Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Justo Namavičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. M. (A. M.) skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. nutarties, kuria netenkintas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2–ojo kalėjimo teikimas dėl nuteistajam A. M. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. M. (toliau – ir A. M.) Vilniaus apygardos teismo 2001 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – 1961 m. BK) 16 straipsnio 2 dalį ir 105 straipsnio 5 ir 7 punktus, 105 straipsnio 5, 8, 12 punktus, 118 straipsnio 1 ir 2 dalis, 271 straipsnio 3 dalį, 16 straipsnio 2 dalį ir 272 straipsnio 2 dalį bei 272 straipsnio 2 ir 3 dalis ir nuteistas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme su viso turto konfiskavimu. Bausmę paskirta atlikti kalėjime. Nuosprendis įsiteisėjo 2002 m. kovo 28 d., bausmės pradžia nustatyta nuo 2000 m. spalio 15 d.

2. Kauno apygardos teisme 2023 m. liepos 17 d. buvo gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2–ojo kalėjimo teikimas dėl nuteistajam A. M. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

4. Nuteistasis A. M. prašo Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. nutartį panaikinti ir jam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

4.1. Skunde nuteistasis nurodė, kad pirmosios instancijos teismo argumentas, jog nuteistasis stokoja darbinės patirties, yra neteisingas. A. M. pažymėjo, kad, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę kalėjime, jis 8 metus dirbo gamybos bare, taip pat užsiėmė kūrybine veikla. Be to, nuteistasis ir šiuo metu vykdo individualią veiklą. Skunde taip pat nesutinkama, kad nuteistasis neturi profesijos ir nesistengia ją gauti. Pasak skundo autoriaus, jis siekia įgauti profesiją, kreipėsi į profesinę mokyklą, tačiau nebuvo priimtas, nes pirmenybė suteikiama tiems nuteistiesiems, kurie atlieka terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

4.2. Skunde akcentuojama ir tai, kad, nors pirmosios instancijos teismas atsisakė nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotą laisvės atėmimo bausmę motyvuodamas tuo, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, tačiau nuteistajam nustatoma pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika niekada negalės sumažėti iki žemos. A. M. anksčiau buvo teistas ir tai yra statiniai kriminogeniniai rizikos veiksniai, kurių nuteistasis savo elgesiu jau negali sumažinti.

5. Atsiliepimų į skundą bei pareiškimų dėl nušalinimo ar kitų prašymų negauta.

III. Aukštesniojo teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Nuteistojo A. M. skundas atmetamas.

6. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, skundžiamos nutarties motyvais bei nuteistojo skundo argumentais, daro išvadą, kad apygardos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, reikšmingas sprendžiant bausmę vykdančios institucijos teikimą, ir pagrįstai konstatavo, jog skundžiamoje nutartyje aptartų aplinkybių visuma rodo, kad šiuo metu dar nėra pagrindo A. M. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti laisvės atėmimo vietų įstaigai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Pagal BK 51 straipsnio 2 dalį, nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

8. Iš aptarto teisinio reguliavimo seka, kad teismas, atsižvelgęs į jame nustatytas sąlygas, gali, bet neprivalo, pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimą iki gyvos galvos terminuotu laisvės atėmimu. Nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė švelninama, jeigu šis asmuo atitinka nurodytus formalius reikalavimus (atliko daugiau nei dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės) ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus jam švelnesnę bausmę. Vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumą atskleidžiančius duomenis, jo požiūrį į padarytus nusikaltimus, būtina įsitikinti, kad toks asmuo yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų padarinių, yra motyvuotas laikytis įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Nors nuteistasis ir atitinka formalųjį šio instituto taikymo kriterijų (yra atlikęs daugiau nei dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės), A. M. motyvacija bei pastangos koreguoti savo elgesį šioje jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės vykdymo stadijoje, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra ilgalaikės, kad šiuo metu suteiktų pagrindą jam skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti švelnesne, terminuoto laisvės atėmimo bausme.

9. Byloje nustatyta, kad šiuo metu nuteistasis A. M. yra atlikęs daugiau nei 23 metus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, taigi jis atitinka BVK 88 straipsnio 1 dalyje numatytą formalųjį kriterijų. Tačiau, kaip teisingai nurodė apygardos teismas skundžiamoje nutartyje, vien tai nėra pakankamas pagrindas nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Būtina įvertinti ir materialiuosius BK 51 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės poveikį nuteistojo asmenybei bei jo elgesio pokyčiams, kurie, kaip pagrįstai konstatuojama žemesniojo teismo nutartyje, šiuo metu dar nesudaro pagrindo spręsti, kad nuteistojo atlikta laisvės atėmimo bausmė jo elgesio ir mąstymo pokyčiams jau turėjo reikšmingos teigiamos įtakos, jog būtų galima teigti, kad, sušvelninus nuteistajam paskirtą bausmę, bausmės tikslai bus pasiekti.

