- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-11-06
- Bylos Nr.
- AN2-329-458/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-10-3-00009-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Viktoro Geco, Arvydas Daugėla
- Pažeidėjas
- J. A.
- Advokatai
- Viktoras Gecas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. A. atstovo advokato Viktoro Geco apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. rugsėjo 14 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. A. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) al. (duomenys neskelbtini), 2018 m. liepos 5 d. 14.30 val., vykdant nelegalios migracijos policinių priemonių plane numatytą priemonę, siekiant nustatyti, ar duomenys, pateikti prašymuose patvirtinti kvietimą atvykti užsieniečiui į Lietuvos Respubliką, atitinka tikrovę, ir atliekant nelegalios migracijos prevencijos kontrolę, minėtu laiku nuvykus į viešbutį „P.“, esantį (duomenys neskelbtini) al. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pardavimų vadovė (administratorė) J. A. atsisakė žodžiu pateikti informaciją apie (duomenys neskelbtini) pilietį M. P., t. y. buvo kaltinama padariusi pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. rugsėjo 14 d. nutarimu J. A. pripažinta kalta, padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje, ir jai paskirta nuobauda – 115 Eur (vieno šimto penkiolikos eurų) bauda.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn traukiamos J. A. atstovas advokatas V. Gecas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. rugsėjo 14 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti, nesant J. A. veiksmuose administracinio nusižengimo įvykio ir sudėties, arba pakeisti nuobaudos rūšį iš baudos į įspėjimą.
Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė J. A. veiksmuose tiesioginės tyčios dėl tariamo administracinio nusižengimo padarymo, nes jos veiksmai 2018 m. liepos 5 d. įvykio metu buvo ginčytini, kadangi ji nurodė policijos pareigūnams, kokiu būdu paprastai gali būti gaunama atitinkama informacija iš darbdavio įmonės. Be to, visiškai neaišku, kokia teismo nustatytų aplinkybių visuma lėmė, kad J. A. yra tinkamas subjektas dėl atsakomybės pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, atsižvelgiant į tai, kad asmens duomenų gavėja yra K. G. (duomenys neskelbtini) įmonė, o J. A. yra atsakingas už viešbučio klientų asmens duomenų apsaugą asmuo, tačiau J. A. nebuvo įmonės įgaliotas asmuo teikti įmonės vardu informaciją, susijusią su viešbučio klientų asmens duomenimis, tretiesiems asmenims. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas iš viso nevertino J. A. veiksmų asmens duomenų apsaugos kontekste, todėl nepagrįstai nustatė atsakomybėn traukiamo asmens pareigą žodžiu be jokių išlygų pateikti informaciją policijos pareigūnui.
Apeliaciniame skunde pažymėta, kad 2018 m. rugsėjo 14 d. nutarime nėra nurodytas konkretus kaltinimas J. A., kadangi nėra nurodyti ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą kvalifikuojantys požymiai, nutarime yra išdėstytas tik įvykio aprašymas, kuris teismo buvo papildytas pagal policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų turinį ir teisme apklaustų asmenų paaiškinimus. Tvirtinama, kad atsisakymas pateikti informaciją neužtraukia atsakomybės pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde yra pažymėta, jog J. A. tvirtino, kad įvykio metu ji prašė policijos pareigūnės, kad jai duotų pasidaryti pareigūnės rankose laikyto dokumento kopiją, tačiau pareigūnė pasakė, jog negalima šio dokumento kopijuoti, tačiau ragino J. A. susipažinti su šiuo dokumentu, rodydama dokumentą J. A. iš tolo. J. A. pirmosios instancijos teismui paaiškino, kad ji nesuprato, kokį dokumentą turėjo rankose policijos pareigūnė, todėl negalėjo suprasti, kokio dokumento pagrindu ir kokios konkrečiai informacijos pateikimo žodžiu buvo reikalaujama.
