- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-16
- Bylos Nr.
- 2-923-841/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05736-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gražina Mataitienė
- Ieškovas
- I. B.
- Atsakovas
- A. S.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui A. S. dėl turtinės ir neturtinė žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo A. S. 700,00 Eur turtinės žalos atlyginimą, 2500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo pirmosios instancijos teismo nutarties perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, turėtas už atstovavimą šioje civilinėje byloje. Ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmuose 2022 m. gruodžio 30 d. buvo priimtas teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo A. S. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė (duomenys neskelbtini) metams. Vadovaujantis LR BK 75 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 6, 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas (duomenys neskelbtini) metams, įpareigojant A. S. (duomenys neskelbtini) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. A. S. buvo nuteistas už tai, kad padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui ieškovei I. B.. Dėl šių atsakovo veiksmų ieškovė patyrė nuostolius – 700,00 Eur turtinę žalą už advokato suteiktas teisines paslaugas baudžiamosios bylos nagrinėjimo procese. Ieškovė pateiktu ieškiniu taip pat prašo priteisti 2500,00 Eur neturtinę žalą, nurodydama, kad dėl atsakovo sukelto fizinio smurto jos atžvilgiu, ji patyrė fizinį skausmą, taip pat patyrė didžiulį šoką, išgąstį, dvasinį sukrėtimą, nes prieš ją smurtavo jai artimas žmogus. Taip pat ieškovė buvo uždaryta į areštinę, kurioje patyrė didžiulį stresą, psichologinę traumą, baisų pažeminimą. Kankino nemiga, reikėjo vartoti nuskausminamuosius vaistus, taip pat migdomuosius. Jautėsi tiek psichologiškai, tiek fiziškai sugniuždyta. Prasidėjo nervinė įtampa ir nuolatinė nemiga. Šiai dienai jai yra diagnozuota psiorazė, kurią sukėlė nervinė ir psichologinė įtampa. Po sužalojimų visą mėnesį buvo nedarbinga ir morališkai sugniuždyta taip, kad teko bendrauti su psichologais. Negalėjo bendrauti su savo klientais, dėl ko sumažėjo darbo rezultatai ir pardavimai, o tai tiesiogiai atsiliepė ir jos atlyginimui. Visa tai paliko ryškius pėdsakus ieškovės gyvenime, sužlugdė ją fiziškai ir morališkai, sukėlė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, atėmė dvasinę ramybę bei gyvenimo džiaugsmą, remiantis išdėstytu prašo ieškinį tenkinti pilna apimtimi.
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 700,00 Eur turtinės žalos, nes ji baudžiamojoje byloje sumokėjo pagal (duomenys neskelbtini) kvitus advokato pagalbai apmokėti, kurios teismai, nagrinėję baudžiamąją bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos procese, jai nepriteisė iš atsakovo. Atsakovas su šiuo reikalavimu nesutinka, nes ieškovė baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo ir nukentėjusioji, ir kaltinamoji. Pirmosios instancijos teismas ją buvo pripažinęs kalta. Apeliacinės instancijos teismas ieškovę išteisino. Atsakovo manymu, jei ieškovė patyrė išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, kaip kaltinamoji, tai tokias išlaidas ji gali prašyti priteisti iš valstybės, o ne iš atsakovo. Kaltinimą pareiškė ir bylą teismui perdavė prokuratūra, o ne atsakovas. Teismai išsprendė ieškovės, kaip nukentėjusiosios, patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti klausimą priimdami nuosprendžius. Ieškovė nurodo, jog neva teismai, priimdami nuosprendžius, padarė klaidas, nes neįvertino visų pateiktų kvitų už patirtas išlaidas, tačiau kasacine tvarka ieškovė nuosprendžių neskundė. Atsakovas nurodo, kad visi ieškovės, kaip nukentėjusiosios, išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo klausimai buvo išspręsti baudžiamojoje byloje, todėl peržiūrėti šiais įsiteisėjusiais nuosprendžiais priimtų sprendimų dėl ieškovės patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, ieškovės ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo turėtų būti atmestas. Atsakovas ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat prašo atmesti, kadangi ieškovė turėjo ir galėjo pareikšti civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje, tačiau tokia savo teise nepasinaudojo. Be to, atsakovo teigimu ieškovės parodymai dėl sveikatos sužalojimų buvo nenuoseklūs, nepatvirtinti, ieškovės sveikatos sužalojimais pradėjo skųstis tik vėliau. Remiantis išdėstytu, atsakovas prašo ieškovės ieškinį atmesti.
