- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-04-02
- Bylos Nr.
- e1-1258-720/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05078-2020-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tatjana Butkienė
- Kaltinamasis
- E. L.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Tatjana Butkienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės V. V. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje
E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ taromato operatoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis E. L. 2020 m. vasario 3 d. apie 23.45 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, kilusio konflikto metu tyčia vieną kartą abiem rankom pastūmė savo sugyventinę E. Š., ko pasėkoje ji atsitrenkė į lovą, patirdama fizinį skausmą, tokiu būdų kitaip smurtaudamas sukėlė savo šeimos narei fizinį skausmą.
Kaltinamasis E. L. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai, parodė, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kartu su savo sugyventine E. Š., savo penkiais mažamečiais vaikais A., T., L., A. ir G. ir uošviene R., nuosavybės teise jai priklausančiame bute. Šiuo metu dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)“' taromato operatoriaus pareigose, todėl save ir savo šeimą materialiai išlaiko jis pats, jo sugyventinė šiuo metu yra vaiko auginimo atostogose. 2020 m. vasario 3 d. maždaug nuo pietų, nuo 14.00 val. jis buvo namuose kartu su savo šeima. Vakare, apie 19.00 val. jis su uošviu, kuris šiuo metu yra grįžęs į Lietuvą, namuose, virtuvėje pradėjo vartoti alkoholį, gėrė alų ir degtinę. Kiek jie abu kartu su uošviu tą vakarą galėjo išgerti alkoholio, jis neprisimena, tačiau jautėsi labai neblaivus. Vėliau, jis jau būdamas neblaivus nuėjo į kambarį, kuriame buvo jo šeima. Jam būnant kambaryje tarp jo ir E. Š. kilo konfliktas, tačiau dėl ko jie pradėjo ginčytis jis neprisimena dėl savo neblaivumo. Konflikto metu jis E. Š. abiem savo rankomis pastūmė, ko pasėkoje ji atsirėmė į lovą. Jis nepamena, kad E. Š. būtų smaugęs, bet neatmeta galimybės, kad ją stumdamas galėjo rankas laikyti ant pečių arba ant kaklo, todėl jai galėjo pasirodyti, kad jis ją norėjo smaugti. Tada E. Š. ant jo garsiai pradėjo rėkti. Ar ji tuo metu verkė, jis nepastebėjo, bet supranta, kad savo tokiais veiksmais galėjo jai sukelti fizinį skausmą. Vėliau, kuomet E. Š. pradėjo rėkti, į kambarį atėjo ir jo uošvienė su uošviu. Kas vyko toliau, jis neatsimena dėl savo neblaivumo. Ar dar šį konfliktą kas nors matė, taip pat nežino. Šio konflikto metu jų vaikai buvo kambaryje, tačiau jie tuo metu miegojo. Tą vakarą, jam atrodo, jis prieš nieką daugiau smurto nenaudojo. Iki šio įvykio jie su E. Š. sutarė gerai. Mano, kad taip su ja galėjo pasielgti dėl to, kad buvo neblaivus ir pats nekontroliavo savo veiksmų. Sugyventinės atsiprašė, dėl tokių savo veiksmų nuoširdžiai gailisi ir pažada ateityje taip nebesielgti (b. l. 90-91, 94).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo kaltės pripažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais – byloje pateiktais kaltinamojo, nukentėjusiosios ir liudytojų apklausos protokolais bei kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais.
