovas prašo priteisti automobilio saugojimo išlaidas, taip pat šią dieną pasirašė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį (tik nurodo, kad sutartyje buvo įrašytas ne tas pardavėjas). Šių apelianto nurodomų aplinkybių pakanka padaryti išvadai, kad automobilis tą dieną, kai buvo pristatytas saugojimui į ieškovo aikštelę priklausė apeliantui. Apeliantas taip pat nurodo, kad 2013-01-01 šis automobilis buvo pavogtas ir dėl vagystės kreipėsi į policiją. Nurodyta aplinkybė papildomai patvirtina, kad apeliantas laikė save teisėtu automobilio savininku. Pažymėtina, jog byloje pateikti ikiteisminio tyrimo duomenys patvirtina apie 2013-01-09 pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl automobilio vagystės. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, atlikus tyrimą nebuvo nustatytas asmuo, kas pažeidimo padarymo dieną vairavo šį automobilį. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdyba 2019 m. birželio mėnesį ieškovui pateikė duomenis, kad transporto priemonės savininkas, pagal byloje Nr. 07-13-7271381 pateiktą pirkimo pardavimo sutartį yra A. L., kuris apie transporto priemonės nutempimą ir saugojimą buvo informuotas raštu 2015-03-23. Iki šios dienos dėl automobilio Peugeot 605, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsiėmimo niekas nesikreipė, leidimas atsiimti transporto priemonę išduotas nebuvo. Apeliantas ieškiniu reikalauja priteisti automobilio saugojimo išlaidas tik už 36 mėnesių laikotarpį.

19. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad iš apelianto reikalaujamos priteisti išlaidos susidarė tik dėl apelianto nerūpestingo elgesio (neveikimo). Apeliantas, žinodamas informaciją apie saugomą automobilį, turėjo dėti visas pastangas, kad kuo greičiau atsiimtų automobilį iš saugojimo aikštelės. To nepadarius, apeliantas turi prisiimti savo neveikimo pasekmes – padengti išlaidas už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą.

20. Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vilniaus apygardos teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rita Kisielienė