Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurga Vasiliauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2019 m. kovo 7 d. nutarimo K. K. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. K. K. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 427 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta administracinė nuobauda 850 Eur bauda su administracinio poveikio priemonėmis – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams ir automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu už tai, kad jis 2019 m. vasario 11 d., apie 6.08 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, nustatytas 0,44 promilės girtumas, kai asmeniui 2015 m. vasario 20 d. teismo nutarimu buvo paskirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 129 straipsnį (atitinka ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą) ir asmuo nėra sumokėjęs jam paskirtos baudos.

2. Marijampolės apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad K. K. padarytas administracinis nusižengimas kvalifikuotas teisingai, jo kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais ir abejonių nekelia. Spręsdamas administracinės nuobaudos skyrimo klausimą teismas padarė išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti skyrus minimalaus dydžio baudą su minimalaus termino teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ir transporto priemonės, kuria buvo padarytas administracinis nusižengimas, konfiskavimu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. K. K. apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl administracinio nusižengimo kvalifikavimo pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį, K. K. kaltės padarius šį administracinį nusižengimą. Apeliaciniame skunde keliamas nuobaudos individualizavimo klausimas. Apygardos teismas, atsižvelgdamas į ANK 652 straipsnio nuostatas, nutarimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą patikrina skundo ribose.

Dėl administracinės nuobaudos.

7. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Pažymima, kad taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Todėl vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

8. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. nutarimu K. K. už ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinė nuobauda – 850 Eur bauda. Skunde K. K. nurodo, kad sumokėti paskirtos baudos negalės, nedirba, reikia išlaikyti vaikus. Aukštesnysis teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, apelianto nurodytų aplinkybių nelaiko pagrindu pripažinti, kad skundžiamu nutarimu K. K. yra nubaustas per griežtai ir mažinti jam paskirtą baudą.

9. Pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį (redakcija nuo 2017 m. gruodžio 1 d.), nusižengimą padariusiam asmeniui skiriama bauda nuo 850 Eur iki 1500 Eur. Bendrieji administracinių nuobaudų skyrimo pagrindai įtvirtinti ANK 32 straipsnyje. Administracinės nuobaudos – baudos dydžio nustatymo taisyklės apibrėžtos ANK 34 straipsnyje. Skundžiamo nutarimo turinys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju paminėtų reikalavimų skiriant administracinę nuobaudą K. K. buvo laikomasi. Teismas atsižvelgė į tai, kad K. K. padarė pavojingą ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei administracinį nusižengimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, gyvenamoje vietovėje (vyko iš savo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) miestą), kur galimų neigiamų padarinių atsiradimo rizika dėl intensyvesnio eismo yra didesnė. Taip pat teismas įvertino K. K. charakterizuojančius duomenis – administracine tvarka, tame tarpe ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, baustas ne vieną kartą, pavojingą administracinį nusižengimą, kvalifikuotą pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį, padarė turėdamas galiojančių administracinių nuobaudų, anksčiau yra teistas (duomenys iš Teismų informacinės sistemos LITEKO). Nors teistumas išnykęs, ši aplinkybė yra asmenį charakterizuojanti ir ją vertinant kartu su duomenimis apie baustumus administracine tvarka K. K. charakterizuoja kaip įstatymų reikalavimų linkusį nesilaikyti asmenį. K. K. dėl padaryto administracinio nusižengimo savo kaltę pripažino, nurodė, kad nuoširdžiai gailisi ir šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. K. K. nedirba. Nors skunde teigia, kad yra registruotas Užimtumo tarnyboje, tokių duomenų byloje nėra. Jų apeliantas nepateikė ir su skundu. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

10. Įvertinęs tiek teigimai, tiek neigiamai K. K. charakterizuojančių duomenų visumą, jo padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas jam skyrė minimalaus dydžio ANK straipsnyje numatytą baudą. Paskirta bauda, apygardos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad K. K. vis tik nėra charakterizuojamas išimtinai teigiamai, yra linkęs pažeidinėti įstatymų reikalavimus, nelaikytina akivaizdžiai per griežta ar neproporcinga padarytam nusižengimui. Skirti mažesnę, negu straipsnio sankcijoje numatyta minimali arba iš viso neskirti administracinės nuobaudos pagrindo nėra.

Dėl administracinio poveikio priemonių.

11. Skundžiamu nutarimu K. K., be baudos, paskirtos ir dvi administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas. Apeliantas prašo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti bent iki 1 metų, tačiau tenkinti šį prašymą nėra pagrindo.

