Kauno apygardos teismo nutartis

2013-12-23 · Civilinė byla Nr. 2S-2524-324/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-23
Bylos Nr.
2S-2524-324/2013
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-17260-2013-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Gudynienė
Atsakovas
R. M., G. G.
Trečiasis asmuo
R. G., V. K.
Kategorijos
  • 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-2524-324/2013Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17260-2013-2Procesinio sprendimo kategorijos: 106.3; 122.4 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal S. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-21377-528/2013 pagal S. G. ieškinį atsakovams R. M., G. G., tretiesiems asmenims R. G., V. K. dėl sandorio (vekselio) pripažinimo negaliojančiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

S. G. pareiškė ieškinį, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiu G. G. R. M. išduotą neprotestuotiną paprastąjį vekselį (nurodyta išrašymo data ­– 2011 m. vasario 3 d.) kaip tariamą, pažeidžiantį trečiųjų asmenų teises ir teisėtus interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. spalio 24 d. nutartimi S. G. nustatė 7 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Sprendė, kad ieškinys neatitinka CPK 80, 111, 135 straipsnių reikalavimų, nes: 1) aiškiai nenurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu; 2) jei ieškinys yra susijęs su paveldėjimu – J. G. palikimu, tai į bylą turi būti įtraukti visi įpėdiniai, pateikti įrodymai dėl jų sąsajų su šia byla (duomenys apie J. G. palikimą priėmusius asmenis), išsamiai nurodytos aplinkybės dėl reiškiamo reikalavimo pagrįstumo bei pateikti tas aplinkybes patvirtinantys įrodymai; 3) antrinės teisinės pagalbos teikimas yra beveik 1 metų senumo, todėl ieškovas turi pateikti įrodymus, kad šis sprendimas dar galioja, nes priešingu atveju jis turi sumokėti žyminį mokestį nuo ginčijamo sandorio sumos (CPK 80 str. 1 d. 1 p.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu S. G. nurodo, jog nutartis neteisėta ir nepagrįsta.

Nepagrįstai nustatytas pirmasis ieškinio trūkumas, t. y. kad nenurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškinio reikalavimas. S. G. ieškinyje aiškiai ir nedviprasmiškai pareiškė, kad G. G. išduotas neprotestuotinas paprastasis vekselis yra tariamas vienašalis sandoris, išrašytas turint tikslą sumažinti paveldimo turto, t. y. kurį paveldi S. G., V. K. ir R. G., dalis. Šiuos ieškinyje išdėstytus teiginius patvirtina teismui pateikti dokumentai.

Nepagrįstas reikalavimas į bylą įtraukti visus įpėdinius, pateikti įrodymus dėl jų sąsajų su šia byla, išsamiai nurodyti aplinkybes dėl reiškiamo reikalavimo pagrįstumo, pateikti tas aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Apeliantas sutinka, kad ieškinys yra susijęs su paveldėjimu, tačiau ieškinyje jis neprašo spręsti konkrečių paveldėjimo klausimų. S. G. prašymas apsiriboja tuo, kad teismas abstraktų vienašalį sandorį (vekselį) pripažintų tariamu sandoriu, pažeidžiančiu trečiųjų asmenų – S. G., V. K. ir R. G. – interesus. Be to, šie klausimai gali būti sprendžiami ir proceso metu, jeigu iškiltų būtinumas.

Nepagrįstai pareikalauta pateikti įrodymus apie sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo galiojimą. Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. lapkričio 23 d. sprendimas Nr. SP-4339 (7.3511) galioja vienerius metus, t. y. iki 2013 m. lapkričio 23 d. Baigiantis nustatytam terminui, S. G. pateiks teismui duomenis apie antrinės teisinės pagalbos teikimo pratęsimą.

Prašo panaikinti nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo R. G. nurodo sutinkanti su S. G. atskiruoju skundu ir prašo jį patenkinti.

Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria nustatyti ieškinio trūkumai ir terminas jiems pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Civilinėje teisėje pagrindinė pažeistų subjektinių teisių gynybos priemonė yra ieškinys, kurio pagrindu šalių materialusis teisinis ginčas įgyja procesinę formą ir prasideda civilinis procesas. Asmens kreipimasis į teismą turi atitikti įstatymo nustatytą tvarką – tik tokiu būdu materialusis teisinis reikalavimas tampa ieškiniu. Nors įstatymas ieškinio turiniui nustato daug formalių reikalavimų (CPK 111 str., 135 str.), tačiau iš esmės ieškinio turinį sudaro du elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Ieškinio dalyku suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 str. 1 d. 4 p.), o ieškinio pagrindu – faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 str. 1 d. 2 p.).