Apeliaciniame skunde yra padaryta išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 22 straipsnio nuostatą, susijusią su policijos pareigūno teise gauti informaciją, kadangi byloje net nebuvo kilęs ginčas dėl to, ar policijos pareigūnas turi teisę gauti informaciją, tačiau kilo ginčas, kokia tvarka ir forma galimas informacijos gavimas. Pažymėta, kad šioje teisės normoje nėra įtvirtinta policijos pareigūnų teisė gauti informaciją žodžiu. Taigi, esant duomenims, kad policijos pareigūnė prašė pateikti informaciją žodžiu, akivaizdu, kad J. A. nepažeidė Policijos įstatymo 22 straipsnio nuostatų ir (ar) kitų teisės aktų reikalavimų, kadangi ji policijos pareigūnei nurodė informacijos gavimo būdą ir tvarką, o pati įvykio metu nebuvo darbdavio įgaliotu asmeniu teikti informaciją, susijusią su (duomenys neskelbtini) piliečio M. P. asmens duomenimis.
Nutarime nurodytas (duomenys neskelbtini) pilietis M. P. yra nekonkretus apibūdinimas, todėl J. A. įvykio metu nebuvo aišku, kokios informacijos pateikimo reikalavo policijos pareigūnė, taigi tvirtinama, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė, kokios konkrečiai informacijos reikalavo policijos pareigūnai ir kokią informaciją J. A. privalėjo pateikti. Be to, byloje pateiktas priemonių planas yra patvirtintas pačios policijos pareigūnės L. V., todėl apeliaciniame skunde padaryta išvada, kad policijos pareigūnė veikė be Migracijos skyriaus vadovo pavedimo.
Apeliaciniame skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas detaliai analizavo 2018 m. liepos 4 d. nelegalios migracijos policinių priemonių planą Nr. 30-IL-9368, tačiau šis priemonių planas nebuvo žinomas 2018 m. liepos 5 d. įvykio metu J. A., nes šis dokumentas jai nebuvo pateiktas susipažinti. Dėl šios priežasties buvo pažeistos J. A. teisės į gynybą, kadangi ji, nežinodama dokumento turinio, neturėjo galimybės 2018 m. liepos 5 d. įvykio metu tinkamai įvertinti policijos pareigūnės L. V. reikalavimo pateikti informaciją turinio ir apimties bei atitinkamai teisingai išreikšti savo poziciją dėl reikalavimo pateikti informaciją apie (duomenys neskelbtini) pilietį M. P.
Nepagrįsta teismo išvada, kad J. A. suprato policijos pareigūnės L. V. reikalavimo esmę, nes nurodė, kokia tvarka policijos pareigūnams reikia kreiptis dėl informacijos gavimo raštu į įmonės vadovus. Tokia teismo išvada yra tik subjektyvi teismo nuomonė, nes J. A. savo poziciją policijos pareigūnams pateikė, paaiškindama, kad praeityje ne vieną kartą Migracijos skyrius raštu kreipėsi į K. G. (duomenys neskelbtini) įmonę dėl viešbutyje gyvenančių asmenų sąrašo pateikimo, todėl ir 2018 m. liepos 5 d. policijos pareigūnams pasiūlė kreiptis į įmonės direktorių tokia tvarka.
Iš byloje pateikto 2018 m. liepos 4 d. nelegalios migracijos policinių priemonių plano Nr. 30- IL-9368 yra matyti, kad priemonių planas nebuvo operatyvaus patikrinimo dalis, o pats priemonių planas nebuvo patvirtintas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus vadovo ar kito atsakingo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovo. Taip pat pažymėta, kad po 2018 m. liepos 5 d. įvykio Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyrius nesikreipė į K. G. (duomenys neskelbtini) įmonę dėl informacijos pateikimo, todėl apeliaciniame skunde padaryta išvada, kad policijos pareigūnės L. V. 2018 m. liepos 5 d. įvykio metu reikalauta informacija policijos įstaigai nebuvo aktuali ir reikšminga.