10. Iš aukštesniajam teismui pateiktų duomenų matyti, kad A. M. vykdo individualią kūrybinę veiklą, pataisos įstaigoje periodiškai dirbdavo, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, 11 kartų skatintas, galiojančių nuobaudų neturi. Tai rodo A. M. elgesio pokyčius teigiama linkme, tačiau šioms aplinkybėms negalima suteikti išskirtinės reikšmės ir jų vertinti atskirai nuo kitų reikšmingų, nuteistojo asmenybę ir pavojingumą apibūdinančių, aplinkybių.

11. Viena iš įstatyme numatytų aplinkybių, reikšmingų sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme, yra nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nustatant nusikalstamo elgesio riziką remiamasi laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos administracijos atliktu nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimu naudojant OASys metodiką. A. M. 2023 m. birželio 27 d. socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskirta vidutinei, o iš 2023 m. birželio 27 d. nuteistojo vertinimo pagal OASys metodiką anketos matyti, kad bendrą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką atspindinčių balų sumą sudaro 93 balai. Kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos, ankstesnių vertinimų metu (2020 m. gruodžio 9 d. ir 2022 m. kovo 10 d.) A. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta kaip didelė, tik 2022 m. rugpjūčio 29 d. atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą A. M. nustatoma rizika sumažėjo iki vidutinės, kuri išliko nepakitusi ir paskutiniojo vertinimo metu. Nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjusi, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, šiuo metu ji vis dar yra pakankamai aukšta, t. y. pagal OASys metodiką nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nuo vidutinės iki aukštos skiria tik šeši balai (vidutinės rizikos ribos nuo 41 iki 99 balų). Kaip teisingai nurodoma nuteistojo skunde, dalį šių balų sudaro statiniai veiksniai, t. y. nuteistojo padarytų teisės pažeidimų įvertinimas (45 balai), kurių A. M. negali sumažinti, tačiau likusį balų skaičių sudaro dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis gali sumažinti savo tinkamu elgesiu bausmės atlikimo metu, todėl apygardos teismas teisingai pažymėjo, jog šiuo atveju itin svarbi būtent nuteistojo motyvacija toliau dalyvauti vykdomose programose, keičiančiose nuteistųjų elgesį.

12. Nors pastaruoju metu ir fiksuojama nuteistojo daroma pažanga, tačiau nuteistajam A. M. nustatoma nemažai pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinančių kriminogeninių veiksnių: statiniai – kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); pirmas teistumas jauname amžiuje (iki 18 m.); smurtinio elgesio istorija; nusikalstamo seksualinio elgesio istorija; ribotas nusikalstamo elgesio pasekmių supratimas arba nesupratimas; būdingas teisės pažeidimų modelis; nusikaltimų sunkėjimas; lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas; dinaminiai – turi nestabilią darbo patirtį; turi mažą darbo patirtį; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; emocijų valdymo problemos; elgesio problemos vaikystėje; yra socialiai atsiskyręs arba apsiriboja tik paviršutiniškais santykiais su kitais; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; turi nerealistinius arba labai nekonkrečius tikslus; stokoja empatijos; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; priežiūros/apribojimų pažeidimai; būdingos neigiamos nuostatos priežiūros ir apribojimų atžvilgiu. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, įvertinus nustatytų kriminogeninių veiksnių skaičių, A. M. asmens bylos medžiagą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo siekiamam paskirtos bausmės sušvelninimui, šiuo metu dar nėra pagrindo. Nuteistasis turi pašalinti arba reikšmingai sumažinti kai kuriuos kriminogeninius veiksmus, ypač susijusius su nusikalstamo elgesio priežastimis ir konfliktų sprendimo būdais. Nuteistasis turi kritiškai įvertinti jo socialinio tyrimo išvados duomenis ir dėti maksimalias pastangas, kad nuo jo priklausantys dinaminiai veiksniai, vertinant jo nusikalstamo elgesio riziką, sumažėtų ir leistų teismui manyti, jog ateityje, paleidžiant nuteistąjį į laisvę, neigiamai nuteistąjį apibūdinantys veiksniai bus eliminuotis, ir teismas bus tikras, kad nuteistasis nėra pavojingas visuomenei.