12. Administracinio poveikio priemonės skiriamos siekiant įgyvendinti nuobaudos paskirtį (ANK 27 straipsnio 1 dalis). ANK 427 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir konfiskuoti automobilį. Tai reiškia, kad aptariamos administracinio poveikio priemonės nėra alternatyvios, jų skyrimas imperatyviai nurodytas kaip privalomas visais atvejais, kai asmuo padaro administracinį nusižengimą, numatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje. Nors ANK 34 straipsnio 5 dalyje įstatymų leidėjas numatė galimybę paskirti asmeniui švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje ar administracinio poveikio priemonės neskirti, ši galimybė yra išimtis iš bendrųjų administracinių nuobaudų skyrimą reglamentuojančių normų ir gali būti taikoma tik esant tam tikroms aplinkybėms, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai). Tačiau aukštesnysis teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad tokių aplinkybių K. K. administracinio nusižengimo byloje nėra.

13. Skundžiamu nutarimu pirmosios instancijos teismas K. K. skyrė teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metams, t. y. minimaliam ANK 427 straipsnio 2 dalyje numatytam terminui. Nustatydamas administracinio poveikio priemonės taikymo terminą teismas atsižvelgė į šios administracinio poveikio priemonės skyrimo privalomumą, į ANK 34 straipsnio 3 dalyje nurodytas aplinkybes, atskleidžiančias padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumą, apibūdinančias nusižengimą padariusį asmenį ir šių aplinkybių visumą įvertino teisingai. Kaip minėta, teisė vairuoti transporto priemones atimta minimaliam terminui, o trumpesnio administracinio poveikio priemonės termino, nei numatyta ANK 427 straipsnio 2 dalyje, nustatymas ar administracinio poveikio priemonės neskyrimas, nenustačius nei nedidelio veikos pavojingumo, mažareikšmiškumo, nei kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių (nustatyta tik viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi )ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas)) ar kitų ypatingų aplinkybių, nagrinėjamu atveju pažeistų konstitucinio teisingumo ir proporcingumo principą.

14. Aukštesnysis teismas nelaiko pagrindu ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymui ir skunde minimų aplinkybių dėl teisės vairuoti transporto priemones reikalingumo vykti į darbą. Teismų praktikoje pripažįstama, jog aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga nuvykimui į darbą ar darbo funkcijoms atlikti, nėra laikoma ypatingai atsakomybę lengvinančia, galinčia lemti išskirtinį administracinės nuobaudos ir/ar administracinio poveikio priemonės švelninimą. Asmeniniai pažeidėjo ar jo šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Atkreiptinas dėmesys, jog K. K. ir iki jam inkriminuoto nusižengimo padarymo žinojo, kad teisės vairuoti transporto priemones turėjimas yra svarbus veiksnys siekiant įsidarbinti, kad ši speciali teisė padeda pasirūpinti tiek savimi, tiek savo šeima, tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo pavojingo nusižengimo padarymo. Gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai. O jokių kitų aplinkybių, galinčių lemti paskirtos administracinio poveikio priemonės švelninimą, K. K. nenurodė.

15. Skunde taip pat nesutinkama ir su administracinio poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo – taikymu. Savo nesutikimą su šios administracinio poveikio priemonės skyrimu apeliantas grindžia aplinkybe, kad automobilis priklauso jo sutuoktinei R. K., buvo įgytas 2016 m. spalio 6 d., t. y. jiems dar nesusituokus. Apygardos teismui dėl automobilio, kuriuo buvo padarytas administracinis nusižengimas, konfiskavimo pagrįstumo šioje byloje jokių pagrįstų abejonių nekyla.

16. Kaip minėta, ANK 427 straipsnio 3 dalyje automobilio konfiskavimas numatytas kaip privaloma skirti administracinio poveikio priemonė. Turto konfiskavimą reglamentuoja ANK 29 straipsnis, kurio 1 dalyje įtvirtinta, kad turto konfiskavimas tai priverstinis neatlygintinis konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. ANK 29 straipsnio 2 dalis numato, jog konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Tačiau konfiskuojamas gali būti tik tas turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė (ANK 29 straipsnio 1 dalis). Tokiu teisiniu reguliavimu siekiama tinkamai užtikrinti privačios nuosavybės apsaugą ir neliečiamumą. Vis dėlto ANK 29 straipsnio 4 dalyje yra numatytos šios taisyklės išimtys – įtvirtinta, jog už tam tikrus ANK pažeidimus, tame tarpe ir numatytąjį ANK 427 straipsnio 1 dalyje, gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas. Tačiau tai gali būti padaryta tik jeigu nustatomos tam tikros sąlygos, nurodytos ANK 29 straipsnio 4 dalies 1–5 punktuose.