Apeliaciniame skunde pažymėta, kad teismo posėdžio metu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus pareigūnės S. K. ir J. M. nurodė, jog ieškomą informaciją jos gavo iš kitų šaltinių, todėl atmestina pirmosios instancijos teismo išvada, kad J. A. 2018 m. liepos 5 d. trukdė pareigūnams operatyviai vykdyti nelegalios migracijos policinių priemonių plane numatytą priemonę. Papildomai pažymėta, jog neaišku, kokiu pagrindu teismas J. A. nusprendė skirti baudos vidurkį atitinkančio dydžio baudą. J. A. niekada nėra padariusi jokių teisės pažeidimų, be to, 2018 m. liepos 5 d. įvykio aplinkybės yra neįrodytos, kadangi nėra įvykio vaizdo ir (ar) garso įrašo, todėl negalima nustatyti policijos pareigūnų žodinio reikalavimo turinio.
Atsiliepimas
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus Užsieniečių reikalų poskyrio viršininkė, atliekanti skyriaus viršininko funkcijas, S. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti galioti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. rugsėjo 14 d. nutarimą ir administracinėn atsakomybėn traukiamos J. A. atstovo advokato V. Geco apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nutarimą neišnagrinėjęs visų reikšmingų aplinkybių, neobjektyviai išnagrinėjęs byloje esančius duomenis, įrodomąją reikšmę suteikdamas tik policijos pareigūnų duotiems parodymams, nepašalinęs tarp jų ir kitų duomenų esančių prieštaravimų. Taigi apygardos teismas nutarime pasisako būtent dėl šio klausimo, t. y. ar J. A. veiksmuose esama administracinio nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 4 dalyje, sudėties požymių visumos.
Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek įrodymų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas.
ANK 506 straipsnio 4 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus ANK 556 straipsnyje nurodytus atvejus. Nagrinėjamu atveju J. A. yra nubausta už tai, kad 2018 m. liepos 5 d. 14.30 val., vykdant nelegalios migracijos policinių priemonių plane numatytą priemonę, siekiant nustatyti, ar duomenys, pateikti prašymuose patvirtinti kvietimą atvykti užsieniečiui į Lietuvos Respubliką, atitinka tikrovę, ir atliekant nelegalios migracijos prevencijos kontrolę, būdama viešbučio „P.“, esančio (duomenys neskelbtini) al. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pardavimų vadovė (administratorė), atsisakė žodžiu pateikti informaciją apie (duomenys neskelbtini) pilietį M. P. Nagrinėjamu atveju yra kilęs ginčas dėl to, ar J. A. privalėjo vykdyti žodinį policijos pareigūnų reikalavimą. Administracinio nusižengimo protokole yra pateiktas J. A. atstovo paaiškinimas, kad J. A. nebuvo pateiktas oficialus Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus reikalavimas dėl informacijos pateikimo, todėl, atstovo nuomone, J. A. nepadarė jokio teisės pažeidimo (b. l. 4–5). Iš J. A. 2018 m. rugpjūčio 10 d. paaiškinimo matyti, kad 2018 m. liepos 5 d. į jos darbo vietą (duomenys neskelbtini) al. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atvyko du policijos pareigūnai, kurių vienas žodžiu pareikalavo pateikti informaciją apie kažkokį viešbutyje gyvenantį asmenį, kurio pavardės nenurodė. J. A. pasakė pareigūnei, kad ji informacijos žodžiu suteikti negali, paprašė parodyti raštą, kurį būtų perdavusi įmonės atsakingiems asmenims. Pareigūnė jokio rašto nedavė. Kadangi tai buvo ne pirmas kartas, kai prašoma pateikti informaciją žodžiu, ji perdavė savo vadovams apie pareigūnų apsilankymą, jog laukia rašto elektroniniu paštu. J. A. nuomone, ji pažeidimo nepadarė, nes nėra įgaliota teikti informaciją, susijusią su įmone, kurioje dirba, nei žodžiu, nei raštu (b. l. 6). Analogiškos pozicijos yra laikomasi ir apeliaciniame skunde. Atsižvelgiant į pažodinį ir sisteminį ANK 506 straipsnio 4 dalies normos turinio aiškinimą, yra akivaizdu, kad savaime vien paties nurodymo neįvykdymas negali užtraukti administracinės atsakomybės, būtina nustatyti visas reikšmingas aplinkybes.