3. Ieškovė pateiktu dubliku nurodo, kad nesutinka su atsakovo atsiliepime į ieškinį išdėstytais motyvais. Nurodo, kad yra visos (duomenys neskelbtini) atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. atsakovas savo neteisėtais veiksmais įvykdė smurtinį nusikaltimą ieškovės atžvilgiu. Dėl šių jo veiksmų buvo iškelta baudžiamojo byla, kurios pasiruošimui ieškovei buvo reikalingas advokatas. Siekiant gauti tinkamas ir kvalifikuotas teisininko paslaugas, ji patyrė išlaidas, kurias įvardija kaip žalą. Sutinka, kad baudžiamojoje byloje ji civilinio ieškinio nebuvo pareiškusi, tokia teise nepasinaudojo, tačiau tai nereiškia, kad pasinaudoti šia teise ji negali dabar, todėl šiuo pagrindu ji ir reiškia ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, t. y. 700,00 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas, kurias patyrė baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė pateiktu dubliku palaiko savo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo ir prašo priteisti 2500,00 Eur, kadangi dėl atsakovo fizinio smurto mano atžvilgiu, ieškovės teigimu ji patyrė fizinį skausmą, didžiulį šoką, išgąstį , dvasinį sukrėtimą, nes prieš ją smurtavo artimas žmogus. Ikiteisminio tyrimo metu, ieškovei buvo taikyta kardomoji priemonė-areštas, dėl ko ji patyrė didžiulį stresą, psichologinę traumą, baisų pažeminimą. Dėl patirto fizinio smurto, ji kentė didelius skausmus šonkaulio srityje bei visame kūne. Negalėjo užmigti naktimis be nuskausminamųjų ir migdomųjų, jautėsi tiek psichologiškai, tiek fiziškai sugniuždyta. Prasidėjo nervinė įtampa ir nuolatinė nemiga. Po sužalojimų visą mėnesį ji buvo nedarbinga ir morališkai sugniuždyta taip, kad teko bendrauti su psichologais. Sunku buvo bendrauti su savo klientais ir bendradarbiais, negalėjo bendrauti su savo klientais, dėl ko sumažėjo mano darbo rezultatai ir pardavimai – pajamos. Negana to, ji buvo priversta išeiti iš atsakovui priklausančio namo, kuriame kartu gyveno ir kūrė bendrą ateitį. Visa tai paliko ryškius pėdsakus jos gyvenime, sužlugdė fiziškai ir morališkai, sukėlė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, atėmė dvasinę ramybę bei gyvenimo džiaugsmą. Šiai dienai jai yra diagnozuota psiorazė, kuria sukėlė nervinė ir psichologinė įtampa.