Įstatyme įtvirtinti reikalavimai ieškinio turiniui ir formai yra imperatyvūs. Jų nesilaikymas ieškovui sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių; tai reiškia, kad civilinė byla neiškeliama, kol nepašalinamos visos kliūtys kreiptis į teismą. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti pradinio ieškinio. Tokiu atveju laikoma, kad ieškinys paduotas pradinio jo pateikimo teismui dieną. Trūkumų nepašalinus, ieškinys laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115, 138 str.). Tačiau įstatymo nustatyta ieškovo pareiga dar iki kreipiantis su ieškiniu į teismą suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką negali būti aiškinama taip, kad iš ieškovo kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Kita vertus, įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 str. 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 str. 1 d.). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kada dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Tokia ieškinio trūkumų šalinimo instituto samprata atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje V. K. ieškinį atsakovams D. K., Marijampolės apskrities viršininko administracijai dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, bylos Nr. 3K-3-181/2009).

Pirmosios instancijos teismas apeliacine tvarka revizuojamoje nutartyje konstatavo, kad S. G. aiškiai nenurodė aplinkybių, kuriomis grindžiamas reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, t. y. tinkamai nesuformulavo ieškinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia išvada. Apeliantas pagrįstai nurodo, kad jis išdėstė aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, t. y. nurodė, kad G. G. išduotas neprotestuotinas paprastasis vekselis yra tariamas vienašalis sandoris, nes išrašytas atgaline data, turint tikslą sumažinti paveldimą turtą. S. G. taip pat suformulavo ir ieškinio dalyką – pripažinti vekselį negaliojančiu. Taigi S. G. nurodyti ieškinio pagrindas ir dalykas yra pakankamai aiškiai suformuluoti, o teismui kylantys neaiškumai gali būti šalinami ne ieškinio priėmimo stadijoje, o parengiamojo teismo posėdžio metu arba nagrinėjimo teisme proceso stadijoje.

Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apelianto argumentu, kad jis be pakankamo pagrindo įpareigotas šalinti ir kitus pirmosios instancijos teismo įvardytus ieškinio trūkumus.

Ieškinį pareiškusio asmens teisių pažeidimas susijęs su paveldėjimu, tad apylinkės teismo reikalavimas į bylą įtraukti visus įpėdinius iš esmės teisingas, o įpareigojimas pateikti įrodymus dėl jų sąsajų su šia byla, išsamiai nurodyti aplinkybes dėl reiškiamo reikalavimo pagrįstumo, pateikti tas aplinkybes patvirtinančius įrodymus – perteklinis. Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2012 m. balandžio 27 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad, be S. G., palikimą priėmė V. K., G. G., R. G. ir D. G. (b. l. 19). Tokiu būdu dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, turėtų ir D. G., nes būsimas teismo sprendimas gali įtakoti jo teises ar pareigas. Šiame kontekste svarbu paminėti, kad pagal CPK 225 straipsnio 5 punktą teismas atlieka veiksmus, kurie, teismo manymu, reikalingi tinkamai išnagrinėti bylą teismo posėdyje. Tai reiškia, kad teismas reikalingus asmenis gali įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje, taip pat bylos nagrinėjimo metu (CPK 47 str. 1 d.). Tokios nuostatos laikosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką šiuo procesiniu klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. O. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, bylos Nr. 3K-3-359/2004). Nagrinėjamu atveju, nors ir sutinkant su apeliantu, kad D. G. į bylą galėtų įstoti ir pagal teismo nutartį, D. G. teisių ir pareigų galimoms sąsajoms su bylos baigtimi esant akivaizdžioms jau ieškinio pareiškimo metu, ieškinį pateikęs asmuo privalo pridėti D. G. skirtas procesinių dokumentų kopijas, nurodyti jo gyvenamosios vietos adresą (CPK 113 str., 111 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Apeliantas teisingai teigia apie nepagrįstą įpareigojimą pateikti įrodymus dėl sprendimo suteikti antrinę teisinę pagalbą teikimo galiojimo. Su ieškiniu S. G. pateikė Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. lapkričio 23 d. sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. SP-4339(7.35110). Sprendime nėra nurodytas antrinės teisinės pagalbos teikimo terminas, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo manyti, kad sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nebegalioja.

Dėl nurodytų priežasčių apeliacine tvarka įvertinta nutartis panaikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Virginija Gudynienė