Byloje yra pateiktas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus Užsieniečių reikalų poskyrio 2018 m. liepos 4 d. nelegalios migracijos policinių priemonių planas Nr. 30-IL-9368, pagal kurį, siekiant patikrinti, ar užsieniečiai nepažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatų, 2018 m. liepos 5 d. nuo 14 val. iki 15.30 val. numatyti vykdyti patikrinimai, be kitų įstaigų, viešbučių, ir viešbutyje „P.“, esančiame (duomenys neskelbtini) al. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), t. y. tikrintina, ar duomenys, pateikti prašymuose patvirtinti kvietimą atvykti užsieniečiui į Lietuvos Respubliką, atitinka tikrovę. Nurodyta, jog patikrinime dalyvaus Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato pareigūnai (b. l. 2, 3). Papildomai pažymėtina, jog, skirtingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, nelegalios migracijos policinių priemonių planą yra patvirtinusi ne vyresnioji specialistė L. V., o Migracijos skyriaus Užsieniečių reikalų poskyrio viršininkė, atliekanti skyriaus viršininkės funkcijas, S. K. Iš byloje surinktos medžiagos matyti, kad 2018 m. liepos 5 d. atvykus į viešbutį „P.“ vyresniajai specialistei L. V., dėvinčiai tarnybinę uniformą, vykdant 2018 m. liepos 4 d. nelegalios migracijos policinių priemonių plane Nr. 30-IL-9368 numatytą priemonę kartu su Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato pareigūnu E. D., siekiant nustatyti, ar duomenys, pateikti prašymuose patvirtinti kvietimą atvykti užsieniečiui į Lietuvos Respubliką, atitinka tikrovę, J. A. registratūros darbuotojų buvo pakviesta kaip už tai atsakingas asmuo. Nors, remdamasis tuo, kas paminėta, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog J. A. yra tinkamas asmuo, kuris gali suteikti prašomą informaciją, ir tinkamas atsakomybės subjektas, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokią išvadą vertina kritiškai. Vien aplinkybė, kad J. A., būdama viešbučio registratūros vadovė, darbuotojų buvo pakviesta kaip tinkamas asmuo teikti prašomą informaciją, savaime nesuponuoja išvados, kad ji privalėjo pateikti žodiniame prašyme nurodytą informaciją policijos pareigūnams.
Pažymėtina, kad registratūros vadovo pareigybių aprašyme nėra eksplicitiškai įtvirtinta pareiga pateikti bet kokia forma prašomą informaciją apie viešbučio „P.“ svečius (b. l. 7–8). Savo ruožtu atkreiptinas dėmesys, jog, vadovaujantis vien registratūros vadovo pareigybių aprašymu, negalima daryti ir kardinaliai priešingos išvados. Taigi būtina išsami susijusių teisės aktų analizė, kad būtų galima padaryti neabejotiną išvadą, ar bet kokių pareigūnų nurodymų nevykdymas visais atvejais užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį. Policijos įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje yra apibrėžta policijos pareigūno sąvoka: „<...> statutinis valstybės tarnautojas, atliekantis įstatymuose nustatytas policijos funkcijas, kuriomis užtikrinamas policijos uždavinių ir funkcijų įgyvendinimas, turintis įstatymų suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus dėl sau nepavaldžių asmenų <...>.“ To paties įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nustatyti uždaviniai – nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų prevencija, atskleidimas ir tyrimas, o 6 straipsnio 1 dalies 1 bei 12 punktuose nustatytos funkcijos – pagal kompetenciją rengia ar dalyvauja rengiant prevencijos ir kontrolės, teisėsaugos stiprinimo priemonių projektus ir šias priemones įgyvendina, atlieka užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje kontrolę.
Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja policija, Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas), Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. Šio įstatymo 141 straipsnyje nustatyta, kad Migracijos departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos turi teisę iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių gauti duomenis, kurių reikia funkcijoms, susijusiomis su užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje nustatymu, atlikti, o Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 11 punkte įtvirtinta nuostata, kad pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka reikalauti ir nemokamai gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių, taip pat kitų juridinių asmenų, organizacijų, neturinčių juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padalinių ir fizinių asmenų informaciją, būtiną policijos uždaviniams įgyvendinti. Policijos įstatymo 21 straipsnyje įtvirtinti pareigūnų įgaliojimai – pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Vadovaujantis anksčiau minėtų teisės aktų nuostatomis, suteiktais įgaliojimais bei patvirtintu nelegalios migracijos policinių priemonių planu, ir buvo atliktas patikrinimas viešbutyje. Taigi apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nors registratūros vadovo pareigybės aprašyme tokia pareiga tiesiogiai nėra įtvirtinta, remiantis pateikta teisės aktų analize, J. A. privalėjo pateikti policijos pareigūnų prašomą informaciją apie (duomenys neskelbtini) pilietį M. P. Kitas svarbus klausimas, ar esant nustatytai pareigai jos nevykdydama J. A. elgėsi tyčia, t. y. ar ji savo veiksmais, atsisakydama suteikti prašomą informaciją, siekė sukliudyti atlikti patikrinimą ir vykdyti policijos funkcijas.
Būtina atsižvelgti į reikšmingas, apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kad įvykio metu J. A. prašė policijos pareigūnės, jog jai duotų pasidaryti pareigūnės rankose laikyto dokumento kopiją, tačiau pareigūnė pasakė, kad negalima šio dokumento kopijuoti, tačiau ragino J. A. susipažinti su šiuo dokumentu, vis dėlto rodydama dokumentą J. A. tik iš tolo. J. A. pirmosios instancijos teismui paaiškino, kad ji nesuprato, kokį dokumentą turėjo rankose policijos pareigūnė, todėl negalėjo suprasti, kokio dokumento pagrindu ir kokios konkrečiai informacijos pateikimo buvo reikalaujama. Be to, apibūdinimas „(duomenys neskelbtini) pilietis M. P.“ yra nekonkretus, todėl J. A. įvykio metu nebuvo aišku, kokios informacijos pateikimo reikalavo policijos pareigūnė. Pirmosios instancijos teismas taip pat nenustatė, kokios konkrečiai informacijos reikalavo policijos pareigūnai ir kokią informaciją J. A. privalėjo pateikti. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad, skirtingai, nei yra nurodyta apylinkės teismo nutarime, administracinėn atsakomybėn traukiama J. A. galėjo ir nesuprasti, kad minėti pareigūnai vykdo nelegalios migracijos priemonių plane numatytą priemonę. Vien tai, kad J. A. pareigūnams nurodė, kokia forma turi būti užklausima (ne žodžiu, o raštu), nereiškia, jog ji suprato, kokios informacijos pateikimo iš jos reikalaujama. Šios aplinkybės tik patvirtina, kad J. A. numanė, kokią informaciją pareigūnai prašė pateikti, tačiau apie prašomos pateikti informacijos turinį ir apimtį ji galėjo tik spėlioti, todėl, norėdama būti tikra, kad elgiasi teisėtai, nurodė prašymą pateikti raštu, vadovaujantis anksčiau susiformavusia praktika.
Atsiliepime į apeliacinį skundą yra nurodyta, kad nelegalios migracijos policinių priemonių planas – tai policijos įstaigos vidaus dokumentas, kuris negali būti perduodamas fiziniams ar juridiniams asmenims, be to, nagrinėjamu atveju plane buvo nurodyta ir kita informacija, nesusijusi su minėtu patikrinimu viešbutyje, todėl buvo atsisakyta leisti padaryti plano kopiją. Apygardos teismas pažymi, kad jei policijos pareigūnai ir negalėjo perduoti plano kopijai padaryti, kad J. A. vėliau jį galėtų parodyti vadovams, tai bent jau galėjo suteikti galimybę su šiuo planu susipažinti pačiai administracinėn atsakomybėn traukiamai J. A. Priešingu atveju susidaro situacija, kad iš J. A. buvo reikalaujama suteikti informaciją apie konkretų asmenį, nenurodant jokio teisinio pagrindo, t. y. apeliantei, detaliai nesusipažinus su dokumentu, kurio pagrindu reikalaujama pateikti informaciją, galėjo susidaryti įspūdis, kad elgdamasi, kaip reikalauja pareigūnai, ji pažeis kitų teisės aktų reikalavimus, susijusius su asmens duomenų apsauga. Be to, jei išties anksčiau su analogiškais prašymais / reikalavimais pateikti informaciją būdavo kreipiamasi raštu, J. A. pagrįstai galėjo tikėtis analogiška forma pateikto dokumento ir nagrinėjamu atveju. Iš viso to, kas aptarta, matyti, kad ne mažiau svarbu yra įvertinti J. A. elgesį asmens duomenų apsaugos kontekste.
