- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-01-26
- Bylos Nr.
- 2A-58-436/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Rudzinskas (pran.), Aušra Baubienė, Virginija Gudynienė
- Ieškovas
- V. D.
- Atsakovas
- A. T., B. P.
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Arūno Rudzinsko, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės ir Virginijos Gudynienės, sekretoriaujant Irenai Nikolajenko, dalyvaujant ieškovei V. D., ieškovės atstovui advokatui Vytautui Kucevičiui, atsakovėms A. T. ir B. P., atsakovių atstovui advokatui J. Z., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovių A. T. ir B. P. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 26 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. D. ieškinį atsakovėms A. T. ir B. P. dėl žemės sklypo atidalijimo ir atsakovių A. T. ir B. P. priešieškinį ieškovei V. D. dėl žemės sklypo atidalijimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė V. D. ieškiniu prašė atidalyti natūra jai su atsakovėmis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 2,9159 ha, dalis pagal jos pateiktą žemės sklypo pertvarkymo (atidalijimo) projektą (1-3 b.l.).
Atsakovės priešieškiniu prašė atidalyti natūra joms su ieškove bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 2,9159 ha, dalis pagal jų pateiktą žemės sklypo pertvarkymo (atidalijimo) projektą (60-62 b.l.).
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2008 m. birželio 26 d. sprendimu ieškinį patenkino, priešieškinį atmetė (138-140 b.l.). Atidalino iš bendrosios dalinės nuosavybės 2,9159 ha žemės sklypo dalis pagal ieškovės V. D. pateiktą projektą tokiu būdu:
a) ieškovei V. D. pripažino nuosavybės teisę ir paskyrė 0,9719 ha ploto žemės sklypą, žemės sklypo pertvarkymo projekte pažymėtą indeksu 353-5;
b) atsakovei, A. T. pripažino nuosavybės teisę ir paskyrė 0,5741 ha ploto žemės sklypą, žemės sklypo pertvarkymo plane pažymėtą indeksu 353-2, bei 0,3979 ha ploto žemės sklypą, žemės sklypo pertvarkymo plane pažymėtą indeksu 353-4;
c) atsakovei, B. P. pripažino nuosavybės teisę ir paskyrė 0,5740 ha ploto žemės sklypą, žemės sklypo pertvarkymo plane pažymėtą indeksu 353-1, bei 0,3980 ha ploto žemės sklypą, žemės sklypo pertvarkymo pažymėtą indeksu 353-3.
Teismas sprendime nurodė, kad įvertinus byloje esančius įrodymus bei liudytojų parodymus, darytina išvada, jog ieškovės pateiktas žemės sklypo atidalijimo projektas labiau atitinka tarp šalių nusistovėjusią žemės sklypo naudojimo tvarką bei protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, atsakovių pateiktame žemės sklypo atidalijimo projekte yra nukrypta nuo lygių dalių principo, be to, atsakovės neįvardijo sumos, kurią sutinka sumokėti kaip kompensaciją ieškovei už jai tenkančią mažesnę dalį, pagal atsakovių pateiktą žemės sklypo atidalijimo projektą atsakovės A. T. žemės sklypo riba nuo ieškovės V. D. namo stogo išsikišusių konstrukcijų yra mažesnė kaip trys metrai, o tai prieštarauja Statybos techninio reglamento normoms „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 “Gyvenamieji pastatai” patvirtinimo”, todėl ieškinys tenkintinas, o priešieškinis atmestinas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovės prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais (143-145 b.l.).
Teismas, atidalydamas žemės sklypą natūra pagal ieškovės pateiktą projektą, neatsižvelgė į tai, jog nors visoms bendrasavininkėms teko lygios sklypo dalys, tačiau ieškovei tekusi sklypo dalis yra kokybiškesnė ir vertingesnė, be to, ieškovei tekusi dalis yra vientisa, o atsakovėms tekusios dalys susideda iš dviejų atskirų plotų.Teismo konstatavimas, kad pagal ieškovės pateiktą žemės sklypo atidalijimo projektą sklypas padalintas į tris lygias dalis neatitinka tikrovės, nes pagal jį atsakovėms teko po 0,972 ha, o ieškovei 0,9719 ha.Atsakovės priešieškinyje nurodė, kad sutinka ieškovei kompensuoti trūkstamą žemės sklypo plotą pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2007 m. spalio 17 d. išraše nurodytą vidutinę žemės rinkos vertės kainą, todėl teismo motyvas, jog atsakovės neįvardijo sumos, kurią sutinka sumokėti kaip kompensaciją ieškovei už jai tenkančią mažesnę dalį, nepagrįstas.Teismas nepagrįstai atsakovių pakviestos liudytojus parodymus laikė subjektyviais ir atsižvelgė tik į ieškovės kviestų liudytojų parodymus.Teismo išvada, kad pagal atsakovių pateiktą žemės sklypo atidalijimo projektą atsakovės A. T. žemės sklypo riba nuo ieškovės V. D. namo stogo išsikišusių konstrukcijų yra mažesnė kaip trys metrai ir tai prieštarauja Statybos techninio reglamento normoms „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 “Gyvenamieji pastatai” patvirtinimo”, nepagrįsta, nes būtent iš atsakovių pateikto žemės sklypo atidalijimo projekto matyti, kad šis atstumas daugiau kaip trys metrai. Be to, teismas nevertino to fakto, kad namo statybos darbai atlikti be bendraturčių sutikimo ir neturint statybos leidimo, t.y. savavališkai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais (152-155 b.l.).