Nukentėjusioji E. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kartu su savo penkiais mažamečiais vaikais L., T., A., G. ir A., sugyventiniu E. ir savo mama R., nuosavybės teise jos mamai priklausančiame bute. Visi penki vaikai yra jos ir E. L., nors jų pavardės skiriasi. Šiuo metu ji yra vaiko auginimo atostogose, todėl jų šeimą materialiai išlaiko E. L.. 2020- m. vasario 3 d. ji visą dieną kartu su vaikais ir E. L. buvo namuose. Šiuo metu į Lietuvą yra grįžęs jos tėvas, todėl jis kartu su jos mama buvo tuose pačiuose namuose. Taip pat į jų namus buvo atvykusi ir jos sesuo su savo draugu. Tos pačios dienos vakare, apie 19.00 val. jų namuose, virtuvėje, jos sugyventinis E. L. kartu su jos tėvu pradėjo vartoti alkoholį. Jie, kiek žino, gėrė alų ir degtinę. Kiek tiksliai jie galėjo išgerti, ji nežino. E. L. tą vakarą buvo labai neblaivus, jis nesiorientavo aplinkoje, sunkiai pastovėjo ant kojų. Apie 23.00 val. ji E. L., kuomet jis atėjo į jų kambarį, pasakė, kad jis eitų miegoti. E. L., kadangi buvo neblaivus, jos neklausė ir pradėjo su ja ginčytis. Tuo metu ji jį bandė paguldyti į lovą, tačiau kadangi jis buvo labai girtas ir sunkiai pastovėjo ant kojų, jis rankomis jai užsikabino už kaklo. Jai tada neskaudėjo, tačiau nepatiko, todėl ji bandė nuo jo išsilaisvinti. Tada tarp jų kilo konfliktas, kurio metu ji jį bandė nuraminti ir jam paaiškinti, kad jis eitų miegoti, bet jis tuo metu ant jos rėkė. Ką tuo metu jis jai tiksliai sakė neįsidėmėjo. Šio konflikto metu E. L., laikydamas rankas jai ant pečių, ją pastūmė, ko pasėkoje ji atsitrenkė į vaikų lovytę. Tuo metu nugaros srityje ji pajuto fizinį skausmą. Tada, kai E. L. ją pastūmė, ji pradėjo ant jo garsiai rėkti. Tai išgirdę į kambarį atėjo jos mama ir tėtis, kartu su jos sesers draugu N., kurie pradėjo E. L. raminti, tačiau jis neklausė ir jų, rėkė, įžeidinėjo, stovėdamas prieš juos mosikavo rankomis. Ji tada suprato, kad E. L. nenusiramins, todėl išėjo iš kambario ir pasiėmusi savo sesės draugo N. telefoną paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112. Paskambinusi šiuo numeriu ji operatorei paaiškino, kad E. L. puola jos mamą, nesakė, kad E. L. mušė ją, kadangi tuo metu buvo labai susijaudinusi ir norėjo greičiau sulaukti pagalbos. Atvykus pareigūnams ji paaiškino visą situaciją, tačiau dėl susijaudinimo, negalėjo rišliai sudėlioti sakinių, todėl galėjo netiksliai viską papasakoti. E. L. tą vakarą tyčia jos nesmaugė, ji taip pasijautė tik tada, kai jis krisdamas rankomis laikėsi jai už kaklo, tačiau tuo metu jai tikrai neskaudėjo. Praeitos apklausos metu ji pasakė, kad E. L. mėgino suduoti smūgius jos mamai, tačiau ji nemano, kad jis iš tikrųjų bandė jai suduoti, tai buvo labiau panašu į girto asmens gestikuliavimą rankomis. Šio jų konflikto metu daugiau niekas nematė. Konflikto metu kambaryje buvo ir jų mažamečiai vaikai, tačiau jie tuo metu miegojo. Po šio įvykio ji į medikus nesikreipė ir nesikreips, kadangi jai buvo sukeltas tik fizinis skausmas, sužalojimų nepatyrė. Šiuo metu jie su E. L. jau susitaikė, jis jos atsiprašė, ji jam atleido (b. l. 22, 41-42).
Liudytoja R. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, nuosavybės teise jai priklausančiame bute. Šiame bute taip pat gyvena ir jos dukra E. Š. kartu su savo sugyventiniu E. L. ir savo penkiais mažamečiais vaikais. 2020 m. vasario 3 d. ji buvo namuose. Tuo metu į Lietuvą buvo grįžęs ir dabartinis jos vyras V.. Tos dienos vakare, virtuvėje V. su E. vartojo alkoholinius gėrimus. Kiek ji žino, jie gėrė stiprųjį alkoholinį gėrimą, tačiau kokį tiksliai nežino. Jiems baigus vartoti alkoholį, E. L. jau buvo labai neblaivus, jis nerišliai kalbėjo, jo judesiai buvo nekoordinuoti. Maždaug apie 22.30 val. E. iš virtuvės, būdamas stipriai neblaivus, nuėjo į savo kambarį, kuriame buvo E. su vaikais. Vaikai tuo metu jau miegojo. R. Š. būdama savo kambaryje, iš jų kambario išgirdo sklindantį triukšmą, todėl nusprendė nueiti pasižiūrėti kas ten vyksta. Priėjusi arčiau jų kambario išgirdo, kad kambaryje rėkauja E.. Todėl atidarė jų kambario duris, jie tuo metu abu su E. stovėjo ir ginčijosi, todėl ji liepė E. patylėti ir eiti miegoti, kadangi jis gali prižadinti miegančius vaikus. Tai pasakiusi ji išėjo iš kambario. Praėjus kelioms minutėms, vėl būdama savo kambaryje, išgirdo iš E. ir E. kambario sklindantį triukšmą. Todėl ji vėl nuėjo į jų kambarį. R. Š. nuėjus į kambarį, ji pamatė, kad E. yra susijaudinusi, ji graudinosi, todėl