Pažymėtina, kad J. A. pareigybės aprašyme (b. l. 7–8) aiškiai nurodyta, jog pagal 21 punktą ji turi užtikrinti svečių konfidencialumą, neteikdama apie juos informacijos pašaliniams asmenims, o pareigybės aprašymo 22 punkte yra įtvirtintas reikalavimas užtikrinti svečių saugumą, laikantis viešbučio taisyklių. Atskirai yra numatyta ir pareiga užtikrinti svečių asmens duomenų apsaugą (23 punktas). Savaime suprantama, kad šios nuostatos netaikytinos pareigūnams, siekiantiems nustatyti, ar duomenys, pateikti prašymuose patvirtinti kvietimą atvykti užsieniečiui į Lietuvos Respubliką, atitinka tikrovę, tačiau pirmiausia tokiu pareigūnų tikslu ir vykdoma užduotimi administracinėn atsakomybėn traukiama J. A. turėjo įsitikinti, prieš jiems suteikdama atitinkamą informaciją. Apibendrindamas visa tai, kas aptarta, apygardos teismas daro išvadą, kad J. A. savo veiksmais siekė suderinti ir asmens duomenų apsaugos užtikrinimą, ir pareigūnų reikalavimo pateikti informaciją apie (duomenys neskelbtini) pilietį M. P. vykdymą, todėl nurodė policijos pareigūnams reikalavimą pateikti raštu. Akivaizdu, kad, nevykdydama žodinio policijos pareigūnų reikalavimo, J. A. nesiekė trukdyti pareigūnams operatyviai vykdyti nelegalios migracijos policinių priemonių plane numatytos priemonės, t. y. J. A. veiksmuose nesama administracinio nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 4 dalyje, sudėties subjektyviosios pusės požymio – kaltės: savo veiksmais J. A. nesiekė nevykdyti policijos pareigūnų nurodymų ar trukdyti jiems atlikti (vykdyti) savo funkcijas.
Papildomai pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad neteisinga pirmosios instancijos teismo išvada, jog J. A. neva trukdė pareigūnams operatyviai vykdyti nelegalios migracijos policinių priemonių plane numatytą priemonę. Visų pirma, teismo posėdžio metu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus pareigūnės S. K. ir J. M. nurodė, jog ieškomą informaciją jos gavo iš kitų šaltinių. Tai rodo, kad J. A. veiksmai nesutrukdė policijos pareigūnams gauti reikiamą informaciją ir tinkamai įvykdyti savo funkcijas. Antra, pažymėtina, kad kvietime (duomenys neskelbtini) piliečiui atvykti į Lietuvą atvykimo data nurodyta 2018 m. balandžio 20 d., o išvykimo data – 2019 m. balandžio19 d. (b. l. 9), tai rodo, kad informacijos pateikimas policijos pareigūnams nebuvo toks skubus, t. y. policijos pareigūnai į J. A. vadovus galėjo kreiptis raštu ir tai nebūtų sukliudę jiems tinkamai įvykdyti nelegalios migracijos policinių priemonių plano. Taigi akivaizdu, jog J. A. 2018 m. liepos 5 d. netrukdė pareigūnams operatyviai vykdyti nelegalios migracijos policinių priemonių plane numatytą priemonę, o tik siekė visapusiškai užtikrinti visų teisėtų interesų apsaugą.
Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad išvados dėl J. A. kaltės padarytos remiantis pavienių įrodymų vertinimu, nevertinant jų visumos, neatsižvelgiant į jų tarpusavio prieštaravimus. Apygardos teismas, įvertinęs visa tai, kas aptarta anksčiau, nutaria administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nesant J. A. veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 4 dalyje, sudėties.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
tenkinti J. A. atstovo advokato Viktoro Geco apeliacinį skundą:
panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. rugsėjo 14 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalį J. A. nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.