13. Tuo tarpu asmens bylos medžiaga patvirtina, kad šiuo metu A. M. nėra linkęs koreguoti savo elgesio, kadangi tik iš dalies vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Iš 2023 m. birželio 27 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. RV-5331 matyti, kad nuteistajam buvo nustatytos priemonės. Pirmoji priemonė – bausmės atlikimo metu ieškoti galimybės dirbti. Asmens byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2022 m. liepos 22 d. jam buvo leista užsiimti individualia veikla ir šią veiklą jis užregistravo „Sodros“ sistemoje, tačiau darbine veikla iki šiol neužsiima. Antroji priemonė – kreiptis dėl galimybės mokytis pagal profesinio mokymo programą. Priešingai nei teigiama skunde, duomenų, kad jis būtų kreipęsis dėl galimybės mokytis pagal profesinio mokymo programą, negauta. Trečioji priemonė – dengti turimus įsiskolinimus. Kaip matyti, įsiskolinimai buvo padengti, tačiau ne savanoriškai. Ketvirtoji priemonė – dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse. Nuteistasis nuo 2022 m. sausio 20 d. iki 2023 m. gegužės 19 d. dalyvavo 23 pozityvaus užimtumo užsiėmimuose bei renginiuose. Penktoji priemonė – dalyvauti individualioje terapijoje elgesio keitimui. Nuteistasis paskutinį kartą pas psichologus lankėsi tik 2021 m. gruodžio 10 d. Šių duomenų pagrindu galima daryti išvadą, kad nuteistasis nededa pakankamai pastangų įgyvendinti visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kurios padėtų jam sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir galimą nusikalstamumą didinančius kriminogeninius rizikos veiksnius.

14. Kaip matyti iš nuteistojo asmens byloje esančių duomenų, A. M. 11 kartų buvo skatintas už gerą elgesį, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje. Visgi A. M. per visą bausmės atlikimo laikotarpį 10 kartų pažeidė nustatytus vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, dėl ko 10 kartų buvo baustas įvairiomis drausminėmis nuobaudomis (paskutinį kartą 2019 m. liepos 16 d.). Tarp A. M. padarytų nusižengimų pasitaikė ir grubių pažeidimų – agresyvus elgesys, įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymas, už ką jam buvo paskirtos griežčiausios nuobaudos – uždarymas į baudos izoliatorių. Nors šiuo metu jis galiojančių nuobaudų neturi, tačiau tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo tam tikrą jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi atliekant bausmę. Nuobaudų ir paskatinimų dinamika rodo, kad nuteistojo pataisos procesas nebuvo nukreiptas tik teigiama linkme. Net ir gaudamas paskatinimus, nuteistasis pažeisdavo vidaus tvarką, dėl ko jam vėl buvo skiriamos nuobaudos. Teigiamo elgesio ilgesnį laiką nuteistajam išlaikyti nepavyko. Tik nuo 2019 metų antros pusės galima matyti nuteistojo pastangas savo elgesį koreguoti teigiama linkme, kuomet paskutinė drausminė nuobauda buvo panaikinta ir asmuo gavo keturis paskatinimus. Analogiškas išvadas apie nuteistojo A. M. elgesio tendencijas bausmės atlikimo metu galima daryti ir analizuojant asmens byloje esančias nuteistojo charakteristikas. Nuteistasis iš kalėjimo į pataisos namus buvo perkeltas tik 2021 m. lapkričio 11 d. Taigi, iš nuteistojo A. M. asmens bylos matyti, kad per bausmės atlikimo laikotarpį jo elgesys nebuvo nepriekaištingas, didžiąją dalį bausmės laiko nuteistojo elgesys buvo vertinamas tik patenkinamai, o paskatinimų ir nuobaudų santykis, jų dinamika leidžia teigti, kad nuteistojo elgesio korekcija bausmės atlikimo metu nebuvo nuosekli. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo pažanga koreguojant savo elgesį išimtinai teigiama linkme šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar nėra pakankama, tam reikalingas papildomas laikas.