ji vėl bandė sudrausminti E.. Jis tuo metu atrodė įpykęs, elgėsi agresyviai, t. y. rėkė, priėjęs prie jos pradėjo akivaizdžiai gestikuliuoti rankomis, taip pat sakė jai ,,tu man neaiškink'', pradėjo ją įžeidinėti necenzūriniais žodžiais. Tuo metu į kambarį atėjo kitos jos dukters draugas N., kuris tuo metu buvo bute ir V., kurie išgirdę triukšmą, norėjo nuraminti E.. E. nei vieno iš jų neklausė, vis garsiau rėkė, todėl E. išėjo iš kambario ir, kaip suprato, iškvietė policiją. Atvykus pareigūnams, E. papasakojo, kad E. prieš ją naudojo fizinį smurtą. Ką tiksliai ji dar pasakojo pareigūnams, ji nežino, nes viso jų pokalbio neklausė. Ji pati nematė, kaip E. smurtavo prieš E., ji tik vėliau jai papasakojo, kad jis ją stumdė ir bandė smaugti. Ji neatmeta galimybės, kad E. galėjo pagalvoti, kad E. jai nori taip pat trenkti, kadangi jis būdamas prieš ją mosikavosi rankomis, tačiau ji tuo metu jokio pavojaus savo sveikatai ar gyvybei nepajuto. Dėl šio įvykio ji pati nenukentėjo. Šio konflikto metu kambaryje buvo ir E. su E. vaikai, tačiau jie tuo metu, jai atrodo, miegojo ir konflikto metu taip pat nenukentėjo. Jos vyras V. šiuo metu jau yra išvykęs į Vokietiją, ten dirba. Kiek jai yra žinoma, E. pradėjo po šio įvykio lankytis pas psichologus, su E. susitaikė, jų visų jis atsiprašė. Ji po šio įvykio ant E. kūno jokių sužalojimų nematė, į medikus E. nesikreipė (b. l. 52-53).
Liudytojas N. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. vasario 3 d. vakare, jam būnant (duomenys neskelbtini), Kaune, jos sugyventinės tėvas V. ir E. vartojo alkoholinius gėrimus. Ką ir kiek jie tiksliai išgėrė jis nematė. Apie 23 val. 30 min., jam būnant kambaryje, kuomet jau norėjo miegoti, jis išgirdo didelį triukšmą. N. V. girdėjo, kad konfliktuoja E. ir E., tačiau tuo metu nusprendė nesikišti. Po kelių minučių jis vėl išgirdo, kad E. būdama savo kambaryje pradėjo garsiai rėkti, todėl nusprendė nueiti į jos kambarį ir pasižiūrėti kas ten vyksta. Nuėjęs pas E. į kambarį, pamatė, kad jame buvo E., E. ir E. tėvai. Tuo metu E. buvo labai neblaivus, jis vos stovėjo ant kojų, nerišliai kalbėjo. E. kartu su savo tėvais E. bandė raminti, tačiau jis nieko neklausė, pats ant visų rėkė, įžeidinėjo. Tada jis pamatė, kad E. užsimojo ranka lyg norėdamas trenkti E. mamai, todėl N. V. greitai prie jo priėjo ir jį atitraukė. E. tuo metu pasiėmė jo telefoną ir iškvietė policijos pareigūnus. Jis pats nematė, kad E. prieš kažką smurtautų, taip pat nematė, kad jis muštų E., tačiau vėliau E. jam pasakė, kad E. ją pastūmė, taip pat sakė, kad jis ją bandė smaugti. Jis ant E. kūno tuo metu jokių sužalojimų nematė. E. tuo metu buvo labai susijaudinusi, graudinosi. Konflikto metu kambaryje buvo ir E. su E. vaikai, tačiau jie tuo metu, jam atrodo, miegojo (b. l. 49-50).
Liudytojas A. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 2-osios kuopos mobiliajame būryje, vyriausiojo patrulio pareigose. 2020 m. vasario 3 d. jis dirbo nuo 18.00 val. iki kitos dienos 6.00 val. Jam dirbant radijo šaukiniu ,,K1901“, kartu su kolegomis K. V. ir E. S., apie 00 val. 25 min. iš Kauno apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje. Pranešime buvo nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), Kaune, namuose, neblaivus sugyventinis triukšmauja, puola ant mamos, neleidžia ramiai ilsėtis. Jiems nuvykus pranešime nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėja E. Š., kuri atrodė susijaudinusi. Kadangi pranešime buvo nurodyta, kad pranešėjos sugyventinis puola jos mamą, todėl jie iš karto paklausė kur yra jos mama. Prie jų priėjo vyresnė už pranešėją moteris, kuri prisistatė kaip R. Š.. Ji taip pat atrodė susijaudinusi. Ji jiems taip pat paaiškino, kad jos dukters sugyventinis namuose kėlė triukšmą, su visais konfliktavo. Kalbant su R. Š., ji jiems minėjo, kad E. L. bandė smaugti, todėl jie suprato, kad jis bandė ją smaugti. Apie tai, kad E. L. naudojo smurtą prieš pranešėją, bute buvę asmenys jiems nepaaiškino. Ant R. Š. jie po šio įvykio jokių sužalojimų nepastebėjo. Pabendravus su asmenimis, nustatė galimus smurto artimoje aplinkoje požymius, todėl E. L. sulaikė, o tolimesniam aplinkybių aiškinimuisi buvo iškviesti kito padalinio policijos pareigūnai. Šio įvykio metu namuose buvo penki mažamečiai vaikai, tačiau pastarieji, kiek jiems buvo paaiškinta, nenukentėjo. Šio įvykio metu namuose aplinka buvo netvarkinga. Jiems atvykus abi moterys medikų pagalbos nepageidavo (b. l. 55-56).