17. Byloje nustatyta, kad automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairuodamas K. K. padarė ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, savininkė yra R. K. (b. l. 11). Tačiau ši aplinkybė nėra pagrindas nusižengimą padariusiam asmeniui neskirti su turto konfiskavimu susijusios administracinio poveikio priemonės. Teismo posėdyje apklausta automobilio savininkė R. K. neneigė, kad jos sutuoktinis automobiliu naudojosi su jos žinia ir leidimu. Paaiškino, kad K. K. 2019 m. vasario 11 d. ją vežė į darbą. Taip pat nurodė ir tai, kad vakare K. K. vartojo alkoholinius gėrimus, ryte paklausus kaip jaučiasi, šis atsakė, kad normaliai. Iš šių R. K. paaiškinimų matyti, kad jai buvo žinoma apie alkoholio vartojimo išvakarėse faktą. Taip pat jos nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad jai buvo kilusi abejonė dėl sutuoktinio galėjimo vairuoti ryte, tačiau nepaisant šių aplinkybių automobilio savininkė leido K. K. vairuoti. Automobilio savininkė turėjo ir galėjo imtis pakankamų bei efektyvių priemonių, užtikrinančių, kad jai priklausantis automobilis nebūtų panaudotas neteisėtai, tačiau sudarė sąlygas ir patikėjo automobilį vairuoti neblaiviam K. K.. Įvertinęs šių aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad K. K., būdamas neblaivus, automobiliu naudojosi su jo savininkės R. K. žinia ir sutikimu ir pagrįstai, nustatęs ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytą sąlygą, šį automobilį konfiskavo. Šiuo atveju ANK 29 straipsnio nuostatos pritaikytos tinkamai, automobilio konfiskavimo, kaip administracinio poveikio priemonės taikymas, nelaikytinas neproporcingu K. K. nubaudimu. Tai, kad automobilis priklauso kitam asmeniui, šiuo atveju teisinės reikšmės neturi, kadangi, kaip nustatyta, automobilio savininkė pati leido naudotis šiuo automobiliu neblaiviam apeliantui.

Dėl kitų klausimų.

18. K. K. savo 2019 m. balandžio 19 d. prašyme-skunde nurodo, kad tikrinant jo neblaivumą alkotesteriu nebuvo suteikta galimybė į alkotesterį pūsti antrą kartą, nors patikrinimas antrą kartą turėjo būti atliktas. Šios aplinkybės aukštesnysis teismas nelaiko turinčia teisinės reikšmės K. K. padaryto administracinio nusižengimo kvalifikavimui, nuobaudos skyrimui ir nevertina jos kaip asmens neblaivumo tikrinimo tvarkos pažeidimo.

19. Apeliantas teisingai pastebi, kad nuo 2019 m. balandžio 1 d. įsigaliojo nauja Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) redakcija. Šių Taisyklių 4 punkte iš tikrųjų numatyta tikrinimą atliekančių pareigūnų pareiga ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlikti pakartotinį tikrinimą. Tačiau pažymima tai, kad administracinio nusižengimo padarymo metu galiojusi Taisyklių redakcija tokios pareigos nenumatė. Duomenų, kad K. K. neblaivumo tikrinimas buvo atliktas pažeidžiant nustatytas taisykles ar nesilaikant alkotesterio naudojimo instrukcijos reikalavimų, byloje nėra. Tikrinimo alkotesteriu duomenų neginčija ir pats apeliantas. Esant tokioms aplinkybėms, abejoti tikrinimo alkotesteriu rezultatais teismas neturi pagrindo. Atskirai pažymima, kad apelianto minimas įpareigojimas tikrinti alkotesteriu antrą kartą nuo 2019 m. balandžio 1 d. įsigaliojusioje Taisyklių redakcijoje taip pat taikomas ne visada, o tik esant tam tikriems konkretiems atvejams: nustačius, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija 1,51 ir daugiau promilių, o vairuotojo, susijusio su eismo įvykiu, kuriame žuvo žmogus ar sutrikdyta žmogaus sveikata arba dėl kurio nukentėjusiam asmeniui galbūt padaryta didelė turtinė žala – 0,41 ir daugiau promilių. Nagrinėjamoje byloje nei vienas iš paminėtų atvejų nenustatytas (K. K. nenustatytas 1,5 promilių ar didesnis girtumas, eismo įvykio, kuriame žuvo žmogus ar buvo sutrikdyta žmogaus sveikata, ar dėl kurio nukentėjusiam asmeniui galbūt padaryta didelė turtinė žala, jis nesukėlė).

20. Įvertinus šioje byloje nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Administracinė nuobauda paskirta nepažeidus ANK 32, 34 straipsnių reikalavimų, nėra per griežta, yra proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, K. K. skundas netenkinamas, o Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2019 m. kovo 7 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir K. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.