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai žemės sklypą atidalijo pagal ieškovės pateiktą žemės sklypo atidalijimo projektą, nes jame yra atsižvelgta ne tik į bendrasavininkių lygias dalis, bet ir į nusistovėjusią žemės sklypo naudojimo tvarką, kurios egzistavimą paliudijo byloje apklausti nešališki liudytojai.Atidalijus žemės sklypą pagal atsakovių pateiktą žemės sklypo atidalijimo projektą, būtų pažeisti protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principai, nes atsakovėms tektų dalis sklypo, kuriuo ilgą laiką naudojosi ir savo lėšomis puoselėjo ieškovė.Atsakovės nepagrįstai teigia, kad joms tekusios sklypo dalys yra mažavertės.Pagal ieškovės pateiktą žemės sklypo atidalijimo projektą jai tekusi dalis yra 1 m² mažesnė už atsakovės tekusias sklypo dalis tik todėl, kad 2,9159 ha bendro ploto žemės sklypą padalinti į absoliučiai lygias tris dalis nėra galimybės, nes tokiu atveju dalys būtų po 0,971966666…. ha. Dėl nurodytos priežasties ieškovės projekte jai tenkančios dalies plotas yra 1 m² mažesnis, nei atsakovės tenkančių dalių plotas.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovės ir jų atstovas apeliacinį skundą palaikė, prašė jį tenkinti. Ieškovė ir jos atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad jis atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.).
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bendraturčiams nesusitarus dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo, pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Sprendžiant dėl atidalijimo būdo teismine tvarka, teismas turi pasirinkti atidalijimo būdą, kuris pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes geriausiai apgintų bendraturčių teises, taip pat nepaneigtų nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį. Taigi, kai šalys byloje pateikia alternatyvius žemės sklypo atidalijimo projektus, teismas pagal nurodytus įstatymo kriterijus turėtų įvertinti kiekvieno iš jų racionalumą.
Atsižvelgdama į tai, kad šioje byloje atidalijamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas, teisėjų kolegija pažymi, jog CK 4.80 straipsnio 2 dalies teisės normos prasme teisiškai reikšmingos bylos aplinkybės yra tie įrodymai, kurie suteikia duomenų apie tai, kokia buvo nusistovėjusi žemės sklypo naudojimo tvarka iki jo atidalijimo ar atidalytas daiktas galės būti bendraturčių atskirai valdomas, naudojamas pagal paskirtį ir ar nebus apsunkintas bendraturčių disponavimas atidalyto sklypo dalimis. Teisėjų kolegijos vertinumu, pirmosios instancijos teismas į aukščiau nurodytus kriterijus pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes atsižvelgė, todėl priėmė teisingą sprendimą.
Visų pirma, teisėjų kolegija negali sutikti su apeliančių argumentais, kad ieškovei tekusi sklypo dalis yra kokybiškesnė ir vertingesnė. Viso atidalijamo žemės sklypo paskirtis yra žemės ūkio (7-8 b.l.). Tai, jog dalis žemės sklypo šiuo metu yra dirbama žemė, o kita dalis pievų plotas, nėra pagrindas teigti, kad viena ar kita sklypo dalis vertingesnė už kitą, nes tai priklauso ne tiek nuo žemės sklypo dalių fizinių savybių, kiek nuo asmens, naudojančio ir valdančio šią žemės sklypo dalį, įdėtų pastangų ir lėšų ją įdirbti.