2020 m. vasario 4 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad E. Š. pareiškė, jog 2020 m. vasario 3 d., apie 23.45 val., (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas neblaivus, jos sugyventinis E. L., su kuriuo turi bendrų mažamečių vaikų, jų akivaizdoje, miegamojo kambaryje, puolė abiem rankomis ją smaugti. Jai pavykus išsilaisvinti, ji sugyventinį mėgino nuraminti, tačiau šis nenusiramino ir vėl ėmė ją smaugti. Jai pradėjus garsiai šaukti, į kambarį atėjo jos mama R. Š., kuri taip pat ėmė raminti jos sugyventinį. Kadangi jis buvo stipriai neblaivus, į raminimus nekreipė dėmesio ir bandė trenkti jos mamai, tačiau ji jam tai padaryti sutrukdė. E. L. vėl mėginant suduoti rankomis jos mamai, į kambarį atbėgo ir jos sesers draugas N. V., kuris ir sutramdė E. L.. Kurį laiką E. L. buvo nusiraminęs, tačiau vėl pradėjo rėkauti ir visiems grasinti. Tuomet E. Š. jau neapsikentė, paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112, pranešė, kas nutiko. Po kiek laiko atvyko policijos pareigūnai, bei sulaikė E. L.. Dėl tokių E. L. veiksmų, jai buvo sukeltas stiprus fizinis skausmas. Prašo įstatymo numatyta tvarka, nubausti nusikaltimą padariusį E. L. (b. l. 21-22).
2020 m. vasario 4 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Kaune. Kartu su protokolu pateikta įvykio vietos apžiūros foto lentelė (b. l. 28-36).
Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole Nr. 3234 nurodyta, kad 2020 m. vasario 4 d. 01.07 val. E. L. nustatytas 1.71 promilių girtumas (b. l. 79).
2020 m. vasario 4 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus nutarimas patvirtina, kad E. Š. pripažinta nukentėjusiąja (b. l. 43).
2020 m. kovo 27 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros paskelbimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu protokole E. L. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su siūloma bausmės rūšimi (b. l. 100).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Ištirtų įrodymų visetu, paties kaltinamojo prisipažinimu, jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiosios ir liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, byloje esančiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis E. L. 2020 m. vasario 3 d. apie 23.45 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio konflikto metu tyčia vieną kartą abiem rankom pastūmė savo sugyventinę E. Š., ko pasėkoje ji atsitrenkė į lovą, tokiu būdu sukėlė E. Š. fizinį skausmą.
Kaltinamojo kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir ištirtų įrodymų visetu, padaryta veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, požymius.
Bausmės skyrimo nuostatos.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamasis E. L. padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą.
Kaltinamojo E. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Kaltinamasis E. L. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi (b. l. 100).
Nukentėjusiajai E. Š. pranešimas apie prokurorės sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu išsiųstas 2020 m. kovo 27 d. (b. l. 98), teisme dėl to, nukentėjusiosios prašymų, pareiškimų negauta (BPK 418 straipsnio 4 dalis).
Skirdamas kaltinamajam E. L. bausmę, teismas atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – jis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamasis neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirbantis, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, į Kauno apskrities priklausomybės ligų centro įskaitą nėra įrašytas. Darytina išvada, kad kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jam paskiriant įpareigojimus.
Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Ikiteisminio tyrimo metu E. L. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. vasario 4 d., 00.45 val. (b. l. 59) iki 2020 m. vasario 4 d., 13.16 val. (b. l. 67). Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (1 para).
Kaltinamajam E. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 96-97) – pradėjus vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 421 straipsniais, teismas,
nusprendžia:
E. L. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje ir 66 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti E. L. laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. vasario 4 d., 00.45 val., iki 2020 m. vasario 4 d., 13.16 val. (1 para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti, panaikinti.
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios jis privalo nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip juos vykdo;
2) pagal BK 48 straipsnio 10 dalį, jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsnių nustatytas taisykles.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.