15. Sprendžiant dėl bausmės pakeitimo teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog nuteistasis A. M. anksčiau buvo teistas ir ne pirmą kartą atlieka laisvės atėmimo bausmę. Nuteistojo atžvilgiu anksčiau buvo taikytas ir lygtinis paleidimas, tačiau teismo jam parodyto pasitikėjimo nuteistasis nepateisino. Šiuo metu laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę jis atlieka už kelių nusikalstamų veikų padarymą, tarp jų ir už labai sunkius nusikaltimus – 3 kvalifikuotus nužudymus ir 1 pasikėsinimą padaryti kvalifikuotą nužudymą, t. y. jis tyčia, elgdamasis žiauriai, sukeldamas didelį skausmą ir ypatingas kančias, kėsinosi nužudyti nukentėjusiąją, siekdamas paslėpti kitą nusikaltimą (išžaginimą), tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, manydamas, kad ją nužudė, paliko įvykio vietoje, kur ją rado praeiviai; 2000 m. spalio 7 d. dėl savanaudiškų paskatų, itin žiauriai nužudė žmogų; 2000 m. spalio 11 d. nužudė žmogų; 2000 m. spalio 12 d. dėl savanaudiškų paskatų nužudė žmogų. Šie nusikaltimai padaryti dėl savanaudiškų paskatų – siekiant apvogti nukentėjusiuosius, o pasikėsinimas nužudyti ir turint tikslą paslėpti nukentėjusiosios išžaginimą. Nuteistasis tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir už kelis plėšimus, kurių metu padarė nukentėjusiesiems įvairaus pobūdžio sveikatos sutrikdymus. Tokio pobūdžio nusikaltimai atskleidžia ženkliai didesnį nuteistojo A. M. pavojingumą visuomenei, ir, nors tai jau buvo įvertinta nuosprendžiu A. M. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, šios aplinkybės taip pat įvertintinos. Pažymėtina, kad Socialinio tyrimo duomenimis teisės pažeidėjas vengia analizuoti savo nusikalstamo elgesio priežastis bei pasekmes, kalbėdamas apie savo problemines sritis, pasižymi pasyvumu, tikisi, kad jos išsispręs savaime, dėl įvykdytų nusikaltimų kaltę prisiima, tačiau ieško pateisinančių aplinkybių, daugiau kaltina savo jauną ir nebrandų amžių. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks nuteistojo elgesys atskleidžia nepakankamai savikritišką požiūrį į savo veiksmus ir jų pavojingumą, rodo, kad nuteistojo kaltės jausmas negilus ir jis iki šiol pilnai nesupranta savo neteisėtų veiksmų padarinių.

16. Taigi iš pateiktų duomenų matyti, kad, nors šiuo metu nuteistojo A. M. elgesys yra nukreiptas teigiama linkme, jis stengiasi keisti savo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas ir visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, tačiau šis pokytis yra matomas tik pastaraisiais metais. Kaip minėta, dar 2019 m. nuteistojo mąstymas ir elgesys kėlė abejonių, kadangi nuteistasis pažeidė vidaus tvarkos taisykles. Nagrinėjamu atveju nuteistasis A. M. pradėjo koreguoti savo elgesį tik tuomet, kai atsirado galimybė dėl bausmės švelninimo, t. y. nuo to momento, kai jis atitiko formalias sąlygas spręsti klausimą dėl paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

17. Aukštesnysis teismas sutinka su nuteistojo A. M. skundo argumentu, kad šiuo metu stebima teigiama nuteistojo darbinė motyvacija, tačiau nuteistojo finansinis nestabilumas bei menka darbinė patirtis kelia abejonių dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuotu laisvės atėmimu. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nuteistasis iki įkalinimo buvo įgijęs 6 klasių išsilavinimą, iš darbinių santykių gaunamos lėšos buvo nedidelės bei nepastovios. Visos šios aplinkybės, įvertinus tai, kad didžioji dalis nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra susijusios su finansinės naudos siekimu, leidžia spręsti, kad pragyvenimui skirtas lėšas nuteistasis gaudavo iš nusikalstamų veikų darymo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę nuteistojo nuostatos lėšų tvarkymo srityje liko nepakitusios, finansų planavimo įgūdžiai iš esmės nebuvo lavinami. Pažymėtina, kad nestabili ir maža darbinė patirtis ir šiuo metu išskiriami kaip dinaminiai rizikos veiksniai, kuriuos nuteistasis, užsiimdamas darbine veikla, gali panaikinti. Teisėjų kolegija pastebi, kad nuteistųjų darbas yra svarbus ne tik siekiant atlyginti skolinius įsipareigojimus ar užtikrinti pajamų šaltinį, bet taip pat yra esminis nuteistųjų laisvės atėmimu resocializacijos elementas, padedantis keisti tokių asmenų vertybinį požiūrį, gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Nuteistasis A. M. individualia veikla (kuri nėra prilyginama darbinei veiklai) užsiima tik nuo (duomenys neskelbtini) ir, nors šie pokyčiai vertintini teigiamai, jų susiformavimo laikas šiuo metu dar neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad A. M. yra iš tiesų suinteresuotas įgyti darbinių įgūdžių ir panaudoti juos resocializacijos procese.

18. Apibendrinant nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad, nors byloje nustatyta teigiamai nuteistąjį A. M. charakterizuojančių aplinkybių, fiksuojama nuteistojo daroma pažanga, tačiau Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pripažino, jog kol kas šių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme, o tuo pačiu būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl nuteistojo skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama galioti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. M. (A. M.) skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. nutartį

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.