Pirmosios instancijos teismo posėdyje atsakovės B. P. ir A. T. paaiškino, kad dar prieš atmatuojant žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimo tikslu jame jau 2002 m. buvo pastatytas gyvenamasis namas, kurį pastatė ieškovės vyras, o atsakovės tam neprieštaravo (121 b.l.). Tokie pačių atsakovių paaiškinimai patvirtina, kad tarp atsakovių ir asmenų, iš kurių ieškovė paveldėjo ginčo žemės sklypo dalį, jau nuo pat nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimo buvo nusistovėjusi tam tikra naudojimosi žemės sklypu tvarka, pagal kurią žemės sklypo dalimi, reikalinga gyvenamajam namui naudoti pagal jo paskirtį, naudojosi šie asmenys, o vėliau ieškovė. Be to, tokie atsakovių paaiškinimai paneigia, apeliacinio skundo argumentus, kad gyvenamasis namas sklype pastatytas be jų sutikimo. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas parinkdamas žemės sklypo atidalijimo būdą pagrįstai atsižvelgė į gyvenamojo namo vietą ginčo sklype. Apeliančių teiginiai, kad ieškovei teko kokybiškesnė ir vertingesnė sklypo dalis, tik patvirtina faktą, jog ieškovė aplink gyvenamąjį namą esančią žemės sklypo dalį labiau prižiūri ir puoselėja.
Aplinkybė, kad gyvenamasis namas galimai yra savavališkas statinys, pastatytas neturint statybos leidimo, teisėjų kolegijos vertinimu, turi įtaką tik ieškovės administracinei atsakomybei, kuri nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje gyvenamojo namo pastatymo faktą pirmosios instancijos teismas vertino civilinių teisinių santykių aspektu, t.y. ar tarp šalių buvo nusistovėjusi naudojimosi sklypu tvarka, o ne administracinių teisiniu santykių prasme.
Kad ieškovės pateiktas žemės sklypo atidalijimo projektas labiau atitinka tarp šalių nusistovėjusią žemės naudojimosi tvarką, į kurią būtina atsižvelgti atidalijant ginčo žemės sklypą, patvirtina ir liudytojų parodymai. Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustos liudytojos R. I., J. B. ir A. B., kurių sklypai yra ginčo sklypo kaimynystėje, vienareikšmiškai parodė, kad šalys sklypu jau daugiau kaip penkerius metus naudojasi tokia tvarka, kurią atitinka ieškovės pateiktas žemės sklypo atidalijimo projektas (122-123 b.l.). Todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių pateiktų žemės sklypo atidalijimo projektų racionalumo klausimą, pagrįstai vertino šių liudytojų, kurios nėra suinteresuotos bylos baigtimi, parodymus. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad liudytojos V,Remeikienės parodymai vertintini kritiškai, nes ji yra atsakovės B. P. dukra ir gali būti suinteresuota bylos baigtimi.
Teisėjų kolegija taip pat akcentuoja, kad vertinant šalių pateiktus žemės sklypo atidalijimo projektus būtina atsižvelgti ir į tai, jog teismui iškėlus civilinę bylą dėl žemės sklypo atidalijimo pagal ieškovės ieškinį, atsakovės pateikė 2007 m. lapkričio 14 d. raštus, kuriuose nurodė, jog sutinka su ieškovės pateiktu žemės sklypo atidalijimo projektu (23-24 b.l.). Be to, byloje yra ieškovės pateiktas žemės sklypo atidalijimo projektas, kurį atsakovės pasirašė (112 b.l.). Tai dar kelios aplinkybės, leidžiančios daryti išvadą, kad ieškovės pateiktas žemės sklypo atidalijimo projektas labiau atitinka šalių poreikius.
Žemesnės instancijos teismas
Įvertinusi nustatytas aplinkybes bei aukščiau išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovės pateiktas žemės sklypo atidalijimo projektas labiau atitinka tarp šalių nusistovėjusią žemės sklypo naudojimo tvarką bei yra priimtinesnis.
Atsiliepimas
Pasisakydama dėl atsakovių apeliacinio skundo argumentų, jog pagal ieškovės pateiktą žemės sklypo atidalijimo projektą sklypas nėra padalintas į tris lygias dalis, teisėjų kolegija pažymi, kad kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo ieškovė, jo padalinti į tris visiškai lygias dalis neįmanoma, nes tokiu atveju dalys būtų po 0,971966666…. ha. Todėl 1 m² nukrypimas nuo lygių dalių, vadovaujantis protingumo principu, yra pateisinamas. Be to, tas nukrypimas padarytas atsakovių naudai.
Kiti apeliacinio skundo argumentai teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui įtakos neturi, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti, Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.