4. Atsakovas pateiktu tripliku nurodo, kad nesutinka su ieškovės pateiktuose dokumentuose išdėstytais motyvais dėl žalos priteisimo. Atsakovas nurodo, kad ieškovė prašydama priteisti 700,00 Eur turtinės žalos atlyginimą, pateikė (duomenys neskelbtini) kvitus advokato pagalbai sumokėti. Atsakovas atkreipia dėmesį ir nurodo, kad kvituose nėra nurodytą už kokias paslaugas šie pinigai buvo sumokėti, t. y. už jos gynimą kaip įtariamosios, o vėliau kaltinamosios ir nuteistosios, ar už jos, kaip nuteistosios, apeliacinio skundo surašymą, ar už jos atstovavimą, kaip nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Taip pat nėra aišku už kokias konkrečiai paslaugas ji sumokėjo šias sumas advokatei baudžiamojoje byloje, t. y. už jos gynimą kaip įtariamosios, o vėliau kaltinamosios ir nuteistosios, ar už jos, kaip nuteistosios, apeliacinio skundo surašymą, ar už jos atstovavimą, kaip nuketėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Atsakovas su šiuo reikalavimu nesutinka, nes ieškovė baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo ir įtariamoji, (duomenys neskelbtini) apylinkės teisme ir nukentėjusioji, ir kaltinamoji, ir nuteistoji. Pirmosios instancijos teismas ją buvo pripažinęs kalta. Apeliacinės instancijos teismas ieškovės atžvilgiu baudžiamąjį procesą nutraukė. Kaip nurodyta atsiliepime į ieškinį, jei ieškovė patyrė išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, kaip įtariamoji, kaltinamoji, nuteistoji, tai tokias išlaidas ji gali prašyti priteisti iš valstybės, o ne iš Atsakovo. Kaltinimą pareiškė ir bylą teismui perdavė prokuratūra, o ne atsakovas, todėl ieškovei, kaip buvusiai kaltinamajai ir nuteistajai baudžiamojoje byloje, nepriklausomai nuo to, kokių bylos duomenų pagrindu tai buvo padaryta, žalą turi atlyginti valstybė, o ne Atsakovas. Prokuratūra nusprendė, jog ikiteisminiame tyrime duomenų pakanka pareikšti įtarimą, vėliau kaltinimą bei perduoti bylą į teismą, o pirmosios instancijos teismą ją netgi pripažino Ieškove kalta padarius nusikalstamą veiką. Ieškovė baudžiamojoje byloje tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme teikė prašymą dėl jos, kaip nukentėjusiosios, patirtų išlaidų priteisimo iš atsakovo. Teismai išsprendė ieškovės, kaip nukentėjusiosios, patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti klausimą, priimdami nuosprendžius. Nuosprendžiai yra įsiteisėję. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad ieškovė prašydama priteisti 2500,00 Eur neturtinę žalą, nepateikia jokių įrodymų, kad jai buvo reikalingi ir perkami raminamieji ir/ar migdomieji, o nereceptinių ir homeopatinių vaistų gydytojų priskyrimo dokumentų ieškovė su ieškiniu nepateikė. Ieškovė jokių įrodymų, jog dėl įvykio lankėsi pas psichologą ir dėl to patyrė išlaidas nepateikė. Atsakovas mano, kad ieškovės teiginiai susiję su neva pablogėjusiu bendravimu su bendradarbiais, klientais yra deklaratyvus. Atsakovas dėl aukščiau nurodytų priežasčių nesutinka su ieškovės reikalavimu dėl neturtinės žalos priteisimo ir prašo jį atmesti, o nusprendus, kad yra pagrindas priteisti neturtinę žalą, ieškovės prašomą neturtinės žalos sumą sumažinti dėl atsiliepime į ieškinį bei triplike nurodytų priežasčių.
Šalies argumentai
5. Ieškovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinį ir prašė priteisti turtinę ir neturtinę žalą. Nurodo, kad ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo teikia dabar, o ne baudžiamojo proceso metu todėl, kad laukė kada pasibaigs baudžiamasis procesas ir byla dėl smurtinio nusikaltimo bus išnagrinėta iki galo. Prašo priteisti neturtinę žalą ir nurodo, kad dėl smurtinio nusikaltimo ir iškelto baudžiamojo proceso ji kreipėsi pas psichologus, gydėsi pati homeopatiniais vaistais, dėl blogos psichologinės būklės ji ilgą laiką negalėjo dirbti dėl ko ženkliai sumažėjo jos pajamos, taip pat patyrė išlaidas, kurias išleido privataus psichologo konsultacijoms, raminamiesiems vaistams, taip pat dėl atsakovo sukelto fizinio smurto skausmą malšinantiems vaistams. Turtinę žalą ji prašo priteisti remdamasi prijungtoje baudžiamojoje byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, t. y. kvitais už advokato teisines paslaugas, kurių priteisimo klausimas nebuvo išnagrinėtas baudžiamojo proceso metu.
6. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti pilna apimtimi. Nurodė, kad turtinės žalos išlaidas sudaro išlaidos už advokatės suteiktas teisines paslaugas baudžiamojo proceso metu. Paaiškino, kad valstybė pradėjo baudžiamąjį procesą, tačiau valstybė jį užvedė remdamasi netinkamais atsakovo A. S. parodymais. Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir išteisino ieškovę, todėl vertina, kad ieškovės patirtos išlaidos, kurias patyrė dėl atsakovo sukeltų veiksmų yra pagrįstos ir turėtų būti priteistinos. Ieškovės atstovė kartu palaiko prašymą ir dėl neturtinės žalos, nurodo, kad ieškovė dėl atsakovo veiksmų patyrė psichologinę įtampą, fizinį skausmą dėl ko suprastėjo jos sveikata, sumažėjo darbo pajamos, kadangi ji ilgą laiką buvo nedarbinga todėl vertina, kad neturtinės žalos priteisimas kompensuotų jos patirtą fizinį skausmą ir emocinę būklę viso baudžiamojo proceso metu. Papildomai dar prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias patyrė šioje civilinėje byloje.
Atsiliepimas
7. Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį informuotas tinkamai. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į ieškinį ir triplike išdėstytais motyvais. Reikalavimą dėl 700,00 Eur žalos atlyginimo jis prašo atmesti, kadangi bylinėjimosi išlaidų prašymas buvo pateiktas baudžiamojoje byloje, kurį išsprendė teismai, nuosprendžiai yra įsiteisėję. Pažymėjo, kad jei ieškovė turtinę žalą patyrė būdama kaip kaltinamoji, tai šias išlaidas ji turėtų prašyti priteisti iš valstybės, o ne iš atsakovo, kadangi baudžiamąjį procesą pradėjo ne atsakovas, o valstybė. Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo prašo atmesti, kadangi atstovo teigimu ji psichologinę įtampą ir kitus sveikatos nusiskundimus patyrė dėl savo pačios veiksmų, o ne dėl atsakovo kaltės, todėl prašo mažinti neturtinės žalos dydį arba atmesti ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
8. Tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovo smurtiniais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Ieškovė prašo priteisti turtinę ir neturtinę žalą, o atsakovas nesutinka ir nurodo, jog išlaidų už advokato suteiktos teisines paslaugas priteisimo klausimas dėl jau buvo išnagrinėtas baudžiamojoje byloje o patirtos neturtinės žalos reikalavimas nėra pagrįstas tinkamais rašytiniais įrodymais.
9. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2022 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu A. S. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, I. B. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje. Pagal A. S. apeliacinį skundą (duomenys neskelbtini) apygardos teismas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2022 m. gruodžio 30 d. nuosprendį pakeitė ir dalį, kuria I. B. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28 straipsnio 2 dalimi, panaikino ir baudžiamąją bylą I. B. atžvilgiu nutraukti. Kitą nuosprendžio dalį paliko nepakeistą, t. y. A. S. liko pripažintas kaltu už tai, kad padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui - sugyventinei I. B. kas sukėlė nukentėjusiajai I. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairės pusės X šonkaulio lūžio sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą ilgesniam negu (duomenys neskelbtini) dienų laikotarpiui. Iš prijungtos baudžiamosios bylos matyti, kad ieškovė į bylą pateikė kvitus už advokatės suteiktas paslaugas baudžiamajame procese: 1) 2022-01-04, serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini) - 800,00 Eur 2) 2022-01-27, serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini) - 200,00 Eur 3) 2022-09-09, serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini) - 200,00 Eur 4) 2023-04-18, serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini) – 500,00 Eur. Visos ieškovės patirtos išlaidos baudžiamajame procese – 1700,00 Eur. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu nustatė, kad I. B. pateikė teismui (duomenys neskelbtini) kvitus dėl gynybos (200,00 Eur) ir atstovavimo (800,00 Eur ir 200,00 Eur) išlaidų, iš viso 1200,00 Eur, sumokėjimo ir prašė šią sumą priteisti iš A. S.. Nukentėjusiąją I. B. teisme atstovavo jos pasirinkta advokatė, pateiktas dokumentas patvirtina, kad dėl advokato atstovavimo nukentėjusioji patyrė 1000 Eur (800,00 Eur ir 200,00 Eur) išlaidas, todėl šią suma priteisė I. B. ir A. S.. I. B. teikdama apeliacinį skundą prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas nepateikė. (Duomenys neskelbtini) apygardos teismas 2023 m. birželio 28 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo I. B. nesprendė.
Dėl atsakovo atsakomybės už padarytą žalą.
10. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 str. 1 d.). Civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms būtinosioms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei privalančio atsakyti subjekto kaltei. Byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.
11. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių teismas sprendžia, kad yra visos įstatymo reikalaujamos sąlygos taikyti atsakovui civilinę atsakomybę dėl žalos atlyginimo: atsakovas savo veiksmais sutrikdė sveikatą ieškovei, dėl ko ieškovė ilgą laiką buvo nedarbinga. Savo fiziniais veiksmais jis sukėlė ieškovei fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Ieškovė patyrė fizinį smurtą, psichologinę įtampą dėl ilgo baudžiamojo proceso. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba pačios ieškovės tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.267 str. 1 d.). Nustačius visas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas, atsakomybė už padarytą žalą tenka atsakovui.
Dėl turtinės žalos priteisimo
12. Tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovui padarytos turtinės ir neturtinės žalos, atsakovui sukėlus fizinį smurtą ieškovei. Atsakovo teigimu, ieškovės prašomos priteisti sumos turtinei ir neturtinei žalai atlyginti yra neįrodytos. CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.
13. Nustatyta, kad ieškovė prašo priteisti 700,00 Eur turtinės žalos atlyginimo, tai yra 200,00 Eur išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme, kurių teismas nepriteisė ir 500,00 Eur išlaidos už advokatės suteiktas teisines paslaugas apeliacinėje instancijoje. Ieškovė patirtą turtinę žalą įrodinėja į baudžiamąją bylą pateiktais kvitais už advokatės suteiktas teisines paslaugas. Ieškovė nurodo, kad šią turtinę žalą ji patyrė dėl atsakovo veiksmų, kadangi dėl įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu ji turėjo kreiptis į teisininkus pagalbos ir atsiskaityti už jų paslaugas. Atsakovas nesutikdamas su ieškovės reikalavimu nurodo, kad ieškovės reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų jau yra išspręstas baudžiamosiose bylose, ieškovė šių nuosprendžių neskundė, todėl reikalavimas dėl 700,00 Eur turtinės žalos turėtų būti atmestas.
14. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.
15. Nagrinėjamu atveju ieškovė (duomenys neskelbtini) apygardos teismo 2023 m. birželio 28 d. nuosprendžiu buvo išteisinta, 500,00 Eur kvitas už suteiktas teisines paslaugas byloje pateiktas, tačiau baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad ieškovė teikė teismui prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. (Duomenys neskelbtini) apygardos teismas išteisinamuoju nuosprendžiu tokio prašymo nenagrinėjo. Duomenų apie tai, kad ieškovė po nuosprendžio priėmimo teikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas nėra remiantis BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka, pačio nuosprendžio kasacine tvarka neskundė (CPK 178 straipsnis). Esant išdėstytam, laikytina, kad ieškovė nepasinaudojo teise baudžiamojoje byloje prisiteisti bylinėjimosi išlaidas, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 700,00 Eur bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.
16. Be turtinės žalos ieškovė prašo priteisti 2500,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Ieškovė turi teisę reikšti prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes šią žalą ji patyrė dėl sveikatos sutrikdymo, atsiradusio dėl atsakovo veiksmų, kurie patvirtinti įsiteisėjusiais teismo nuosprendžiais. Vertinant dėl atsakovo sukelto fizinio smurto ieškovei, taip pat psichologinės įtampos viso baudžiamojo proceso metu, taikytos kardomosios priemonės ieškovei, ieškovės patirtą stresą ir fizinius skausmus po sumušimų, įvertintini ieškovės ir jos atstovės paaiškinimai, kad po šio įvykio ieškovė ilgą laiką buvo nedarbinga, jai buvo reikalinga psichologo pagalba, ji patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus (CPK 178, 185 str.).
17. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nėra baigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio teismas sprendžia aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus.
18. Taikydamas ir aiškindamas neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančias materialinės teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir kt.). Teismas, vertindamas neturtinės žalos atlyginimo dydį sveikatos sutrikdymo bylose, turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas, nustatant jų piniginį - kompensacinį ekvivalentą (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir kt.).
19. Iš įrodymų visumos teismas sprendžia, kad ieškovė pagrindė neturtinės žalos, patirtos dėl atsakovo sukelto smurto ir dėl to nežymiai sutrikdytos sveikatos, dydį (CPK 178, 185 str.). Atsakovo veiksmai tiek įvykio metu tiek viso baudžiamojo proceso metu ir dėl to patirtas sveikatos sutrikdymas, ieškovei sukėlė skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Iš prijungtos baudžiamosios bylos matyti, kad ieškovei buvo sulaužytas šonkaulis, ji patyrė fizinį skausmą, patyrė šoką, dvasinį sukrėtimą, nes prieš ją smurtavo jai artimas žmogus, vėliau turėjo vartoti raminamuosius vaistus, nes po patirto šoko ją kankino nemiga. Ieškovė dirba draudimo agente, su sumušimų žymėmis kurį laiką negalėjo rodytis klientams, iš areštinės dėl skausmų buvo nuvežta į ligoninę, kur ją į kabinetus ir atlikti tyrimų lydėjo policininkai. Ieškovė yra pakankamai atpažįstamas žmogus (duomenys neskelbtini) mieste dėl savo darbo pobūdžio, todėl patyrė šoką ir gėdą, kad buvo kaip nusikaltėlė lydima policijos gydymo įstaigoje. Ieškovės paaiškinimai įrodo jai neturtinės žalos padarymą ir dėl to patirtas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo dydį, svarbu yra atsakovo turtinė padėtis, jo elgesys. Atsakovas procesui pasibaigus ieškovės išteisinimu, patirtos žalos ieškovei neatlygino, priešingai – viso baudžiamojo proceso metu jis neigė savo kaltę. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, tai, kad neturtinė žala ieškovei padaryta, nes buvo fizinis skausmas, ilgas nedarbingumas dėl ko sumažėjo pajamos, dvasiniai išgyvenimai, jai buvo reikalinga psichologo pagalba, jai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, todėl, atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, teismų praktiką neturtinės žalos atlyginimo bylose, reikalavimas dėl neturtinės žalos tenkintinas visiškai ir iš atsakovo ieškovei priteistina 2500,00 Eur neturtinė žala (CPK 178, 185 straipsniai).
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
20. Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą įstatymas numato 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Baudžiamoji byla teismui nagrinėti perduota 2021 m. balandžio 9 d., todėl 5 procentų dydžio metinės palūkanos ieškovei iš atsakovo priteistinos už priteistą 2500,00 Eur sumą nuo 2021 m. balandžio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
21. Ieškovė byloje patyrė 500,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurių rašytinius įrodymus pateikė į bylą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Žyminio mokesčio, nuo kurio sumokėjimo ieškovė buvo atleista pagal įstatymą, dydis yra 96,00 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra 31,72 Eur (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškinį tenkinus iš dalies, patenkintų reikalavimų dalis sudaro 2500,00 Eur, iš atsakovo ieškovei, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį (78,12 proc.), priteistina 390,60 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (93 straipsnio 2 dalis). Valstybei iš atsakovo priteistinas 75,00 Eur žyminis mokestis ir 24,78 Eur išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą (CPK 83, 88, 93, 96 straipsniai).
22. Atsakovui bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai atmestų ieškovės reikalavimų daliai. Atmestas ieškovės reikalavimas 700 Eur sudaro (duomenys neskelbtini) proc. Atsakovas pateikė įrodymus, kad šioje byloje patyrė 1600 Eur bylinėjimosi išlaidų, (duomenys neskelbtini) proc. sudaro 350,08 Eur, ši suma priteistina atsakovui iš ieškovės. Atlikus ieškovės ir atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą (390,60- 350,08= 40,52), ieškovei iš atsakovo priteistina 40,52 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat iš ieškovės valstybei priteistina (duomenys neskelbtini) proc. procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, viso 6,94 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2500,00 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2500,00 Eur sumą nuo pirmosios instancijos teismo nutarties perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, t. y. nuo 2021 m. balandžio 9 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 40,52 Eur (keturiasdešimt eurų 52 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti valstybei iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio.
Priteisti valstybei iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 24,78 Eur (dvidešimt keturis eurus 78 centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Priteisti valstybei iš ieškovės I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6,94 Eur (šešis eurus 94 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Priteistos valstybei žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos mokėtinos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas - (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtis – žyminis mokestis, bylinėjimosi išlaidos.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.